Išsamus kelionės planavimas į Vokietiją be streso: Eksperto vadovas

Kelionė į Vokietiją – tai dažnai ne tik paprastas išvykimas užsienio, bet ir didelė logistinė operacija, nepaisant to, ar keliaujate poilsiui, ar verslo reikalais. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs begalę situacijų, kai puikiai suplanuota atostogų kelionė virsta stresu dėl nedidelių nepriežiūros ar nežinojimo detalių. Vokietija yra viena labiausiai automobilių kelius išvysčiusių šalių Europoje, tačiau jos taisyklės, ypač susijusios su greičiais, technine būkle ir aplinkosauga, gali būti griežtesnės nei įprastome.

Šiame straipsnyje nesirgsime lėktuvų bilietais. Čia kalbėsime apie tai, kas svarbiausia: kaip pasiruošti automobiliui, ką žinoti apie kelią ir kaip išvengti nereikalingų rūpesčių, kai vairuojate "autostradien" (Autobahn). Tikslas – padaryti jūsų kelionę kuo sklandžiau, kad vienintelis stresas būtų susirūpinimas dėl to, kur geriausia valgyti vakarienę Frankfurte ar Miunchene.

Sėkmės kelionėje nėra atsitiktinė – tai rezultatas, kylantis iš kruopštaus planavimo. Tad, prieš įsijungiant variklį, panagrinėkime pagrindinius aspektus, kuriais reikia pasirūpinti iš anksto.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai girdėnu iš klientų planuojančių keliones į Vokietiją. Atsakymai parengti remiantis praktine patirtimi ir šalies teisės aktais.

1. Kokius dokumentus būtina turėti sau ir transporto priemonei keldamasi į Vokietiją?

Tai vienas pagrindinių klausimų, ir atsakymas čia nėra "tik vairuotojo pažymėjimas". Vokietijos policija yra labai disciplinuota, o dokumentų patikra gali būti atliekama net ir pačiame keleiviniame automobilyje. Pirmiausia, sau būtina turėti galiojantį asmens dokumentą – tai gali būti paso arba asmens kodą turintis tapatybės kortelė (jei keliaujate ES šalių viduje). Taip pat reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Jei jis išduotas ne lotyniškais rašmenimis (pavyzdžiui, Lietuvoje visi yra lotyniški, tačiau jei ateinate iš trečiųjų šalių), reikės tarptautinio vairuotojo pažymėjimo.

Kas pasiūlya automobilį? Būtina turėti transporto priemonės registracijos sertifikatą (senasis techninis pasas arba naujojo pavyzdžio registracijos sertifikatas). Jei automobilis nėra jūsų nuosavybė (pavyzdžiui, darbdavio, draugo ar nuomos), būtina turėti notariškai patvirtintą įgaliojimą vairuoti šį automobilį, nurodantį jo savininką ir naudotoją. Be to, privaloma turėti civilinės atsakomybės draudimo "Žaliąją kortelę" (Green Card). Nors Lietuvoje ir Vokietijoje galioja bendros draudimo sistemos, "Žalioji kortelė" yra greičiausias ir patikimiausias būdas įrodyti draudimo galiojimą užsienio pareigūnams. Nepamirškite ir techninės apžiūros talono (TA) – jis turi būti galiojantis.

2. Ar Vokietijoje reikalingi mokesčiai už važiavimą keliais (vinjetės)?

Tai vienas dažniausių mitų ir klaidingų supratimų. Vokietijoje nėra bendros vinietės sistemą lengviesiems automobiliems, kaip, pavyzdžiui, Austrijoje ar Šveicarijoje. Tai reiškia, kad važiuodami pagrindinėmis automagistralėmis (Autobahn) jums nereikės įsigyti jokios lipdukės ant priekinio stiklo. Tačiau tai nereiškia, kad važiavimas yra visiškai nemokamas.

Estafetę perima kai kurie miestai ir regionai, taip pat tiltai bei tuneliai. Pavyzdžiui, kai kurie tuneliai (tokie kaip Herrentunnelkas ar Warnowtunnelkas šiaurės Vokietijoje) reikalauja mokesčio, kurį dažniausiai galima sumokėti be sustojimo (on-board unit) arba specialiuose keliuose. Taip pat kai kurie miestai turi "miesto centro mokestį" arba ribojimus. Tačiau svarbiausia žinoti: jei jūsų kelionė vyksta tik automagistralėmis, papildomų mokesčių už važiavimą mokėti nereikia. Visgi, jei kelionės maršrutas eina per Austriją ar Čekiją, būtinai įsigykite jų vinietes prieš įvažiuojant į šias šalis, nes Vokietijos policija dažnai tikrina ar vairuotojai turi galiojančias vinietes kaimyninėms šalims, kai jos yra tranzito šalyse.

3. Kokios yra greičio apribojimų ypatybės Vokietijos automagistralėse?

Vokietijos automagistralės (Autobahn) yra legendinės, tačiau jose taip pat galioja taisyklės. Mitas apie tai, kad visur galima važiuoti neribotu greičiu, yra neteisingas. Maždaug 40-50 proc. Vokietijos automagistralių turi fiksuotą greičio apribojimą, dažniausiai 130 km/h arba 120 km/h. Tai pažymėta specialiais ženklais su skaičiais baltame fone apskritime.

Ten, kur ženklo nėra, galioja "rekomenduojamas greitis" – 130 km/h. Techniškai jūs galite važiuoti greičiau, tačiau jei įvyksta avarija važiuodami greičiau nei 130 km/h ir nustatoma, kad greitis turėjo įtakos nelaimei, jūs galite prarasti draudimo išmoką ar net būti laikomi atsakingais net ir esant kaltės kitos šalies. Be to, kai kurie automobiliai (su priekaba, sunkesni nei 3,5 t, arba naujoviškiems vairuotojams) turi griežtus apribojimus. Mano patarimas eksperto: nepaisant to, kad "pedalas į grindis" gunda, laikykite 130–140 km/h greitį. Taip sutaupysite degalų (virš 140 km/h suvartojimas šuoliais didėja) ir sumažinsite stresą nuo nuolatinių "šešėlių" (greičiau važiuojančių automobilių iš galo).

4. Ar yra būtina turėti "Aplinkos pažymėjimą" (Umweltplakette) ir ką jis reiškia?

Tai yra vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai pamirštama. Vokietija yra labai rūpinasi oro kokybe miestuose, todėl daugelyje miestų įvestos "žaliosios zonos" (Umweltzone). Į jas įvažiuoti gali tik tie automobiliai, kurie turi specialų raudoną, geltoną arba žalią lipduką (vadinamąją plaketę) ant priekinio stiklo dešinėje pusėje.

Be šios plaketės įvažiavus į žaliąją zoną (pavyzdžiui, Berlyno, Miuncheno, Kelno centruose), gresia didelė bauda – nuo 80 eurų. Plaketės nėra brangios (kainuoja apie 5–10 eurų), tačiau jas reikia įsigyti iš anksto. Jas galima nusipirkti Lietuvoje (daugumoje techninės apžiūros stočių arba draudimo brokerių), taip pat ir Vokietijos degalinėse arba pirmose techninės apžiūros stotyse pasienyje. Plaketės spalva priklauso nuo jūsų automobilio išmetamųjų teršalų klasės. Dauguma naujesnių (nuo 2010 m.) benzininių ir dyzelinių automobilių gaus žaliąją, kuri leidžia važiuoti visur. Jei turite seną automobilį, patikrinkite, ar jis išvis gaus leidimą – jei ne, reikės planuoti maršrutą taip, kad išvengtumėte miestų centrų arba statyti automobilį už miesto ribų ir važiuoti viešuoju transportu.

5. Kokios yra privalomosios automobilio priemonės ir apranga (pirminės pagalbos rinkinys, liemenės)?

Vokietijoje techninės automobilio būklės reikalavimai yra vieni griežčiausių Europoje. Per daugelį metų esu matęs, kaip mažos detalės sukelia didelius nemalonumus. Pradėkime nuo saugumo priemonių. Automobilyje privalo būti: 1. Pirminės pagalbos rinkinys: Jis turi būti hermetiškas ir turi būti galiojantis (žiūrėkite ant rinkinio esantį galiojimo terminą, paprastai jis galioja kelerius metus). 2. Atšvaitų rinkinys: Mažiausiai vienas atšiautas (dažniausiai raudonas trikampis). 3. Avarinio sustojimo liemenės: Privalo būti mažiausiai viena, tačiau rekomenduoju turėti po vieną kiekvienam keleiviui. Jos turi būti lengvai pasiekiamos (ne bagažinėje po daiktais, o salone), nes jas reikia užsidėti išlipus iš automobilio. 4. Degalų kanistra: Nėra privaloma, tačiau labai rekomenduojama ilgesnėms kelionėms.

Be to, padangos turi atitikti sezoną. Žiemą (nuo lapkričio iki kovo, tačiau pagal oro sąlygas) privaloma turėti žieminines arba visų sezonų padangas, pažymėtas sniego gėlės simboliu (M+S). Vasarą važiuoti su žieminėmis padangomis draudžiama (jei jos ne visų sezonų), o pavasario-rudens periodu – griežtai reglamentuojama. Už nepriderintų padangų naudojimą gresi bauda, o jei dėl to įvyksta avarija – draudimas nebus mokėtas.

6. Kaip elgtis avarijos atveju arba techninės gedimo situacijoje?

Tai yra situacija, kurioje patirtis ir žinojimas gali ne tik išgelbėti pinigus, bet ir gyvybes. Jei automobilis sustoja automagistralėje (pavyzdžiui, dėl gedimo ar avarijos), veiksmų algoritmas yra griežtas: 1. Įjunkite avarinę signalizaciją. 2. Užsidėkite liemenę. Tai turi būti padaryta dar prieš išlipant iš automobilio. 3. Išlipkite iš automobilio per keleivio (dešinės) pusę, niekada ne per vairuotojo pusę į eismo juostą. 4. Persikėlkite per apsauginę atitvarą (priešgaisrinę sienelę) ir užilkite saugumo atstumu už kelio. 5. Paskambinkite pagalbai. Vokietijoje veikia galinga autocentro pagalbos tarnyba "ADAC", tačiau pagalbą gali suteikti ir jūsų draudikas.

Labai svarbu: niekada nesistokite automobilio gale ir nebandykite jį remontuoti eismo juostoje. Net jei tai atrodykę mažas gedimas, rizika yra per didelė. Vokietijos automagistralėse važiuojama labai greitai, ir net ir sustojęs automobilas su įjungtais "garais" gali būti rėžiamas. Avarinio sustojimo liemenė čia nėra mada, o gyvybiškai būtina priemonė, padedanti kitiems vairuotojams pastebėti jus ankščiau.

7. Ar alkoholis vairuotojui yra visiškai draudžiamas, ir kokia yra tolerancijos riba?

Vokietija, kaip šalis, garsėjanti alumi, turi gana liberalią požiūrį į alkoholį, tačiau ne vairuotojams. Leidžiama alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,5 promilės. Tai yra standartinis ES limitas. Tačiau nuo 0,3 promilės prasideda sankcijos, jei vairuotojas elgiasi neadekvačiai arba dėl jo būklės kyla pavojus.

Ypatingai atsargūs reikia būti tiems, kurie vairuoja mažiau nei 2 metus arba yra jaunesni nei 21 metų – jiems draudžiama bet kokia alkoholio koncentracija (0,0 promilės). Mano kaip profesionalo patarimas: jei planuojate vakarieniauti restorane ir išgerti alaus ar vyno, geriau susiplanuokite pernakvojimą vietoje arba pasirinkite vairuotoją, kuris negeria. Vokietijos policija dažnai rengia prevencines akcijas, o baudos viršijus limitą yra labai aukštos, be to, gali būti atimtas vairuotojo pažymėjimas vienam ar keliems mėnesiams. Kelionės džiaugsmas nėra vertas tokių rizikų.

8. Kaip planuoti degalinių sustojimus, kad nenukentėtų biudžetas?

Degalų kainos Vokietijoje svyruoja, tačiau yra viena svarbi taisyklė: degalų stotyse prie automagistralių (Autohof arba Raststätte) degalai dažniausiai būna brangesni nei miestuose arba šalies keliuose. Skirtumas gali siekti net 10–20 centų už litrą.

Kadangi dauguma Vokietijos kelių yra mokami tik sunkiesiems, o lengvieji važiuoja nemokamai, galite laisvai išvažiuoti iš automagistralės į artimiausią miestelį ir užpilti degalų ten. Taip pat verta paminėti, kad Vokietijoje yra degalinių grandinių, kurios siūlo pigesnes kainas (pavyzdžiui, "Freie Tankstelle"). Naudodamiesi navigacijos programomis (pvz., Google Maps ar "Tanken" aplikacija), galite realiu laiku matyti degalų kainas netoliese. Jei keliaujate dyzeliniu automobiliu, atkreipkite dėmesį į tai, kad stotyse yra kelios degalų rūšys: "Diesel" (standartinis), "Super E5", "Super E10" (benzinas su bioetanolu) ir "Super Plus". Užpildykite tą, kurį rekomenduoja gamintojas, kad išvengtumėte variklio gedimų, ypač jei jūsų automobilis nepritaikytas E10.

9. Kokios yra parkavimo ypatybės miestuose ir ką reikia žinoti apie mokėjimus?

Parkavimas Vokietijos miestuose gali būti tikras iššūkis ir ne dėl vietos trūkumo, o dėl taisyklių gausos. Miesto centruose parkavimas dažniausiai mokamas ir zonuotas. Galioja "mėlynoji zona" (Blaue Zone), kurioje galima stovėti ribotą laiką (paprastai 2 valandas), naudojant parkavimo laikrodį (diską), kurį reikia pastatyti ant priekinio stikro matomame vietoje, nustatant laiką atvykimo.

Mokamose zonose bilietus galima įsigyti specialiuose automatuose (dažnai priima korteles, bet reikia turėti grynųjų – monetų ar banknotų). Niekada nestatokite automobilio vietose, pažymėtose su geltona uždraustimo linija arba užrašu "Einbahnstraße" (vienpusė gatvė) prieš eismo kryptį – tai garantuota bauda. Taip pat būkite atidūs su "Anwohnerparkplatz" (gyventojų parkavimo) vietomis – jose be specialios leidžiančios kortelės stovėti draudžiama. Jei planuojate apsistoti mieste ilgiau laiko, geriau išsinuomoti vietą viešbutuje arba rasti "Park and Ride" (P+R) aikštelę miesto pakraštyje ir važiuoti į centrą viešuoju transportu. Tai sutaupys nervų ir pinigų.

10. Ar yra kokių nors specifinių kultūrinių ar etiketo niuansų vairuojant Vokietijoje?

Vairavimo etiketas Vokietijoje skiriasi nuo kitų šalių, ir jo nesilaikymas gali sukelti agresiją kelyje. Vienas svarbiausių dalykų – įsiterpimas (Reißverschlussverfahren). Jei viena eismo juosta baigiasi arba susiaurėja, vairuotojai turi lygiai įsiterpti: vienas automobilis iš vienos juostos, vienas iš kitos.