Daiktų pervežimas į Vokietiją su visais dokumentais: Pilnas eksperto gidas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ir ne tik. Kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, siuntinių automobilių ir konteinerių. Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų, ir per tą laiką matavau viską – nuo puikiai suplanuotų logistikos grandinių iki tų atvejų, kai trūkumas vieno popieriaus lapo sustabdydavo tūkstančių eurų vertės krovininį pasienio punkte arba sandėlyje Miunchene.

Daiktų pervežimas į Vokietiją gali būti lygus vaikui žaisti, jei žinote taisykles, arba tapti tikru košmaru, jei bandote „užmegzti“ akis su vokiška biurokratija. Vokietija yra šalis, kur tvarka ir tikslumas nėra tuščiai žodžiai, o įstatymai. Todėl, norint sėkmingai pristatyti prekes ar asmeninius daiktus, būtina ne tik turėti gervę vairuotoją, bet ir be klaidų parengtą dokumentaciją.

Šiame straipsnyje aš pasidelsiu ties tuo, ką dažniausia praleidžiate akyse – dokumentais. Mes aptarsime ir komercinius siuntinius, ir privačių asmenų keliones, ir tai, kaip išvengti baudų bei delsos. Šis žinynas parengtas taip, kad net ir tas, kuris niekada nedirbo su logistika, suprastų, kur eina kelias ir ką reikia tur�ti rankinėje.

Įvadas

Kai kalbame apie pervežimus į Vokietiją, pirmiausia reikia suprasti vieną esminį dalyką: mes esame Šengeno erdvėje ir Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad fizinės sienos kontrolės nėra ta, kokia buvo anksčiau. Tačiau jos nebuvimas nereiškia dokumentų nebuvimo. Vokietijos muitinė (Zoll) turi teisę bet kuriuo metu sustabdyti transporto priemonę ir patikrinti, ar viskas tvarkingai.

Dauguma klientų man klausia: „O gal tiesiog užkrauname ir važiuojame?“ Atsakymas paprastas: galite, tačiau rizikuojate. Jei krovinys yra komercinis, be tinkamų dokumentų jis gali būti konfiskuotas, o jums gali būti paskirti dideli mokesčiai. Jei tai yra privatūs daiktai, gali kilti įtarimų dėl mokesčių vengimo. Mano patirtis rodo, kad 90 % problemų kyla ne iš to, kad prekės yra draudžiamos, o iš to, kad dokumentacija yra neteisingai užpildyta arba visiškai trūksta.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus aspektus: nuo paprasčiausio CMR sąskaitos faktūros reikšmės iki sudėtingų muitinės deklaracijų ir EX-1 procedūrų, jei prekės atkeliauja ne iš ES. Pasiruoškite – čia nėra vienodų sprendimų visiems, bet yra aiškių algoritmų, kuriuos vadovausimės.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu išsamų atsakymų į dešimt dažniausiai man kylančių klausimų, susijusių su dokumentų rengimu ir pervežimo procesu į Vokietiją. Ši informacija remiasi mano ilgamete praktika ir dabartinėmis ES bei Vokietijos nuostatomis.

1. Kokius pagrindinius dokumentus būtina tur�ti komerciniam siuntiniui pervežti į Vokietiją?

Komercinio siuntinio, t. y. prekių, kurios bus parduodamos arba panaudotos verslo veikloje, pervežimui į Vokietiją reikalingas „trijų pakopų“ dokumentų rinkinys. Be šių dokumentų vokiška muitinė (Zoll) neleis praeiti arba baudžia už trūkumus.

Pirmasis ir svarbiausias – tai CMR krovininis lapas. Tai tarptautinio vežimo sutartis. Ji turi būti užpildyta lietuviškai, vokiškai arba angliškai. Čia turi būti tiksliai nurodytas siuntėjas, gavėjas, prekių kiekis, svoris ir jų apibūdinimas. Praktikoje dažnai pasitaiko, kad svoris CMR ir realybėje skiriais keliais kilogramais – tai ne problema, tačiau jei skirtumas didelis (pvz., toną), tai kelia įtarimų.

Antrasis dokumentas – Prekių pardavimo (pirkimo) sąskaita faktūra (Invoice). Ji turi būti originali (arba elektroninė, kurią gali atspausdinti). Sąskaitoje turi būti nurodytas PVM mokėtojo kodas siuntėjo ir gavėjo, prekių pavadinimas, kiekis, vieneto kaina ir bendra vertė. Be šios sąskaitos negalima nustatyti muitinės vertės.

Trečiasis – Pakavimo sąrašas (Packing List). Jis būtinas tada, kai siuntinyje yra daugybė skirtingų prekių arba dėžių. Packing List padeda muitinės pareigūnams greitai susivokti, kas kurioje dėžėje yra, be to, tai padeda gavėjui Vokietijoje priimti prekes.

Jeigu prekės yra specifinės (pvz., chemija, maisto produktai, gyvūnai), gali prireikti papildomų sertifikatų arba leidimų, tačiau šie trys (CMR, Invoice, Packing List) yra pagrindas, be kurio nejudėsite nė metro.

2. Ar reikia mokėti PVM arba muito pervežiant prekes iš Lietuvos į Vokietiją?

Šis klausimas visada kelia daugiausia neaiškumų, tačiau atsakymas esąs gana paprastas, jei abi šalys yra ES narės. Kadangi ir Lietuva, ir Vokietija yra Europos Sąjungos narių, tai yra vidinė prekyba. Tai reiškia, kad muitų (customs duties) mokėti nereikia.

Tačiau situacija su PVM (Pridėtinės vertės mokestis) yra kiek kitokia. Jei prekes pervežate savarankiškai (pvz., savo furu) į kitą ES šalį, tai Lietuvoje PVM paprastai nebus taikomas (jei įmonė yra PVM mokėtoja). Tokiu atveju sąskaitoje faktūroje rašoma „0 % PVM“ ir nurodomas straipsnis (pvz., Lietuvoje tai dažnai susiję su prekių siuntimu į kitą ES šalį). Vokiškasis PVM mokėtojas (gavėjas) turi šį PVM sumokėti Vokietijoje pagal savo PVM deklaraciją (vadinamoji „apasis atsiskaitymas“ arba Intra-Community Supply).

Svarbiausia sąlyga – abiejų šalių įmonės turi turėti galiojantį PVM mokėtojo kodą. Jei kodas neteisingas arba jo nėra, Vokietijos muitinė gali priversti mokėti Vokietijos PVM (19 % arba 7 %, priklausomai nuo prekės) tiesiogiai sienoje, kas sukelia didelių piniginių nuostolių ir komplikacijų.

3. Kas yra EX-1 dokumentas ir kada jo reikia?

EX-1 (arba T1) – tai muitinės deklaracija, kuri naudojama, kai prekės atkeliauja iš trečiosios šalies (ne ES) ir yra gabenamos per vieną ar kelias ES šalis prieš pasiekdamos galutinę paskirties vietą arba išvykdamos iš ES.

Pavyzdžiui, jei prekes atvežate iš Jungtinės Karalystės (po Breksito) į Lietuvą, o po to pervežiate į Vokietiją, arba jei tiesiog gabenate iš Kinijos atvykusias prekes pro Lietuvą į Vokietiją, jums reikalingas T1 arba EX-1 dokumentas. Jis patvirtina, kad prekės yra „tranzite“, t. y. muito dar nebuvo mokėtas jokiai ES šaliai.

Be šio dokumento prekės laikomos nelegaliomis ES teritorijoje. Procesas yra toks: muitinėje pradžioje užpildoma eksporto deklaracija, gavus T1 dokumentą, prekės gabenamos su „raudona juosta“ (customs seal) iki galutinės muitinės Vokietijoje, kur T1 uždaromas. Jei vairuotojas važiuoja be T1, kyla rizika, kad krovinys bus konfiskuotas, o siuntėjas baudžiamas.

4. Kaip teisingai parengti daiktų inventoriaus sąrašą perkėlimui (privatūs asmenys)?

Daugelis žmonių, persikeliančių gyventi į Vokietiją (pvz., dirbti arba gyventi su šeima), daro klaidą manydami, kad jų asmeniniai daiktai yra „tikrai daiktai“ ir dokumentų nereikia. Tai netiesa. Norint išvengti PVM ir muito mokėjimo už asmeninius daiktus, reikia įrodyti, kad tai ne prekybinis siuntinys.

Būtina parengti Inventoriaus sąrašą (Pack list). Jis turi būti labai detalus. Vietoj „baldai“ reikia rašyti: „1 spinta, 1 miegamojo lova, 2 stalai, 6 kėdžių, 10 dėžių su drabužiais, 1 dėžė su virtuvės reikmenimis“.

Sąraše turi būti nurodyta: * Daikto pavadinimas. * Kiekis. * Apytikslė vertė (nors ir nerekomenduojama pervertinti, bet reikia realios vertės, jei kiltų draudimo atvejis). * Nuoroda, kad tai yra „naudoti asmeniniai daiktai, ne skirti prekybai“. * Pasirašymas.

Be šio sąrašo Vokietijos pareigūnai galiManyti, kad perkeliate prekes pardavimui („pabėgėliai“ iš PVM) ir pareikalauti sumokėti Vokietijos PVM (19 %) nuo visų daiktų vertės.

5. Ar galima pervežti transporto priemonę (automobilį, motociklą) į Vokietiją? Kokius dokumentus reikia?

Taip, galima, ir tai daroma labai dažnai. Tačiau čia taikomi griežti reikalavimai. Jei pervežate automobilį, kuris ne Lietuvos registracijos (pvz., iš JAV ar Šveicarijos), tai yra importas. Jei Lietuvos – tai ES vidaus pervežimas, tačiau reikia įrodymų, kad automobilis nėra parduodamas.

Pagrindiniai dokumentai: 1. Techninis pasas (Certificate of Conformity – CoC) arba registracijos pažymėjimas. 2. Pirkimo-pardavimo sutartis, jei automobilis naujai įsigytas. 3. Draudimo polisas („Žalias kortelė“ – Green Card) galiojantis Vokietijoje.

Daugelis klientų klausia: „Ar galiu važiuoti su lietuviškais numeriais Vokietijoje?“ Jei persikeliate gyventi, turite tam laikotarpiui (paprastai iki 6-12 mėnesių) užregistruoti automobilį Vokietijoje ir gauti vokiškus numerius. Jei tiesiog vykstate su savo mašina kelionei, jokių problemų nėra, jei turite galiojantį techninį apžiūrą ir draudimą. Jei automobilį vežate sunkvežimiu (nevažiuodamas juo), reikia užpildyti specialų prašymą, kad automobilis nebuvo naudojamas kelyje.

6. Kas yra EORI kodas ir ar jis reikalingas įmonėms, kurios tik pradeda eksportuoti?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) kodas – tai unikalus numeris, kuris identifikuoja ekonominius veikėjus (įmones ar fizinius asmenis) jų bendraujant su muitinėmis. Jei jūsų įmonė planuoja vykdyti bet kokius veiksmus, susijusius su muitine (tiek importas iš trečiųjų šalių, tiek eksportas, ar netgi T1 procesai), EORI kodas yra privalomas.

Dauguma lietuvių įmonių jį turi, tačiau jei esate maža įmonė ir tik pradedate prekiauti su Vokietija, bet prekes gaunate iš Kinijos į Lietuvą, o vėliau siunčiate į Vokietiją, jums jis būtinas. Be EORI kodos negalima pateikti eksporto deklaracijos. Kodą galite gauti nemokamai per Lietuvos muitinės „Muitinės informacinių sistemų“ portalą. Vokiška muitinė jo niekada neišduos – jūs turite gauti jį savo (Lietuvos) šalyje.

7. Kokios yra specifinės prekių kategorijos, reikalaujančios specialių leidimų (maistas, alkoholis, chemija)?

Vokietija yra labai griežta šita atžvilgiu. Jei pervežate maisto produktus, jie turi būti su originaliomis etiketėmis, kurioje nurodytas sudėtis, galiojimo laikas ir alergenai. Be to, gali prireikti Veterinarinio sertifikato, jei tai yra gyvūninės kilmės produktai (mėsa, sūris, pienas), net jei ir jie iš ES. Esu matęs atvejus, kai keleivio lagamine rastas kiaulienos kumpelio gabaliukas buvo konfiskuojamas ir baudžiamas 350 eurų bauda.

Alkoholis ir tabakas yra akcizo mokestį apmokestinamos prekės. Jei pervežate komerciniu būdu (dideliais kiekiais), būtina turėti EMCS sistemos deklaraciją (Excise Movement Control System), kuri seka alkoholio kelią. Jei bandysite pervežti 1000 litrų degtinės be dokumentų, tai bus laikoma kontrabanda.

Chemikalai ir pavojingos medžiagos (ADR) reikalauja specialių etikečių ir saugos duomenų lapų. Be to, kai kurios chemijos priemonės (pvz., kai kurios dažai, tirpikliai) gali būti ribojamos REACH reglamentu. Prieš vežant tokius daiktus, visada patikrinkite, ar jie nėra Vokietijoje uždrausti.

8. Kas daryti, jei krovinys yra padidėjęs arba sumažėjęs palyginti su užsakymu?

Tai viena dažniausių problemų. Pavyzdžiui, užsakėte 1000 vienetų, o gamyboje trūko medžiagų ir išvežėte tik 950. Arba padarėte per daug ir išvežėte 1050.

Dėl CMR: CMR lapas turi atspindėti realybę. Jei išvežiate mažiau, CMR turi būti pakeistas (perrašomas) arba, jei tai neįmanoma, vairuotojas gali ant jo užrašyti „Krovinio trūksta X vnt., koreguota sąskaita faktūra seka“. Tačiau geriau nieko nebraižyti, o išduoti naują CMR su galutiniu skaičiumi.

Dėl Sąskaitos faktūros: Tai yra kritiška. Sąskaita faktūra turi būti išrašyta už tikrą kiekį. Jei CMR ir Sąskaitos skiriasi, vokiška muitinė gali sustabdyti krovinį manydama, kad dalis prekių yra „pamesta“ arba parduoda juoduose rinkose.

Mano patarimas: jei kiekis keičiasi, prieš išvykstant praneškite gavėjui Vokietijoje, jog jis lauktų naujos (koreguotos) sąskaitos faktūros, kuri atitiks faktinį kiekį. Išvengsite nereikalingų paaiškinimų.

9. Kaip veikia draudimas pervežimo metu ir ką daryti nelaimės atveju?

Dauguma klientų mano, kad jei pasamdėte pervežėją, tai jis atsako už viską. Ne visada. Standartinis CMR draudimas (tarptautinis krovinių draudimas) dažniausiai padengia žalą tik iki 8,33 SDR (Specialių traukimo teisių) vienam kilogramui (tai yra apie 10-11 eurų). Jei vežate brangią elektroniką arba vaizdo techniką, ši suma nebus pakankama.

Jei krovinys dingsta arba sugenda, reikia: 1. Nedelsiant sudaryti žalos protokolą (Protest). Jį turi pasirašyti vairuotojas ir gavėjas (siuntėjas) nurodydami trūkumus. 2. Pranešti draudimo kompanijai per 7 dienas (dažnai būna sąlygoje). 3. Pateikti dokumentus: CMR, Sąskaitą faktūrą, žalos protokolą.

Jeigu prekės ypač brangios, visada rekomenduoju užsakyti papildomą krovinio draudimą (All Risk), kuris padengia visą prekių vertę. Tai nedidelis priedas prie kainos, tačiau sutaupo nervų, jei vairuotojas užkirs kelią arba sunkvežimis užsidegs.

10. Kokios yra dažniausios klaidos, dėl kurių vokiška muitinė (Zoll) sustabdo krovinius?

Per savo dvidešimt metų esu matęs, kad klaidos pasikartoja. Čia penkios populiariausios:

1. Neteisingas PVM mokėtojo kodas. Nurodytas neteisingas skaičius arba jis nebegalioja (pavyzdžiui, įmonė bankrotavo). Sistema automatiškai blokuoja.
2. Nepakankamai išsamus prekių aprašymas. Vietoj „Plastikinės detalės“ rašoma „Detalės“ arba „Goods“. Vokietija reikalauja HS kodo (Tarifų sąrašo) arba bent jau tikslaus techninio pavadinimo.
3. Trūkstami原始 dokumentai. Būna, kad siunčiate kopiją sąskaitos el.