Kaip Rasti Patikimą Mikroautobusą Kelionėms Vokietijos Link?

Įvadas

Vokietija jau dešimtmečius išlieka viena populiariausių kryptų lietuviams. Tai ne tik prekybiniai partneriai, kurie kasdien veža įvairias krovinius, bet ir mėgstama kryptis turistams, verslininkams bei tiems, kurie važiuoja lankyti giminaičių ar draugų. Nenuostabu, kad susiduriama su poreikiu organizuoti grupinius pervežimus – bū tai mokinukų kelionė į Berlyną, verslo delegacijos vizitas į Hanoverio parodą arba didelės šeimos išvyka į Miuncheną. Šiuo atveju keliaujantysis susiduria su neabejotinu klausimu: kaip rasti patikimą mikroautobusą, kuris ne tik nuvežtų į tikslą, bet ir užtikrintų saugią bei patogią kelionę?

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvi dešimtis metų, esu matęs viską – nuo puikių, taikiai įvykusių kelionių iki situacijų, kai, deja, klientai pasikliauja nepatikimais pasiūlymais ir vėliau gašdina save bei savo kelionės draugus. Rinktis transporto priemonę tolimai kelionei nėra taip paprasta kaip pasirinkti taksi mieste. Čia kalbame apie tūkstančius kilometrų, skirtingų šalių kelių kokybę, griežtas Vokietijos transporto inspekcijas ir techninį būklę. Mikroautobuso parinkimas – tai 50 % sėkmės visos kelionės atžvilgiu.

Šiame straipsnyje nenoriu būti tik dar vienu pardavėju, kuris skambina „uždirbkite su mumis“. Mano tikslas – padėti jums suprasti, kaip šioje rinkoje veikia profesionalai ir ką jūs, kaip klientas, turite žinoti, kad nebūtumėte apgauti. Pasidalinsiu savo patirtimi, parodysiu ant ką atkreipti dėmesį ir išsamiai atsakysiu į dažniausiai kylančius klausimus. Rūpestis dėl saugumo ir komforto turėtų būti pirmenybė, o ne kaina, kuri dažnai būna kliūtinis akmuo. Tad, jei planuojate kelionę Vokietijos link, skirkite šiek tiek laiko ir perskaitykite šį vadovą – jums tai tikrai padės išvengti nereikalingų nerimų vėliau.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai visada kelia renkantis transporto paslaugas. Atsakymai į juos sukurti remiantis ilgamečia praktika ir žiniomis apie tarptautinių vežimų niuansus.

1. Kokie dokumentai turi būti tvarkingi mikroautobusui vykstant į Vokietiją?

Tai vienas svarbiausių klausimų, ir ne veltui. Vokietijoje kelių policija (Autobahnpolizei) yra griežta ir labai tikrintojama. Jei sustabdo mikroautobusą, bus tikrinama viskas nuo A iki Z. Pirmiausia, mikroautobusas turi turėti galiojantį techninį apžiūrėjimą (TA), kurio galiojimo terminas neturi būti pasibaigęs nė diena. Antra, būtina komunalinė licencija (Community Licence). Be šio dokumento, kurį išduoda Susisiekimo ministerija, tarptautiniai keleivių pervežimai yra uždrausti ir laikomi nelegalia veikla.

Taip pat būtina „Tachograph“ kortelė vairuotojui ir pačiame transporto priemonėje turi būti įrengtas ir techniškai tvarkingas tachografas. Jei mikroautobuso svoris viršija 3,5 tonas (kas dažnai būna su 9 vietų mikroautobusais, kai įskaičiuojame keleivius ir bagažą), gali reikėti ir Vokiškas „Umweltplakette“ – ekologinė ženklinė, leidžianti važiuoti į miesto zonas (žalia geltona juosta). Be jos, važiuoti į daugelį Vokietijos miestų centro draudžiama, ir tai gali baigtis dideliu bauda. Visi šie dokumentai turi būti originalūs arba jų kopijos turi būti notariškai patvirtintos (priklausomai nuo reikalavimų), bet visada turi būti su vairuotoju.

2. Kaip patikrinti ar pervežėjo įmonė yra patikima ir ne „kelių piratai“?

Rinktis įmonę pagal pigiausią kainą – tai didelė rizika. Patikimumą pradedu vertinti nuo legalumo. Pirmiausia, įmonė turi būti registruota Lietuvoje (arba ES šalyje) ir turėti galiojantį vežėjo licenciją. Tai vieša informacija, kurią galima rasti Susisiekimo ministerijos arba „Regitra“ duomenų bazėse. Jei įmonė veikia nelegaliai, neturėdama licencijos, tai reiškia, kad jų transportas neturi būti apdraustas taip, kaip reikalaujama, o jų vairuotojai gali dirbti viršvalandžius.

Antra, žiūrėkite į įmonės „gyvenimo trukmę“. Jei įmonė užregistruota prieš pusmetį ir siūlo neįtikėtinai pigius maršrutus į Vokietiją – tai signalas. Ilgainiui rinkoje išlieka tie, kurie dirba kokybiškai. Trečia, skaitykite atsiliepimus. Ne tik savo svetainėje (kur gali būti „užpiešti“), bet ir nepriklausomuose šaltiniuose, socialiniuose tinkluose. Klientų patirtis, ypač jei ji išsamiai aprašyta, gali daug pasakyti apie tai, kaip įmonė elgiasi esant nesklandumams (pvz., techniniam gedimui arba vėlavimui). Patikimas vežėjas niekada nesisleps ir neduiks melagingų pažadų.

3. Kokio amžiaus mikroautobusą verta rinktis ilgoms kelionėms?

Čia nuomonės skiriasi, bet kaip praktikas sakau: ilgamečiai kelionėms į Vokietiją (kur nuvažiuojama po 1000–1500 km viena kryptimi) reikėtų rinktis transportą, kuris ne senesnis kaip 5–7 metai. Kodėl? Nors techninė priežiūra gali būti tvarkinga ir senesniame automobilyje, variklio ir važiuoklės amortizacija yra neišvengiama. Naujesni mikroautobusai turi modernesnes saugumo sistemas (ESP, ABS, aktyvius privalomus saugos diržus, oro pagalves), taip pat jie dažniausiai būna ergonomiškesni.

Be to, Vokietijoje keliai ir greičiai dideli. Senas, nusėdęs važiuoklės amortizatorius tolimoje kelionėje ne tik sukels nepatogumų (puršimas, triukšmas), bet ir gali sukelti techninį gedimą esant dideliam greičiui autobane (Autobahn). Taip pat svarbu ekologinis standartas – Euro 5 arba Euro 6. Nors Lietuvoje tai dar ne taip kritiška, kai kaimyninėse šalyse atsiranda griežtesni reikalavimai taršai, senesnis automobilis gali būti apribotas arba net uždraustas važiuoti tam tikrose vietovėse. Taigi, kokybė ir saugumas dažniausiai eina ranka rankon su transporto priemonės jaunumu.

4. Ar vairuotojas turi kalbeti vokiškai ar bent angliškai?

Tai nėra griežtas teisinis reikalavimas, tačiau labai stiprus praktinis privalumas. Esant Vokietijoje, visiškai pakanka kalbėti angliškai – vokiečiai, ypač jaunesnioji karta arba tarnybos personalas (policija, techninė pagalba, degalinės), kalba angliškai puikiai. Tačiau jei įvyksta incidentas, reikia skubiai susisiekti su policija arba technine pagalba, vokiškų žodžių žinios gali padėti išspręsti problemą kur kas greičiau.

Be to, jei jūsų kelionės tikslas – specifinis Vokietijos miestas ar objektas, vairuotojas, kuris bent šiek tiek orientuojasi vietine kalba, gali padėti ne tik su navigacija, bet ir su komunikacija viešbučiuose ar restoranuose. Mano patirtis rodo, kad geriausi vairuotojai – tai tie, kurie nėra „vairuotojai-robotai“, o diplomatiški žmonės, galintys susikalbėti klientų kalba arba bent jau pasauline kalba. Tai ženkliai padidina kelionės komfortą, ypač jei keliaujantysj yra vyresnio amžiaus arba mažai kalba užsienio kalbų.

5. Kiek kainuoja mikroautobuso nuoma kelionei į Vokietiją ir nuo ko priklauso kaina?

Kaina formuojasi iš kelių komponentų, ir ją mažinti neįmanoma be kokybės nuostolio. Pagrindinės išlaidos yra kuras. Kelionė į Vokietiją ir atgal gali sudaryti 2000 km ir daugiau. Vokiškai kuras brangesnis už Lietuvos, tad ši išlaida yra didelė. Antroji išlaida – vairuotojo darbo užmokestis. Pagal ES reglamentas, vairuotojas turi turėti poilsio laiką. Ilgose kelionėse (pvz., į Miuncheną) reikalingi du vairuotojai, arba vienas turi turėti ilgas pertraukas (poilsį), kas užtrunka. Tas laikas taip pat turi būti apmokamas.

Taip pat į kainą įeina mikroautobuso amortizacija, techninė priežiūra (tepalių keitimas prieš ir po kelionės), draudimas, kelių mokesčiai (išskyrus Vokietiją, kur daugiausia mokesčių moka sunkvežimiai, bet kelyje gali būti ir mokamų tiltų arba tunelių, ypač jei maršrutas eina per Austriją ar Šveicariją), bei užsakovo marža. Jei kas siūlo kainą, kuri vos padengia degalų sąnaudas – žiūrėkite į tai su įtarimu. Tai gali reikšti, kad vairuotojas dirbs be poilsio (nepakankamai miegos), o tai yra tiesioginė grėsmė saugumui, arba bus mokamas „rankomis“ be mokesčių.

6. Kas nutinka, jei kelyje sugenda mikroautobusas? Kas apmoka papildomą nakvynę ar kitą transportą?

Tai scenarijus, kurio niekas nenori, bet profesionalas turi būti pasiruošęs. Patikima pervežimų įmonė visada turi pagalbos sutartį (Assistance) su technine pagalba Vokietijoje. Tai reiškia, jei mikroautobusas sustoja, atvyksta mechanikas, suremontuoja vietą arba nuveža į serviso centrą. Jei gedimas toks didelis, kad neįmanoma tęsti kelionės per 4–5 valandas, įmonė privalo organizuoti pakaitinį transportą.

Dėl pinigų: jei gedimas įvyko ne dėl kliento kaltės (pvz., neįmesėte į baką vandens), visos papildomos išlaidos (nakvynės, maistas, pakaitinis transportas) turi padengti vežėjas. Tai turi būti įrašyta sutartyje. Čia ir matau skirtumą tarp „kelių piratų“ ir profesionalų. Nepatikimas vežėjas gali palikti keleivius prie kelio ir sakyti: „pasižiūrėkite patys“, o profesionalas imasi visos atsakomybės. Todėl labai svarbu pasirašyti sutartį prieš kelionę, kurioje aiškiai numatyta ši situacija.

7. Ar galima vežti alkoholį arba rūkalus mikroautobuse?

Tiesa sakant, tai priklauso nuo susitarimo, tačiau yra griežtų taisyklių. Vokietijoja griežtai draudžiama rūkyti uždarose transporto priemonėse, kurioveža keleivius (taip pat ir vaikus). Už tai gresia didelės baudos, ir baudą gali gauti ne tik vairuotojas, bet ir keleivis. Taigi, rūkyti mikroautobuse yra draudžiama.

Dėl alkoholio: jei tai ne šventinis renginys su aptarnaujančiu personalu, bendrosios taisyklės tokios – keleiviai negali vartoti alkoholio transporto priemonėje, jei tai trikdo ramų viešąją tvarką arba kelia grėsmę saugumui. Vairuotojas visada turi teisę sustabdyti keleivio, kuris elgiasi agresyviai arba girtuokliauja, pervežimą ir išleisti jį artimiausioje policijos stotyje. Jei planuojate „vakarėlį ratais“, geriau tai suderinti iš anksto su vairuotoju, tačiau dažniausiai rekomenduoju vengti alkoholio vartojimo paties kelionės metu, kadangi tai gali sukelti nemalonius nesklandumus per sienos kontrolę arba policijos sustojimą.

8. Kaip sužinoti, ar mikroautobuso vairuotojas nepervargęs ir ar jis laikosi poilsio režimo?

Tai labai svarbu klausimas dėl saugumo. Visiems didesniems nei 3,5 tonos sunkio mikroautobusams, atliekantiems komercinius pervežimus, būtinas tachografas. Šis prietaisas užfiksuoja vairuotojo darbo laiką, vairavimą, poilsį. Kaip klientas, galite paprašyti vairuotojo parodyti tachografo spausdintuvo juostą arba ekraną (jei tai skaitmeninis tachografas) ir parodyti, kiek laiko jis jau vairavo.

Pagal ES taisykles, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to turi būti bent 45 min. pertrauka (arba 15 min. + 30 min.). Per 24 valandų poilsis turi trukti bent 11 valandų. Jei matae, kad vairuotojas vairavo 5 valandas be sustojimo, arba jo poilsio laikas per dieną yra per trumpas – tai tiesioginė saugumo grėsmė. Tokiu atveju turite teisę reikalauti, kad vairuotojas padarytų privalomą pertrauką, net jei tai uždelstų kelionę. Geriau vėluoti, nei rizikuoti gyvybe. Patikimi įmonės stebi savo vairuotojų laiką nuotoliniu būdu ir neleidžia jiems pažeisti taisyklių.

9. Ar reikia mokėti už vairuotojo maitinimą ir nakvynę?

Įprasta praktika tarptautiniuose pervežimuose yra tokia, kad užsakovo (t.y. jūsų) mokamos išlaidos susideda iš bendrosios kainos, kurią susitarėte su vežėju. Ta kaina dažniausiai jau apima ir vairuotojo išlaidas. Tačiau yra niuansų. Jei kelionė trunka ilgiau nei viena diena, vairuotojas turi kur nakvyti. Įprasta, kad vairuotojas nakvoja tame pačiame viešbutyje, kuriame ir keleiviai (jei tai grupinė kelionė) arba tame pačiame mieste. Jei grupė apsistoja viešbutyje ir vairuotojas taip pat ten, papildomai mokėti už jo nakvynę nereikia (tai įskaičiuota sutartyje).

Dėl maitinimo: vairuotojas paprastai rūpinasi pats, jo maitinimo išlaidos yra jo atsakomybė (ir jau įskaičiuotos jo užmokesčyje). Tačiau jei grupė vaišinasi restorane ir kviečia vairuotoją prisijungti – tai jo asmeninis pasirinkimas. Nereikalaukite mokėti už vairuotojo pietus atskirai, nebent sutartyje specialiai nurodyta, kad „pilnas paketas“ apima ir vairuotojo aptarnavimą (kas būna retai, dažniau su VIP turuose). Geriausia viską išsiaiškinti pasirašant sutartį – „Ar kaina galutinė, ar bus papildomų mokesčių vairuotojui?“.

10. Kaip sudaryti sutartį, kad išvengti nemalonumų?

Sutartis – tai jūsų skydas. Niekada nereikia tikėti žodžiu, ypač kai kalba eina apie tūkstančius eurų vertės paslaugas. Rašytinė sutartis turi numatyti: tikslų maršrutą (iš kur į kur, su galimais sustojimais), konkretų laiką, kiekvienos dienos grafiką, mikroautobuso markę ir modelį (arba bent klasę), vairuotojo vardą, pavardę ir kontaktus.

Labai svarbu numatyti atsakomybę už gedimus, vėlavimus ir kelionės atšaukimą.