Kainodara už dalinius krovinius į Vokietiją paaiškinta: kas vyksta užkulisiuose?

Sveiki, štai vėl susirinkome kalbėti apie tą patį – kainas. Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus (gal net daugiau, pradėsiu skaičiuoti – prarandu sąmonę), ir kas kartą, kai gaunu užklausą "kiek kainuoja vežti į Vokietiją?", aš žinau, kad atsakymas nepatiks. Nėra vienos lentelės, nėra fiksuoto tarifo. Kainodara už dalinius krovinius į Vokietiją paaiškinta tikrai nėra paprasta matemika, tai yra nuolatinis kompromisas tarp laiko, vietos tiraže ir vairuotojo humoro. Čia ne tik skaičiai, tai ir gyvenimas. Tad nusėskite, padėsiu išsiaiškinti, kodėl kainos svyruoja kaip laužas, o kartais ir visai netikėtai šokuoja į viršų.

Pagrindai, kuriuos reikia žinoti (tikrai ne visiems aišku)

Kodėl kaina skiriasi kas kartą?

Nes kiekviena diena yra skirtinga, mano drauge. Vakar kuro kaina buvo viena, šiandien – kita. Vakar turėjau laisvą vietą tiraže į Miuncheną, šiandien ten jau pilna, ir tenka siųsti per Hamburgą, kas brangiau. Be to, rinka gyva – jei daugiau nori vežti, kainos kyla. Tai nėra kaip parduotuvėje, kur duona stovi vienoje vietoje. Čia viskas juda.

Kaip susiskaičiuoja kainą už dalinį krovinių?

Dažniausiai tai daroma pagal metrus ilgio arba tonų svorį, tačiau visada imama didesnė vertė. Tarkime, turi duetus, kurie sveria tik 300 kilogramų, bet jie užima 4 metrus vietos. Mokėsi už 4 metrus, ne už svorį. Kainodara už dalinius krovinius į Vokietiją paaiškinta būtent šiuo principu – mums svarbu vietos užimtumas, o ne tik patys keliaujantys kilogramai. Kartais tai klientus sužlugdo, bet tokia logistikos tiesa.

Kas yra šiaurės Vokietijos mokestis?

O tai tokia dalykėlė... Vokietija mums, vežėjams, nustatė tam tikrus apribojimus. Jei įveži krovinį į šiaurinę Vokietiją (ten yra specialių zonų, kaip pavyzdžiui aplink Brėmeną ar Hamburgą, nors tiksliai nepasakysiu kiekvieno miesto ribų), turi mokėti mokestį už kiekvieną įvežtą toną. Tai papildomas rūpestis, kurį tiesiog pridedame prie galutinės sąskaitos. Niekas to nemano, kol jį nemoka.

Ar pigiau, jei aš pats atsiimsiu iš terminalo?

Teoriškai – taip. Praktiškai – gali būti, kad ne. Jei turi savo sunkvežimį su keliamosiomis galinėmis durimis (tai vadinasi "keltuvas" arba "liftas"), tai gali taupyti. Bet jeigu tau tenka laukti valandas terminale kol išduos prekes, tavo laikas kainuoja. Terminalizuotas transportas turi savo niuansus. Kartais paprasčiau mums pristatyti iki durų ir neužsukti į tų vokiškų terminalų chaosą.

Kuo skiriasi dalyvinis nuas pilno krovinio?

Viskuo. Pilnas krovinys – tu užsiemi visą sunkvežimį, važiuoji tiesiai į tašką A ir B. Dalyvinis – tai kaip autobusas. Sustojame čia, sustojame ten, pakraunam, iškraunam. Kainodara už dalinius krovinius į Vokietiją paaiškinta per tą "autobuso" efektą. Mes turi surinkti visus keleivius (krovinius), kurie sutampa maršrute, ir tai užtrunka. Daugiau laiko – didesnės sąnaudos.

Keliai, vairuotojai ir realus gyvenimas

Kodėl taip ilgai važiuoja?

Žiūrėk, Vokietija gali būti ir arti, bet kelyje nutinka daug visko. Vairuotojai turi poilsio režimus – negali važiuoti 24 valandas. Dar šių visų darbuotojų protestų... priežastų (kaip tą žodį... "strikes"?) ten dažnai būna. Vieną kartą stovėjome ant A9 automagistralės penkias valandas dėl eismo įvykio. Laikas eina, o kaina už maršrutą nesikeičia, bet efektyvumas krenta.

Ar kaina priklauso nuo to, kur į Vokietiją važiuojame?

Žinoma, važiuoti į Berlyną nėra tas pats, kas į kokį atokų kaimą Bavarijoje. Jei reikia važiuoti gilyn į "mišką" (tokių vietų gana, ypač pietuose), kaina bus aukštesnė. Ten grįžti tuščiu be krovinio yra nerealu, mes tą tuščią važiavimą įskaičiuojame į kainą. Kainodara už dalinius krovinius į Vokietiją paaiškinta ir per tą grįžimo galimybę – jei ten nėra prekių, tau reikės sumokėti už mūsų grįžimą.

Kas daro, jei vairuotojas užstrigs sankaikose?

Sankaikos Vokietijoje yra kaip lietus Lietuvoje – neišvengiama. Ir už tai papildomai neimame (nors kai kurios firmos imasi ir "stovėjimo mokestį", mes stengiamės to nedaryti, nebent tai trunka be galo). Bet jei dėl to pavėluosime pristatyti, tu negali reikalauti nuolaidų. Tai jau gamtos (ir vokiško transporto) stichija.

Ar vairuotojas gali padėti pakrauti?

Pagal taisykles – negali. Jis yra vairuotojas, ne krovikas. Jei turiu kelti rankomis kasą, tai jau turi būti aptarta ir užmokestis suderintas iš anksto. Vokietijoje ypač griežtai žiūri į saugą – vairuotojas susižalojo, ir viskas, didelės bėdos. Geriau turėk volelį arba pakraukimo vietą su kranu.

Kas yra "pavėluotas pristatymas" (late delivery)?

Tai situacija, kai atvažiuojame ir sandėlis uždarytas arba jie nėra pasiruošę. Tada prasideda problemos. Vokietai labai mėgsta planuoti. Jei tu pasakai, kad atvažiuoji 14:00, būk ten. Neatvykai – laukai rytoj. O laukimas mums kainuoja pinigus. Kartais imamas mokestis už laukimą (paprastai po 50-60 eurų/val.), bet tai priklauso nuo situacijos.

Ar galima sekti kroviny realiu laiku?

Technologiškai – taip, turime GPS. Bet jis ne visada rodo tiesą. Vieną kartą sistemose rodė, kad sunkvežimis stovi vietoje, o jis tiesiog buvo užkliudęs po tuneliu. Arba vairuotojas išjungia gps, kad nešaltų akis, kai ilsisi. Taigi, sekimas yra apytikslis dalykas. Nereikia panikuoti, jei rodo, kad nejudėjo valandą – gali būti, kad tiesiog valgo pietus.

Paslėptos išlaidos ir dokumentai

Ar reikia mokėti už draudimą?

Visada. Mes turime atsakomybės draudimas, bet jo apimtis ribota (paprastai pagal CMR konvenciją). Jei veži brangius daiktus, elektroniką ar vaistažoles, gali būti, kad reikės papildomo draudimo. Kainodara už dalinius krovinius į Vokietiją paaiškinta be draudimo yra nevisa nuomonė. Niekada nežinai, kas gali nutikt kelyje – gaisrai, vagystės (ypač tuo keliu...).

Kas daryti, jei trūksta dokumentų?

O tai jau didelė bėda. Vokietijos muitinė arba policija gali sulaikyti sunkvežimį. Tada prasideda pinigų deginimas. Baudos už trūkstamus dokumentus (pvz., atliekų pervežimo leidimus arba deklaracijas) gali būti milžiniškos. Geriau dešimt kartų patikrinti, ar turi visus popierius prieš išvykdamas. Kartais klientai pamiršta pridėti faktūrą prie krovinio, ir mes tada ten šokame.

Ar mokesčiai už sunkvežimius (Eurovinceta) įeina į kainą?

Įeina, tačiau... Vokietija turi didžiausius mokesčius už kelių naudojimą visoje Europoje (tai vadinama "Maut"). Tas mokestis priklauso nuo sunkvežimio ekologinės klasės ir nuvažiuotų kilometrų. Jei kuras pabrango, "Maut" taip pat didėja. Tai įskaičiuojama į bendrą kainos lentelę, bet mes tai stebime labai atidžiai.

Kas yra "priešpriešinės apmokejimo" sąlygos?

Tai kai reikia sumokėti prieš tai, kai mes pristatome arba paėmame krovinį. Yra klientų, kurie niekaip nesupranta, kad mums reikia grynųjų degalams ir mokėjimams kelyje, jei mes vežame iš Vokietijos. Be to, yra nemažai "furų", kurios tiesiog nebevažiuoja, kol negauna bent dalies avanso. Pasitikėjimas tarp firmų nyksta, deja.

Kodėl kaina didesnį pavojingioms kroviniams (ADR)?

Nes tai galva skauda. Reikia specialio vairuotojo pažymėjimo, specialaus įrangos sunkvežimio (orange plates, gesintuvai). Ir draudimas brangnesnis. Be to, ne visi terminalai sutinka priimti ADR krovinius, tenka važiuoti toliau. Kainodara už dalinius krovinius į Vokietiją paaiškinta su ADR yra visai kitas lygmenis. Ten rizika didesnė, ir už tai moka daugiau.

Ar galima susiderėti dėl nuolaidos?

Galima, jei esi nuolatinis klientas. Jei siunti kas savaitę po du krovinius, aš tau padarysime nuolaidą. Bet jei parasai vieną kartą per metus ir dar reikalauji "kažkokios specialios kainos"... tai labai sunku. Mūsų maržos nedidelės, ypač daliniuose kroviniuose. Ten kur kas sunkiau uždirbti nei važiuojant pilnu.

Nepatogios tiesos ir klientų klaidos

Kodėl negalima meluoti apie svorį?

Nes pasirodžius ant svarstyklių (o Vokietijoje jų daug) mes susipažinsime problemomis. Buvau atvejų, kai klientas sako "2 tonos", o padėjus ant rampos sunkvežimis nusileidžia į žemę. Tada arba negalima važiuoti (teisiniai dalykai), arba reikia papildomai mokėti už viršytą svorį. Meluoti apie svorį – blogiausia idėja.

Kas nutinka, jei krovinys sugadintas?

Pradedami tyrimai. Jei mes pažeidėme taisykles (blogai užfiksavome, praleidome įbrėžimus), mokame. Bet jei krovinys buvo blogai supakuotas (pvz., duonos krosnė be dėžės), tai ne mūsų kaltė. Vokietijos klientai yra itin išrankūs dėl pakavimo. Jei atvyksta sugadinta dėžė, jie atsisako priimti visą partiją. Tada tau tenka ją vežti atgal. Savo lėšomis.

Ar visada verta rinktis pigiausią variantą?

Kaip sako mano senas draugas: "I am not rich enough to buy cheap things". Pigiausias variantas dažnai reiškia, kad tai bus firma, kuri turi tik vieną seną sunkvežimį ir be draudimo. Arba jie surinks tavo krovinį, nuvešs į kažkokią "Baltarusijos" (nebūtinai šalį, o tokią firmą) bazę, ir jis ten stovės savaitę. Kainodara už dalinius krovinius į Vokietiją paaiškinta turi būti subalansuota, ne tik pigi.

Kas daryti, jei gavėjas atsisako priimti prekę?

Tai košmara. Vokietai yra griežti. Jei prekė neatitinka jų standartų arba yra vėluojama, jie tiesiog pasako "neinėk". Ir mums su vairuotoju tenka švaistyti laiką, bandant išsiaiškinti, kur dėti šitą daiktą. Kartais reikia vežti atgal į Lietuvą, kartą netgi teko mokėti sandėliavimą Vokietijoje, kol išsiaiškinome sprendimą. Tai kainuoja pinigus, kurius, žinoma, pridedame prie sąskaitos.

Ar yra skirtumas tarp "palečių" (pallets)?

Žinoma, yra "eurapletės" (120x80) ir yra "industrinės" (120x100). Vokietijoje dažniausiai naudoja 120x80, bet jei tu atveži didesnę, gali nepritilpti į sunkvežimį arba neįeiti į tiražo skaičiavimus. Dar yra "pilotai" (kelios mažos dėžės ant vienos padėklos). Jei nesuprasi šitų geometrijos dalykų, kaina gali smarkiai pasikeisti.

Kodėl kyla kainos vasarą?

Nes viskas važiuoja į atostogas, o mes tempame krovinius. Vasarą yra sezono mokestis. Be to, karščiuose sunkvežimiai daugiau degina, vairuotojai darbe labiau tirpsta (juokingai skamba, bet tiesa). Dar ir vaisiai, daržovės – šaltasis krovinių pervežimas tada brangiau. Kainodara už dalinius krovinius į Vokietiją paaiškinta be sezono svyravimų būtų melaginga.

Ar galima siųsti krovinius be paletės?

Galima, bet tai vadinasi "kraunamas į grindis" (floor loading). Tai ilgas ir varginantis procesas. Vairuotojas turi iškrauti visa tai rankomis arba su voleliu. Už tokį darbą imamas papildomas mokestis, nes prarandame laiką. Be to, be padėklų krovinys lengviau sugadinamas. Vokietijos sandėliams tai visiškas nepageidaujamas dalykas.

Kokios yra mokėjimo sąlygos?

Standartiškai – 7-30 dienų nuo sąskaitos išrašymo su PVM mokėjimo sąskaita faktūra. Bet jeigu esi naujas klientas, galime paprašyti išankstinio mokėjimo arba garantinio rašto. Turime apsiginti nuo tų, kurie moka per metus arba visai nemoka. Deja, tokių firmų Lietuvoje (ir ne tik) yra per daug.

Ar įeina PVM į tą kainą, ką matau?

Visada rašome "be PVM" arba "su PVM". Būk atidus. Jei sutarome 100 eurų, tai gali būti be PVM, o tau reikės sumokėti 121 eurą. Tarptautiniai pervežimai dažnai turi savo niuansus su PVM (tarp ES šalių jis netaikomas arba taikomas 0 proc., bet čia jau per sudėtinga šiam pokalbiui). Geriausia klausti iš karto: "o kokia galutinė suma?".

Kas daryti, jei prarandu krovinių numerį?

Skambink mums. Mes turime sistemas, kuriose matome viską. Kartais klientai pamišę ir nebegali rasti jokių dokumentų. Mes išsiunčiame kopiją, duomenis. Bet jei prarandi numerį dar prieš pristatymą, vairuotojas gali nepaleisti į terminalą, nes nebus ką užpildyti į sąskaitą. Tai gali sukelti vėlavimus. Sek savo dokumentus!

Techninės detalės ir pabaiga

Kas yra CMR sąvada?

Tai pagrindinis dokumentas, kuris lydi kiekvieną tarptautinį krovinių pervežimą. Jis įrodymas, kad mes priėmėme prekę ir ją atvežėme (arba ne). Be CMR nevyksta joks darbas. Jis turi būti pasirašytas abiems pusėms. Jei sandėlininkas Vokietijoje atsisako pasirašyti, tai blogas ženklas. Tuomet darome nuotraukas.

Ar reikia žinoti, kas yra EXW ir DDP?

Būtina. EXW reiškia, kad tu pats viską organizuoji iš savo sandėlio, o mes tik vežame. DDP – reiškia, kad mes viską uždengiam: mokesčius, muitus, pristatymą. Kainos skirtumas milžiniškas. Dažnai klientai sako "vežkite į Vokietiją", o neįsivaizduoja, kad DDP reikės sumokėti Vokietijos PVM (kai yra atvežimas iš ne ES šalių arba atvirkščiai). Kainodara už dalinius krovinius į Vokietiją paaiškinta be šitų trumpinių yra neįmanoma.

Kaip elgtis su šaltuoju kroviniu?

Reikia šaldymo sunkvežimio. Temperatūra turi būti nustatyta teisingai (pavyzdžiui, -18 arba +2). Jei vairuotojas išjungs šaldymą per nakčiai (kad taupyti degalus), o ryte rasiems užšalusius bananus – tu gali atsisakyti priimti. Bet tokių "gudrių" vairuotojų vis mažiau, visi stebimi GPS terminalais kurie fiksuoja temperatūrą.

Kas yra "cross-docking"?

Tai kai krovinys atvyksta į terminalą, iškraunamas ir tuoj pat perkraunamas į kitą sunkvežimį. Tai greitas pervežimo būdas, kai nereikia laikyti sandėlyje. Naudojamas, kai skubu. Kainodara už dalinius krovinius į Vokietiją paaiškinta per šį terminą yra svarbi tiems, kurie ne laukia. Bet tai kainuoja, nes terminalas užima darbo vietą ir rankas.

Kiek kainuoja viena vieta tiraže?

Sunku pasakyti tiksliai, manau, dabar tas tiražas yra apie 1,50 euro, bet gali būti šiek tiek pasikeitę priklausomai nuo rūšies. Tai tas pagrindinis vienetas, pagal kurį skaičiuojame. Jei turi daug mažų siuntų, sumuoja tas vietas. Jei viena didelė – taip pat. Tai kaip bilietas į kiną, tik čia vieta siauresnė.

Išvada

Na, tiek apie mūsų kainas. Tiesiog supraskite, kad tai ne tik skaičiai ekselio lentelėje. Tai yra kuras, vairuotojai, rizikos, Vokietijos keliai ir tavo krovinio sudėtingumas. Kainodara už dalinius krovinius į Vokietiją paaiškinta gali atrodyti sudėtinga, bet jeigu žinai pagrindus, tu gali taupyti pinigus tiesiog geriau suprasdamas procesą. Nebijok klausti, drąsiai reikalauk aiškumo, o mes pasistengsime nuvežti tautą saugiai (ir tikimės, laiku).