Išvykimo ir atvykimo tvarkaraštis keliaujant į Vokietiją: Visas vadovas

Vokietija jau daugiau kaip dvi dešimtmetis išlieka pagrindine prekybos partnere ir viena populiariausių kryptimi ne tik verslo, bet ir asmeniniam susisiekimui Lietuvoje. Per savo ilgą karjerą tarptautinių pervežimų srityje esu matęs, kaip pasikeitė keliai, paspartėjo sandėliavimo procesai ir kaip technologijos įsibrovė į vairuotojo kasdienybę. Tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: klausimas apie išvykimo ir atvykimo laiką.

Klientams dažnai atrodo, kad tarp Lietuvos ir Vokietijos – vos šuolis, o grafikas turi būti toks tikslus, kaip traukinio tvarkaraštis. Tačiau realybėje tarptautinis pervežimas yra sudėtingas mechanizmas, kurį veikia šimtai veiksnių. Šiame straipsnyje norėčiau pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip formuojasi šie grafikai, kodėl jie kartais slenksta ir ką tiksliai reiškia „išvykimas“ bei „atvykimas“ profesionalioje logistikoje.

Suprasti šias niuansas svarbiausia ne tik tiems, kurie planuoja siųsti brangius krovinius, bet ir tiems, kurie tiesiog planuoja kelionę arba nori tiksliai žinoti, kada galės sutikti transporto priemonę. Štai išsamus žvilgsnis į tai, kaip veikia šis procesas.

Įvadas

Kai kalbame apie maršrutą Vilnius–Berlynas ar Kaunas–Miunchenas, atstumas atrodo nedidelis – maždaug 1000–1200 kilometrų. Esu girdėjęs, kaip klientai sako: „Vairuotojas važiuoja 90 km/h, tai reiškia, jis bus po 11–12 valandų.“ Jei būtų taip paprasta, mūsų darbas būtų beviltiškai monotonis. Tačiau tarptautiniame pervežime „nuo A iki B“ nėra tiesios linijos.

Mano patirtis rodo, kad išvykimo ir atvykimo tvarkaraštis – tai ne tik fizinis nuvaziuotas atstumas. Tai kompromisas tarp vairuotojo darbo laiko apribojimų, kelių infrastruktūros būklės, perkėlų ir sandėlių darbo laiko, bei be galo svarbių dokumentinių procedūrų. Vokietija, kaip viena disciplinuotiausių šalių Europoje, turi savo specifiką, kurios nesilaikyti gali brangiai kainuoti pervežėjui, o kartais – ir siuntėjui.

Šiame straipsnyje mes nagrinsime ne tik teorinius skaičiavimus. Mes pažvelgsime į tai, kas vyksta „už scenos“ – tą momentą, kai vairuotojas užveda variklį, ir tą momentą, kai krovinys oficialiai perduodamas gavėjui. Suprasdami šiuos procesus, galėsite realiau planuoti savo verslo ar asmeninius reikalus, išvengti nereikalingo streso ir netikėtumų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos per dvidešimt metų esu gavęs iš klientų. Jie padės jums suprasti logistikos subtilybes geriau nei bet kokia reklaminė brošiūra.

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos į Vokietiją?

Vidutinis standartinis pervežimo laikas, kurį mes naudojame savo skaičiavimuose, yra nuo 24 iki 48 valandų, priklausomai nuo konkretaus maršruto (pvz., Vokietijos šiaurė – Hamburgas – arba pietūs – Miunchenas). Tačiau svarbu skirti „važiavimo laiką“ nuo „pervežimo trukmės“.

Patys vairuotojai vairuoja maždaug 10–12 valandų per parą (atsižvelgiant į poilsio pertraukas), tačiau prie šio laiko pridedamas krovinio įkėlimo Lietuvoje laikas, galimas laukimas terminale, iškrovimas Vokietijoje ir galiausiai – vairuotojo poilsis. Jei krovinys yra „susistemintas“ (t. y. vairuotojas turi surinkti keletą siuntų iš skirtingų siuntėjų), tvarkaraštis gali išsitempti iki 72 ar net 96 valandų, nors fizinis kelias į Vokietiją neužtrunka nė dienos. Todėl, kai sakome „2–3 dienos“, mes kalbame apie visą procesą nuo sandėlio durų iki sandėlio durų, o ne tik greitį autostradoje.

2. Kodėl išvykimo laikas gali pasikeisti paskutinę minutę?

Tai vienas dažniausiai kritikuotų dalykų, tačiau jis turi labai paprastą ir techninį paaiškinimą. Mūsų srityje veikia griežti taisyklės, nustatančios vairuotojo darbo ir poilsio laiką (EB taisyklės 561/2006). Vairuotojas negali tiesiog „užbėgti“ prie vairo ir važiuoti, jei jis prieš tai jau buvo vairavęs 4,5 valandas.

Dažnai būna taip: vairuotojas atvyksta į jūsų sandėlį planuotu laiku, tačiau įkrovimo procese įvykia nedidelė delsa – sunku surasti krovinius, klaidos dokumentuose arba techninės problemos su keltuvu. Jei ši delsa trunka 2 valandas, ji gali sujaukti visą tolesnį grafiką, nes vairuotojas gali „užkliūti“ į privalomą poilsio pertrauką būtent tada, kai reikia važiuoti toliau. Be to, kartais išvykimą atidėja ankstesnių klientų, kuriuos vairuotojas aptarnavo tas dienas. Mes visada stengiamės informuoti apie pokyčius iš karto, kai tik juos žinome.

3. Ar galima tiksliai numatyti atvykimo valandą Vokietijos sandėlyje?

Esbėčiai galima, tačiau praktiškai – labai sunku. Vokietija yra šalis, kurioje dominuoja „Just-in-Time“ (tik laiku) logistika. Tai reiškia, kad Vokietijos sandėliai dirba griežtai pagal grafikus, ir jei atvykote 15 minučių vėlai, gali tekti laukti iki kitos dienos ar net brangiai sumokėti už praleistą laiko angą.

Tačiau numatyti tikslią valandą trukdo kelių eismo sąlyvos. Vokietijos autostrados (Autobahn) yra legendinės savo greičiu, tačiau ir spūstims (Stau). Vienas eismo įvykis arba remontas (Baustelle) gali sušvelninti eismą dešimtimis kilometrų. Taip pat, atvykimo laiką lemia vairuotojo poilsio pertraukos. Jei vairuotojas turi 45 minučių pertrauką 50 km iki tikslo, atvykimas nuslenka. Profesionali logistika visada suteikia laiko intervalą (pvz., „tarp 14:00 ir 16:00“), o ne fiksuotą valandą, išskyrus atvejus, kai tai yra ypatingai brangus ar skubus krovinys.

4. Kaip veikia vairuotojų poilsio intervalai ir kaip jie veikia tvarkaraštį?

Tai yra techninis dalykas, apie kurį klientai dažnai neįsivaizduoja. Pagal Europos Sąjungos teisę, vairuotojas po 4,5 valandų vairavimo privalo padaryti bent 45 minučių pertrauką. Po 9 valandų vairavimo jis privalo padaryti 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Kai planuojame maršrutą į Vokietiją, tą poilsį reikia įterpti tiesiogiai į kelionę. Jei kelionė trunka 12 valandų, tai reiškia, kad kelionė su poilsiais užtruks apie 13–14 valandų. Jei vairuotojas dėl eismo įvykių vėluoja, jo poilsis gali prasidėti vėliau, kas automatiškai pastumia atvykimo laiką. Mes negalime priversti vairuotojo vairuoti ilgiau leistinų 9 valandų – tai būtų ne tik nelegalu, bet ir pavojinga. Todėl poilsio intervalai yra neatsiejama tvarkaraščio dalis, kurią mes įskaičiuojame iš anksto.

5. Kuo skiriasi susistemintų (grupinių) krovinių ir pilnos mašinos tvarkaraštis?

Tai esminis skirtumas, lemiantis kainą ir greitį. Pilnos mašinos (FTL – Full Truck Load) atveju, kai jūsų krovinys užima visą sunkvežimį, tvarkaraštis yra daug lankstesnis. Mes galime išvykti tada, kada jums patogu, ir važiuoti tiesiai į paskirties vietą be sustojimų (išskyrus poilsį). Tai greičiausias variantas.

Susisteminti kroviniai (LTL – Less than Truck Load) yra pigesni, bet sudėtingesni. Čia viename sunkvežimyje vežami kelių skirtingų klientų kroviniai. Tvarkaraštis čia priklauso nuo to, kada paskutinis krovinys bus įkeltas. Jei paskutinis klientas vėluoja pateikti prekes, visa mašina vėluoja. Be to, atvykus į Vokietiją, reikia nuvažiuoti prie kelių sandėlių, iškrauti kiekvieną dalį. Tai gali prailginti atvykimo laiką prie jūsų sandėlio keletą valandų ar net dieną, palyginti su pilna mašina.

6. Ar savaitgaliais ir šventinėmis dienomis vežama į Vokietiją?

Vokietija turi griežtas taisykles, susijusias su sunkvežimių judėjimu savaitgaliais ir švenčių dienomis. Vokietijoje galioja bendrasis vairavimo draudimas (Fahrverbot) sekmadieniais ir švenčių dienomis nuo 00:00 iki 22:00 valandos. Tai reiškia, kad sunkvežimiai, kurių bendroji masė viršija 7,5 tonos, šiuo laiku negali važiuoti.

Jei jūsų krovinys atvyksta į Vokietiją penktadienį vėlai, yra didelė tikimybė, kad jis bus pristatytas tik pirmadienį ryte, jei sandėlis nedirba šeštadieniais. Taip pat reikia atsižvelgti į Vokietijos šventes, kurios gali skirtis nuo Lietuvos (pvz., Velykos arba Vėlinės). Planuodami siuntą, visada verta pasitikrinti Vokietijos kalendorių, kad nenuviltumėte, kai sužinosite, kad mašina stovi sienoje arba degalinyje, laukdama leidimo važiuoti.

7. Kokios yra pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama Vokietijos keliuose?

Per 20 metų esu pamatęs daugybę kliūčių. Viena pagrindinių – eismo įvykiai. Vokietijos autostradose intensyvumas milžiniškas, net mažas „gnybtas“ sukelia valandų spūstis. Kita problema – statybos darbai. Vokietija nuolatos modernizuoja savo kelių tinklą, o statybų zonose (Baustellen) dažnai siaurinamos juostos, kas sukelia eismo stagnaciją.

Taip pat reikia minėti techninius patikrinimus. Vokietijos policija ir kelių inspekcija (BAG) yra labai aktyvios. Jie dažnai sustabdo sunkvežimius patikrinti techninę būklę, krovinio fiksavimą ir vairuotojo dokumentus. Jei randa pažeidimų, mašina gali būti sustabdyta iki pašalinimo klaidų. Tai retas atvejis gerbiamose kompanijose, tačiau tai rizikos faktorius, kuris gali smarkiai pakeisti atvykimo laiką.

8. Kaip vyksta krovinio perdavimas Vokietijos gavėjui ir ką tai reiškia laikui?

Svarbu suprasti, kad „atvykimas“ nėra tas pats kas „iškrovimas“. Mašina gali atvykti prie sandėlio vartų 10:00 valandą ryte, tačiau pradėti iškrovimą gali tik 14:00. Kodėl? Vokietijos sandėliai dažnai dirba pagal griežtas „Time Windows“ (laiko langus). Jei vairuotojas atvyksta anksčiau, jis gali būti nusiųstas laukti eilėje.

Be to, paties iškrovimo procesas gali trukti nuo 30 minučių iki kelių valandų, priklausomai nuo krovinio tipo (paletės, vontai, krovimas rankomis). Kai mes kalbame apie atvykimo laiką klientui, paprastai turime omenyje momentą, kai krovinys yra fiziškai atiduotas ir pasirašyti dokumentai (CMR), o ne momentą, kai sunkvežimis pasirodo horizonte. Todėl tarp fizinio atvykimo ir operatyvaus pristatymo gali būti kelios valandų skirtumas.

9. Kaip technologijos padeda sekti realų laiką?

Anksčiau, prieš 20 metų, sekimas buvo primityvus – skambinome vairuotojui ir klausėme, kur jis yra. Šiandien situacija pasikeitė. Mes naudojame pažangias GPS ir telematikos sistemas, kurios leidžia matyti mašinos vietą realiu laiku, degalų lygį, net ir vairuotojo vairavimo režimą.

Dėl šių technologijų mes galime klientams suteikti nuorodą (linką), kur jie gali stebėti savo krovinių judėjimą. Tačiau net šios sistemos negali numatyti eismo spūsčių, kurios atsiranda po 5 minučių. Technologijos leidžia mums būti sklandesniais ir reaguoti greičiau, tačiau jos nepanaikina fizinio atstumo ir žmogaus (vairuotojo) veiksnio. Todėl, net matydami mašiną žemėlapyje, visada verta palikti rezervą laikui.

10. Ką klientas gali padaryti, kad užtikrintų sklandų išvykimą ir atvykimą?

Geriausias dalykas, kurį gali padaryti klientas – tai pasiruošti. Dažniausios delsos atsiranda dėl dokumentų neteisingumo arba krovinio neparengimo. Prieš atvykstant vairuotojui, įsitikinkite, kad paletės yra tvarkingai užfiksuotos, kad krovinys nėra sudegęs arba pažeistas, ir, svarbiausia, kad visi eksporto dokumentai (prekių sąrašai, faktūros, jei reikia – eksporto deklaracijos) yra paruošti.

Jei krovinys reikalauja specialios įrangos (pvz., liftas, šaldytuvas), apie tai praneškite iš anksto. Jei sandėlyje yra sunku privažiuoti (siauros gatvės, ribojimai), taip pat apie tai informuokite.