Kaip suplanuoti kelionę mikroautobusu į Vokietiją be vargo: Eksperto vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais yra viena populiariausių kryptų ne tik turistams, bet ir verslininkams, bei tiems, kurie vyksta gyventi ar dirbti. Kadangi Lietuva ir Vokietija yra Šengeno erdvės narės ir sujungtos gana kokybiška automagistrale, kelionė mikroautobusu atrodo paprasta. Tačiau, esąs šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, galiu pasakyti tik vieną: paprasta tik tuomet, kai viskas iš anksto suplanuota iki smulkiausių detalių. Dažnai klientai man sako: „O, važiuosim į Berlyną, tai tik kelių valandų reikalas“, tačiau užmiršta, kad kelionė tai ne tik vairavimas, tai ir dokumentų tvarkymas, techninė pasiruošimas, kelių mokesčių supratimas ir, svarbiausia, saugumas.

Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie to, ką dažniausiai praleidžiate akyse, ir dalinsiuosi patirtimi, kaip kelionė mikroautobusu taptų ne privalomu nuoboduliu, o maloniu nuotykiu. Nesvarbu, ar planuojate vykti su šeima, darbo kolektyvu ar sporto klubu, logistinio trikčio vengiama ne tiesiog važiuojant greičiau, o važiuojant protingiau. Žemiau rasite išsamų atsakymų į klausimus, kurius dažniausiai klausiate manęs susidūrę su kelionės organizavimo rūpesčiais.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti sėdint mikroautobuso vairuotojui ir keleiviams vykstant į Vokietiją?

Tai vienas pagrindinių dalykų, su kuriuo susiduriame. Nors sienos kirtimas tarp Šengeno šalių dažniausiai vyksta be sustojimų, policijos patikros galiojimo zonoje yra įprastas dalykas. Visų pirma, vairuotojas privalo turėti galiojančius vairuotojo pažymėjimus (kategorės B paprastai užtenka, jei mikroautobuso masė neviršija 3,5 tonos ir yra ne daugiau kaip 8 vietos keleiviams + vairuotojas, tačiau didesniems mikroautobusams reikalinga D1 arba D kategorija). Be abejo, būtina techninė apžiūros kortelė ir transporto priemonės draudimo „Žaliasis kortelė“ (Green Card). Nors draudimas veikia visoje Europoje, patariu turėti ir šią kortelę fiziškai.

Keleiviai privalo turėti asmeninius dokumentus – asmens tapatybės kortelę arba pasą. Nors Vokietijoje vidinis pasų kontrolės punktas neegzistuoja, jei įvyks eismo įvykis ar policijos patikra, be dokumentų neapsieisite. Jei kelionę atlieka ne savininkas, o nuomotas vairuotojas, būtina turėti notariškai patvirtintą įgaliojimą valdyti transporto priemonę. Dažnai užmirštame, kad jei mikroautobusas priklauso įmonei, reikalinga sutartis su šia įmone. Jei važiuojate komerciniu reisu (t. y., mokate už pervežimą), tada reikalingi ir papildomi Tarptautinio keleivių pervežimo leidimai, tačiau kalbant apie savo reikalų kelionę, pakanka standartinio dokumentų rinkinio.

2. Ar reikia specialių leidimų ar mokėti už važiavimą Vokietijos automagistralėmis (Autobahn)?

Vienas dažniausių mitų yra tas, kad Vokietijoje reikia susipirkti vinjetę (vignette). Taip nėra. Asmeniniais automobiliais ir lengvaisiais mikroautobusais (iki 3,5 t) važiavimas Vokietijos automagistralėmis yra nemokamas. Tačiau čia yra vienas „bet“. Jei jūsų mikroautobuso bendroji leidžiama masė viršija 3,5 tonas (pavyzdžiui, 9 vietų „Mercedes Sprinter“ ar „VW Crafter“ gali būti sunkesni), jūsų laukia mokesčiai už emisijas ir naudojimąsi keliais (MAUT). Tokiu atveju reikia turėti specialų įrenginį – „On-Board Unit“ (OBU) – kuris automatiškai registruoja nuvažiuotus kilometrus. Jei tokio įrenginio nėra, mokėti reikės rankiniu būdu per specialias kasas (Toll Collect), kas gali būti gan sudėtinga ir brangi.

Be to, jei planuojate važiuoti pro urbanizuotas zonas, verta prisiminti apie „Umweltplakette“ – ekologinę vinjetę. Daugelyje Vokietijos miestų (pvz., Berlynas, Miunchenas, Frankfurtas) įvestos „žaliosios zonos“. Be šios lipdukės (dažniausiai žalios spalvos, prigludusios priekiniame stikle) važiuoti į miesto centrą draudžiama, ir baudos yra gana didelės. Jos parduodamos degalinėse arba internetu, kainuoja nedaug, tačiau taupo nemažai nervų.

3. Kaip tinkamai pasiruošti mikroautobusui kelionei, kad neaplustume šalia kelio?

Esu matęs daugybę atvejų, kai puikios kelionės planus sugriovė blogi padangos ar techniniai nesklandumai. Prieš išvykstant būtina atlikti pilną techninę apžiūrą. Patikrinkite ne tik tepalus skysčius, bet ir padangų protektoriaus gylį. Atsiminkite, kad Vokietijoje, kaip ir Lietuvoje, yra griežti reikalavimai žieminėms padangoms (nuo spalio iki balandžio), o jei sąlygos slidžios – vasarinės padangos galiausiai gali baigtis bauda.

Labai svarbu yra pasitikrinti ir „Reserve“ (atsarginės) padangos būklę. Dažnai ji nukeliama po rūsiais ir pamirštama. Ji turi būti pritaikyta mikroautobusui (tinkamas greitinis indeksas ir apkrovos indeksas). Taip pat nežiūrėkite į šviesų dirbtuves: nukrypusiais faromis vairuoti tamsiu Vokietijos automagistrale yra pavojinga ir kelia nuobodulį kitiems vairuotojams. Jei mikroautobusas turi techninį triktį, geriau jį pataisyti čia, Lietuvoje, nei ieškoti serviso užsienyje, kur tai kainuos dvigubai brangiau ir sustabdys kelionę ne pamatytai valandai.

4. Koks optimalus maršrutas ir kiek laiko užtrunka kelionė?

Įprastinis maršrutas į Vokietiją veda per Lenkiją, naudojant „Via Baltica“ ir toliau A2 automagistralę. Tai greičiausias ir patogiausias būdas patekti į Berlyną arba toliau į vakarus. Tačiau čia yra vienas pavojus – Varšuvos apvažiavimas. Nors pastaraisiais metais atsirado nauji ruožai, Varšuvos aplinkkelis dar kartais „sustoja“ dėl didelio sunkvežimių srauto. Mano patarimas: žiūrėkite navigacijos pranešimus apie spūstis iš anksto.

Kelionės trukmė priklauso nuo tikslo. Kelionė į Berlyną nuo Vilniaus vidutiniškai trunka apie 12–14 valandų gryno vairavimo. Tačiau niekada neplanuokite atvykti per tiek laiko, kiek rodo Google Maps. Reikia įsivaizduoti, kad reikės bent vienos ar dviejų sustojimų degalinėse (mažiausiai 15 minučių kas 4 valandas), o jei važiuojate su keleiviais, jų reikalai gali užtrukti ilgiau. Be to, Vokietijoje, prieš įvažiuojant į miestus, dažnai pasitaiko ribojimai arba greičio kameros. Planuokite kelionę su 1–2 valandų atsarga. Geriau atvykti anksčiau į viešbutį ir pailsėti, nei skubėti ir rizikuoti.

5. Kokius greičio apribojimus reikia laikytis, ar mitas apie „neribotą greitį“ Vokietijoje tikrai veikia mikroautobusams?

Tai viena pavojingiausių klaidų. Deja, mikroautobusai (ypač jei jų masė viršija 3,5 t) Vokietijoje neturi teisės važiuoti neribotu greičiu. Taisyklės griežtos: jei mikroautobuso masė viršija 3,5 tonos, greitis automagistralėse ribojamas iki 80 km/h (nors dažnai leidžiama 90 km/h, jei yra ABS sistema ir atitinka tam tikrus reikalavimus, tačiau techninėje apžiūroje greičio ribotuvas dažnai nustatomas būtent į 90 km/h). Jei masė mažesnė (iki 3,5 t), galima važiuoti 100 km/h (kai kuriuose atvejuose iki 130 km/h, priklausomai nuo techninės būklės, bet rekomenduoju laikytis 100–110 km/h saugumo sumetimais).

Įsivaizduokite situaciją: važiuojate 130 km/h, o jums užpakalyje rūkina sunkvežimis, kuris gali važiuoti tik 80 km/h, ir jums staiga reikia stabdyti. Sunkesnis mikroautobusas stabdo lėčiau nei lengvasis automobilis. Vokietijos autobanai yra legendinės, bet ir labai pavojingos dėl greičio skirtumo. Niekada neprispauskite priejos iki 130 km/h, jei neesate tikri dėl savo transporto priemonės charakteristikų. Vokietijos policija labai griežtai baudo už viršytą greitį, ypač sunkesnėms transporto priemonėms.

6. Kaip organizuoti poilsį vairuotojui, jei kelionė trunka ilgiau nei 9 valandas?

Jei vairuotojas vienas, tai klausimas ne tik patogumo, bet ir gyvybės. Pagal EBPO (Europos Bendrijos) taisykles, jei tai yra komercinis reisas, taisyklės griežtos (4,5 valandos vairavimo, 45 minučių poilsis). Tačiau jei tai savo reikalų kelionė (pvz., draugų kompanija), teisiškai griežtų apribojimų nėra, tačiau fizinės galimybės lieka tos pačios. Mano dvidešimt metų patirtis rodo, kad po 10–12 valandų vairavimo be ilgesnio poilsio vairuotojo reakcija smarkiai pablogėja.

Jeigu kelionė trunka ilgiau nei 12 valandų, labai rekomenduočiau planuoti nakvynę kelyje. Lenkijoje yra daug puikių ir pigių viešbučių (pvz., „Ibis“, „Campanile“), pritaikytų vairuotojams, su saugoma aikštele mikroautobusui. Nakvynė pusiaukelėje leis visiems keleiviams atsigaivinti, o vairuotojui – susirinkti jėgų. Taip pat verta paminėti, kad Vokietijoje ir Lenkijoje daugelis degalinių turi specialiai vairuotojams pritaikytas poilsio zonas su dušais ir kavinėmis (pvz., „Tank & Rast“). Nenuokankite ten – 20 minučių kava gali padaryti stebuklus.

7. Kokius įrankius ir privalomąją įrangą reikia turėti mikroautobuse?

Vokietijos kelių policija (Autobahnpolizei) žinoma savo išsamumu. Jei sustabdys jus tikrinimui, trūkstamas įrankis gali baigtis bauda. Pagal Vokietijos reikalavimus (kuriuos dažnai taiko ir kiti šalies narės), transporto priemonėje turi būti: - Aptaisas (priešgaisrinis). - Apšvietimo švieselė (su akumuliatoriumi). - Pirmosios pagalbos aptarnavimo rinkinys (turi būti galiojantis, patikrinkite datas ant pakuotės!). - Atsarginės lemputės (nors ne visada privalomos, bet labai rekomenduojamos). - Dviejų trikampių „avarijinis ženklas“. - Apsaugos liemenės visiems keleiviams (ne tik vairuotojui).

Be to, jei mikroautobuse yra vaikiškos kėdutės, jos turi atitikti ECE R44/04 ar R129 standartus ir būti tvirtinamos ISO FIX arba saugos juostomis. Jei važiuojate su neregėjančiu keleiviu, būtina turėti specialų ženklą (geltonas mėlynas kvadratas su aklumo simboliu). šie dalykai atrodo smulkmeniški, tačiau esant avarijai ar policijos patikrai, jie gali nulemti didelę baudą.

8. Kaip susitvarkyti su bagažu? Ar yra kokių nors apribojimų ar patarimų?

Mikroautobuso talpa yra didelė, tačiau ji nėra begalinė. Pirmiausia, niekada nekraukite mikroautobuso virš leidžiamosios masės. Informaciją rasite techniniame passe vairuotojo durų pusėje. Perkrautas automobilis blogiau valdomas, ilgiau stabdo ir, labai svarbu, padangos gali sprogti nuo apkrovos.

Labai svarbu yra bagažo išdėstymas. Sunkiausius lagaminus reikia padėti kuo žemiau, tarp ašių, arba įstrižai, kad nebūtų pernelyg apkrauta viena galinė ašis. Dėl saugumo negalima krauti bagažo aukščiau sėdynių galvos atlošų – esant staigiam stabdymui, lagaminai virš galvos gali tapti mirtinais sviediniais. Jei važiuojate su daug bagažo, verta pagalvoti apie bagažinę ant stogo, tačiau atsiminkite, kad tai keičia transporto priemonės centrą svorio ir padidina kuro sąnaudas (dėl oro pasipriešinimo). Be to, stogo bagažinėje negalima vežti brangių daiktų, nes ji yra lengvai pasiekiama vagių.

9. Ką daryti, jei įvyksta avarija ar techninis gedimas Vokietijoje?

Tai scenarijus, kurio niekas nenori, bet būtinai reikia žinoti. Jei įvyksta avarija, pirmiausia įjunkite „avarinius šviesoforus“ (keturkampius) ir užsidėkite apsauginę liemenę. Išlipkite iš mikroautobuso per safe pusę (priešingą eismo srautui) ir užslinkite už apsauginių atitvarų. Vokietijoje nėra būtina skambinti 112, jei nėra sužeistųjų, tačiau jei mašina nebevažiuoja ar kliudo kelią, skambinti reikia privalomai.

Jeigu tai tik techninis gedimas (pvz., praplyšo padanga), skambinkite savo draudimo kompanijai (numeris nurodytas „Žaliojoje kortelėje“). Dauguma lietuviškų draudikų turi pagalbos linijas, kurios veikia 24/7 ir gali atsiųsti techninę pagalbą vietiniuose remonto centruose. Jei neturite CASCO arba pagalbos draudimo, reikės rasti pagalbą patys. Vokietijos kelių tarnybos (ADAC) yra labai greitos, tačiau jos paslaugos gali kainuoti brangiai. Niekada nenaudokite savo patarimų remontuoti variklio šalia kelio – Vokietijoje už tai gali skirti baudą už aplinkos taršą.

10. Ar verta rinktis savo vairuotoją ar geriau pasinaudoti profesionalių pervežėjų paslaugomis?

Tai klausimas, į kurį atsakymu priklauso ne tik pinigai, bet ir jūsų ramybė. Jei turite patikimą vairuotoją, kuris turi patirties važiuoti užsienyje, o mikroautobusas techniškai tvarkingas, savo jėgų kelionė gali būti pigesnė ir lankstesnė (galite sustoti kur norite). Tačiau reikia įvertinti vairuotojo nuovargį, atsakomybę ir riziką.

Pasinaudojant profesionalios pervežimų kompanijos paslaugomis (kaip aš siūlau savo klientams), jūs perkate ne tik važiavimą, bet ir ramybę. Mes žinome, kur yra geriausios keltuvės, kur apsistoti pigiau ir saugiau, mes turime visus reikalingus draudimus, mūsų vairuotojai yra prižiūrimi ir laikosi poilsio režimų. Be to, jei įvyksta gedimas, mes spręsti problemas turime patirties. Jei kelionės tikslas – verslo susitikimas ar šventė, paskutinis dalykas, kurį norite daryti, yra rūpintis, kur degalinė su švariais tualetais ar kodėl variklis verda.