Kaip planuoti kelionę mikroautobusu į Vokietiją be vargo: Eksperto vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų ne tik verslo, bet ir turizmo srityje. Kasmet tūkstančiai lietuvių keliauja į šią šalį – vieni vyksta į parodas Hanovere ar Diuseldorfe, kiti – aplankyti gimtinių draugų ar tiesiog mėgautis Vokietijos kultūra ir infrastruktūra. Tačiau, nors iki Vokietijos nebėra „sienos“ ir atstumas atrodo įveikiamas, organizuoti grupės kelionę mikroautobusu nėra taip paprasta kaip įsėsti į savo automobilį ir paspausti degalo pedalą.

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs ne vieną kelionę, kuri dėl menkų planavimo detalių virto tikru išbandymu. Nuo paslaptingų techninių gedimų Lenkijos autostradose iki nesusikalbėjimų su vietine policija dėl netinkamų dokumentų – visus šiuos nelaimes galima išvengti. Sėkminga kelionė neprasideda tada, kai užsivedamas variklis, o dar daugiau nei mėnesiu prieš tai, kai pradedamas kurtis maršrutas.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir parodysiu, kaip subraižyti kelionę mikroautobusu į Vokietiją taip, kad ji būtų ne tik sklandi, bet ir komfortiška visiems dalyviams. Mes aptarsime viską – nuo būtinųjų dokumentų ir vairuotojo poilsio režimų iki specifinių Vokietijos kelių taisyklių, kurios dažnai kelia netikėtų problemų net patyrusiems vairuotojams. Sėkmingas logistikos planavimas yra tarpusavio pasitikėjimo ir dėmesio detalemės menas. Tad, jei ruošiatės kelionei, įsitempkite saugos diržus – pradedame nuo pagrindų.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kokius dokumentus būtina turėti kelionės metu?

Tai yra vienas svarbiausių klausimų, ir beveik visada jis sukelia daugiausia sumaišties. Pagrindinė taisyklė, kurią įsisavinau per šiuos metus: originalų dokumentą pakeisti negalima, o kopijos turi būti tik papildomas užtikrinimas. Jei keliaujate mikroautobusu, kurio bendroji masė viršija 3,5 tonas (o dauguma 9 vietų mikroautobusų su keleiviais ir bagažu ją viršija), tuomet sąrašas išsiplėčia.

Pirmiausia, tai vairuotojo pažymėjimas. Jei mikroautobusas yra „D“ kategorijos, reikalingi atitinkami teisės. Taip pat būtina vairuotojo pažymėjimo kortelė (taip vadinama „Coca-Cola“ kortelė) ir tachografo kortelė. Nepamirškite techninio pasas (Transporto priemonės registracijos pažymėjimas) ir Transporto įmonės licencijos, jei kelionė turi komercinį pobūdį. Jei tai yra privažiavimas į Vokietijos miestus, kur yra apribotas eismas (pvz., „Umweltzone“ zonose), būtina turėti specialią žaliąją ekologinę plaketę (Umweltplakette). Be jos, gresia didžiuliai baudos, o į miestą tiesiog neįleis. Taip pat būtina turėti galiojančią draudimo polisą („Žalias kortelė“) ir CMR draudimą, jei pervežate kokią nors komercinę prekę ar inventorių.

2. Ar reikalinga viza ar specialūs leidimai Lietuvos piliečiams?

Lietuva yra Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės narė, todėl trumpalaikėms kelionėms (iki 90 dienų per 180 dienų periodą) vizos nereikia. Tačiau čia yra vienas „posūkis“, apie kurį dažnai pamirštama. Jei mikroautobusą vairuoja vairuotojas, kuris nėra ES pilietis (pavyzdžiui, iš trečiosios šalies), jam būtinas t. y. „Vietinio vairuotojo leidimas“ (Local Driver Permit) arba atitinkamos vizos. Be to, jei kelionės tikslas yra komercinis (pvz., uždirbti pinigų Vokietijoje), taisyklės gali skirtis priklausomai nuo to, ar tai yra paslaugų teikimo laisvės principu, ar reikalingi papildomi leidimai. Paprastam turizmui ar verslo kelionei, kurioje nevykdomi komerciniai vežimai Vokietijos teritorijoje, papildomų leidimų mums, lietuviams, nereikia.

3. Kaip teisingai suplanuoti maršrutą ir ką dėmesio atkreipti?

Maršruto planavimas – tai ne tik pasirinkimas trumpiausio kelio „Google Maps“ sistemoje. Esu matęs, kaip vairuotojai renkasi kelią per kaimo vietoves Lenkijoje, kad sutaupytų 10 eurų kelių mokestžio, bet praranda valandas laiko ir sugadina suspensiją prastos būklės šaligatviuose. Kelionė į Vokietiją paprastai eina per Lenkiją arba Baltijos jūrą (keltu).

Jeigu važiuojame sausuma, reikia atsižvelgti į Lenkijos kelių mokestį (A1, A2 autostradose mokama vinjetėmis arba už skirtingas sekundes). Vokietijos autostradose (Autobahn) lengviesiems ir iki 7,5 tonos sunkvežimiams mokėti nereikia (išskyrus tam tikrus tunelius ir tiltus, pvz., Hercog-Arnold tiltas Reine), tačiau situacija keičiasi, jei keliaujate didesniu transportu. Taip pat būtina suplanuoti degalinių sustojimus. Vokietijoje degalai brangesni nei Lietuvoje, todėl verta užpilti pilną baką prieš pat sieną arba Lenkijoje. Maršrute turi būti numatyti vietos poilsio – ne tik degalinės, bet ir properšos (Rastplätze), kurioje galima saugiai ir legaliai pristabdyti transporto priemonę poilsio pertraukai.

4. Kokios taisyklės taikomos vairuotojų darbo ir poilsio laikui?

Tai yra vienas griežčiausių reikalavimų, ir ne tik todėl, kad taip nurodo reglamentai, bet ir dėl saugumo. Jei mikroautobuso masė viršija 2,8 ar 3,5 tonos (priklausomai nuo konstrukcijos), ant jo turi būti sumontuotas tachografas. Tuo atveju taikomos taisyklės, kaip ir sunkvežimiams: 4,5 valandos vairavimo, po to būtina 45 minučių pertrauka (arba 2 po 20 minučių). Paros poilsis turi trukti mažiausiai 11 valandų (gali būti ir 9 valandos, jei per savaitę yra atliekamas 3 valandų papildomas poilsis).

Dažna klaida – manyti, kad „mes tik važiuojame į vestuves“ ar „tai yra mūsų kompanijos išvyka“, todėl tachografo reikalavimai nebegalioja. Tai netiesa. Tachografas užfiksuoja judėjimą, o lenktynininko vairavimo stiliaus pažeidimai Vokietijoje baudžiami labai griežtai. Policija tikrina ne tik tachografo diską ar kortelę, bet ir vairuotojo gebėjimą parodyti paskutinių 28 dienų duomenis. Planuodami kelionę, visada įtraukite šiuos laiko rezervus į grafiką. Verčiau atvykti valanda anksčiau nei gauti baudą už viršytą vairavimo laiką.

5. Ar reikia mokėti už važiavimą Vokietijos keliais (vinjetės, mokesčiai)?

Čia dažnai kyla nesusipratimų. Paprastam keleiviniam automobiliui Vokietijoje vinietės nereikalingos – važiavimas autobahnais nemokamas. Tačiau situacija visiškai kitokia, kai kalbame apie mikroautobusą. Jei mikroautobuso bendroji leidžiama masė (GVW) yra iki 3,5 tonos, važiavimas išlieka nemokamas. Bet jei GVW viršija 3,5 tonas (kas būdinga 9 vietų mikroautobusams, pvz., „Mercedes Sprinter“ ar „Volkswagen Crafter“ su pakrauta keleivių grupe), tuomet jis priskiriamas prie sunkvežimių kategorijos N2.

Tokiu atveju, važiuojant Vokietijos autostradomis, reikia mokėti kelių mokestį (Lkw-Maut). Jis mokamas pagal nuvažiuotą atstumą ir emisijų klasę. Jeigu jūsų mikroautobusas yra registruotas kaip N1 (mažiau kaip 3,5 t), bet jūsų keleivių skaičius ir bagažas techninės įrangos požiūriu nustato didesnę masę, gali kilti problemų. Patariu prieš kelionę patikrinti techniniame pase esančią „M1“ (keleivinis) ar „N1“ (prekių) kodifikaciją ir leidžiamąją masę. Jei tenka mokėti Lkw-Maut, o jūs to nepadarėte, baudos gali siekti šimtus eurų, be to, reikės sumokėti mokestį iš karto su papildomu priedu.

6. Kaip elgtis su „Umweltzone“ (ekologinėmis zonomis) miestuose?

Vokietija yra labai jautri ekologijos klausimams. Dauguma dideliųjų miestų (Berlynas, Miunchenas, Hamburgas, Kelnas, Štutgartas ir kt.) yra paskelbusi ekologines zonas. į jas įvažiuoti galima tik su specialia plakete (Umweltplakette), pritvirtinta prie priekinio stiklo. Plaketės būna skirtingų spalvų: raudona, geltona ir žalia. Žalia leidžia važiuoti į visas zonas, geltona – į dalį, o raudona beveik niekur nebeleidžia.

Jeigu jūsų mikroautobusas neturi šios plaketės, į miesto centrą važiuoti draudžiama. Policija miestuose dažnai tikrina šias plaketes, ir baudos už jų nebuvimą yra gana aštrios – nuo 80 eurų ir daugiau. Plaketę galima įsigyti daugelyje vietų – nuo degalinių prieš pat sieną iki techninės apžiūros stočių Lietuvoje. Svarbu: plaketė nurodyta ne pagal vairuotojo, bet pagal transporto priemonės numerius. Jei planuojate lankytis miestuose, šis „lipdukas“ yra privalomas atributas.

7. Kokios yra pagrindinės vairavimo Vokietijoje subtilybės?

Vairuotojams, kurie pirmą kartą važiuoja Vokietijon, keli dalykai gali stebinti. Pirmasis ir žinomiausias – autobahnų greičio ribų nebuvimas (nors tai vis labiau keičiasi, dauguma ruožų turi ribas 130 km/h arba 100 km/h). Tačiau net jei ribos nėra, rekomenduojama nevažiuoti greičiau nei 130 km/h, nes įvykus įvykiui, jei kaltė jūsų, draudimas nenuims, o baudos gali būti astronomiškos.

Antras dalykas – „Rechtsfahrgebot“. Vokietijoje yra griežta taisyklė: važiuoti dešiniausia įmanoma juosta. Kairioji juosta skirta tik lenkimui. Jei važiuojate kairia juosta ir lenkiate dešiniaje važiuojančius automobilius (nors dešinė juosta laisva), tai laikoma pažeidimu ir gali baigtis bauda bei taškais. Taip pat svarbu prisiminti apie prioritetą sankryžose: jei nėra šviesoforo ar ženklų „Stop“, dešinėje pusėje esantis transportas turi pirmumą („Rechts vor Links“). Ši taisyklė galioja netgi miesto centro gatvėse, todėl būkite ypatingai atidūs važiuodami per gyvenamuosius rajonus.

8. Ką daryti, jei įvyksta techninis gedimas ar avarija?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, bet kaip ekspertas galiu pasakyti: pasiruošimas sumažina stresą pusiau. Pirmiausia, turėkite su savimi Europos avarijos pareiškimo formą (Euro accident statement) – ji suprantama visose kalbose. Jei įvyksta gedimas, transporto priemonę reikia nuvesti kuo toliau nuo kelio ir įjungti pavojų šviesas. Vokietijoje statomi raudoni trikampiai yra standartinis reikalavimas.

Būtina turėti galiojančią draudimo poliso „Žaliąją kortelę“ su telefonu, į kurį reikia skambinti pagalbos iškvietimui. Jei mikroautobusas yra nuomotas ar priklauso įmonei, nedelsdami susisiekite su dispečeriu – jis padės organizuoti techninę pagalbą. Jei gedimas įvyksta autostradoje, niekada nebandykite taisyti transporto priemonės patys važiuojamojoje dalyje – tai gyvybingai pavojingu. Keliaukite su atsarginėmis padangomis (jei įmanoma) ir žinokite, kur yra jūsų draudimo partnerių aptarnavimo punktai Vokietijoje.

9. Kaip planuoti poilsio pertraukas ir nakvynes grupėms?

Planuodami kelionę, nepamirškite, kad keleiviai yra žmonės, o ne krovinių dėžės. Ilgas sėdėjimas mikroautobuse nuvargina. Rekomenduojama daryti 15 minučių pertrauką kas 2 valandas ne tik vairuotojui, bet ir keleiviams išlįsti įlįsti orą. Vokietijoje daugybė poilsio vietų (Rasthof) yra labai gerai įrengtos – turite kavines, tualetus, netgi vaikų žaidimo aikšteles.

Jei kelionė trunka daugiau nei vieną dieną, reikia suplanuoti nakvynę. Čia svarbu atsižvelgti į kelis dalykus. Pirmiausia, ar mikroautobusas gali statyti viešbuties kieme. Dauguma viešbučių miestuose turi labai ribotą parkavimą, kurio net neįstumi 9 vietų „Sprinterio“. Geriausia ieškoti viešbučių už miesto ribų, su specialiomis stovėjimo vietomis autobusams arba dideliems mikroautobusams. Antra, vairuotojui būtina užtikrinti pilnavertį 11 valandų (arba 9+3) poilsį. Nenukrypimas nuo šio grafiko ne tik kad prieštarauja įstatymams, bet ir kelia pavojų saugumui.

10. Kokių išlaidų reikia numatyti (virš bilieto kainos)?

Daugelis klientų mano, kad kaina susideda tik iš kuro ir vairuotojo atlyginimo. Tačiau profesionalus planavimas apima ir kitas išlaidas, kurios gali nustebinti. Viena pagrindinių – kelių mokesčiai, jei jie taikomi (Lkw-Maut Vokietijoje ar Lenkijoje). Taip pat – mokesčiai už važiavimą per tunelius ar tiltus (pvz., Fehmarnsund tiltas arba tuneliai Alpėse, jei ten užklystate).

Nepamirškite maisto ir gėrimų. Nors keleiviai dažnai patys maitinasi, vairuotojui reikia užtikrinti maitinimą, jei tai nenumatyta sutartyje. Taip pat verta numatyti biudžetą galimoms baudoms (nors ir stengiamės jų gauti) arba nedidelėms techninėms priemonėms (pavyzdžiui, pakeisti padangą ar papildomai nusipirkti skysčių). Jei kelionės metu lankotės mokamuose objektuose (muziejuose, parodose), būtinai įtraukite šias sumas į bendrą kelionės biudžetą. Geriau turėti rezervą 10-15 proc. nuo planuojamos sumos, nei vėliau ieškoti pinigų iš keleivių.

Išvada

Kelionė mikroautobusu į Vokietiją gali būti puiki patirtis – patogi, ekonomiška ir leidžianti aplankyti daugiau vietų nei lėktuvu. Tačiau, kaip matome iš mano ilgametės patirties, sėkmė slepiasi detaliuose. Nuo to, ar turite teisingą ekologinę plaketę, iki to, kaip suplanuojote vairuotojo poilsį, viskas turi įtakos kelionės eige.

Nenusiminkite, jei viskas iš karto neatsiduoda. Planavimas yra procesas. Svarbiausia – niekada neabejokite profesionalų žiniomis. Jei jaučiatės nesaugu planuoti tokias keliones savarankiškai, visada kreipkitės į patikimas transporto kompanijas, kurios žino kiekvieną šios kelionės kampą.