Išvykimo ir atvykimo laikai: lankstus pervežimas į Vokietiją – Profesionalo Vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais yra neatsiejama Lietuvos verslo ir ekonomikos dalis. Nuo mažmeninės prekybos grandinių iki pramonės gigantų – beveik kiekvienas lietuvių eksportuotojas ar importuotojas turi ryšių su šia šalimi. Per dvidešimt metų, kuriuos praleidau tarptautinių pervežimų srityje, daugybę kartų teko girdėti vieną ir tą patį klausimą, kurį klientai užduoda daugiausia nerimo: „Kada tiksliai keliaus krovinys ir kada jis atvyks į vietą?“.

Atrodo paprasta: Vokietija arti, automagistralės greitos, technologijos pažangios. Tačiau praktikoje logistika yra kompleksinis mechanizmas, kurį veikia šimtai veiksnių – nuo oro sąlygų Lenkijoje iki vokiškojo sandėlio darbo grafiko pietų metu. Šiame straipsnyje aš noriu padalintis savo patirtimi ir paaiškinti, kodėl lankstumas – o ne griežta, minutėms tiksliai nustatyta tvarkaraštis – yra raktas į sėkmingą ir be streso pervežimą į Vokietiją. Suprasdami, kaip susiformuoja išvykimo ir atvykimo laikai, galėsite geriau planuoti savo verslą išvengti nereikalingų nusivylimų.

Įvadas: Kodėl „apie“ yra geriau nei „tiksliai“?

Pradedantiesiems klientams gali atrodyti keista, kai pervežimo ekspertas vietoj konkretaus laiko sako „dienos“ ar „valandos intervalą“. Ar tai nekompetencija? Ar neapibrėžtumas? Atvirkščiai. Tai – ženklas, kad žmogus supranta logistikos realybę. Vokietija yra viena labiausiai užimamų transporto sričių visoje Europoje. Kasdien šios šalies automagistralėmis – „autobanais“ – važiuoja milijonai sunkvežimių. Tokio intensyvumo sąlygomis užtikrinti, kad krovinys iš Vilniaus atvyks į Miunchenį antradienį būtent 14:00 valandą, yra ne tik techniškai sunku, bet ir dažnai neįmanoma dėl išorinių aplinkybių.

Mano patirtis rodo, kad lankstus pervežimas – tai ne galimybė vairuotojui pavėluoti, o protingas rizikos valdymas. Tai apima kelių eismo sąlygų stebėjimą, vairuotojų poilsio režimo (tvaikografų) laikymąsi ir klientų poreikių derinimą. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus aspektus, kurie lemia išvykimo ir atvykimo laikų formavimąsi, kad Jūsų verslo procesai nešoktų ant vieno ratelio dėl nenumatytų vėlavimų. Mes kalbėsime ne tik apie tą, kaip vairuojami sunkvežimiai, bet ir apie tai, kaip jūs, kaip klientas, galite turėti didžiausią įtaką savo krovinių judėjimo greičiui.

Štai išsami informacija, padėsianti suprasti „lankstaus pervežimo“ filosofiją ir pritaikyti ją savo naudai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai dažniausiai užduoda mano karjeros eigoje. Atsakymai į juos padės suvokti logistikos subtilybes ir numatyti galimas kliūtis.

1. Kodėl išvykimo laikas nėra nustatomas iš karto po užsakymo pateikimo?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių nesusipratimų šaltinių. Klientas, pateikęs užsakymą ryte, dažnai tikisi, kad sunkvežimis išvažiuos tą pačią dieną. Tačiau profesionalioje logistikoje veikia konsolidacijos principas. Jei tai nėra pilnas sunkvežimis (FTL – Full Truck Load), skirtas vienam klientui, mes dažniausiai dirbame su daliniais krovinais (LTL – Less than Truck Load). Tai reiškia, kad reikia surinkti kelis krovinius iš skirtingų siuntėjų, kad užpildyti automobilį ir taip padaryti pervežimą ekonomišku abiem pusėms.

Be to, reikia laiko planuoti optimalų maršrutą. Vairuotojas negali tiesiog „užsukti“ penkiuose miestuose bet kokia tvarka – maršrutas turi būti sudarytas taip, kad būtų nuvažiuotas trumpiausias kelias, taupant degalus ir laiką. Todėl išvykimo laikas paprastai nustatomas 24–48 valandoms prieš patį išvykimą, kai jau aišku, kokie kroviniai bus įkelti ir kaip jie suderinsiami geografiškai. Lankstumas čia reiškia – mes laukiame, kol visi dalyviai pasiruošę, kad kelionė būtų efektyvi.

2. Kokie pagrindiniai veiksniai lemia atvykimo laiką į Vokietijos sandėlį?

Nors atstumas tarp Lietuvos ir Vokietijos yra gana nemažas (apie 1000–1200 km atsižvelgiant į maršrutą), atstumas nėra vienintelis veiksnys. Vokietijoje labai griežtai reglamentuojami vairuotojų darbo ir poilsio laikai. Pagal ES reguliavimą, vairuotojas gali vairuoti 4,5 valandas, po kurių privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Po 9 valandų vairavimo jis privalo atsisakyti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai natūraliai „sulėtina“ pervežimą, bet yra būtina saugumo sumetimais.

Kitas svarbus veiksnys – pats Vokietijos eismas. Uždaras „Autobahn“ tinklas, nors ir kokybiškas, dažnai užkemšamas, ypač Ruhr srityje arba prie didžiųjų miestų (Berlynas, Miunchenas, Frankfurtas). Prognozuojamas spūstis gali pridėti 2–4 valandas prie kelionės trukmės. Be to, labai svarbus yra gavėjo (sandėlio) darbo grafikas. Vokietijoje dauguma sandėlių dirba griežtais darbo laikais, dažnai turi ilgas pietų pertraukas (pvz., nuo 12:00 iki 13:00), kai niekas neiškrauna. Jei vairuotojas atvyksta 5 minutėmis po pietų pradžios, jis gali praleisti valandą laukdamas vartų atidarymo. Dėl to lankstumas atvykimo laike (pvz., nurodymas „ryte“ vietoj „10:00“) išgelbėja nuo nereikalingo streso.

3. Ar „lankstus pervežimas“ reiškia, kad mano krovinys gali atvykti vėliau nei sutarta?

Ne, būtina atskirti lankstumą nuo neatsakingumo. Profesionalus logistikos partneris visada duoda realų laiko prognozę. Lankstumas šiuo atveju reiškia, kad su klientu susitariama dėl laiko intervalo (pvz., „antradienį tarp 8:00 ir 12:00 valandos“) arba dienos, o ne sekundės tikslumu. Jei dėl objektyvių priežasčių (pvz., avarijos keliane, ypatingo oro sąlygų) atvykimas pavėluos, geras brokeris ar pervežėjas informuos klientą iš anksto, o ne paliks jį laukti be žinių.

Mano patirtis rodo, kad dažniausiai vėlavimai atsiranda ne dėl vairuotojo tinginystės, o dėl to, kad siuntėjas vėlavo paruošti dokumentus ar krovinį, arba gavėjas Vokietijoje atsisakė priimti krovinį uždarų durų metu. Lankstus pervežimas leidžia mums šiek tiek „sužaisti“ su grafiku, jei įvyksta tokios nedidelės klaidos, nepertraukiant visos transporto grandinės. Taigi, tai yra apsauginis tinklas, o ne pažadas pavėluoti.

4. Kaip savaitgaliai ir šventės veikia pervežimų į Vokietiją laiką?

Vokietijoje yra griežti draudimai vairuoti sunkvežimiais (su krovininiu priekaba) šventinėmis dienomis ir sekmadieniais. Tai vadinama „Sonntagsfahrverbot“. Pavyzdžiui, jei Velypos ar Kalėdos tenka sekmadieniui, draudimas gali būti pratęstas ir į pirmadienį. Tai reiškia, kad jei Jūsų krovinys turi atvykti į Vokietiją prieš šventes, jis turi išvykti iš Lietuvos kur kas anksčiau.

Be to, Lenkijoje, per kurią dažnai veda kelias į Vokietiją, taip pat yra savo švenčių kalendorius, kuris gali nesiderėti su Vokietijos ar Lietuvos. Ilgąjį savaitgalį planuoti pervežimus yra iššūkis. Mūsų strategija šiuo atveju yra aiškiai įspėti klientus apie šias „neveikimo“ juostas. Lankstumas čia reiškia galimybę pristatyti krovinį šeštadienį ryte (jei sandėlis dirba) arba palaukti iki antradienio. Būtent dėl to, kai kalbame apie Vokietiją, negalime manyti, kad „trečiadienį“ visada yra įprasta darbo diena – visada reikia žiūrėti į kalendorių.

5. Kuo skiriasi dalinio (LTL) ir pilno (FTL) krovinio laiko planavimas?

Tai esminis dalykas, kurį klientai dažnai painioja. Pilnas krovinys (FTL) – kai sunkvežimis veža prekes vienam klientui – yra greitesnis ir labiau tiksliai planuojamas. Vairuotojas važiuoja tiesiai iš siuntėjo pas gavėją, be sustojimų. Čia galime žadėti gana aiškų atvykimo laiką.

Dalinis krovinys (LTL) reikalauja daugiau laiko ir lankstumo. Sunkvežimis turi sustoti įkelti ar iškelti kitus krovinius pakeliui. Vienos iškrovos operacijos Vokietijos sandėlyje gali trukti nuo 30 minučių iki 2 valandų, priklausomai nuo sandėlio organizacijos (ar vairuotojas pats krauna, ar yra „side-loader“ technika, ar reikia komplektuoti paletes). Jei maršrute yra 5 sustojimai, kiekvienas jų slepia potencialų vėlavimą, kuris kaupiasi. Todėl, užsisakydami dalinį pervežimą, klientas turi būti tikrai kantrus ir suprasti, kad prognozuojamas atvykimo laikas yra daug platesnis.

6. Kaip vokiškas „Order“ (užsakymas) ir dokumentai įtakoja greitį?

Vokietija yra biurokratinės sistemos šalis, ir tai veikia logistiką taip pat. Net jei krovinys fiziškai jau yra prie sandėlio vartų, jo neįleis be tinkamai užpildytų dokumentų: CMR konosamentų, pristatymo lapų (Lieferschein), galbūt EX 1 ar T1 dokumentų (jei tai yra muitinės procedūros).

Daugelis kartų mačiau, kaip vairuotojas praleidžia valandas prie vartų todėl, kad gavėjas Vokietijoje nėra pateikęs teisingo „Anmeldung“ (pranešimo apie atvykimą) sistemoje arba sąskaitoje faktūroje nurodytas neteisingas prekių kodas (HS kodas). Tokios smulkmenos sustabdo visą procesą. Lankstus pervežimas čia reiškia, kad turime tur�ti atsarginį laiką dokumentų tvarkymui. Kaip ekspertas visada primygtinai rekomenduoju klientams iš anksto siųsti dokumentus faksu ar el. paštu į Vokietijos sandėlį – tai sutaupo valandas vėliau.

7. Ar yra galimybė paspartinti pervežimą, jei prekės yra skubios?

Taip, tai vadinama „Express“ arba „Ekspresinis“ pervežimas. Tačiau čia taip pat reikia suprasti lankstumo ribas. Net ir užmokę didelę sumą, mes negalime pakeisti fizikos dėsnių – atstumas 1200 km neįveikiamas per 8 valandas be pažeidžiant vairuotojo poilsio režimo, kas yra nelegalu ir pavojinga.

Ekspresinis pervežimas dažniausiai reiškia, kad skiriama tiesioginis sunkvežimis be pristatymų pakeliui, o vairuotojai gali būti keičiami dviese (du vairuotojai viename automobilyje), kas leidžia važiuoti be ilgų sustojimų. Tačiau tai kainuoja gerokai brangiau. Jei klientas kalba apie „skubą“, mes visada įvertiname, ar skubos lygis atitinka fizinę galimybę. Kartais „lankstus sprendimas“ yra ne važiuoti per greitai (ir rizikuoti baudą ar avariją), o rasti alternatyvů maršrutą ar suderinti su gavėju ilgesnes darbo valandas (pvz., pristatymą naktį).

8. Kaip techninės būklės patikrinimas veikia išvykimo laiką?

Profesionalios transporto kompanijos niekada neišsiunčia techniškai netinkamo automobilio. Tačiau techninė gedimai – tai atsitiktinis dalykas. Kai kurios dalys (pvz., stabdžių diskai, padangos) gali nusidėvėti ilgos kelionės metu. Jei prieš išvykimą arba kelionės metu vairuotojas pastebi gedimą, jis privalo sustoti ir jį pašalinti.

Daugelis klientų, matydami vėlavimą dėl techninio aptarnavimo, pyksta. Tačiau mano 20 metų patirtis sako: geriau palaukti 4 valandas prie servizo Vokietijoje ir pasiekti vietą saugiai, nei važiuoti per greitai ir sukelti avariją, kuri užblokuos magistralę ir sugadins prekes. Lankstumas šiuo atveju yra saugumo garantas. Mes stengiamės planuoti technines apžiūras taip, kad jos nesutrukdytų, bet jei įvyksta gedimas – laikas yra prarandamas, tačiau krovinio saugumas išlieka prioritetas.

9. Kaip kelių sąlygos, ypač žiemą, veikia grafiką?

Kelias Lietuva – Lenkija – Vokietija veda per skirtingus klimato zonų. Nors Vokietijoje keliai paprastai puikiai išvalomi (druskos gali būti dedamos labai daug), Lenkijoje arba Vakarų Lietuvoje situacija gali būti kitokia. Sniego audra, rūkas ar apledėjęs tiltas gali visiškai sustabdyti eismą.

Žiemą „lankstus pervežimas“ tampa taisykle, o išimtimi. Mes visada pridedame 1–2 dienas atsargos laiko žiemos sezoną. Klientai, kurie planuoja savo gamybą taip, taisyklingai, kad krovinys turi atvykti „prieš Kalėdas“ be jokios atsargos, dažnai patiria didžiausią stresą. Mano patarimas: žiemos metu visada planuokite prekių atvykimą anksčiau, nei jums realiai reikia. Transporto kompanija negali valdyti orų, todėl lankstumas čia yra vienintelė apsauga.

10. Kokias informacijas klientas turi pateikti, kad išvykimas būtų greitesnis?

Tai paprastas dalykas, tačiau dažnai apie jį užmirštama. Greičiausiam išvykimui reikalingi tikslūs duomenys: adresas su pašto kodu (Vokietijoje pašto kodai nurodo labai tiksliai vietą), kontaktinis telefono numeris gavėjui, bei ypatingi reikalavimai (pvz., „pristatyti tik iki 11:00“, „reikalinga keltuvo rankena“).

Dauguma vėlavimų atsiranda todėl, kad vairuotojas atvyksta į iškrovos vietą ir negali susisiekti su atsakingu asmeniu, arba adrese nurodyta tik gatvė be pastato numerio (kas Vokietijos pramonės rajonuose, kur dideli kompleksai, yra būdinga). Kai klientas pateikia pilną ir tikslią informaciją iš anksto, mūsų galimybės planuoti greitą ir tikslų išvykimą bei atvykimą auga eksponentiškai. Informacija – tai tiek pat svarbu, kiek ir kuras bakas.

Išvada

Pervežimų į Vokietiją pasaulis nebekeliauja pagal senus „taikos“ laikų principus, kai krovinys buvo įkeliamas ir jį reikėjo tik laukti. Šiandien tai yra aukštos technologijų, griežtų taisyklių ir dinamiškų sąlygų sritis. Mano dvidešimtmetis šioje srityje mokė mane vieno pagrindinio dalyko: lankstumas – tai ne klaida, o profesionalumo bruožas.

Išvykimo ir atvykimo laikų nustatymas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik žinių apie geografiją, bet ir supratimo apie žmogiškąjį faktorių, teisinius reikalavimus ir netgi kultūrinius skirtumus (kaip, pvz., vokiškas punktualumas ir pietų pertraukos). Klientai, kurie priima šį lankstumą ir bendradarbiauja atvirai, pripažindami, kad logistika – tai gyvas organizmas, visada gauna patikimesnę ir efektyvesnę paslaugą.

Jei ruošiatės siųsti krovinius į Vokietiją, nepamirškite: geriausias būdas išvengti streso yra nedaryti prielaidų, o klausti ir planuoti atsargą. Pasitikėkite savo logistikos partnerio patirtimi. Jei jis siūlo lankstų grafiką, žinokite, kad jis daro tai ne dėl tinginystės, o dėl noro garantuoti, kad Jūsų prekys pasieks paskirties vietą saugiai ir laiku, nepaisant to, kokia „lenta“ padėta ant kelių.