Išvykimo ir atvykimo tvarkaraštis iš Vokietijos: Pilnas vadovas klientams

Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinės logistikos srityje, daug kartų teko girdėti vieną tą patį klausimą, kurį užduoda kiekvienas klientas, siuntantis krovinius į Lietuvą ar iš jos: „Kada tiksliai mano prekės atvyks?“. Atrodo paprasta klausimas, tačiau Vokietija – tai ne tik didžiausia Europos ekonomika, bet ir sudėtingiausias logistikos mazgas. Čia susikerta tūkstančiai kelių, milžiniški prekybos centrai ir griežti laiko apribojimai.

Šiame straipsnyje neapsiribosime sausais skaičiais. Aš, kaip žmogus, kuris praleido nemažai gyvenimo vairuotojo kabinoje ir dispečerio centre, padėsiu jums suprasti, kaip veikia šis mechanizmas. Suprasdami išvykimo ir atvykimo tvarkaraščio logiką, Jūs ne tik sumažinsite stresą, bet ir galėsite geriau planuoti savo verslą ar asmeninius reikalus. Žinodami, kaip formuojasi maršrutai iš Vokietijos, Jūs tapsite nebe pasyviu stebėtoju, o pilnaverčiu partneriu savo siuntos kelionėje.

Įvadas

Vokietija yra Europos širdis, ir tai nėra tik metafora. Kasdien šios šalies keliais važiuoja milijonai sunkvežimių, gabenančių įvairiausius krovinius – nuo BMW detalių Miunchene iki mažmeninės prekybos prekių iš Heseno sandėlių. Tačiau, kai kalbame apie krovininių pervežimus į Lietuvą, svarbu suprasti vieną esminį dalyką: tvarkaraštis nėra fiksuotas traukinio geležinkelis. Tai gyvas, besikeičiantis organizmas, kurį veikia orai, eismo intensyvumas, muitinės procedūros ir netgi vairuotojo poilsio režimas.

Daugelis klientų mano, kad užsakę pervežimą pirmadienį, prekę gaus trečiadienį. Teoriškai taip gali būti, tačiau praktikoje viskas vyksta sudėtingiau. Svarbiausia sąvoka, kurią turi įsisavinti, yra „krovinių konsolidacija“ (angliškai groupage). Retai kas užsisako pilną sunkvežimį (FTL) vienam siuntiniui, nebent jis yra itin didelis. Dažniausiai viename automobilyje važiuoja dešimtės skirtingų klijentų siuntų. Vairuotojas turi apvažiuoti penkis ar šešis Vokietijos miestus, surinkti visus krovinius ir tik tada traukti link Lietuvos.

Šis procesas užtrunka. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad Vokietijoje galioja griežti darbo laiko apribojimai vairuotojams. Vairuotojas negali vairuoti be perstojo 4,5 valandas. Jei jis užstrigs „Stau“ (spūstyje) prie Hanoverio arba Frankfurto, jo tvarkaraštis pasislinks, ir tai tiesiogiai paveiks Jūsų siuntos atvykimo laiką.

Taigi, kaip suformuojamas tvarkaraštis? Paprastai maršrutai planuojami taip, kad vairuotojas pradėtų krovinių surinkimą (išvežimą iš Vokietijos) pirmadienį ar antradienį. Tai leidžia per savaitės vidurį susirinkti reikiamą kiekį prekių ir naktį iš pietų į šiaurę (arba atvirkščiai) nuvažiuoti pro Lietuvą, pristatyti krovinius ir grįžti į Vokietiją kitiems užsakymams pirmadienį.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime detalesniais bruožais tai, kas lemia išvykimo ir atvykimo laikus, atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus ir padėsime Jums susikurti realų lūkesčį. Nes logistikoje, kaip ir gyvenime, nėra nieko blogesnio nei netikėtas nusivylimas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje surinkau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man teko girdėti iš klientų per savo karjerą. Atsakymai į juus padės Jums suprasti vidines procesus ir išvengti nereikalingų nerimų.

1. Kiek laiko vidutiniškai trunka krovinio kelionė iš Vokietijos į Lietuvą?

Vidutinis standartinis terminas, kurį nustato dauguma logistikos kompanijų, yra nuo 2 iki 4 darbo dienų. Tačiau šis skaičius gali klaidinti. Jei krovinys yra „dalinis“ (LTL – Less than Truckload), t. y. važiuoja kartu su kitais siuntomis, pirmosios dvi dienos gali praeiti tiesiog Vokietijos teritorijoje renkant kitas prekes. Pati kelionė nuo paskutinio įkrovos taško Vokietijoje iki Lietuvos ribų trunka apie 12–14 valandų, priklausomai nuo maršruto (pavyzdžiui, iš Miuncheno toliau nei iš Berlyno). Jei užsakote pilną mašiną (FTL), krovinys gali atvykti ir per 24 valandas nuo įkrovos, tačiau tai brangesnis pasirinkimas. Svarbu prisiminti, tai, kad vairuotojas išvykia iš Vokietijos, dar nereiškia, kad jis jau važiuoja tiesiai pas Jus – jis gali turėti dar 3 pristatymus Lietuvoje prieš Jūsų siuntą.

2. Kokiomis dienomis paprastai išvyksta sunkvežimiai iš Vokietijos link Lietuvos?

Dauguma reguliarių maršrutų yra planuojami savaitės pradžioje. Pirmadienis ir antradienis yra aktyviausi išvykimų dienų. Kodėl? Todėl, kad per savaitgalį Vokietijoje kaupiami užsakymai, o pirmadienį ryte sandėliai pradeda dirbti pilnu pajėgumu. Vairuotojai, kurie atvažiavo į Vokietiją iš kitų šalių (pvz., iš Ispanijos ar Italijos) savaitgalį, pirmadienį pradeda formuoti krovinius į rytus (Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija). Trečiadienį ir ketvirtadienį išvyksta mažiau mašinų, o penktadienį dauguma vairuotojų jau stengiasi nepradėti naujo ilgo maršruto, kad nenuvažiuotų į poilsį savaitgaliui svetimoje šalyje. Taigi, jei norite greičiausio pristatymo, geriau planuoti siuntą pirmadienį ar antradienį.

3. Ar galiu būti tikrai tikras, kad mano prekė atvyks antradienį, kaip pažadėta?

Niekada negalima būti 100 % tikriems net su pažangiausia technologija. Logistikoje veikia per daug kintamųjų. Net jei dispečeris užfiksuoja tvarkaraštį, gali atsitikti neprognozuojami dalykai: avarija autostradoje A9, blogi oro sąlygos (sniegas ar ledas Vokietijos kalnuose arba Lenkijos plente), ar netgi techninis gedimas pats sunkvežimyje. Be to, jei prieš Jums einantis klientas vėluoja paimti savo siuntą arba ją iškrauti, vairuotojas praranda laiką. Tačiau, jei kalbame apie patikimą pervežėją, vėlavimai dažniausiai nedideli – kelios valandos arba viena diena. Jei tvarkaraštis skelbia „antradienis“, reikia turėti omenyje, kad tai gali būti ir antradienio vėlyvas vakaras, ar net trečiadienio rytas. Planuokite savo verslą su maža laiko atsarga.

4. Kodėl kartais siunta užtrunka ilgiau, nors Vokietija yra arti?

Vienas pagrindinių priežasčių yra vairuotojų darbo laiko apribojimai, reglamentuojami ES įstatymų. Vairuotojas privalo turėti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo ir 11 valandų kasdieninio poilsio. Jei vairuotojas pradeda savo dieną vėlai dėl vėlavimo pirmame sandėlyje Vokietijoje, jis gali tiesiog neturėti teisės nuvažiuoti tiek, kiek reikia, ir privalo sustoti poilsio. Taip pat, Vokietijoje daug kur galioja naktinio važiavimo draudimai ir savaitgalio draudimai sunkvežimiams su kroviniu. Todėl net fizinis atstumas nėra vienintelis veiksnys – laiko juostos ir teisiniai apribojimai daro savo darbą. Dar viena priežastis – muitinė. Nors Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje ir nėra sienų kontrolės, kai kuriems kroviniams (pvz., tabakui, alkoholiui, kai kuriems maisto produktams) gali būti taikomi papildomi patikrinimai, kas gali uždelsti visą koloną.

5. Kaip veikia krovinių sekimas ir ar aš galiu matyti, kur yra mano siunta?

Šiuolaikinėje logistikoje GPS sekimas yra standartas. Dauguma kompanijų suteikia galimybę sekti savo siuntą realiu laiku per klientų portalą arba mobiliąją programą. Tačiau, kaip ekspertas, turiu įspėti: GPS rodo tik sunkvežimio vietą, bet ne jo statusą. Mašina gali stovėti vienoje vietoje valandą – tai gali būti arba įkrovos procesas, arba spūstis, arba poilsis. Be to, jei krovinys yra perkraunamas (perkrovimas į kitą mašiną tarpinio sandėlyje), Jūsų siunta gali „dingti“ iš žemėlapio keletą valandų. Geriausias būdas sužinoti būklę – susisiekti su dispečeriumi. Žmogiškasis faktas visada svarbiau nei šaltas duomenys iš palydovo.

6. Ar atvykimo laikas priklauso nuo to, iš kurio Vokietijos miesto siunčiate?

Žinoma, priklauso, tačiau ne taip, kaip galvojate. Atstumas tikrai turi reikšmės – siunta iš Miuncheno (pietūs) keliauja ilgiau nei iš Berlyno (rytai) ar Hamburgo (šiaurė). Tačiau dar svarbiau yra maršruto logistika. Jei kompanija turi didelį terminalą Frankfurte prie Oderio, prieš pat Lenkijos ir Lietuvos sieną, tai net siunta iš toli esančio Štutgarto gali būti nuvežta į šį terminalą, konsoliduota su kitais ir išsiųsta toliau tik iš ten. Taigi, faktinis kelias gali būti ilgesnis, bet procesas – greitesnis dėl geresnės sandėliavimo ir išsiuntimo infrastruktūros. Todėl, kai klaustate apie terminus, nurodykite ne tik miestą, bet ir, jei įmanoma, pašto kodą – tai padės operatoriui tiksliau įvertinti galimybę įtraukti Jūsų siuntą į tam tikrą „langą“.

7. Kas nutinka, jei aš vėluosiu pateikti dokumentus arba paruošti krovinį išvežimui?

Tai viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduriame. Jei sutartyje nurodyta, kad vairuotojas atvyksta į Jūsų sandėlį Vokietijoje 10:00 valandą ryto, o Jūsų darbuotojai vėluoja paruošti prekes 30 minučių, tai sukelia „domino efektą“. Vairuotojas praranda 30 minučių. Jei po to jis turi važiuoti į kitą miestą, kur jam taip pat reikia būti tiksliai laiku, jis gali vėluoti ten. Dėl to gali būti praleistas vėlyvas išvykimas iš Vokietijos, o tai reiškia, kad Jūsų siunta Lietuvoje neatvyks numatytu laiku. Kai kurios kompanijos taiko baudas už vėlavimą (laukimo mokestį), nes vairuotojo laikas – tai pinigai. Geriausia praktika yra paruošti visus dokumentus (CMR sąrašą, prekių deklaracijas, jei reikalingas) ir pažymėtas dėžes bent prieš valandą iki numatomo atvykimo.

8. Ar yra kokios nors ypatingos tvarkaraščio nuostatos šventiniu laikotarpiu?

Taip, šventės – tai logistikos košmaras. Vokietijoje yra daug regioninių švenčių, kurių mes, Lietuvoje, net neįsivaizduojame. Pavyzdžiui, vienoje žemės dalyje gali būti šventė, sandėliai uždaryti, o kitoje – ne. Be to, prieš Kalėdas ir Velykas eismas Vokietijoje yra neįtikėtinas. Tūkstančiai prekių automobilių stengia pristatyti dovanas ir maistą į parduotuves. Dėl to tvarkaraščiai gali pasislinkti iki 1–2 dienų. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojai taip pat nori praleisti šventes su šeimomis, todėl mažiau mašinų yra keliuose. Jei planuojate siųsti svarbų krovinį lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje, būtinai tai padarykite savaitę-dvi anksčiau, kad išvengtumėte streso.

9. Kokios yra galimybės skubaus pervežimo (express) iš Vokietijos?

Jei Jums tikrai reikia, kad prekės atvyktų rytoj, standartinis grupinis pervežimas netinka. Tokiu atveju yra siūlomas „Express“ arba „Direct“ pervežimas. Tai reiškia, kad Jums skiriama speciali mašina (arba vieta mašinoje, kuri važiuoja be sustojimų), kuri važiuoja tiesiai iš Jūsų sandėlio Vokietijoje iki Jūsų sandėlio Lietuvoje. Tai yra daug brangesnė paslauga (gali kainuoti dvigubai ar trigubai brangiau), tačiau užtikrina maksimalų greitį. Tokiu atveju tvarkaraštis yra labai lankstus – vairuotojas gali atvykti net naktį ar savaitgalį, jei tai suderinta. Tačiau verta prisiminti, kad net ir ekspresiniais reisais galioja vairuotojo poilsio taisyklės, todėl „iš kampo į kampą“ per 10 valandų įmanoma tik tada, jei vairuotojas turi galimybę pasikeisti arba jei atstumas leidžia tai padaryti neperžengžiant darbo laiko normų.

10. Kaip suprasti terminą „pristatymo data“ – tai ryto, dienos ar vakaro?

Profesionalioje logistikoje „pristatymo data“ (ETA - Estimated Time of Arrival) dažniausiai reiškia darbo dieną. Jei nurodyta „antradienis“, tai dažniausiai reiškia antradienio darbo valandas (nuo 8:00 iki 17:00). Jei Jums reikalingas tikslus laikas (pvz., 10:00 ryto), tai turi būti specialiai užsakyta kaip „Fixed Time Delivery“ (pristatymas fiksuotu laiku). Standartiniu atveju vairuotojas susisiekia su Jumis (arba gavėju) ryte pristatymo dieną ir praneša apytikslį atvykimo laiką (paprastai 2–4 valandas iki atvykimo). Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuvoje taip pat galioja darbo laiko normos sandėliuose – jei vairuotojas atvyks 18:00 valandą, Jūsų sandėlis gali būti uždarytas, ir krovinys bus pristatytas tik kitą dieną ryte. Todėl visada derėkites su gavėju dėl jo darbo laiko.

Išvada

Išvykimo ir atvykimo tvarkaraštis iš Vokietijos nėra tiesius linijas brėžiantis grafikas. Tai sudėtingas paveikslas, susidedantis iš tūkstančių detalių: nuo vairuotojo nuotaikos iki oro sąlygų Alpėse. Kaip žmogus, kuris šioje srityje dirba jau daugiau kaip dvidešimt metų, galiu pasakyti viena: raktas į sėkmę yra ne tik greitis, bet ir tikslumas bei komunikacija.

Klientai, kurie supranta, kad „2–4 dienos“ yra ne tiesiog skaičiai, o atsilaisvintas laiko tarpas, atsižvelgiant į visus galimus iššūkius, visada jaucia ramiau. Jie žino, kad jei įvyko vėlavimas, tai ne dėl to, kad pervežėjas tingėjo, o dėl objektyvių aplinkybių, su kuriomis susiduria kiekvienas šios srities profesionalas.

Renkantis pervežimo partnerį, neatsižvelkite tik į žemiausią kainą. Užsisakydami pigų, bet neorganizuotą pervežimą, Jūs rizikuojate savo reputacija prieš savo klientus. Patikimas ekspertas visada pasiūlys realų tvarkaraštį, pateiks aiškias sąlygas ir, kas svarbiausia, išliks susisiekiamas, jei kils klausimų.

Logistika – tai pasitikėjimo verslas. Jūs patikite savo turtą žmogui, kurį niekada nematėte. Tikėkimės, kad šis straipsnis padėjo Jums suprasti, kas vyksta „už scenos“, ir kitą kartą, kai užsakysite siuntą iš Vokietijos, Jūsų žinojimas leis šį procesą padaryti sklandžų ir efektyvų. Planuokite atsargiai, klauskite ir būkite kantrūs – tokia yra sėkmingo tarptautinio verslo dalis.