Išvykimo ir atvykimo laikai į Vokietiją: aktualus grafikas jums

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka ne tik pagrindine Lietuvos prekybos partnerė, bet ir logistiniu širdies ritmu visame Baltijos regione. Per daugiau kaip dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė keliai, tapo modernesnės technologijos, bet vienas dalykas išliko pastovus – laiko vertė. Verslo klientui, kuris laukia atsarginių dalių arba siunčia produkciją į „H&M“ sandėlius, ne svarbu, koks sunkvežimis važiuoja; svarbu, kad prekės būtų ten, kur reikia, tada, kai pažadėta.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti ne sausais grafikais, o realia praktine patirtimi. Mes aptarsime, kas tik lemia jūsų krovinio išvykimo ir atvykimo laikus, kaip susidoroti su nepageidaujamais nenumatytumais ir kodėl terminas „rytoj“ tarptautiniame pervežime visada reiškia šiek tiek daugiau nei tiesiog dieną šiandien. Suprasdami procesus, galėsite ne tik tiksliau planuoti savo veiklą, bet ir išvengti nereikalingo streso bei piniginių nuostolių.

Kodėl grafikai yra tik „orientyrai“, o ne įstatymai?

Pradedant nuo pagrindų, svarbu suprasti, kad tarptautinis krovinių gabenimas – tai gyvas organizmas. Nors maršrutai iš Lietuvos į Vokietiją yra išgrįžti kaip delnos (Vilnius–Kaunas–Varšuva–Berlynas arba per Kaliningradą/Šiaurės Lenkiją), kiekviena kelionė turi savo niuansų. Dažnai klientai klausia: „Kiek laiko užtruks?“, tikėdamiesi gauti atsakymą kaip taksi vairuotojui. Tačiau logistikoje veikia kitos taisyklės.

Pirmasis ir svarbiausias veiksnys – tai krovinio tipas. Ar tai pilna sunkvežimio puspriekabė (FTL – Full Truck Load), ar tai dalinis krovinys (LTL – Less Than Truck Load)? Jei užsakote pilną mašiną, grafikas yra daug artimesnis idealui. Vairuotojas gauna užsakymą, užsuka pas jūsų sandėlį, pakrauna ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą. Tokiu atveju ir atvykimo laikas gali būti nustatytas su tikslumu iki valandos.

Tačiau situacija pasikeičia, kalbant apie dalinius krovinius. Čia įsijungia konsolidacijos procesas. Jūsų siunta turi nukeliauti į sandėlį, kur ji laukia, kol puspriekabė bus užpildoma kitų klientų krovinių. Tai gali užtrukti nuo pirmosios iki trečiosios dienos. Štai čia dažnai kyla nesusipratimų – klientas mato, kad krovinys „pakeliui“, tačiau jo judėjimas stabdomas, ieškant papildomų krovinių, kad maršrutas būtų ekonomiškai efektyvus. Nors tai atidėlioja atvykimą, tai leidžia mums siūlyti kur kas palankesnes kainas.

Antrasis, tačiau ne mažiau svarbus dalykas – tai vairuotojo darbo ir poilsio laikas. Europos Sąjungos reglamentai yra griežti. Vairuotojas negali vairuoti 24 valandas per parą. Jis turi laikytis takigrafo reikalavimų: po 4,5 valandų vairavimo privalo padaryti 45 minučių pertrauką, o per parą gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (iš viso 10 valandų du kartus per savaitę). Tai reiškia, kad net jei atstumas nuo Vilniaus iki Berlyno yra apie 800 km ir atrodo, kad tai galima nuvežti per 8–9 valandas, realiame gyvenime su pertraukomis, techninėmis apžiūromis ir galimu užstatu sienos kirtimo punktuose, šis kelias užtrunka 12–14 valandų. Jei vairuotojas pradeda važiuoti popietę, jį gali pasiekti poilsio laikas dar prieš pasiekiant Vokietijos sieną, todėl atvykimas nukelsiamas iki kitos dienos rytą.

Trečiasis aspektas – sezoniniai svyravimai. Kalendorius daro didelę įtaką grafikams. Prieš Kalėdas, Velykas ar vasaros atostogas Vokietijoje ir Lenkijoje padidėja prekių srautas, o tuo pačiu ir eismo intensyvumas. Ilgose eilėse ties Lenkijos–Vokietijos siena arba prie didžiųjų Vokietijos magistralių sankryžų (pvz., ties „Berliner Ring“) prarastos valandos gali būti taisyklė, o ne išimtis.

Galiausiai, negalime pamiršti techninių gedimų ar meteorologinių sąlygų. Žiemos metu, kai keliai pasidengia ledu ar sniegu, greičiai ribojami ne tik dėl saugumo, bet ir dėl įstatymų. Profesionalus logistikos partneris visada turi turėti „B“ planą, bet kartais net ir pažangiausios GPS stebėjimo sistemos negali įsivaizduoti, kad kelyje ties Koenigs Wusterhausen įvyko avarija, uždarant vieną iš trijų juostų.

Suprasdami šiuos komponentus – krovinio tipą, vairuotojo režimą, sezoną ir orus – galite suformuluoti realius lūkesčius. Štai kodėl, kai kalbame apie „aktualų grafiką“, mes visada raginame klientus ne žiūrėti į optimistiškus skaičius žemėlapyje, o įvertinti logistinį realybį.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje srityje, kaip ir niekur kitur, kyla abejonių. Apskaičiavau, kad per savo karjerą esu atsakęs į tūkstančius klausimų apie laiko terminus. Čia sukaupiaus 10 dažniausiai pasitaikančių klausimų, su kuriais susiduria klientai planuodami siuntą į Vokietiją, ir pateikiu išsamius, praktiškus atsakymus.

1. Kiek vidutiniškai trunka krovinių gabenimas iš Lietuvos į Vokietiją automobiliais?

Atsakymas priklauso nuo to, kokį pervežimo būdą pasirinksite. Jei tai yra pilna puspriekabė (FTL), kurią užsakote tiesioginiam pervežimui, atstumas nuo Vilniaus iki Berlyno (apie 800 km) yra įveikiamas per 1 dieną. Įprastai, jei vairuotojas užsuka pas jūsų sandėlį ryte (pvz., 8:00 val.), jis gali atvykti į paskirties vietą Vokietijoje kitą dieną ryte arba popietę, atsižvelgiant į krovinimo trukmę ir vairuotojo poilsio režimus. Jei krovinys keliauja į toliau esančius miestus, pavyzdžiui, į Miuncheną (apie 1200 km), kelionė gali užtrukti iki 1,5–2 dienų. Dėl dalinių krovinių (LTL) situacija kitokia – čia reikia skirti papildomą laiką konsolidacijai, todėl terminas svyruoja nuo 2 iki 4 darbo dienų, priklausomai nuo maršruto užpildumo.

2. Ar galimas krovinių pristatymas į Vokietiją per vieną dieną (Express pervežimas)?

Taip, tai visiškai įmanoma ir tai yra populiari paslauga, ypač kai kalbame apie brangias atsargas ar spaudžiančias produkcijas. Express pervežimai dažnai vykdomi naudojant mažesnes transporto priemones (pvz., 3,5 tons „vandiką“) arba tiesioginėmis pilnomis puspriekabėmis su dviem vairuotojais. Vienas vairuotojas leidžia sumažinti poilsio pertraukų laiką, nes vienas gali vairuoti, kai kitas ilsisi. Tačiau būkite pasiruošę, kad toks greitis kainuoja. Express pervežimo kaina gali būti 2–3 kartus didesnė nei standartinio, nes dažnai grįžtant mašina važiuoja tuščia (be krovinio), ir mums tenka kompensuoti šiuos nuostolius.

3. Kokie yra pagrindiniai Vokietijos prekybos centrai ir ar jie įtakoja atvykimo laiką?

Vokietija yra didelė, ir logistiniai centrai yra išsidėstę netolygiai. Didžiausiųjų miestų, tokių kaip Berlynas, Hamburgas, Miunchenas, Frankfurto ir Štutgarto, apylinkėse yra didžiuliai logistikos parkai. Atvykimas į šiuos centrus dažnai užtrunka ilgiau ne dėl atstumo, o dėl intensyvaus eismo ir didelio sunkvežimių srauto. Pavyzdžiui, pristatant krovinį į Duisburgą (vieną didžiausių logistikos mazgų Europoje), vairuotojas gali praleisti valandą ar daugiau tiesiškai laukdamas galimybės įvažiuoti į sandėlį arba išsiregistruoti terminale. Todėl, planuodami laiką, atsižvelkite ne tik į važiavimo laiką, bet ir į galimas eiles prieš paskirties vietą.

4. Ar vairuotojai dirba šeštadieniais ir sekmadieniais?

Šiuo klausimu yra griežtų taisyklių. Vokietijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, yra ribojamas sunkiasvorio transporto eismas šventinėmis dienomis ir sekmadieniais. Vairuotojai negali važiuoti (išskyrus tam tikras išimtis, pavyzdžiui, jei krovinys yra lengvasis maistas ar šviežia žuvis, bet tai retas atvejis). Tai reiškia, kad jei jūsų krovinys išvyksta penktadienį vėlai, jis gali būti pristatytas tik pirmadienį. Nors techniškai jis gali atvykti į Vokietijos teritoriją šeštadienį, vairuotojas privalo sustoti ir laukti, kol prasidės nauja darbo savaitė. Tai labai svarbu žinoti planuojant „Just-in-Time“ pristatymus.

5. Kaip techninės apžiūros ir vairuotojo poilsis įtakoja grafiką?

Pagal ES reglamentus, vairuotojas po savaitinio 45 valandų (arba mažiau, jei sutinka) darbo turi turėti ne mažiau kaip 24 valandų poilsio. Jei šis poilsis tenka važiuojant į Vokietiją, vairuotojas sustoja automobilių stovėjimo aikštelėje (pavyzdžiui, Lenkijoje arba prieš pat Vokietijos sieną) ir laukia. Jis negali „paskubėti“, pažeisdamas poilsio laiką, net jei krovinys skubus. Be to, kas 4 savaites vairuotojas turi atlikti ilgesnį 45 valandų poilsį. Taip pat, sunkvežimiai turi atlikti technines apžiūras kas 6 savaites (pailgintos techninės apžiūros). Jei apžiūros laikas tenka kelionei, vairuotojas privalo užsukti į servisą, kas užtrunka nuo 1 iki 3 valandų. Visa tai įtraukiama į bendrą atvykimo laiką.

6. Dėl ko dažniausiai užtrunka dalinių krovinių (LTL) pristatymas?

Daliniai kroviniai yra sudėtingesni dėl konsolidacijos proceso. Tarkime, jūs siuntote 3 paletes į Miuncheną. Mūsų mašina renka krovinius iš įvairių Lietuvos klientų. Ji gali užsukti į 5-6 skirtingus sandėlius Šiauliuose, Panevėžyje, Kaune ir Vilniuje, kol pripildo puspriekabę. Tai užtrunka visą dieną. Tada ji važiuoja į Vokietiją. Atvykus į Vokietiją, gali būti, kad ji pirmiausia iškrauna kitą krovinį Berlyne, o tik tada važiuoja į jūsų gavėją Miuchene. Be to, dar gali būti tarpinė konsolidacija Vokietijoje (jei naudojamas hubas), kai krovinys perkeliamas į kitą, mažesnę mašiną vietiniam pristatymui. Todėl LTL terminai visada ilgesni.

7. Ar galiu sekti savo krovinio judėjimą realiu laiku?

Šiandien tai beveik standartas. Profesionalios transporto kompanijos naudoja GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti mašinos vietą tikslumu iki kelių metrų. Tačiau verta paminėti vieną niuansą: GPS rodo mašinos vietą, bet ne visada rodo, kiek ilgai truks iškrovimas. Jei matote, kad mašina stovi paskirties taške jau 2 valandas, tai gali reikšti, kad ji dar tik laukia eilėje iškrovimui. Nors technologijos padeda stebėti „kur yra“, jos vis dar nepasako „kada bus baigta“. Visada geriau susisiekti su vadybininku, kuris gali paskambinti vairuotojui ir gauti tikslią informaciją apie prognozuojamą iškrovimo pabaigą.

8. Kaip oro sąlygos (ypač žiema) veikia grafikus į Vokietiją?

Žiemos mėnesiai yra didžiausias iššūkis. Nors pagrindiniai autostradai Vokietijoje ir Lenkijoje gerai prižiūrimi, sniego audros ar ledas gali sukelti chaosą. Vienas avarinis atvejis autostradoje gali užblokuoti eismą valandoms. Be to, esant blogoms oro sąlygoms, gali būti draudžiama važiuoti sunkvežimiams su tam tikromis priekabomis be grandinių (nors tai daugiau taikoma kalnuotose vietovėse, pvz., Bavarijoje). Taip pat, vairuotojai turi teisę nutraukti važiavimą, jei oro sąlygos tampa pavojingos saugumui. Nors stengiamės pristatyti viską laiku, saugumas visada yra pirmiausia. Žiemą visada rekomenduojama planuoti siuntas su 1–2 dienų atsarga.

9. Ar užsienio režimas ar muitinės procedūros daro įtaką, jei Vokietija yra ES šalis?

Nors abi šalys yra Europos Sąjungoje ir Schengeno erdvėje, ir nėra muitinių patikrų sienose, tačiau dokumentų tikrinimas vis dar egzistuoja. Ypač jei krovinys keliauja ne tiesiogiai, o per trečiąsias šalis arba naudojant tam tikrus muitines sandėlius. Be to, pastaruoju metu padidėjo migrantų kontrolės sienose, ypač Lenkijos–Vokietijos pasienio punktuose. Tai gali sukelti eiles, kurios nėra susijusios su muitine, bet su pasienio policija. Nors tai retai užtrunka ilgiau kaip valandą, intensyvių patikrų metu laikas gali išsiplešti.

10. Ką daryti, jei krovinys vėluoja, o man jis būtinas dabar?

Pirmiausia – nedelikite. Susisiekite su savo logistikos vadybininku kuo greičiau. Mes turime galimybę keisti maršrutus (pvz., jei vairuotojas užstrigo, gali perduoti krovinį kitai mašinai, kurios kelias sutampa, arba organizuoti „paskutinio mylios“ pristatymą vietiniu transportu Vokietijoje). Kartais sprendimas gali būti netradicinis – pavyzdžiui, iškrauti krovinį netoli paskirties vietos sandėlyje ir jį vežti vietinio kurjeriu. Raktas yra komunikacija. Kuo anksčiau sužinosite apie pavojų, tuo didesnė tikimybė išvengti katastrofos verslui.

Išvada

Sumažinant viską vienam, krovinių gabenimas į Vokietiją yra sudėtingas, tačiau puikiai suvaldomas procesas, jei žinote taisykles ir tikitės profesionalumo. Išvykimo ir atvykimo laikai nėra tiesiog atstumo padalijimas iš greičio. Tai dinamika, į kurią įeina vairuotojo žmogiškasis faktorius, teisiniai reikalavimai, oro sąlygos ir netgi tai, kaip apkrauta yra pagrindinė Vokietijos magistralė.

Esu dirbęs šioje srityje pakankamai ilgai, kad žinčiau: patikimas partneris yra vertesnis nei pigiausia kaina. Planuodami siuntą, visada atsižvelkite į aukščiau išvardytus rizikos faktorius.