Atvykimas iš Vokietijos – saugiai ir laiku pasiekiamas tikslas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Kasdien tarp šalių keliauja tūkstančiai tonų krovinių – pradedant pramoninės įrangos dalimis ir baigiant maisto produktais ar asmeniniais daiktais. Tačiau, nors atstumas tarp Vilniaus ir Berlyno ar Miuncheno atrodo nėra toks didelis, logistika yra sudėtingas mechanizmas, kuriam sutrikdyti pakanka nedidelės klaidos. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų šioje srityje esu matęs, kaip planas gali virsta chaoso, kai trūksta patirties ar dėmesio detalėms.

Klientas, kuris laukia siuntos iš Vokietijos, dažnai mato tik galutinį rezultatą – sunkvežimį, priartėjantį prie sandėlio ar jo namų kiemo. Jis nemato to, kas vyksta užkulisiuose: dokumentų tikrinimo, kelių situacijos stebėjimo, krovinių fiksavimo ir muitinės procedūrų. Šiame straipsnyje noriu nušviesti tuos paslėptus procesus ir padėti Jums suprasti, kaip užtikrinti, kad Jūsų krovinys iš Vokietijos atvyktų ne tik laiku, bet ir saugiai. Nesvarbu, ar tai vienkartinis perkėlimas, ar didelis verslo projektas, žinojimas, kaip veikia sistema, leidžia išvengti nereikalingo streso ir netikėtų išlaidų.

Saugumas ir laikas – tai du pagrindiniai raktiniai žodžiai šioje srityje. Vokiškas tikslumas yra legenda, tačiau kai keliaujame per kelias valstybes, įsitempia ne tik vokiečių, bet ir mūsų, lietuvių bei kitų transitinių šalių, logistikos sistemos. Toliau išsamiai aptarsime dažniausiai kylančius klausimus, kad Jūsų kitas užsakymas būtų kuo sklandesnis.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kiek laiko paprastai trunka krovinių pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo konkretaus maršruto ir krovinio tipo. Jei kalbame apie standartinį tentinį krovinį (pvz., iš Berlyno ar Frankfurto srities), įprastas terminas yra nuo 1 iki 3 dienų. Tačiau čia reikia atsižvelgti į daugybę veiksnių.

Vokietija yra didelė šalis. Krovinys iš Miuncheno (pietuose) kelsis ilgiau nei iš Hamburgo (šiaurėje), nes atstumas skiriasi šimtais kilometrų. Be to, labai svarbus yra krovinio paruošimas – ar jis jau yra pakrovamas vokiškame sandėlyje, ar reikia laukti, kol jis bus pagamintas ar surinktas. Taip pat būtina atsižvelgti į vairuotojo darbo laiko apribojimus. Net jei kelias truktų 12 valandų be sustojimų, vairuotojas privalo laikytis poilsio režimo (tachografo duomenys), todėl kelionė gali užtrukti ilgiau.

Esant ypatingoms sąlygoms, pvz., dideliam sniegui Lenkijoje ar Vokietijos autostradose („Baustellen“ – statybų zonos), kelionės trukmė gali padidėti. Patirtis rodo, kad visada geriau planuoti šiek tiek didesnį laiko rezervą, o ne tikėtis stebuklo. Jei krovinys skubus, apie tai reikia pranešti iš karto, kad galėtume pasirinkti optimalų maršrutą ar net keleivinį mikroautobusą (jei tai nedidelė siunta), kuris gali važiuoti greičiau.

2. Kokius dokumentus reikia turėti norint saugiai pervežti krovinius iš Vokietijos?

Dokumentacija – tai logistikos kraujas. Be teisingai parengtų dokumentų, net saugiausia transporto priemonė gali užstrigti pasienyje arba neįveikti kontrolės. Pagrindinis dokumentas yra CMR važtaraštis. Tai tarptautinė krovinių pervežimo sutartis, kurioje nurodoma siuntėjas, gavėjas, krovinio svoris, rūšis ir kiekis. CMR turi būti pasirašytas tiek vairuotojo, tiek siuntėjo.

Be CMR, būtinos yra prekių sąskaitos-faktūros (invoice). Jos reikalingos ne tik apmokestinimo tikslais, bet ir įrodymui, kad krovinys yra legalus. Labai svarbu, kad sąskaitoje būtų nurodytos tikslios prekės, jų HS kodai (prekių tarptautinės prekybos kodai) ir kaina. Jei šie duomenys nesutaps su realiu kroviniu, muitinė gali uždelsti atvykimą.

Jei pervežame pavojingas krovinius (ADR), reikalingas specialus ADR sertifikatas ir priedėlis prie CMR. Esant specialiems reikalavimams, pvz., temperatūros režimui, gali būti reikalingi termografo išrašai, įrodantys, kad per visą kelionę temperatūra neviršijo leistinų normų. Mano praktikoje dažniausiai problemos kyla ne dėl pačio transporto, o dėl klaidų dokumentuose – pvz., neteisingai nurodytas svoris ar trūkstami antspaudai. Todėl visada patariu klientams dar prieš pradedant vežimą patikrinti dokumentų suderinamumą.

3. Ar reikia eiti per muitinę, jei keliaujame iš Vokietijos (ES šalis) į Lietuvą (ES šalis)?

Kadangi ir Vokietija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos narių ir Schengeno erdvės šalys, fizinės sienos kontrolės ir papildomų muitų mokėjimo paprastai nėra. Tai didelis privalumas, leidžiantis greitiai pervežti krovinius. Tačiau „nėra muitų“ nereiškia „nėra kontrolės“.

Lietuvos muitinė ir Vokietijos pareigūnai vykdo rizikos valdymą. Tai reiškia, kad sunkvežimiai gali būti sustabdomi ir patikrinti bet kurioje šalyje, net jei tai vidinė ES prekyba. Ypač daug dėmesio skiriama akciziniams prekėms (alkoholiui, tabakui, degalams) bei prekėms, kurios gali būti pavojingos ar neteisėtai gaminamos.

Be to, jei krovinys atkeliauja iš trečiosios šalies per Vokietiją (pvz., iš Kinijos į Vokietijos uostą ir tada į Lietuvą), tai jau yra importo procedūra. Tokiu atveju reikia atlikti importinį muitinės deklaravimą, sumokėti PVM ir galimus muitus. Net jei krovinys fiziškai keliauja be sustojimų, jis turi būti „išleistas“ į laisvą apyvartą ES. Taip pat svarbu prisiminti apie TIR knygeles (jei naudojamos) ar tranzito procedūras, jei maršrutuose įsiterpia ne ES šalys, nors tai tiesiogiai Vokietijos-Lietuvos maršrutui retai būna aktualu. Trumpai tariant: dokumentai turi būti tvarkingi, nes kontrolė gali pasitaikyti netikėtai.

4. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelionės metu?

Saugumas yra mūsų prioritetas nr. 1. Per 20 metų esu matęs, kas nutinka, kai krovinys yra blogai užfiksuotas – nuo subraižytų dėžių iki visiško sunkvežimio apvirtimo. Vokietijos keliai, nors ir kokybiški, turi savo niuansų, o vairavimas ten reikalauja ypatingo dėmesio.

Krovinys užfiksuojamas naudojant specialias fiksavimo juostas (spanbėndžius), atramas, užtvaras ir trosus. Viskas turi atitikti EUR-EP standartus (Europos krovinių fiksavimo standartus). Pavyzdžiui, jei vežame mėlylius metalinius rėmus, jie turi būti pririšti taip, kad net staigiai stabdant jie nenuslystų. Jei vežame krusuvas (smulkias prekes), vagono sienos turi būti uždarytos ir užrakintos.

Papildomą saugumą užtikrina GPS stebėjimo sistemos. Mes stebime sunkvežimio padėtį realiu laiku. Jei pastebime, kad sunkvežimis sustojo neplanuotoje vietoje arba nukrypė nuo maršruto, iš karto susisiekiame su vairuotoju. Taip pat dauguma šiuolaikinių sunkvežimių turi įrengtas vaizdo kameras, kurios užfiksuoja įvykius vairuotojo kabinoje ar už jos ribų. Tai leidžia greitai nustatyti kaltę, jei įvykė avarija ar krovinio pažeidimas.

5. Kas daryti, jei krovinys vėluoja arba atsiranda nesklandumų kelyje?

Nesklandumai kelyje – tai, deja, ne išimtis, o taisyklė. Svarbiausia yra komunikacija. Jei krovinys vėluoja dėl techninės gedimo ar eismo įvykio, mes apie tai pranešame klientui iš karto, kaip tik sužinome. Niekada nepaliekame kliento neinformuoto – tai sukelia didžiausią stresą.

Jei atsiranda techninis gedimas, turime 24/7 pagalbos tarnybą Vokietijoje ir kitose šalyse, kurios gali greitai atvykti ir suremontuoti transporto priemonę. Jei remontas neįmanomas, organizuojame krovinio perkrovą į kitą sunkvežimį (transhipment). Tai brangus, bet būtinas procesas siekiant išgelbėti laiką.

Jei vėlavimas sukelia klientui nuostolius (pvz., sustabdomas gamybos cechas), svarbu turėti gerą draudimą. Profesionalios transporto kompanijos visada turi atsakomybės draudimą. Tačiau norint gauti draudimo išmoką dėl vėlavimo, tokie atvejai turi būti numatyti sutartyje. Visada patariu klientams aptarti šiuos „blogiausio scenarijaus“ variantus iš anksto, kad nenumalšintos emocijos nekeliaų problemų sprendžiant praktinius klausimus.

6. Kuo skiriasi dalinis (LTL) ir pilnas (FTL) krovinio pervežimas, kurį pasirinkti?

Pasirinkimas tarp LTL (Less than Truckload – dalinis krovinys) ir FTL (Full Truckload – pilnas krovinys) priklauso nuo Jūsų poreikių, biudžeto ir skubos. FTL reiškia, kad Jūs užsakote visą sunkvežimį (paprastai 33 europaletes arba 85-90 kubinių metrų tūrį). Šis variantas yra greitesnis, nes sunkvežimis važiuoja tiesiai iš siuntėjo pas gavėją be sustojimų tarpiniuose sandėliuose. Taip pat mažesnė krovinio pažeidimo rizika, nes jis nėra kraunomas ir iškraunamas kelis kartus.

LTL (konsolidacija) naudojamas, kai prekių per mažai pilnam sunkvežimiui. Tokiu atveju krovinys vežamas kartu su kitų klientų siuntomis. Tai pigiau, bet trunka ilgiau, nes reikia suburti (konsoliduoti) krovinius vienoje vietoje (pvz., Vokietijos sandėlyje), atvežti į Lietuvą, o čia vėl išskirstyti. Taip pat didesnė rizika, kad krovinys gali būti pažeistas perkeliant jį vieno sunkvežimio į kitą arba sandėlyje.

Jei Jūsų siunta yra brangi, trapu ar labai skubi, visada rekomenduoju FTL. Jei tai standartinės prekės, kurios neskuba, LTL yra puikus būdas sutaupyti. Mano patirtis rodo, kad verslo klientai dažnai renkasi FTL dėl užtikrintumo ir logistikos sklandumo, o mažmeninės prekybos pirkėjai dažniau naudojasi dalinio krovinio paslaugomis.

7. Ar galima pervežti neįprastus ar didelius krovinius (projektinė logistika)?

Taip, tai vadinama projektine logistika. Vokietija yra industrializuota šalis, iš kurios dažnai atvežama stambių mašinų, gamybos linijų dalys, vėjo jėgainių sparnai ar statybinės konstrukcijos. Tokiems kroviniams negalima naudoti standartinių tentinių sunkvežimių.

Tokiu atveju reikalingi specialūs transporto priemonių tipai: žemagrindiai sunkvežimiai (low-loaders), platformos su ašų komplektais arba vilkikai su ilguomis priekabomis. Prieš tokį pervežimą atliekamas išsamus maršruto tyrinėjimas. Turime patikrinti, ar tiltai atlaiko svorį, ar keliai pakankamai platūs, ar nėra aukštumo apribojimų (tuneliai, pėsčiųjų tiltai, oro linijos).

Be to, reikalingi speciali leidimai (konvojai). Vokietijoje ir Lietuvoje griežtai reglamentuojama didelių krovinių transportavimas. Kartais reikia lydimo transporto (policijos ar privačių lydėtojų), o judėjimas gali būti leidžiamas tik naktį arba tam tikromis dienomis. Projektinė logistika reikalauja ne tik techninės, bet ir biurokratinės pasiruošimo, todėl tokius projektus reikia planuoti mėnesiais iš anksto.

8. Kokios yra kainos sudėtinės dalys pervežiant iš Vokietijos?

Klientams dažnai kaina atrodo kaip vienas skaičius, tačiau už juo slepiasi daug komponentų. Pagrindinė dalis – degalai. Degalų kainos svyruoja, ir Vokietijoje jos dažnai aukštesnės nei Lietuvoje. Taip pat labai svarbus elementas yra „Maut“ – Vokietijos kelių mokesčiai už sunkiasias transporto priemones. Tai vienas brangiausių mokesčių Europoje, skaičiuojamas pagal ašių skaičių, išmetamųjų teršalų klasę ir nuvažiuotą atstumą.

Be to, į kainą įeina vairuotojo atlyginimas (socialinės įmokos, dienpinigiai), techninė priežiūra, amortizacija ir draudimas. Jei kalbame apie LTL (dalinius) krovinius, prie kainos dar pridedami sandėliavimo ir manipuliavimo (krovimo/iškrovimo) darbai sandėlyje.

Taip pat įtakos turi sezoniškumas. Prieš šventes (Kalėdas, Velykas) arba vasarą, kai didelė statybų aktyvumas, kainos gali šokti dėl vairuotojų trūkumo. Profesionali kompanija visada stengiasi kainą optimizuoti, planuodama maršrutus taip, kad tuščias važiavimas (be krovinio) būtų kuo mažesnis (pvz., atvežti krovinį į Vokietiją ir išvežti atgal į Lietuvą).

9. Kas nutinka, jei krovinys atvyksta pažeistas?

Tai blogiausia scenarijus, su kuriuo susiduriama retai, bet reikia būti pasiruošusiam. Jei pastebimas pažeidimas priimant krovinį, vairuotojas ir gavėjas privalo tai užfiksuoti CMR važtraštyje („protokole“). Būtina nurodyti, kiek ir kokių dalių pažeista, nufotografuoti padėtį.

Be „skundo“ CMR, draudimo kompanija neatsiskaitys. Vėliau reikia pateikti prašymą draudimo išmokai (draudimo įvykio žiniaraštį) ir prisegti dokumentus (nuotraukas, sąskaitas, pažeistų prekių vertės įrodymus). Transporto kompanija, atsakinga už pervežimą, turi atsakomybės draudimą (pagal CMR konvenciją, standartiškai apie 8,33 SDR už kilogramą, nebent sutartyje nurodyta didesnė suma).

Svarbu prisiminti: jei pažeidimas pastebimas tik vėliau, kai vairuotojas jau išvykęs, reikia nedelsiant raštu pranešti pervežėjui (ne vėliau kaip per 7 dienas). Mano patarimas: niekada nepasirašykite dokumentų be išsamios apžiūros. Jei dėžė įdubusi – užrašykite tai. Vėliau įrodyti, kad tai nutiko kelyje, bus beveik neįmanoma, jei dokumentas „švarus“.

10. Kodėl verta rinktis patyrusią transporto kompaniją, o ne pigų „vilkiko“ nuomą?

Rinka pilna pasiūlymo, ir kainos gali skirtis labai smarkiai. Kodėl vienas siūlo pervežimą už 500 eurų, o kitas už 800? Atsakymas slypi patikimume ir rizikoje. Pigus pervežėjas gali taupyti ant vairuotojo kvalifikacijos, techninės būklės ar net degalų kokybės. Be to, dauguma „pigučių“ veikka „pilkuoju“ sektoriuje – be draudimo, be oficialių sutarčių.

Jei atsiranda problema, tokios kompanijos tiesiog išnyksta arba neatsako į skambučius. Patyrusi, ilgamečiai rinkoje esanti kompanija turi sukauptą kapitalą, ryšius su remonto paslaugomis Vokietijoje, žino muitinės niuansus ir tai svarbiausia – rūpinasi savo reputacija. Mums svarbu, kad klientas grįžtų, todėl dirbame ilgalaikėje perspektyvoje.

Rinkdamiesi partnerį, pažiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į įmonės amžių, transporto parko vidutinį amžių (naujesni sunkvežimiai mažiau gedą) ir atsiliepimus. Užsisakydamas transportą, Jūs pavedate savo turtą svetimai rankai.