Atvykimas iš Vokietijos – planuokite grįžimo kelionę iš anksto

Vokietija jau dešimtmečiais yra viena pagrindiniu ekonominę partnerių ir darbo vietų šalių daugumai Lietuvos gyventojų. Nesvarbu, ar ten važiavote verslo reikalais, apsilankėte prie prekybos centrų "parduotuvės turizmui", arba dirbote ilgesnį laikotarpį, grįžimas į Lietuvą dažnai tampa tikru iššūkiu, jeigu jis nebuvo tinkamai suplanuotas. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje mačiau ne vieną kartą, kaip neapgalvota kelionė gali sugadinti ne tik nuotaiką, bet ir smarkiai pabloginti biudžetą bei sukelti nereikalingą stresą.

Logistika nėra tik krovinių vežimas dideliais sunkvežimiais. Tai yra procesas, reikalaujantis strateginio mąstymo, net kai kalbame apie paprastą grįžimą asmeniniu automobiliu arba mažu krovininiu transportu. Kelias tarp Vokietijos ir Lietuvos yra vienas intensyviausių rytų-vakarų kryptimi Europoje, todėl čia susiduria įvairios kultūros, kelių kokybės ir teisės aktų nuostatos. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir suteiksiu praktinius patarimus, kaip užtikrinti, kad Jūsų kelionė namo būtų sklandi, saugi ir efektyvi.

Svarbiausia taisyklė, kurią išmokiau per šiuos metus, yra paprasta: laikas yra pinigai, o ramybė – brangiausia valiuta. Planuodami atvykimą iš Vokietijos, turite ne tik pasirinkti trumpiausią kelią žemėlapyje, bet ir atsižvelgti į eismo intensyvumą, kuro kainas, techninę būklę bei galimas nepageidaujamas situacijas. Šis gidas padės Jums susisteminti informaciją ir išvengti dažniausių klaidų, kurias dažnai daro net patyrę vairuotojai.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiu išsamius atsakymus į dešimt dažniausiai kylančių klausimų, susijusių su grįžimo kelionės planavimu iš Vokietijos. Ši informacija parengta remiantis ilgamečia praktika ir žiniomis apie esamą transporto situaciją.

1. Kuris maršrutas yra efektyviausias: per Lenkiją arba jūra?

Tai vienas dažniausiai diskutuojamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Esant didelei patirčiai, galiu teigti, kad viskas priklauso nuo Jūsų išvykimos vietos Vokietijoje ir biudžeto.

Maršrutas per Lenkiją (dažniausiai vadinamas "Via Baltica" atšaka) yra populiariausias ir trumpiausias geografiškai, jeigu keliuate iš centrinės ar vakarinės Vokietijos (pvz., Berlyno, Hamburgo, Miuncheno). Tačiau jis turi savo pavojų. Nors Lenkija didžiuliais mastais investuoja į kelių infrastruktūrą, atkarpos tarp Vokietijos sienos ir Varšuvos, o vėliau link Lietuvos, vis dar gali būti apkrautos, o kokybė vietomis svyruoja. Svarbiausia čia – susipažinti su mokamų kelių sistema. Vokietijoje automobiliai daugiausia važiuoja nemokamai (išskyrus sunkvežimius ir tam tikrus tunelius/tiltus), tačiau Lenkijoje ir Lietuvoje reikalingi specialūs vinjetės arba mokami ruožai.

Alternatyva – keltas. Jeigu esate Šiaurės Vokietijoje (prie Hamburgo, Kieliame ar Liubeko), keltas į Klaipėdą gali būti puikiu sprendimu. Tai leidžia pailsėti, išvengti ilgos važiavimo per Lenkiją ir Lietuvos vidurį, tačiau kainuoja brangiau. Taip pat reikia atsižvelgti į keltų tvarkaraščius ir laukimo laiką uoste. Mano nuomone, jeigu keliaujate su šeima ir norite patogumo, keltas yra laimėjimas. Jeigu tikslas – taupyti kiekvieną centą, o laikas ne taip svarbus, rinkitėsa sausumos kelią, bet būkite pasiruošę eismui Lenkijoje.

2. Kaip tinkamai suplanuoti kelionės laiką, kad išvengti spūsčių?

Profesionalai žino, kad eismas turi savo "pulsą". Kelionės iš Vokietijos į Lietuvą metu reikia atsižvelgti į keletą kritinių faktorių.

Pirmiausia, vengkite išvykti sekmadienio vakare arba pirmadienio ryte. Tai yra tipinis laikas, kai grįžta tiek poilsiautojai, tiek sunkvežimiai, pradedantys savaitės darbą. Eismo spūstys prie didžiųjų miestų (Berlynas, Poznanė, Varšuva, Kaunas) tokiu metu gali užtrukti valandas.

Geriausias laikas išvykti yra antradienio–ketvirtadio rytais arba pirmadienio vidurdienį (jei leidžia darbo grafikas). Taip pat verta prisiminti, kad Vokietijoje ir Lenkijoje yra nemažai statybų objektų, kurie dirba ir naktį, tačiau dieną sukelia eismo ribojimus. Naudodamiesi navigacėmis (pvz., Google Maps ar Waze), kurios realiu laiku rodo eismo situaciją, galite iš anksto nukrypti nuo pagrindinio kelio (A2 autostrados Lenkijoje) ir važiuoti apytakais, nors tai ir gali šiek tiek prailginti maršrutą. Mano patarimas: jeigu matote didelę raudoną juostą navigacijoje dar prieš pat išvykimą, palaukite valandą arba pakeiskite išvykimo laiką.

3. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi kelyje?

Nepaisant to, kad keliojame Schengeno erdvėje, dokumentų kontrolė gali būti atliekama bet kur, ypač arti sienų arba vykiant policijos prevencinėms akcijoms. Per savo karjerą mačiau, kaip žmonėms buvo draudžiama tęsti kelionės dėl banalių dokumentų trūkumo.

Esminis dalykas – galiojantys asmens dokumentai (pasas arba asmens kodą kortelė). Vairuotojo pažymėjimas turi būti su savimi. Būtina turėti transporto priemonės registracijos sertifikatą (techninę pasą). Jeigu automobilis ne Jūsų, būtinai reikalinga raštiška savininko sutikimo (pilnaktė) formą, patvirtinančią, kad Jums leidžiama vairuoti šį automobilį. Be to, negalima pamiršti civilinės atsakomybės draudimo "Žalios kortelės" (Green Card). Nors daugumoje šalių ji yra elektroninėje sistemoje, fizinis kopijos turėjimas greitai išspręstų bet kokius ginčus policijos postuose.

Jei vežate brangius daiktus arba techniką, verta turėti daiktų sąrašą su apytikslėmis vertėmis. Tai gali padėti muitinėje jei kils klausimų dėl prekybinio krovinio panašumo.

4. Kaip susidoroti su kuro kainomis ir kur geriausia užpilti?

Kuro kainos Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje skiriasi, ir šių skirtumų supratimas gali sutaupyti nemažai pinigų, ypač važiuojant dideliu automobiliu arba mikroautobusu.

Vokietijoje degalinių tinklai yra labai konkurencingi. Paprastai, brangiausia degalai yra prie pačių autostradų (Autobahn), toli nuo miestų. Čia kainos gali būti didesnės net 0,20–0,30 EUR už litrą. Mano patarimas: jeigu tik įmanoma, nusileiskite nuo autostrados į artimiausią miestelį ir užpilkite ten esančioje degalinėje (pvz., "Aral", "Shell", taip pat pigesnės "Freie Tankstelle"). Taip pat verta naudotis "Apps" tipo "ADAC" arba "TankenApp", kurios rodo realias kainas artimiausiose degalinėse.

Lenkijoje situacija panaši, tačiau skirtumas tarp autostrados degalinių ir miestų degalinių gali būti dar didesnis. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad Lenkijoje dažnai pasitaiko "pigrų" degalinių, kuriose kaina yra nepaprastai žema, tačiau kokybė gali abejotina. Jeigu Jūsų automobilis reikalauja aukštos kokybės degalų (pvz., su dideliu kompresijos laipsniu), geriau rinktis didžiuosius tinklus ("Orlen", "BP", "Shell"). Į Lietuvą atvykę, degalų kainos dažnai būna panašios į Lenkijos, tačiau visada verta pasitikrinti ir užpilti pilną baką namuose, jeigu ten kainos palankesnės.

5. Kokios techninės būklės patikros reikalingas prieš kelionę?

Tai yra vienas svarbiausių punktų, kurį dažnai nepaisoma. Ilgos kelionės, ypač dideliu greičiu Vokietijos autostradose ir vėliau blogesnio kokybės keliais Lenkijoje, išbando automobilį.

Prieš išvykstant būtina patikrinti padangų protektoriaus gylį ir slėgį. Nepamirškite, kad Vokietijoje yra griežti reikalavimai dėl žiemos padangų (nuo spalio iki balandžio), taip pat ir dėl vasaros padangų. Jeigu protektoriaus gylis mažesnis nei 3 mm (rekomenduojama), toks kelionė gali būti rizikingas. Taip pat patikrinkite visus skysčius: variklio aliejų, vėsinimo skysčį (stiklų plovimo skystį ypač, nes Vokietijoje dažnai lyja), stabdžių skysčį.

Ne mažiau svarbu yra apšvietimas. Patikrinkite, ar visos žibintai veikia (net ir "poziciniai" bei "degimo"). Lenkijoje ir Lietuvoje policija dažnai sustabdo automobilius būtent dėl neveikiančio šviesos dienos žibinto. Jeigu automobilis turi vokišką techninę apžiūrą (TÜV), įsitikinkite, kad ji galioja. Nors Lietuvoje irgi pripažįstama, bet jeigu baigiasi galiojimo laikas, gresia didelės baudos užsienyje.

6. Kaip elgtis, jeigu įvykia eismo įvykis arba techninis gedimas?

Tai yra scenarijus, kurio niekas nenori, bet būtent pasiruošimas čia lemia nuostolių mažinimą. Esant 20 metų patirčiai, galiu pasakyti: verčiau turėti ir nereikėti, nei reikėti ir neturėti.

Pirmiausia, Jūsų automobilyje turi būti privalomaųjų priemonių rinkinys: atsarginė žibintų lemputė, šviesos atšvaitas (trikampis), apsauginė liemenė, ugnies gesintuvas ir pirmosios pagalbos rinkinys. Be šių dalykų Jūs nelegaliai važiuojate ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje bei Lenkijoje.

Jeigu įvykia avarija, pirmiausia įjunkite "avarinius žibintus", užsidėkite liemenę ir statykite atšvaitą (Lietuvoje ir Lenkijoje – 30-50 metrų, Vokietijoje – 100 metrų nuo automobilio autostradoje). Būtinai paskambinkite pagalbos tarnybose. Vokietijoje veikia "ADAC", kuris padarys viską, kad padėtų nariams. Jeigu nariu nesate, skambinkite į 112. Svarbu turėti su savine tarptautinę draudimo polisą, kuris apima techninę pagalbą kelyje ("Kasko" arba papildomas draudimas). Be to, visada darykite avarijos protokolą (Europos avarijos pareiškimas), net jeigu žala atrodo maža. Tai greitai išspręs problemas vėliau draudimo kompanijoje.

7. Ar reikia mokėti už važiavimą keliais (mokestis už kelius)?

Šis klausimas dažnai kelia sumaištį, nes kiekviena šalis turi savo sistemą.

Vokietijoje asmeniniai automobiliai gali važiuoti autostradomis (Autobahn) be jokio mokesčio. Tačiau sunkvežimiai (virš 3,5 t) turi mokėti mokesčius pagal "Toll Collect" sistemą. Jeigu važiuojate automobiliu su priekaba, kuri svorio viršija 3,5 tonas, Jums taip pat gali tekti mokėti. Taip pat kai kurie tuneliai ir tiltai (pvz., Herremo tunelius Hamburge) yra mokami.

Lenkijoje situacija kitokia. Nors dauguma greitkelių yra nemokami, pagrindinės autostrados (A1, A2, A3) yra privatizuotos ir mokamos. Mokestis renkamas per mokamų punktų (brakkar) arba elektroninę sistemą, priklausomai nuo transporto priemonės tipo. Asmeniniai automobiliai dažniausiai moka brakkaruose arba naudoja "viaTOLL" sistemą (jeigi tai didesnė transporto priemonė). Lietuvoje reikalinga vinietė (vigi), kurią galima nusipirkti elektroniniu būdu ("MANO" sistemoje) arba degalinėse. Be vinietės važiuuoti negalima, ir baudos yra griežtos.

8. Kokios yra pagrindinės vairavimo kultūros ir taisyklių subtilybės Vokietijoje ir Lenkijoje?

Vairavimo kultūra skiriasi drastiškai, ir tai reikia žinoti, kad išvengti nesusipratimų.

Vokietijoje vairuotojai yra labai disciplinuoti. Pagrindinė taisyklė: niekada nevažiuokite kairiajuoju juosta, jeigu tik nevykstate apšarčio. Kairioji juosta skirta tik lenkimui. Jeigu ką nors lenkiate, po to nedelsdami grįžkite į dešinę. Taip pat Vokietijoje griežtai taikoma taisyklė "Rechts vor Links" (dešinė prieš kairę) miestuose, kur nėra šviesoforų – tai reiškia, kad jeigu važiuojate pagrindiniu keliu ir susiduriate su mažesniu keliu iš dešinės pusės, turite praleisti važiuojančius iš šio mažesnio kelio.

Lenkijoje vairavimo stilius yra agresyvesnis. Čia dažniau pasitaiko greičio viršijimų ir rizikingų manevrų. Būkite ypač atidūs prie "dviejų juostų" viadukų ir sankryžų, kur lenkai gali bandyti Jūsus "apšalinti". Taip pat Lenkijoje didelis dėmesys skiriamas greičio kameroms, kurios dažnai stovi miestuose ir prie jų. Naudokitės navigacijės pranešimais apie kameras, tačiau visada laikykitės greičio ribojimų.

9. Kaip saugiai vežti asmeninius daiktus ar nereikalingus daiktus namo?

Daugelis žmonių grįžtant iš Vokietijos veža ne tik lagaminus, bet ir baldus, techniką arba kitus didelius daiktus. Čia susiduria su dviem problemomis: saugumu ir įstatymų laikymusi.

Jei daiktai trukdo matomumą arba uždengia galinį stiklą, tai yra draudžiama. Visi daiktai turi būti tvirtai prifixuoti, kad nejudėtų staigiai stabdant. Vokietijoje už tai gali skirti didelę baudą. Jeigu vežate didelius daiktus (pvz., sofos, šaldytuvą) ant stogo arba priekabos, jie turi būti pažymėti raudona flaga arba šviesos atšvaitu (jeigu iškyšo už automobilio ribų).

Jei daiktų vertė yra didelė, verta juos apdrausti. Taip pat, jeigu vežate daugiau kaip 10 000 EUR grynaisiais pinigais (tai retas atvejis, bet įmanomas), ES viduje reikia deklaruoti šią sumą muitinėje, jeigu kyla įtarimų dėl pinigų plovimo ar mokesčių vengimo. Paprastai, jeigu tai Jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ilgiau nei 6 mėnesius, jie laikomi "asmeninio naudojimo daiktais" ir muitinės mokesčiai netaikomi. Tačiau, jeigu vežate daug naujų daiktų su etiketėmis, gali kilti klausimų dėl prekybinio tikslo.

10. Ką daryti, jeigu grįžiant prasidėjo stiprus lietus arba sniegas?

Oro sąlygos Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje gali skirtis netgi toje pačioje dienoje. Rudenį ir žiemą būkite pasiruošę staigioms orų permainoms.

Jeigu prasidėjo lietus (aquaplaning), sumažinkite greitį, nenaudokite staigių stabdžių. Vokietijos autostradose dėl didelio greičio aquaplaning yra ypač pavojingas. Jeigu pradėjo snigti, o Jūs neturite žiemos padangų, nebandykite važiuoti toliau. Lenkijoje ir Lietuvoje už tai baudos yra didelės, o be to, tai tiesiog pavojinga gyvybei.

Patariu visada turėti automobilyje grandinę (jeigu tai leidžia automobilio tipas), kastuvą ir smėlio arba druskos maišelį. Tai gali padėti išsivaduoti iš nedidelio sniego puodo.