Kaip gauti geriausią kainą kelionėms iš Vokietijos dabar: Eksperto Vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka ne tik Europos ekonomikos varikliu, bet ir pagrindine logistikos kryptimi. Kasdien tarp Lietuvos ir Vokietijos važiuoja tūkstančiai sunkvežimių – nuo didžiulių prekių vilkikų iki mažesnių transporto priemonių, vežančių dalinius krovinius. Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt met�, esu matęs, kaip šis rinkas keitėsi, kaip kainos šokinėjo aukštyn tiek dėl degalų brangimo, tiek dėl politinių krizių, bet vienas dalykas išlieka nepakitęs: kiekvienas siuntėjas nori gauti geriausią kainą.

Tačiau kas tai reiškia – „geriausia kaina“? Ar tai tik mažiausia skaičius sąskaitoje-faktūroje? Ilgalaikė patirtis moko, kad pigu dažnai būna brangu. Žemiau bandysiu papasakoti ne tik apie tai, kaip sutaupyti, bet ir kaip tai padaryti taip, kad jūsų krovinys pasiektų kryptį laiku ir saugiai. Mes aptarsime rinkos mechanizmus, logistinius niuansus ir praktinius patarimus, kuriais remiasi profesionalūs ekspeditoriai.

Šiuo metu, kai rinka po pandemijos sukrėtimų vėl stabilizuojasi, atsirado naujų galimybių optimizuoti išlaidas. Svarbiausia yra suprasti, iš ko susiformuoja galutinė kaina ir kaip ant jos įtakos galite turėti kaip užsakovas. Nenuilsdamas stebiu vairuotojų maršrutus, krovimo vietų organizaciją ir dokumentacijos tvarkymą. Dažnai klientai net neįsivaizduoja, kad mažiausias dalykas – pvz., netinkamai supakuota paletė – gali padidinti pervežimo kainą dešimtimis procentų. Todėl šiame straipsnyje mes panagrinėsime situaciją iš abiejų pusių: ir tiekėjo, ir pervežėjo.

Norint gauti geriausią pasiūlymą dabar, reikia veikti protingai. Reikia planuoti iš anksto, bet ir būti pasiruošusiam greitiems sprendimams. Reikia suprasti, kuo skiriasi pilnavertis krovininis nuo dalinio, ir kodėl grįžtamojo reiso kryptis yra tas „Svajonių miestas“, kurio visi ieškome. Šis straipsnis bus jūsų žemėlapis sudėtingame Vokietijos logistikos labirinte.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie kainų formavimąsi ir pervežimus

Toliau pateikiu išsamų atsakymų į dešimt klausimų, kur man dažniausiai tenka atsakyti dirbant su klientais, norinčiais optimizuoti savo išlaidas transportui.

1. Iš ko tiksliai susiformuoja krovinių pervežimo kaina iš Vokietijos?

Tai yra pagrindinis klausimas, nuo kurio prasideda viskas. Daugelis klientų mano, kad kaina priklauso tik nuo atstumo kilometrais. Tačiau po „gogu“ slepiasi daugiau komponentų. Pirmiausia – tai degalų kaina. Ji nėra pastovi, todėl dauguma sėkmingų transporto kompanijų taiko degalų priedą (fuel surcharge), kuris keičiasi kartu su rinka.

Antra svarbi dalis – vairuotojo darbo užmokestis ir poilsio laikas. Vokietijoje ir visoje Europoje griežtai reguliuojami vairuotojų darbo laikai, o tai reiškia, kad tolimiems maršrutams reikia ne vieno, o kartais dviejų vairuotojų, kas akivaizdžiai brangina kelionę. Trečia dalykas – kelių mokesčiai. Vokietijoje veikia viena brangiausių kelių mokesčių sistemų (MAUT), priklausomai nuo sunkvežimio emisijų klasės ir ašių skaičiaus.

Be to, į kainą įeina fermo operacijos (krovimas ir iškrovimas), jei jos nėra įtrauktos į prekybines sąlygas EXW arba FCA, taip pat ir patikros paslaugos. Negaliu pamiršti ir fiksuotųjų išlaidų: transporto priemonės priežiūra, draudimas, administracinių išlaidų padengimas. Taigi, kaina yra mozaika, kurioje kiekvienas gabaliukas turi savo svorį. Suprasdami šias sudedamasias dalis, galite lengviau derėtis, nes matysite, kur yra galimybės judėti, o kur – ne.

2. Kodėl kaina skiriasi priklausomai nuo to, kurią Vokietijos vietą aš nurodau?

Vokietija didelė, ir logistika čia nėra vienalytė. Jei reikia paimti krovinį iš Miuncheno (pietūs) ir vežti į Vilnių, kaina bus kitokia nei paimant iš Hamburgo (šiaurė) arba Frankfurto (centras). Kodėl? Visiems šiems miestams būdinga skirtingi „grįžtamojo reiso“ (backload) potencialai.

Pavyzdžiui, į Miuncheną arba Bavarijos regioną vairuotojai važiuoja labiau noriai dėl didelės pramonės koncentracijos, todėl ten lengviau rasti grįžtamąjį krovinį. Tai gali šiek tiek sumažinti kainą, nes nebijoma, kad sunkvežimis grįš tuščias. Tuo tarpu atokiuose rajonuose arba mažesniuose miestuose, kur nėra didelių sandėlių, vairuotojas gali būti priverstas važiuoti šimtus kilometrų tuščias, kad rastų naują užsakymą. Šią riziką ir prarastą laiką pervežėjas įtraukia į kainą.

Taip pat svarbu ir konkreti vieta: ar tai didelis logistikos centras su „palečių keltuvais“, ar mažas parduotuvės kiemas, kur reikia naudotis rankinės hidrauline vežimėle (vadinamuoju „ragučiu“). Pastaruoju atveju iškrovimas trunka ilgiau, o laikas – pinigai. Todėl, nurodydami vietą, kuo tiksliau aprašykite krovimo sąlygas.

3. Kas yra dalinis krovinys (LTL) ir kada jis apsimoka?

LTL (Less Than Truckload) arba dalinis krovinys yra būdas, kai viename sunkvežimyje vežami kelių skirtingų klientų siuntiniai. Tai idealus sprendimas, jei jūsų prekės užima mažiau nei 15 vietų (palečių) arba svorio mažiau kaip 5 tonas. Kodėl tai gali būti pigiau? Nes jūsų mokama kaina susideda iš dalies viso sunkvežimio išlaidų.

Tarkime, vilkiko kelionė iš Vokietijos kainuoja 2000 eurų. Jei jis pasiima 10 klientų po vieną paletę, kiekvienas sumoka po 200 eurų (plius marža ir kiti priedai). Jei jums reikėtų užsisakyti pilną vilkiką tik vienai paletei, kaina svyruotų aplink tą patį 2000 eurų. Taigi, LTL leidžia drastiškai sumažinti išlaidas mažiems siuntiniams.

Tačiau čia yra ir savas „butas“. Daliniai kroviniai reikalauja daugiau laiko, nes turi važiuoti pro tarpinius sandėlius (hub’us) ten, kur krovinys bus perkraunomas. Taip pat padidėja pažeidimo ar dingimo rizika, nes krovinys kelis kartus perkraunamas. Jei jums skuba arba prekės ypač trapios, gali tekti rinktis brangesnį, bet greitesnį variantą.

4. Kaip supakuoti prekes, kad kaina nebūtų didesnė nei įmanoma?

Mano praktika rodo, kad netinkamas pakavimas – tai viena dažniausių kainos padidimo priežasčių. Standartas logistikoje yra „europaletė“ (120x80 cm). Jei jūsų prekės stūgso už paletės ribų, o vairuotojas negali uždėti kitos paletės virš jūsų (nes ji nuslysta arba sugadins prekes), pervežėjas praranda vietą.

Jūsų siuntinys gali užimti ne 1 vietą (palečių vietą), o 1,5 ar net 2 vietas. Ir už tas vietas jums teks mokėti. Taip pat svarbu aukštis. Standartinis sunkvežimas telpa apie 180-200 cm aukščio krovinį (priklausomai nuo rėmų aukščio). Jei jūsų prekė aukštesnė, reikės specialaus „tent“ tipo sunkvežimio su aukštesniu stogu, kuris yra brangesnis ir retesnis rinkoje.

Dar vienas dalykas – klijavimo juosta ir tvirtinimas. Neteisingai užklijuota paletė gali išsiskirstyti važiuojant, kas užkirs kelią greitam iškrovimui arba privers vairuotoją laukti, kol jis patvarkys prekes (už ką taip pat gali būti taikomi mokestis). Gerai supakuota, standartų atitinkanti paletė yra raktas prie geriausios kainos.

5. Ar tikrai dabar gera laikas užsisakyti pervežimus, ar laukti nuolaidų?

Logistikoje kaip ir vertybinių popierių biržoje – būna pakilimų ir nuosmukių. Šiuo metu stebime tam tikrą stabilizaciją po 2021-2022 metų „burbulo“, kai kainos pasiekdavo astronominius aukštis dėl vairuotojų trūkumo. Dabar rinka „atvėsėjo“, pasirodė laisvų vilkikų.

Kas tai reiškia klientui? Tai yra puikus laikas derėtis. Esu matęs, kaip dabar galima gauti gerokai geresnes sąlygas nei prieš metus. Tačiau reikia būti atsargiems su sezoniu. Rugsėjis, spalis, lapkritis – tai intensyviausias laikotarpis prieš Kalėdas. Tada paklausia smarkiai auga, ir kainos vėl šoka aukštyn. Jei galite, planuokite pervežimus vasarą arba sausio-vasario mėnesiais (jei verslo modelis to leidžia). Jei reikia vežti dabar – nedelskite. Kuo anksčiau užsisakote, tuo didesnė tikimybė, kad ekspeditorius suras gerą grįžtamojo reiso variantą, o ne paskutinę minutę ves jums brangų vilkiką.

6. Kas yra „pavėžimo metras“ (LDM) ir kodėl jis svarbus?

„Pavėžimo metras“ (LDM – Loading Meter) yra vienas iš pagrindinių matavimo vienetų daliniams kroviniams. Standartinis vilkiko ilgis viduje yra apie 13,6 metro. Plotis – standartinis 2,4 metro (2 europaletės greta). Vienas pavėžimo metras tai yra 1 metro ilgio juosta per visą sunkvežimio plotį.

Kodėl tai svarbu kainos atžvilgiu? Todėl, kad pervežėjai dažnai kainuoja ne pagal paletės skaičių, o pagal užimtą LDM. Pavyzdžiui, jei vežate labai ilgas, bet nešias (pvz., vamzdžius ar medieną), jūsų krovinys gali užimti 4 metrus ilgio, bet svėrės tik 500 kg. Jums teks mokėti už 4 LDM, nors svorio nėra daug.

Atvirkščiai, jei turite 4 standartines paletes, jos užima apie 2,4 metro ilgio (2 eilės po 2 paletes). Taigi, kainodara pagal LDM yra dažniausiai sąžiningiausia tiek siuntėjui, tiek pervežėjui, nes atspindi realų vietos užimimą vilkike. Klausdami kainos, visada klauskite, ar ji skaičiuojama pagal LDM, svorį, ar vietų skaičių.

7. Kaip ADR (pavojingų krovinių) gabenimas įtakoja kainą?

Jei jūsų prekės yra klasifikuojamos kaip pavojingos (chemikalai, dažai, aerozoliai, akumuliatoriai ir t.t.), kaina automatiškai padidėja. Tai ne tik pervežėjo „kaprizas“. ADR kroviniams reikalingi specialiai paruošti vairuotojai (turintys sertifikatus), vilkikai turi būti įrengti specialiais įtaisais (užgaisros gesintuvai, lietai, sandėliavimo taisyklės).

Be to, ne kiekvienas vairuotojas nori vežti pavojingus krovinius dėl didesnės atsakomybės ir papildomų kontrolės taškų. Be to, ADR kroviniams dažnai taikomi draudimo priedai. Jei galite, pabandykite rasti ne pavojingą alternatyvą arba užtikrinkite, kad visi ADR dokumentai būtų tvarkingi. Neteisingai pildomas ADR deklaracija gali baigtis tuo, kad krovinys bus sustabdytas sienoje ir baudos viršys patį pervežimo mokestį.

8. Ar verta rinktis didelę, žinomą pervežėjų kompaniją, ar mažą, vietinę?

Tai amžinas klausimas. Didelės kompanijos (tokie gigantai kaip DHL, Schenker) siūlo stabilumą, galimybę sekti krovinius realiu laiku ir platų tinklą. Tačiau jų kainos dažnai yra aukštesnės dėl didelių administracinių išlaidų ir „prestizo“ priedo.

Mažos arba vidutinės Lietuvos ekspeditorių kompanijos, kurios dirba su Vokietija, dažnai gali pasiūlyti geriausią kainą. Kodėl? Jos dirba su mažesne marža, o jų „tinkle“ dažniau būna smulkių, lanksčių vežėjų. Esu matęs, kaip mažas ekspeditorius, turintis gerus ryšius su konkrečiu vairuotoju, kuris važiuoja tiesiai į reikiamą miestelį, gali pasiūlyti kainą, kurią didelis korporacinis gigantas negali pralenkti.

Tačiau čia svarbu pasitikėjimas. Maža kompanija gali ir „pradingti“ su jūsų kroviniu, jei neturi atsarginių galimybių. Mano rekomendacija: rinkitės kompaniją, kuri turi patirties (kaip aš – 20+ metų), bet išlaiko šeimyninį požiūrį į klientą. Tokios kompanijos dažnai yra „auksinis vidurkis“.

9. Kokios dokumentacijos reikia, kad išvengtumėte papildomų mokesčių Vokietijos muitinėje arba sienoje?

Neteisinga dokumentacija – tai dažniausia neplanuotų išlaidų priežastis. Nors Vokietija ir Lietuva yra ES erdvėje ir muitų nėra, vis tiek egzistuoja muitinės kontrolė, ypač jei prekės keliauja iš trečiųjų šalių per Vokietiją arba yra pavojingos/akcizuojamos.

Būtina, kad prekių sandėliavimo sąlyga (Incoterms) būtų aiškiai susitarta. Jei sąskaita-faktūra nurodyta kaip „Ex Works“, o vairuotojas atvyksta ir turi pats organizuoti krovimą, kuris nebuvo įtrauktas į kainą, kilns konfliktas. Taip pat svarbu Commercial Invoice ir Packing List (jei reikia). Jei dokumentuose nurodytas neteisingas svoris ar prekių kodas (HS kodas), gali kilti problemų.

Dabar, dėl vadinamųjų „importo kontrolių“, ypač atvežant iš Ukrainos ar Baltarusijos kryptimis, reikia ypatingo dėmesio. Užtikrinkite, kad visi dokumentai atitinka faktinį krovinį. Vairuotojo laukimas muitinėje, dėl klaidingų dokumentų, gali kainuoti 40-60 EUR/val. Šias išladas galima lengvai išvengti turint gerą ekspeditorių, kuris iš anksto patikrina dokumentus.

10. Ar galiu derėtis dėl kainos su ekspeditoriumi?

Žinoma, ir netgi reikia. Tačiau sėkmingas derėjimasis priklauso nuo to, ką jūs siūlote užmainais. Paprasčiausias būdas gauti nuolaidą – pasiūlyti ilgalaikę sutartį arba reguliaraus krovinio srauto garantiją. Jei žinote, kad kiekvieną antradienį iš Vokietijos turite važiuoti 3 paletes, pasakykite tai ekspeditoriui.