Vežame 24 metus
+370 606 04300

+49 1575 3403 381

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Vokietiją ir iš Vokietijos keleivius ir siuntas

Geriausi maršrutai keleivių transportui į Vokietiją greitai: Eksperto Vadovas

Vežame kiekvieną dieną

Geriausi maršrutai keleivių transportui į Vokietiją greitai: Eksperto Vadovas,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Geriausi maršrutai keleivių transportui į Vokietiją greitai: Eksperto Vadovas  vežam nuo durų iki durų

Keleiviui nemokamas bagažas

Geriausi maršrutai keleivių transportui į Vokietiją greitai: Eksperto Vadovas nemokamas bagažas keleiviui

iki 30 kg.

Paimame iš visos Vokietijos

Geriausi maršrutai keleivių transportui į Vokietiją greitai: Eksperto Vadovas, surenkam ir pristatom visoje Vokietijos

Pristatome visoje Vokietijoje

Paimame iš visos Lietuvos

Geriausi maršrutai keleivių transportui į Vokietiją greitai: Eksperto Vadovas, surenkam ir pristatom visoje Lietuvoje

Pristatome visoje Lietuvoje


Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:

  • • Lapkričio 16 dieną, pirmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, rytoj
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, poryt
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, užporyt
iš Vokietijos:
  • • Lapkričio 16 dieną, pirmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, rytoj
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, poryt
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Vokietijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija..
  • Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
    Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Vokietiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Vokietiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Geriausi maršrutai keleivių transportui į Vokietiją greitai: Eksperto Vadovas

    Įvadas

    Vokietija jau dešimtmečiais yra viena pagrindiniu krypčių lietuviams. Nesvarbu, ar tai verslo kelionė į Berlyną, vizitas pas giminaičius Miunchene arba prekių pervežimas į logistikos centrus netoli Hamburgo – kiekvienas nori pasiekti tikslą kuo greičiau ir saugiau. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, aš mačiau, kaip kelių infrastruktūra keitėsi nuo griuvėsių iki modernių automagistralių, tačiau ir iššūkiai išliko tie patys – tai eismo intensyvumas, netikėti darbai bei geografiniai ypatumai.

    Kai kalbame apie „greitą“ važiavimą į Vokietiją, turime suprasti, kad tai ne tik apie greitį, bet ir apie maršruto logistiką. Trumpiausias atstumas kilometrais ne visada yra greičiausias laiku. Svarbu išsirinkti kelią, kuris leistų išvengti „kaiščių“ dideliuose miestuose, kuriuose eismo spūstys griauno bet kurį vairuotojo nervus. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, paaiškinsiu, kurios trasos šiuo metu yra efektyviausios ir ką reikia žinoti, prieš išvykdami į šią kelionę.

    Mes išnagrinėsime pagrindinius maršrutus, kurie prasideda Lietuvoje ir kerta Lenkiją bei Čekiją, nes tai yra pagrindiniai koridoriai į Vokietijos širdį. Taip pat aptarsime techninius niuansus, kurie lemia sėkmingą kelionę – nuo kelių mokesčių iki vairuotojo poilsio režimo. Tikslas vienas – padaryti jūsų kelionę ne tik greitą, bet ir sklandžią, be nereikalingų nustatymų svetimuose miestuose.

    DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

    1. Kuris yra pagrindinis ir greičiausias maršrutas iš Lietuvos į Vokietiją (Berlyną ar Hamburgą)?

    Šiuo metu efektyviausias ir dažniausiai naudojamas maršrutas veda per „Via Baltica“ ir toliau Lenkijos automagistrale A2. Tai yra „ašis“, kuriąjį naudoja dauguma profesionalių vežėjų. Kelionė prasideda Lietuvoje, keliaujant A1 automagistrale link Kauno ir Marijampolės, toliau per Lenkijos sieną (Kalvarijos/Budzisko pasienio punktą).

    Įveikus Lenkijos sieną, svarbiausia yra pasiekti Varšuvą ir sujungti su A2 automagistrale. Šiuo metu A2 yra moderni greitkelio dalis, kuri jungia Varšuvą su Poznańiu ir toliau su Svebodžicu (Świebodzin), iš kur lengvai pasiekiama vokiška A12 (dabar dalis A2) link Berlyno. Šis maršrutas yra labiausiai optimizuotas greičiui, nes čia didžiausias leistinas greitis yra 130–140 km/h, o kelių dangos būklė, nors ir klimpsta Lenkijoje, yra pritaikyta dideliam srautui. Jei tikslas yra Berlynas ar šiaurės Vokietija, šis variantas yra absoliutus favoritas dėl geometrinio trumpumo.

    2. Ar verta rinktis maršrutą per Čekiją (Prahą), keliaujant į pietinę Vokietiją (Miuncheną, Niurnbergą)?

    Jeigu jūsų kelionės tikslas yra pietinė Bavarija arba Austrija, maršrutas per Čekiją dažnai būna efektyvesnis nei važiavimas per visą Vokietiją iš šiaurės. Šis maršrutas taip pat prasideda „Via Baltica“, tačiau netoli Varšuvos reikia pasukti pietų kryptimi link Lodzės (A1/A2 jungtys) ir toliau vystyti autostrada A1 link Vroclavo (Wrocław).

    Iš Vroclavo keliama link Čekijos sienos ir toliau – link Prahos. Nors Čekijoje automagistralių sistema (D8, D5 keliai) yra labai kokybiška ir vaizdinga, čia yra vienas svarbus niuansas – brangios kelių mokesčiai (vinjetės). Tačiau šis maršrutas leidžia išvengti didžiulių spūsčių, kurios susidaro Vokietijos šiaurės vakaruose (Ruhr sritis), ir veda tiesiai į Niurnbergą bei Miuncheną. Taigi, į pietus važiuojantys keleiviai ir krovininiai mikroautobusai dažnai renkasi būtent šį, šiek tiek ilgesnį, bet lankstesnį variantą.

    3. Kaip elgtis su Varšuvos apvažiavimu – ar kerta miesto centrą?

    Tai vienas svarbiausių klausimų, skirtų greičiui. Senasis maršrutas per Varšuvos centrą buvo tikras košmaras, gaišiant valandas. Šiuo metu situacija gerokai pagerėjo dėl naujų apvažiavimų. Važiuojant A2 iš rytų (Lietuvos), keliukas veda tiesiai į pietinę Varšuvos apvažiavimą (Obwodnica Południowa), kuris yra pažymėtas kaip A2 ir S2.

    Šis apvažiavimas leidžia apeiti miestą iš pietų ir toliau tęsti kelionę link Poznančio be jokio sustojimo šviesoforuose. Svarbu tiksliai sekti navigacijos ženklus „Poznań“ arba „Berlin“, kad netyčia nepasuktumėte į miesto centrą. Profesionaliems vairuotojams ši apvažiavimo trasa yra šventovė, nes ji sutaupo ne tik laiko, bet ir degalų – variklis dirba nuolatiniu režimu be stabdymo ir įsibėgėjimo mieste.

    4. Kokios yra pagrindinės problemos su eismo spūstimis Lenkijoje ir kaip jų išvengti?

    Lenkija yra „butelio kaklelis“ šiame maršrute. Nors A2 automagistralė yra plataus profilio, eismo intensyvumas ten milžiniškas, ypač prieš šventes ar šiandieninę darbo dieną pavakary. Didžiausios spūstys susidaro ties kelių mokesčių punktais (bramkami), tačiau pastaraisiais metais dauguma jų pervestos į elektroninę sistemą, kas pagerino situaciją.

    Vis dėlto, problemų kyla dėl dažnų eismo įvykių ir staigių ribojimų (120 km/h vietoje 140 km/h). Kaip ekspertas rekomenduoju: jei mataite raudoną rūką toli priekyje arba stabdančias šviesas, nebijokite naudotis šalutiniais maršrutais, kuriuos rodo „Waze“ ar „Google Maps“. Kartais perėjimas į nacionalinį kelią („droga krajowa“) šalia automagistralės gali leisti apvažiuoti kilusią spūstį. Tačiau čia reikia budrumo – šalutiniai keliai Lenkijoje dažnai veda per kaimus, kuriuose galima „užkliūti“ į lėtai važiuojančius traktorius.

    5. Ar reikia įsigyti vinietes (kelių mokesčius) važiuojant į Vokietiją?

    Vienas populiariausių mitų ir klausimų. Vokietijoje asmeniniai automobiliai ir keleiviniai mikroautobusai (iki 3,5 t) gali važiuoti automagistralėmis (Autobahn) nemokamai. Nėra vinietės sistemos, kurią žinome iš Lietuvos, Lenkijos ar Čekijos. Tačiau tai nereiškia, kad važiavimas yra visiškai nemokamas.

    Jeigu jūsų transporto priemonė svoris viršija 3,5 tonas (pvz., didelis autobusas), tada būtina įsigyti „Toll Collect“ įrangą ir mokėti už kelią. Taip pat, važiuojant per Čekiją maršrutu į pietus, būtina įsigyti elektroninę vinietę (dieninę, arba metinę, jei važiuojate dažnai). Lenkijoje automagistralės A2 ir A4 yra mokamos, tačiau mokesčius renka elektroninės sistemos, fiksuojančios numerius (be sustojimo), arba senesnėse atkarpose – bramkami. Įsitikinkite, kad jūsų transporto priemonės numeriai registruoti Lenkijos sistemoje (jei tenėja), kad išvengtumėte baudų.

    6. Kiek laiko užtrunka kelionė ir kaip užtikrinti, kad vairuotojas neužmigs?

    Teoriškai, važiuojant be sustojimų iš Vilniaus į Berlyną, atstumas yra apie 1000–1100 km. Idealiu atveju, kai greitis vidutiniškai 110 km/h, tai užtruktų apie 10–11 valandų. Tačiau tai yra tik teorija. Realus laikas, įskaitant degalų užpylimą, technines pertraukas ir sienų kirtimą, yra apie 13–14 valandų.

    Čia įsivažuoja mano dviejų dešimtmečių patirtis: nuovargis – didžiausias priešas. Jei planuojate kelionę mikroautobusu arba važiuojate savo automobiliu, būtina suplanuoti bent vieną ilgesnį sustojimą (20–30 min) viduryje kelionės. Geriausia vieta yra poilsio zonos prie Poznańio arba netoli Vroclavo. Nenaudokite laiko taupymo kaip preteksto važiuoti 5 valandas be pertraukos – tai pavojinga, ypač vairuojant svetimose šalyse, kur kelių ženklai ir eismo taisyklės gali šiek tiek skirtis (pavyzdžiui, prioritas ratuose Lenkijoje).

    7. Kurios Vokietijos autostradų dalys yra labiausiai linkusios į spūstis ir radarus?

    Atvykus į Vokietiją, laisvė jaučiasi oriau, tačiau čia savo niuansų netrūksta. Jei keliaujate į vakarus (Hamburgas, Bremenas, Diuseldorfas), susidursite su „Ruhr“ sritimi – tai labiausiai urbanizuota Vokietijos dalis. Čia autostrados A1, A3, A40 dažnai užsikemša sunkvežimiais.

    Taip pat būkite budrūs su greičio matavimo kameromis. Nors Vokietija garsėja greitais keliais (nėra bendro greičio limito), tai galioja tik tam tikrose atkarpose. Artėjant prie miestų, arba ties sankryžomis, arba statybų zonose, greitis dažnai ribojamas iki 80 ar net 60 km/h. Vokiečiai labai griežtai laikosi šių ribų, ir radarai pastatyti būtent tose vietose. Mano patarimas: jei mataite geltoną pranešimą apie statybas (Baustelle), nedelsdami sulėtinkite iki nurodyto greičio, nes baudos čia yra labai aukštos, o jų gavimas iš užsienio vairuotojo yra tik klausimo laiko klausimas.

    8. Ar yra prasminga rinktis kelią per Baltijos jūrą (keltonas)?

    Kartais kilus idėjai keliauti per Klaipėdą į Kylį arba Ščeciną, verta apsvarstyti „už“ ir „prieš“. Šis maršrutas gali būti patogesnis tiems, kurie vyksta į šiaurės Vokietiją (Hamburgas, Liubekas) ir nori išvengti ilgos važiavimo per Lenkiją.

    Tačiau, kalbant apie greitį, keltonas dažnai praranda. Pirmiausia, reikia atvykti į uostą laiku (prieš 1–2 valandas), tada pati perkėla trunka apie 7–8 valandų (Kylis–Klaipėda), o toliau vėl reikia važiuoti Vokietija. Iš viso su laukimu tai gali užtrukti tiek pat, kiek ir važiavimas žeme, o kaina dažnai būna didesnė. Be to, jei jums reikia patekti gilyn į Vokietiją (pvz., į Miuncheną), kelionė per jūrą vis tiek privers įveikti didelius atstumus automobiliu toliau. Žemės maršrutas yra daug lankstesnis – jei užmiegate arba sustojate, jūs kontroliuojate laiką, o laivas plaukia pagal savo grafiką.

    9. Kaip pasiruošti automobiliui ar mikroautobusui tokiai ilgai kelionei?

    Techninis pasiruošimas yra pusė sėkmės. Prieš išvykstant į tolimą maršrutą, būtina patikrinti ne tik degalų lygį. Pagrindinė dėmesio sritis – padangos. Lenkijos ir Vokietijos autostradose vasarą dažnai pasitaiko staigių liūčių (potvynių), o žiemą – sniego. Padangų protektoriai turi būti idealūs. Taip pat neužmirškite pasiimti atsarginio rato, jėgos priemonių ir šviesų lempučių (Vokietijoje tai yra privaloma reikalavimų dalis).

    Svarbu ir patogumas. Jeigu kelionę atliekate keleivių pervežimo būdu, įsitikinkite, kad mikroautobuso kondicionierius veikia tinkamai. Vasarą Lenkijos plentai įkaista taip, kad ventiliacija nebeįsiverčia, o tai gali sukelti vairuotojo nuovargį ir keleivių nepasitenkinimą. Patikrinkite ir tepalus – ilgai važiuojant 130–140 km/h variklis dirba dideliame apsukų rate, o seni tepalai gali pradėti degti, kas baigsis variklio gedimu svetimoje šalyje.

    10. Kokius dokumentus reikia tur�ti sau, kad nebuvo problemų sienoje?

    Nors Lietuva ir Vokietija yra Šengeno zonoje ir tarpusavyje sienos kontrolės paprastai nėra, tačiau Lenkija yra tarpininkas. Kartais, ypač artėjant dideliems renginiams ar naktį, Lenkijos policija gali atlikti pasienio kontrolę prie sienos su Vokietija ar netgi Lietuva.

    Savigarai būtina turėti galiojantį pasą arba ID kortelę. Jeigu vairuojate ne savo automobiliu – būtina įgaliojimo raštas (jei automobilis nuomos arba įmonės). Taip pat patariama turėti „Green Card“ draudimo polisą (nors jis nebūtinas ES šalyse, bet greičiau išspręsite problemas įvykus eismo įvykiui). Krovininiams keleiviniams mikroautobusams būtina turėti visus vairuotojo darbo laiko apskaitos dokumentus (tachografo juostas arba kortelę) ir licencijas, jei tai yra komercinis pervežimas. Policija dažnai tikrina būtent tai, ar vairuotojas nelaikė pertraukų, todžlž tikslus apskaitos yra geriausia apsauga nuo baudų.

    Išvada

    Kelionė į Vokietiją gali būti maloni patirtis arba tikras išbandymas nervams. Skirtumas priklauso ne nuo transporto priemonės galingumo, o nuo gero plano ir supratimo, ką tikisi kelyje. Kaip žmogus, kuris praleido dešimtmetis šiuose maršrutuose, galiu pasakyti viena: niekada nepiktnaudžiaukite greičiu ir neverkite į nežinomą be pasiruošimo.

    Pasirinkus A2 maršrutą per Varšuvą ir Poznańį, jūs pasieksite Berlyną ar vakarus efektyviausia. Jeigu tikslas – pietūs, verta pasukti per Vroclavą ir Čekiją. Svarbiausia yra ne tik pasirinkti tinkamą kelią žemėlapyje, bet ir būti pasiruošusiam fiziškai bei techniškai. Planuokite pertraukas, sekite eismo situaciją realiu laiku ir nebijokite paklausti patirties kolegų patarimų. Tada Vokietijos autostrados taps ne kliūtimi, o greitu kelingu į jūsų tikslą.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.