Daiktų pervežimas iš Vokietijos: lengva ir greita

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o ne tik prekybos – tai taip pat ir artimiausia kultūrinė bei ekonominė sąsaja su Vakarais. Kasdien tarp šalių važinėja tūkstančiai sunkvežimių, atgabenančių viską – nuo pramoninių mašinų detalių iki pavienių baldų ar asmeninių daiktų. Vis dėlto, nors atstumas tarp Vilniaus ir Berlyno ar Miuncheno nėra milžiniškas, daugelis žmonių, pirmą kartą susidūrę su būtinybe pervežti daiktus iš Vokietijos, jaučia nerimą. Ar tai brangu? Kaip suorganizuoti logistiką? Kiek laiko užtruks? Esu dirbęs šioje srityje virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena: kai žinai algoritmą, visas procesas tampa tikrai paprastas, sklandžus ir netgi greitas. Šiame straipsnyje padėsiu suprasti, kaip veikia ši rinka, ką reikia žinoti klientui ir kaip išvengti dažniausių klaidų.

Įvadas

Tarptautiniai pervežimai dažnai asocijuojasi su sudėtingais biurokratiniais procedūromis, ilgai laukiančiais siuntiniais ir neaiškiomis kainomis. Tačiau atveju su Vokietija – šalių, kurios yra Europos Sąjungos narės ir Schengeno erdvėje, situacija yra gerokai geresnė. Nėra celninio kontrolės punkto, kurio reikėtų praeiti, nereikia rūpintis mokesčiais už importą (jei kalbame apie standartines prekes ar asmeninius daiktus), o infrastruktūra leidžia planuoja maršrutus su minutes tikslumu.

Per mano dvidešimties metų patirtį mažiausiai problemų keliauja būtent tarp Vokietijos ir Lietuvos. Vokiečiai pasižymi išskirtiniu tikslumu, o lietuviai – lankstumu ir greičiu. Sujungus šias savybes gaunamas optimalus rezultatas. Svarbiausia – suprasti, kokio tipo pervežimą jums reikia. Ar tai yra keletas kraičių iš parduotuvės "IKEA" ar "Obi"? Ar tai perkamas automobilis, kurį reikia nuvežti į techninę apžiūrą? O gal tai pilna namų apyvokos reikmenų perkėlimas, kai grįžtate gyventi į Lietuvą?

Šiame straipsnyje mes ne tik pažvelgsime į techninius procesus, bet ir atsakysime į klausimus, kurie dažniausiai kyla klientams, norintiems užsisakyti krovinių pervežimą iš Vokietijos. Tikslas – padaryti taip, kad, kai uždarysite šį tekstą, jausčiatės pilnai pasiruošę ir tikrai suprasite, kas laukia toliau.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt klausimų, kurie, remiantis mano ilgamečia patirtimi, rūpina klientus dažniausiai. Atsakymai yra detali, siekiant suteikti visapusišką informaciją.

1. Kiek laiko užtrunka daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Laiko klausimas yra vienas svarbiausių, tačiau atsakymas nėra vienas ir visiems. Viskas priklauso nuo to, kokio tipo pervežimą pasirinksite. Jei užsakykite ekspressinį pervežimą (t. y. atskiras sunkvežimis važiuoja tik su jūsų siuntiniu), krovinys gali atvykti per 1–2 dienas. Tokiu atveju vairuotojas tiesiog pasiima krovinius ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų.

Tačiau dažniausiai klientai renkasi pigesnę opciją – dalinį krovininį pervežimą (kai viename sunkvežimyje yra keleto klientų siuntiniai). Čia terminas gali skirtis. Paprastai tai trunka nuo 3 iki 5 darbo dienų. Kodėl tiek ilgai? Nors Vokietija netoli, logistikos kompanijos turi surinkti pilną sunkvežimį. Vairuotojas turi apvažiuoti kelias vietas Vokietijoje, surinkti kitus siuntinius, prieš tai išsikraunant ankstesnius. Taip pat svarbu ir siuntos paruošimas – jei parduotuvė ar siuntėjas pavėluoja su kroviniu, vėluoja visas krovininis. Mano patirtis rodo, kad optimalų laiką geriausia numatyti apie savaitę – taip išvengsite nereikalingo streso.

2. Kaip formuojama kaina ir nu ko ji priklauso?

Kainos formavimas logistikoje yra sudėtingas procesas, bet klientui svarbiausia žinoti pagrindinius komponentus. Pirmiausia – tai atstumas. Kelias iš Miuncheno bus brangesnis nei iš Berlyno. Antra – krovio svoris ir tūris. Logistikoje veikia principas "mokėk už daugiau": jei krovys yra lengvas, bet didelis (pvz., putas), mokėsite už užimamą vietą korpuse. Jei sunkus ir mažas – mokėsite už svorį.

Taip pat į kainą įeina kuro padidėjimas (kuro priedai), mokesčiai už uosto ar sandėlio paslaugas Vokietijoje (jei reikia paimti prekes iš fiksuotos vietos) ir, žinoma, pelnas. Verta paminėti, kad Vokietijoje darbo jėgos kaštai yra vieni aukščiausių Europoje, todėl krovimo darbai ten gali būti brangesni nei Lietuvoje. Jei krovys yra "lengvai sukratomas" (pvz., maišai su cementu), kaina gali būti mažesnė, nei jei reikia kelti brangų pianiną ar vitriną, reikalaujančią ypatingo įrėminimo.

3. Ar reikia mokėti PVM ar muito mokesčius atvežant daiktus iš Vokietijos?

Kadangi ir Lietuva, ir Vokietija yra Europos Sąjungos narės, prekių judėjimas tarp šalių laikomas vidiniu rinkos judėjimu. Tai reiškia, kad fiziniai asmenys, pervežantys savo asmeninius daiktus (pvz., perkamas baldus į namus, ne prekybai), mokesčių mokėti neturi. Jokių muitų ar PVM sumokėti ties siena nereikia.

Kitaip yra, jei pervežate prekes verslo tikslais (prekyba). Tada veikia PVM mokestinio apskaitos principai: vokiškas pardavėjas išrašo sąskaitą faktūrą be PVM (jei jūs pateikiate savo PVM mokėtojo kodą), o jūs Lietuvoje apskaičiuojate ir sumokėte PVM. Jei prekės yra iš trečiųjų šalių (pvz., JAV ar Kinijos), bet jos yra sandėliuojamos Vokietijoje, gali būti taikomi specialūs muitinės procedūros, tačiau tai jau retesni atvejai. Paprastam vartotojui svarbiausia žinoti: perkant Vokietijoje ir vežant į Lietuvą, mokesčių siena neegzistuoja.

4. Ką daryti, jei noriu pervežti tik vieną ar kelis baldus (nedidelę siuntą)?

Tai labai dažna situacija. Žmonės nuperka sofą, spintelę ar net kelis kraičius iš statybinių medžiagų parduotuvių. Tokiu atveju mums nereikia didelio sunkvežimio. Naudojame dalinio krovinio (part load) pervežimus. Jūsų siunta pakraunama į bendrą vagoną su kitų klientų siuntomis.

Svarbiausia čia – pakavimas. Jei perkaite baldus parduotuvėje, jie dažnai būna supakuoti į kartoną ar apvynioti plėvele, bet tai gali nepakakti tolimam kelioniui. Patariu papildomai užtikrinti kampo apsaugas (kampinukus) ir gerai užfiksuoti krovį ant paletės. Jei tai neįmanoma (pvz., sofa), vairuotojas ją užfiksuoja diržais korpuse. Profesionalios logistikos kompanijos turi specialias gumines juostas, kurios nebraižo baldų, bet laikosi labai tvirtai. Taip pat galima rinktis siuntos pristatymą į terminalą Vilniuje ar Kaune – tai pigiau nei pristatymas tiesiai į duris namuose.

5. Kaip reikia pasiruošti siuntai pervežimui?

Geras pasiruošimas – pusė sėkmės. Jei planuojate siųsti krovinius, pirmiausia jį surašykite (sudarykite krovinių sąrašą). Nurodykite, kas yra kiekvienoje dėžėje, jos svorį ir matmenis. Tai ne tik padės vairuotojui suplanuoti pakrovimą, bet ir bus būtina draudimo atveju.

Ant kiekvienos dėžės ar krovinio turi būti lipdukas su jūsų vardu, telefonu ir adresu. Labai svarbu, kad krovys būtų stabilus. Dėžės turi būti užklijamos keliomis juostomis, o viduje – užpildytos tuštumos (pvz., putplastiu ar popieriumi), kad prekės nešoktų. Jei pervežate techniką, geriausia, jei ji bus originalioje pakuotėje. Jei originalios pakuotės nėra, reikia sukurti apsauginį "rėmą" iš paletės ir lentų. Per mano karjerą mačiau nemažai sugadintų televizorių tik todėl, kad jie buvo padėti ant kėdės be jokio įtvirtinimo – vibracija kelyje daro savo.

6. Ar mano siunta yra apdrausta? Kas nutinka, jei ji sugenda?

Draudimas yra vienas svarbiausių dalykų, apie kurį klientai dažnai užmiršta klausti. Pagal tarptautinius susitarimus (pvz., CMR konvencija), vežėjas yra atsakingas už krovinį nuo momento, kai jį priima, iki momento, kai jį atiduoda. Tačiau standartinė atsakomybė yra labai ribota – paprastai tai apie 8,33 SDR (specialiųjų traukimo teisių) už vieną kilogramą svorio. Jei sugenda brangus kompiuteris ar meninis kūrinys, ši suma nepadengs nuostolių.

Todėl visada rekomenduoju papildomą krovininio draudimą. Jis paprastai kainuoja tik nedidelę dalį siuntos vertės (apie 0,3–0,5 %), bet užtikrina pilną atlyginimą, jei įvyks avarija, gaisras ar krovinys dings. Jei pastebite žalą priimant siuntą, būtinai pažymėkite tai CMR sąraše (vežimo dokumente) kartu su vairuotoju, parašykite pastabą "su defektu" ir nedelsdami praneškite ekspeditoriui. Jei pasirašote dokumentą be pastabų, vėliau įrodyti žalą bus beveik neįmanoma.

7. Ar galite pasiimti daiktus iš "eBay" ar mažųjų parduotuvių Vokietijoje?

Taip, tai mūsų kasdieninės darbo dalis. Vokietijoje labai populiarios aukcioninės platformos (pvz., eBay Kleinanzeigen) bei statybinių medžiagų supermarketai (Baumarkt). Dažnai parduodėjas nesirūpina siuntimu į užsienį – jis tiesiog pasako: "Atvykite ir paimkite". Čia įsijungia mes.

Užsakovas mums nurodo adresą, kontaktą ir, jei reikia, mokėjimo už prekę patvirtinimą. Mūsų vairuotojas ar atstovas Vokietijoje susitinka su parduotoju, išsiima prekes, išrašo perdavimo aktą (kad būtų įrodymas, kad prekė gera) ir veža ją į Lietuvą. Svarbu paminėti, kad jei perkaite iš fizinio asmens (ne parduotuvės), reikia aiškiai susitarti dėl pakavimo – dažnai fiziniai asmenys tiesiog duoda dėžę be jokios apsaugos, todėl reikia numatyti laiko papildomam įrėminimui vietoje.

8. Kuo skiriasi pervežimas iš Vokietijos nuo pervežimo, pavyzdžiui, iš Anglijos?

Skirtumas yra milžiniškas, ir jis glūdi biurokratijoje. Nors Brexit jau įvyko, anglų prekės dažnai keliauja per muitinę, reikalauja deklaravimo, o kartais ir mokesčių (PVM ir muito), net jei tai asmeninės prekės. Reikia pildyti papildomus dokumentus, o procesas gali užtrukti dienomis ties sienos punktais.

Su Vokietija viskas vyksta "automatiškai". Siena tiesiau neegzistuoja logistikos prasme. Sunkvežimiai važiuoja be sustojimų, nereikia jokių papildomų leidimų iš muitinės (išskyrus ypatingus atvejus, kaip kad alkoholio ar tabako didesniais kiekiais). Dėl to pervežimas iš Vokietijos yra ne tik pigesnis (nėra muitinės tarpininkų mokesčių), bet ir daug greitesnis bei prognozuojamesnis. Jums tik reikia pasirūpinti, kad prekės būtų paruoštos paėmimą, o likusią dalį atliks logistikos grandinė.

9. Ar galima pervežti didelius daiktus, pvz., automobilius, motociklus ar statybines technikas?

Žinoma, tai mūsų specializacija. Automobilių pervežimas iš Vokietijos yra vienas populiariausių paslaugų dėl gerų kainų Vokietijos rinkoje. Automobiliai pervežami specialiose autovežio platformose arba, jei automobilis nevažiuoja, įkrovami į sunkvežimį su vilkiku (vadinamasis "keltuvas").

Motociklams reikalingi specialūs stovai ar rėmai, kad jie nepakristų kelio metu. Statybinė technika (ekskavatoriai, krautuvai) pervežama specialiais tralais, turinčiais įrangą įvažiavimui. Tokiu atveju labai svarbu tiksliai nurodyti technikos matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir svorį), nes kelyje gali būti apribojimų (pvz., aukščio apribojimai tiltuose). Be to, tokiems kroviniams reikalingi specialūs leidimai (vykdymo pažymėjimai), jei svoris viršija standartines 3,5 ar 40 tonas.

10. Ką daryti, jei negaliu laukti namuose vairuotojo? Ar galiu palikti siuntą kaimyne ar sandėlyje?

Šiuolaikinis žmogus visada skuba, ir ne visada įmanoma laukti vairuotojo, kuris gali atvykti ryte arba vakare. Yra keletas sprendimų. Pirmiausia, galima nurodyti konkretų asmenį (pvz., kaimyną, giminaitį ar darbuotoją), kuris priims siuntą jūsų vardu. Būtina, kad tas asmuo turėtų tapatybės dokumentą ir galėtų pasirašyti pristatymo dokumentus.

Antra, galima naudotis "Terminal" paslauga. Siunta atvežama į logistikos kompanijos sandėlį jūsų mieste, o jūs ją atsiimate patogiu laiku. Trečia, jei leidžia padėtis, vairuotojas gali palikti siuntą saugioje vietoje (pvz., garaže, po stogu), tačiau tai daroma tik gavėjo atsakomybe ir rašytiniu sutikimu. Mes visada stengiamės susiderėti dėl pristatymo laiko iš anksto, vairuotojas paskambina prieš atvykdamas, tačiau lankstumas čia labai svarbus – geriau iš anksto pasirūpinti, kas atiduos krovį, jei jūsų nėra.

Išvada

Daiktų pervežimas iš Vokietijos šiais laikais yra tapęs standartine, kasdiene paslauga, kurią gali pasinaudoti kiekvienas. Nereikia būti dideliai įmonei, kad užsisakytumėte krovinį – tiek verslo klientai, tiek privatūs asmenys gali rasti sau tinkamą sprendimą, nuo pigaus dalinio krovinio iki brangesnio, bet greito ekspresso. Raktas į sėkmę yra supratimas, ką norite pervežti, kada ir kaip tai bus supakuota.

Mano daugiametė patirtis rodo, kad daugiausia nesklandumų kyla ne dėl pačios kelionės, o dėl neaiškumo komunikacijoje. Nenurodytas adresas, nepakankamas pakavimas ar vėluojantis parduotuvės sandėlis gali sukelti nemaža nervų. Tačiau kai visi dalykai iš anksto apgalvoti ir sukalbuoti su patikimu ekspeditoriumi, visas procesas tampa tiesiog dar viena rūpimi, kurią sėkmingai užbaigiate per kelias dienas.

Vokietija atiduoda savo gaminius ir daiktus lengvai, o Lietuva juos su malonumu priima. Tikėkimės, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kaip tarp šių dviejų taškų nutinka tą magišką ryšį, pavadintą logistika. Jei abejojate ar klausiate – visada geriau pasikonsultuoti iš anksto nei spręsti problemas kelyje.