Greitas keleivių vežimas iš Vokietijos: išsami kainų analizė ir eksperto patarimai

Šioje srityje dirbu jau beveik du dešimtmečius. Per tą laiką mačiau viską – nuo senų, varančiųjų „Volkswagen Transporter“ vareiklų, kuriuos teko remontuoti prieš pat Lenkijos sieną, iki modernių, prabangių mikroautobusų, vežančių verslininkus į susirinkimus Miunchene ar Frankfurte. Vokietija visada buvo, yra ir bus viena pagrindinių ašų Lietuvos keleivių pervežimo srityje. Mūsų šalies gyventojai ten važiuoja ne tik pirkti pigesnių automobilių ar atostogauti Alpėse, bet ir dirbti, lankyti šeimos narius, gydyti.

Tačiau vienas dažniausiai kylančių klausimų, kurį girdžiu iš savo klientų, yra ne apie tai, kiek valandų trunka kelionė ar ar yra vieta dviračiui, o apie kainą. „Kiek kainuoja nuvežti mane iš Berlyno į Vilnių?“ arba „Ar tikrai verta rinktis brangesnį transportą?“ Šiuos klausimus suprantu perfectly. Pinigai – visada svarbus faktorius, ypač kai kalbame apie keliones užsienyje.

Šiame straipsnyje nenusileisiu nuo savo principo: aiškumo ir tiesos. Čia nėra vieno atsakymo, kuris tiktų visiems, nes kaina formuojama pagal dešimtys veiksnių. Kaip profesionalas, kuris pervežė tūkstančius keleivių ir tūkstančius kilometrų, aš padėsiu jums suprasti šią rinką. Mes išnagrinėsime pagrindines kainų formavimo priežastis, palyginsime skirtingus pervežimo būdus ir išsiaiškinsime, kaip nesuklysti renkantis tinkamiausią pasiūlymą. Rinktis pervežėją yra ne tik apie tai, kuris pigiausias, bet ir apie tai, kuris pavogia mažiausiai jūsų nervų ir laiko.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje straipsnio dalyje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai užduoda man kasdien. Atsakymai į juos padės jums susidaryti kompleksinę vaizdą apie tai, kaip veikia greitųjų keleivių pervežimų iš Vokietijos rinka.

1. Kokie pagrindiniai veiksniai lemia keleivių pervežimo kainą iš Vokietijos?

Kai gaunu užklausą, pirmiausia į galvą ateina ne skaičius, o algoritmas. Kaina nėra susiformavusi iš oro. Tai labai tikslių skaičiavimų rezultatas. Visų pirma, tai atstumas. Vokietija didelė šalis – kelionė iš Miulhauzeno (netoli sienos) ir iš Miuncheno (pietuose) skiriasi beveik tūkstančiu kilometrų vienam kryptimi. Tiesiogiai įtakoja kuro sąnaudas.

Antras, o gal net pirmas pagal svarbą veiksnys – kuras. Deja, per pastaruosius metus kuro kainos svyruoja kaip lunatikas, ir mes, pervežėjai, privalome tai įskaičiuoti į galutinę sumą. Negaliu vežti už pusę metų senomis kainomis, jei degalai degalinėje pabrango 20 procentų.

Trečias dalykas – vairuotojo darbas ir poilsis. Tai tas dalykas, kurį dažnai pamiršta keleiviai. Mes negalime važiuoti 24 valandas iš eilės. Egzistuoja griežti darbo laiko reikalavimai ir tachografai. Jei reikalinga naktinė kelionė ar ilgesnė pertrauka, tai laikoma darbo valandomis, kurios turi būti apmokėtos.

Taip pat įkainojami mokeščiai už kelių naudojimą Vokietijoje (vadinamasis „Maut“) ir kitose šalyse. Vokietijos autostrados dažnai nemokamos keleiviniam transportui, bet kai kurios atkarpos arba aplinkkeliai gali reikalauti mokesčio. Be to, svarbu ir sezonas. Nuo šv. Velykų iki rugsėjo vidurio – tai aukštas sezonas, kai paklausia didžiausia, o kartu ir kainos šiek tiek aukštesnės, nes sunkiau susirasti laisvą automobilį be eilės.

2. Ar pigiau keliauti autobusu (pvz., Ecolines, Kautra) ar užsakyti individualų transportą?

Tai klasikinis klausimas. Atsakymas priklauso nuo to, ką jūs vadinate „pigiau“. Jei kalbame tik apie pinigus, iš visų variantų autobusas yra pigiausias. Tai statistika. Didelis autobusas gali sutalpinti 50–60 keleivių, kaina pasiskirsto, ir bilietas gali kainuoti vos keliasdešimt eurų. Tai puikus pasirinkimas studentui arba žmogui, kuriam laikas nėra kritiškas faktorius.

Tačiau mano patirtis sako, kad „pigiau“ turi ir kitą prasmę – laiko ir patogumo kainą. Autobusu turite važiuoti pagal tvarkaraštį, kuris dažnai nėra pritaikytas jums. Jūs turite atvykti į autobusų stotį (pavyzdžiui, Berlyno ZOB ar Frankfurto centrinę stotį) laiku, o ne vėluoti. Autobusas sustoja kiekviename mieste, kas prailgina kelionę. 1200 km kelionė autobusu gali trukti 20–24 valandas, o individualus automobilis tai padaro per 12–14 valandų (su vairuotojo poilsio pertraukomis).

Individualus transportas (mikroautobusas ar automobilis) yra brangesnis, nes jūs užsakote visą automobilį su vairuotoju sau arba savo grupei. Jūs nenuvažiuojate į stotį – vairuotojas pasiima jūsų iš namų durų Vokietijoje ir nuveža iki jūsų namų Lietuvoje. Tai sutaupo daug nervų, ypač jei keliaujate su vaikais ar daug bagažo. Taigi, autobusas – taupyti pinigams, individualus transportas – taupyti laikui ir jėgoms.

3. Kas yra „tuščias reisas“ (empty run) ir kodėl jis brangiau kainuoja?

Terminas „tuščias reisas“ arba „return trip“ dažnai kelia sumaištį, tačiau jis labai svarbus suprasti kainodarai. Vokietijoje gyvena daug lietuvių, tad srautas abipusis intensyvus. Jei aš turiu keleivį, kurį reikia nuvežti iš Vilniaus į Hamburgą penktadienį, aš ieškau keleivio, kuris norėtų važiuoti iš Hamburgo į Vilnių tą pačią dieną ar šeštadienį.

Jeigu tokio keleivio randu, kainą galiu pasiūlyti žemesnę, nes man uždirbu ir ten, ir atgal. Tačiau jei aš vežu jūs vieną į Vokietiją, o grįžti turiu tuščiu automobiliu (arba tik su keliu kolonėlėmis prekių), aš prarandu potencialias pajamas grįžtant. Šią nuostolį aš privalu padengti.

Todėl, jei užsakote transportą retu maršrutu arba netikusiu laiku (pavyzdžiui, reikia važiuoti šeštadienio naktį, kai grįžtantys sraufai minimalūs), kaina gali būti didesnė. Mes ją „padidiname“ ne iš godumo, o tam, kad padengtume grįžimo sąnaudas. Kartais klientai sako: „Bet jūs ir taip važiuojate atgal!“ Taip, važiuojame, bet su degalais, amortizacija ir vairuotojo darbo valandomis, kurios taip pat turi būti apmokėtos.

4. Kaip atstumas įvairiuose Vokietijos miestuose veikia galutinę kainą?

Vokietija – didelė šalis, ir geografija čia daro didžiulę įtaką. Dažnai gaunu laiškus: „Kiek kainuoja vežimas iš Vokietijos?“ Atsakymas: „Nuo kur?“. Skirtumas tarp kelionės iš Šverino (šiaurėje, netoli Hamburgo) ir iš Miuncheno (pietuose, netoli Alpių) gali siekti net 800–1000 km viena kryptimi.

Paimkime pavyzdį. Kelionė iš Berlyno (centras) į Vilnių yra apie 800 km. Tai standartinis, dažniausiai aptarnaujamas maršrutas. Konkurencija čia didelė, todėl kainos daugiau ar mažiau standartizuotos. Bet jei jūs esate štutgartietis arba Miuncheno gyventojas, atstumas padidėja iki 1300–1500 km. Tas papildomas 500 km reiškia daugiau degalų, daugiau vairuotojo darbo laiko (reikalinga papildoma pertrauka), didesnes padangų amortizaciją.

Be to, kai kurie regionai yra mažiau populiarūs. Jei reikia važiuoti į giliausią Bavarijos kaimą, kur niekas kitas nevažiuoja, tenka skaičiuoti ne tik atstumą, bet ir laiką, kurį praleisime nukrypę nuo pagrindinio maršruto, kad paimtume keleivį. Todėl, klausdami kainos, visada nurodykite tikslų miestą ir net pašto kodą – tai greičiausiai duos jums tikslesnį įvertinimą.

5. Ar vežėjai siūlo nuolaidas didelėms grupėms ar šeimoms?

Absoliučiai taip. Tai vienas iš būdų, kaip galima sutaupyti, renkantis individualų transportą. Logika paprasta: jei vienas keleivis užsisako visą „Mercedes Vito“ mikroautobusą, jam tenka mokėti už visą automobilį. Tačiau jei tą patį automobilį užpildo 6–7 žmonių (pvz., didelė šeima ar draugų kompanija), kaina pasiskirsto.

Pavyzdžiui, vienas žmogus gali sumokėti 400 eurų už vietą. Jei jų yra šešis, kaina gali nukristi iki 70–80 eurų už asmenį. Tokiu atveju individualaus transporto kaina artėja prie autobuso bilieto kainos, bet išlaikote visus privalumus: važiuojate kada norite, sustojate kur norite (pavalgyti, pasišlapinti, išsitiesti kojas), nešinate daug bagažo be apribojimų.

Taip pat nuolaidos dažnai taikomos nuolatiniams klientams. Jei dirbate Vokietijoje ir reguliariai (pvz., kas mėnesį ar kas dvi savaites) naudojatės tą pačią pervežimo kompanija, būkite drąsūs pasikalbėti apie fiksuotą kainą ar lojalumo programą. Verslas mėgsta stabilumą, ir mes labiau norime dirbti su klientu, kuris grįžta kas mėnesį, nei ieškoti naujų kiekvieną kartą.

6. Kokias paslėptas išlaidas reikia numatyti renkantis pigiausią variantą?

Tai yra vienas svarbiausių dalykų, apie kurį nusprendžiau parašyti, nes matęs daug nusivylimų. Pasakiusiųjų „pigiau“ dažnai paslūpsta papildomi mokesčiai, kuriuos sužinote tik tada, kai jau sėdite automobilyje arba atvykote į vietą.

Pirmasis dalykas – bagažas. Dauguma pigių pasiūlymų (ypač pigių autobusų ar kelių keleivių pervežimo automobilių) turi griežtą bagažo apribojimą. Paprastai tai vienas didelis lagaminas ir viena rankinė bagažo. Jei atvežate du didelius lagaminus, vaikišką vežimėlį, dviratį ar šaltadėžę su maistu, kaina gali staigiai padidėti. Prieš 20 metų mes žiūrėjome pro pirštus, jei keleivis daug nešėsi, bet dabar, dėl degalų kainų, kiekvienas kilogramas svarbus, ir papildomas bagažas dažnai mokamas.

Antras dalykas – išsodinimas ne paskirties vietoje. Yra pasiūlymų, kur jūsą nuveža „iki Vilniaus“, tačiau išleidžia ne jūsų namų kieme, o, tarkime, prekybos centre „Akropolis“ ar autobusų stotyje. Jei reikalingas papildomas važiavimas po miestą iki namų, tai gali kainuoti papildomai 20–30 eurų (taksi kaina) arba reikalauti papildomo mokesčio vairuotojui.

Trečia – mokėjimo būdas. Kai kurie pervežėjai taiko papildomą mokestį, jei mokate grynaisiais (dėl grąžos keitimo problemų) arba jei mokate banko kortele (dėl banko komisinių). Visada tiksliai klauskite: „Ar ši kaina yra galutinė, ar dar bus papildomų mokesčių už bagažą ar išsodinimą?“

7. Ar saugu keliauti su nelegaliais arba „pigių skelbimų“ vairuotojais?

Kaip žmogus, kuris laikosi taisyklių ir moka visus mokesčius, visada primenu: saugumas brangiau už kelias dešimtis eurų. Rinkoje yra vairuotojų, kurie dirba „be apskaitos“ – jie neturi licencijos, neapsimokeina mokesčių, neturi tinkamos keleivių draudimo poliso.

Jums atrodo, kad sutaupote 50 eurų. Bet kas nutinka, jei įvykia avarija Lenkijoje? Jei vairuotojas neturi licencijos ir draudimas nebeveikia (nes jis deklaravo, kad vairuoja tik asmeninį automobilį), jūs neturite jokios garantijos. Jūsų sužeidimai gydomi iš jūsų kišenės, o bagažas nebus kompensuotas.

Be to, nelegalūs vairuotojai dažnai važiuoja viršvalandžius, nesijaudindami apie tachografus. Jie pavargę, tai didina avarijos riziką. Dar vienas dalykas – jūsų duomenys. Užsakydamas pasąmoningį vežimą socialiniuose tinkluose, jūs duodate savo adresą, telefoną ir kelionę žmogui, kuris nebuvo tikrinamas. Aš visada rekomenduoju rinktis patikimus, juridinių įmonių teikiamas paslaugas. Užtat turite sutartį, galite kreiptis į vadovą, o jei kas negerai – įstatymo gynimas.

8. Kaip greitumas įtakoja kainą? Ar „skubus“ pervežimas brangesnis?

Taip, be abejo. Standartinė kelionė iš Vokietijos į Lietuvą trunka apie 12–14 valandų. Tai yra kompromisas tarp greičio ir saugumo. Vairuotojas turi galimybę pavargti, papietauti, pailsėti.

Tačiau kartais gaunu skambučius: „Aš praleidau lėktuvą, reikia būti Vilniuje rytoj 8:00 valandą ryto, o aš esu Frankfurte“. Tokiu atveju kalbame apie ekstremalią situaciją. Jei reikia važiuoti be pertraukų (leisti tai tik du vairuotojai viename automobilyje, kuriuos reikia sumokėti) arba didesniais greičiais (kas padidina kuro suvartojimą), kaina didėja.

„Skubus“ pervežimas reiškia, kad tenka pertvarkyti kitus maršrutus, atšaukti planuotus poilsius ar netgi samdyti antrą vairuotoją, kad neleistų pažeisti darbo laiko normų. Visos šios išlaidos tenka klientui, kuris skubia. Todėl, jei keliaujate planuotai, visada geriau užsakyti transportą bent kelias dienas ar savaitę iš anksto – tai leidžia mums optimaliai suplanuoti maršrutą ir pasiūlyti geriausią (nebrangiausią) kainą.

9. Ar yra kainų skirtumas priklausomai nuo savaitės dienos ar paros laiko?

Yra, ir jis gali būti nemažas. Transporto srautai nėra pastovūs – jie gyvi kaip organizmas. Pavasario ir vasaros savaitgaliais (penktadienis-vakaras, šeštadienis) yra didžiausias susidomėjimas. Visi nori važiuoti iš Vokietijos atostogauti arba grįžti į darbus.

Tuo metu paklausa viršija pasiūlą. Laisvų automobilių mažiau, todėl pervežėjai gali leisti sau padidinti kainas. Jei užsakote bilietą ar transportą paskutinę minutę penktadienio vakarą, tikėkitės aukštesnės kainos.

Atvirkščiai, savaitės dienomis (pirmadienis–ketvirtadienis) arba neįprastomis valandomis (pvz., kelionė antradienio vidury dienos arba sekmadienio rytą) paklauga žymiai mažesnė. Tuo metu pervežėjams svarbiau užpildyti tuščias vietas, kad bent kažką uždirbtų.