Kaip rasti geriausius pervežimo pasiūlymus iš Vokietijos? Eksperto vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais yra ne tik Europos, bet ir viso pasaulio ekonominis variklis. Kasdien tarp Lietuvos ir Vokietijos vyksta tūkstančiai prekių krovinių – nuo mažmeninės prekybos prekių iki sudėtingos pramonės įrangos. Esdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, ačiu girdžiu vienodą klausimą: „Kaip rasti ne tik pigų, bet ir patikimą pervežimą?“. Rinka pasikeitė – anksčiau užtekdavo pakviesti draugą vairuotoją arba pažiūrėti skelbimą laikraštyje, šiandien viskas vyksta skaitmeniniu greičiu, o kainos svyruoja priklausomai nuo degalų kainos ir vairuotojų trūkumo.

Nors Vokietijos logistika yra viena pažangiausių pasaulyje, rasti ten tinkamą partnerį gali būti iššūkis. „Geriausias pasiūlymas“ – tai ne mažiausia kaina. Tai optimalus balansas tarp kainos, laiko, krovinio saugumo ir patikimumo. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip naršyti tarp šimtų pasiūlymų, kad jūsų krovinys Vokietijoje arba iš jos pasiektų paskirties vietą be nereikalingų nervų.

Įvadas

Pervežimų iš Vokietijos rinka yra iti konkurencinga ir dinamiška. Vokietijoje veikia didžiausios Europos sunkiųjų sunkvežimių gamintojos, milžiniški logistikos centrai, o keliai yra techniškai puikiai prižiūrimi. Tačiau būtent dėl to čia sukaupusi daugybė vežėjų – nuo didelių korporacijų iki mažų, šeiminių transporto įmonių. Klientui, kuris ieško pervežimo paslaugos, tokis pasirinkimas gali sukelti galvos svaigimą.

Dažnai klientai klaidingai manoma, kad pervežimas iš Vokietijos – tai tiesiog „užsakyti sunkvežimį“. Iš tiesų, tai sudėtingas procesas, kuriam įtakos turi ne tik atstumas tarp Miuncheno ir Vilniaus, bet ir Vokietijos vidaus kelių mokesčiai („Maut“), taikomos darbo apribojimai vairuotojams, specifiniai krovinio reikalavimiai ir, žinoma, galiojantys tarptautiniai susitarimai.

Per savo ilgą karjerą mačiau, kaip „per pigūs“ pasiūlymai baigdavosi praleistais terminais, sugadintais kroviniais ar net teismu. Taip pat mačiau ir per brangius pasiūlymus, kurie nebuvo pagrįsti jokia papildoma verte. Todėl šiame straipsnyje mes ne kalbėsime apie tai, kaip rasti vienintelę ir idealią įmonę, o kaip suformuoti tinkamus kriterijus, pagal kuriuos galėsite atskirti vergus nuo kvietų. Mes aptarsime dokumentus, kainodaros principus, rizikas ir tas smulkmenas, kurias dažnai pamiršta, tačiau kurios lemia sėkmę.

Svarbiausia suprasti, kad geriausias pasiūlymas randamas tada, kai tiksliai žinote, ko reikia jūsų kroviniui. Ar tai gabalinis krovinys, kuris turi tilpti į dalinį sunkvežimį? Ar tai pavojingos medžiagos, reikalaujančios specialios licencijos? Ar jums svarbiausia yra pristatymas rytoj ryte, nepaisant kainos? Atsakymai į šiuos klausimus leis jums filtruoti rinką ir rasti tiekėją, kuris atitiks jūsų lūkesčius. Toliau pateikiamas išsamus DUK (Dažniausiai užduodamų klausimų) skyrius, kuris padės išsiaiškinti šios srities niuansus.

DUK

1. Kodėl pervežimo kainos iš Vokietijos taip smarkiai svyruoja?

Tai vienas dažniausiai klausiamų klausimų. Kainų svyravimai nėra atsitiktiniai – juos lemia rinkos dėsniai. Vokietijoje labai didelę įtaką turi kuro kainos, kadangi didžioji šalies dalis yra toli nuo jūrų uostų, o krovinių srautai intensyvūs. Taip pat yra taikomi kelių mokestisiai – „Maut“, kurie priklauso nuo sunkvežimio emisijų klasės ir ašių skaičiaus.

Be to, didelę įtaką turi siuntos (backhaul) principas. Jei sunkvežimis atveža krovinią į Vokietiją (pvz., į Miuncheną), jam labai svarbu rasti krovinį atgal į Lietuvą, kad nebūtų važiuoti tuščiam. Tokiu atveju kaina gali būti žymiai žemesnė, nes vežėjas nori bent dalį padengti išlaidų. Atvirkščiai, jei reikia vežti į regioną, kur nėra daug grįžtančių krovinių (pvz., giluma į Rūrą arba į rytinę Vokietijos dalį), kaina gali šokti. Taip pat reikia atsižvelgti į sezoniškumą – prieš šventes arba metų pabaigoje, kai visi stengiasi išvežti prekes, laisvų sunkvežimių trūksta, o kainos auga.

2. Kur geriausia ieškoti pervežimo pasiūlymų – krovinių biržose ar tiesiogiai susisiekti su ekspeditoriais?

Abu būdai turi savo privalumus ir trūkumus. Krovinių biržose (tokiose kaip Timocom, Cargo arba Teleroute) galite gauti daugybę pasiūlymų per labai trumpą laiką. Čia skelbiami patys vežėjai ir smulkūs ekspeditoriai. Jei jūsų krovinys yra nestandartinis arba skubus, birža gali padėti rasti laisvą sunkvežimį netoliese. Tačiau čia reikia būti labai atidžiam – patikimumo garantijų mažiau, o rizika susidurti su „pilkuoju“ sektoriumi didesnė.

Tiesioginis bendravimas su patikimais ekspedavimo įmonėmis arba logistikos brokeriais yra saugesnis, nors kartais ir brangesnis variantas. Ekspeditorius turi savo patikimų vežėjų bazę, jis užtikrina dokumentų tvarką, draudimą ir imasi atsakomybės, jei kažkas nutinka. Ilgalaikėje perspektyvoje, jei pervežate krovinius reguliariai, nuolatinis bendradarbiavimas su viena ar keliomis ekspedavimo įmonėmis apsimoka daugiau dėl ramybės galvoje ir greitesnio aptarnavimo. Jei pervežiate retai, krovinių birža gali būti ekonomiškas sprendimas.

3. Kokius dokumentus būtina paruošti norint gauti tikslią kainą?

Nieko nebevargina tiekėjo daugiau kaip užklausa: „Kiek kainuoja vežti ką nors iš Vokietijos?“. Norint gauti tikslią ir galiojantį pasiūlymą, turite pateikti maksimaliai daug informacijos. Pirma, būtinos tikslios adreso duomenys – ne tik „Berlynas“, bet ir pašto kodas, nes miesto dydis Vokietijoje gali būti milžiniškas, o važiavimas per miesto centrą brangiau nei aplinkkeliais.

Antra, krovinio charakteristika: svoris, matmenys (ilgis, plotis, aukštis), tūris, vietų skaičius (jei tai padėklų krovinys). Jei krovinys reikalauja specifinio įkėlimo (pvz., šakės krautuvas, kranas), tai turi būti nurodyta. Taip pat svarbu nurodyti prekių pavadinimą – ar tai yra pavojingos medžiagos (ADR), ar tai maisto produktai, kur gali reikėti šaltojo eismo (refrigerator). Tinkamai užpildyta užklausa leidžia ekspeditoriui iš karto sužinoti, kokio tipo sunkvežimį reikia ir išvengti klaidų, kurios vėliau paverčiamos papildomais mokesčiais.

4. Kaip patikrinti ar pervežėjas yra patikimas ir ne apgavikas?

Logistikoje, kaip ir visame versle, yra nerealiųjų pasiūlymų. Jei gavote pasiūlymą, kuris yra 30–50 procentų žemesnis nei rinkos vidurkis, tai turėtų įspėti. Patikimumo patikrinimas prasideda nuo licencijų. Lietuvoje vežėjas turi turėti Vežėjo licenciją, o jei jis vykdo tarptautinius pervežimus – taip pat CMR draudimą. Galite paprašyti pateikti šių dokumentų kopijas arba patikrinti įmonę Registrų centre bei Sodros skoluose (jei tai Lietuvos įmonė).

Taip pat verta pasidomėti, kiek įmonė egzistuoja rinkoje. Naujos įmonės gali būti ambicingos, tačiau jos dažnai trūksta patirties sprendžiant nenenumatytas situacijas. Svarbu ir ryšys – ar atsakinėja į telefonus, ar greitai reaguoja į el. laiškus. Jei prieš pasirašant sutartį neįmanoma susisiekti su atstovu, kas bus kelyje, jei sunkvežimis suirus? Rekomenduojama ieškoti atsiliepimų internete arba klausti verslo partnerių.

5. Kuo skiriasi „pilnas krovinys“ (FTL) nuo „gabalinio krovinio“ (LTL) ir kuris geriau?

FTL (Full Truck Load) – tai kai užsakote visą sunkvežimį sau. Jūsų krovinys užpildo visą priekabą (arba didžiąją jos dalį), sunkvežimis važiuoja tiesiai iš siuntėjo į gavėją be tarpinių sustojimų (išskyrus vairuotojo poilsį). Tai yra greičiausias ir saugesnis būdas, tačiau jis brangesnis, jei neturite pakankamai prekių užpildyti visą sunkvežimį.

LTL (Less than Truck Load) arba gabalinis pervežimas – tai kai jūsų krovinys yra vežamas kartu su kitų klientų krovinais. Sunkvežimis važiuoja maršrutu, sustoja prie kelolika sandėlių, iškrauna ir pakrauna. Tai yra pigesnė alternatyva mažiems siuntiniams, tačiau ilgiau trunka ir didesnė pažeidimo rizika (dėl dažno perkrovimo). Jei pervežate brangias ar trapias prekes, rekomenduoju FTL. Jei tai yra standartinės prekės, kurios neskuba, LTL gali būti ekonomiškas sprendimas.

6. Ar reikia rūpintis draudimu, jei vežėjas jau turi CMR draudimą?

Tai vienas pavojingiausių mitų. Taip, pagal tarptautinius susitarimus (CMR konvencija), vežėjas turi atsakomybės draudimą. Tačiau šio draudimo išmokos limitai yra labai riboti – paprastai apie 8,33 SDR (specialių traukimo teisių) už vieną kilogramą krovinio. Jei jūsų krovinys yra lengvas, bet brangus (pvz., elektronika, vaistai, brangūs įrenginiai), ši suma nebus pakankama, kad padengtų nuostolius.

Todėl visada rekomenduoju pasidomėti papildomu krovinių draudimu (Cargo Insurance). Jį dažnai gali padaryti ekspeditorius už papildomą mokestį, arba galite tai padaryti patys savo draudimo brokeriui. Šis draudimas apima ir rizikas, kurios nebuvo vežėjo kaltės (pvz., stichinės nelaimės, gaisras, vagystės per stovėjimą, kai neįmanoma įrodyti vežėjo neatsargumo). Nekainuoja klausti apie draudimo sąlygas prieš pasirašant sutartį.

7. Ką reiškia Incoterms sąlygos (pvz., EXW, FOB, DDP) ir kodėl jos svarbios pervežimo kainai?

Incoterms – tai tarptautiniai prekybos terminai, kurie nustato, kas už ką atsako. Dažnai klientai sako: „Aš perku iš Vokietijos, atvežk man“, bet nenurodo sąlygų. EXW (Ex Works) reiškia, kad jums pačiam reikia nuvykti prie gamintojo, pakrauti krovinį ir visi tolesni rūpesčiai – jūsų. Tai pigiausia pirkimo kaina, bet brangiausia logistika, nes privalote sumokėti už pakrovimą Vokietijoje.

DDP (Delivered Duty Paid) – tai priešingybė: tiekėjas arba jūsų pasamdytas pervežėjas viską padaro ir atveža prekę tiesiai į jūsų sandėlį Lietuvoje, įskaitant mokesčius. FOB arba CIF sąlygos dažniausiai naudojamos, jei prekės vežamos jūra, tačiau ir jos turi įtakos, kur vyksta atsakomybės perdavimas. Nenurodžius šių sąlygų, gali kilti nesusipratimų, kas moka už užkrovimą Vokietijoje ar iškrovimą Lietuvoje. Visada aiškinkite šias detales su tiekėju.

8. Kaip elgtis, jei atvykęs krovinys yra pažeistas arba trūksta prekių?

Čia svarbiausia yra laikas ir dokumentai. Negalima pasirašyti CMR sąskaitos-faktūros (važtaraščio) be pastabų, jei matote, kad dėžės draskos, dėžės įdubimai arba yra drėgmės požymių. Jei pasirašote „be priekaištų“, vėliau bus beveik neįmanoma įrodyti, kad žala įvyko pervežimo metu. Reikia nedelsiant nufotografuoti būklę ir prieš tai ir po to, užrašyti pastabas važtaraštyje (pvz., „Krovinys pažeistas, matyti įbrėžimai ant dėžių, protokolą bus pateikta per 3 dienas“).

Po to nedelsiant reikia pranešti ekspeditoriui arba vežėjui ir pareikalauti sudaryti žalos protokolą (Commercial Invoice / Damage Report). Draudimo įmonėms reikalingi įrodymai. Kuo tiksliau ir greičiau tai padarysite, tuo didesnė tikimybė gauti kompensaciją. Praktikoje dažniausiai problemos kyla tada, kai sandėlininkai pasirašo dokumentus paskubomis, o vėliau atranda, kad trūksta brangių detalių.

9. Ar tikrai reikia mokėti už užkrovimą/iškrovimą Vokietijoje?

Lietuvoje esame įpratę, kad vairuotojai padeda padėti su „rankomis“ arba įmonės turi savus keltuvus. Vokietijoje darbo jėgos kaina yra viena aukščiausių pasaulyje. Profesionalus užkrovimas (krautuvas su šakėmis, kranas arba rankinis darbas su kraigėmis) kainuoja pinigus. Dažnai kaina, kurią matote krovinių biržoje, yra tik už važiavimą.

Užkrovimas Vokietijoje (Lohnkosten) gali kainuoti nuo 50 iki 150 eurų ir daugiau, priklausomai nuo sudėtingumo. Jei gamintojas sako, kad „užkraus nemokamai“, patikrinkite, ar tai nėra įtraukta į prekės kainą. Jei jums reikia samdyti vietinę krovinių įmonę Vokietijoje, tai gali brangiai kainuoti. Visada tikslinkite, ar pasiūlyme įskaitomas „Loading“ ir „Unloading“ mokestis, ar jį moksite atskirai grynais.

10. Kada geriausia užsakyti pervežimą, kad gauti geriausią kainą?

Logistikoje veikia paprastas taisyklė: anksčiau – pigiau. Jei žinote, kad krovinys turėtų būti paruoštas po dvių savaičių, užsakykite pervežimą iš karto. Tada ekspeditoriai gali planuoti maršrutus, surasti grįžtančius krovinius ir pasiūlyti geriausią kainą. Skubus užsakymas (pvz., „reikia paimti rytoj“) yra brangiausias variantas, nes reikia imti laisvą sunkvežimį, kuris gali būti kitame mieste, ir važiuoti tuščias.

Tačiau yra ir strategijos „paskutinę minutę“. Kai artėja savaitės pabaiga (ketvirtadienis-vakariopė), kai kurie vežėjai, nenorėdami stovėti savaitgalį Vokietijoje, gali nuleisti kainas, kad tik paimtų ką nors ir važiuotų namo. Tai lošimas, nes gali likti be krovinio. Stabiliausia strategija – planuoti 3–5 dienas iš anksto. Taip pat verta prisiminti, kad Vokietijoje daugelis gamyklų dirba pagal griežtus grafikus, ir vėluoti paimti krovinį gali reikšti, kad jis bus paruoštas tik po savaitės (pvz., jei praleidžiate „cut-off“ laiką).

Išvada

Rasti geriausią pervežimo pasiūlymą iš Vokietijos nereiškia surasti pigiausią skelbimą internete.