Artimiausi išvykimo laikai į Vokietiją: logistikos paslaptys ir vežimų grafikai

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt met�, suvokiu, kad vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų, išgirdųjų nuo klientų, yra ne apie kainą ir ne apie dokumentų tvarkymą, o apie laiką. „Kada galite išvykti?“, „Kiek laiko tai užtruks?“, „Ar spėsime prieš savaitgalį?“ – šie klausimai skamba kasdien. Vokietija, kaip pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė, yra kryptis, kurioje logistikos ritmas turi būti tikslus, o supratimas apie išvykimo laikus – aiškus.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip susiformuoja išvykimo grafikai, ką jie reiškia jūsų verslui ir kodėl atsakymas „kada išvykstame“ nėra taip paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Mes išnagrinėsime ne tik tuos teorinius grafikus, bet ir praktinius niuansus, kurie lemia tai, kada jūsų krovinys išriedės iš sandėlio.

Įvadas

Vokietija yra arčiausiai esanti didžioji vakarų rinka. Mums, lietuviams, tai yra natūralus prekybos ir logistikos kryžkelis. Tačiau daugelis klientų, kurie nėra susidūrę su profesionalia logistika dažnai klaidingai manyti, jog tarptautiniai pervežimai veikia kaip reguliari autobusų tvarkaraštis – t.y., yra fiksuoti valandų laikai, kai sunkvežimis tikrai išvyksta iš taško A į tašką B. Esant tokiam supratimui, kyla nesusipratimų ir nenumaldomų nusivylimų.

Tiesą sakant, išvykimo laikai į Vokietiją yra dinamiškas procesas, priklausantis nuo daugelio veiksnių: nuo krovinio rūšies (dalinių krovinių konsolidacija ar pilnas sunkvežimis), iki konkrečios Vokietijos regiono geografijos ir net oro sąlygų. Per dvidešimt metų esu matęs, kaip subtilus logistikos procesas užtikrina sklandžią prekybos srautą, ir kaip viena neapskaičiuota minutė gali sukelti grandininę reakciją uždelstant visą tiekimo grandinę.

Šio straipsnio tikslas – suteikti jums ne tik sausus faktus apie tai, kada įprastai vyksta reisai, bet ir padaryti jus informuotu klientu, kuris gali efektyviaiai planuoti savo veiklą. Suprasdami vairuotojų darbo režimus, konsolidacijos centrus ir Vokietijoje galiojančius apribojimus, galėsite ne tik tiksliau numatyti savo prekių atvykimą, bet ir optimizuoti savo išlaidas bei sandėliavimo procesus. Toliau rasite išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su išvykimo laikais.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kaip dažnai vyksta reguliarii reisai į Vokietiją iš Lietuvos?

Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, apie kokį pervežimo tipą kalbame. Jei kalbame apie pilnus krovinius (FTL – Full Truck Load), tai situacija yra paprastesnė. Tokiu atveju, kai tik sutartis pasirašoma ir krovinys paruoštas, sunkvežimis gali išvykti tą pačią dieną arba kitą rytą. Logistikos kompanijos, tokios kaip mūsų, dažnai turi laisvų mašinų, kurios grįžta tuščiomis arba yra netoli Lietuvos, todėl galumo išvykti yra labai didelė.

Tačiau dauguma smulkesnių verslininkų domisi daliniais krovinais (LTL – Less Than Truck Load). Čia situacija kitokia. Kadangi viename sunkvežimyje vežame keliolikos skirtingų klientų prekes, reikia laiko jas surinkti ir konsoliduoti. Reguliarūs linijiniai reisai didžiausius Vokietijos miestus (pvz., Miuncheną, Hamburgą, Berlyną, Štutgartą) paprastai vyksta 2–3 kartus per savaitę. Pavyzdžiui, jei mūsų konsolidacijos sandėlis yra Kaune arba Vilniuje, tai pirmadienį surinktos prekės dažnai išvyksta antradienį arba trečiadienį rytą. Reikia atsiminti, kad „reguliarus“ reiškia pastovų grafiką, o ne kasdienį išvykimą į kiekvieną miestą.

2. Ar išvykimo laikas priklauso nuo to, į kurį konkretų Vokietijos miestą reikia vežti?

Absoliučiai taip. Vokietija didelė, ir logistiniai maršrutai yra formuojami geografiškai. Dažniausiai yra numatyti pagrindiniai koridoriai: į šiaurę (Hamburgas, Bremenas), į vakarus (Kelnas, Diuseldorfas, Esenas), į pietus (Miunchenas, Niurnbergas) ir į rytus/centrą (Berlynas, Leipcigas, Dresdenas).

Jeigu jūsų krovinys turi būti pristatytas į didelį logistikos mazgą, pavyzdžiui, netoli Miuncheno arba Hamburgo uosto, tikimybė, kad mes rasime artimą išvykimą, yra daug didesnė, nes šie maršrutai yra populiariausi. Tačiau jei reikia vežti į mažą miestelį, pvz., Tiuringijos miškų gilumoje arba netoli sienos su Prancūzija, gali tekti laukti, kol susiformuojitas pakankamas kiekis krovinių tame regione, arba krovinys gali būti vežamas per tranzitinius punktus (vadinamuosius „hubus“ Vokietijoje), kur jis bus perkraunamas į mažesnę mašiną vietiniam pristatymui. Tai gali paveikti išvykimo laiką Lietuvoje – mes stengiamės išvykti taip, kad atvyktumėm į transkrovimo punktą laiku.

3. Kuo skiriasi dalinio krovinio (LTL) ir pilno krovinio (FTL) išvykimo planavimas?

Tai esminis dalykas, kurį klientai dažnai painioja. FTL (pilnas krovinys) yra „privatus taksi“. Jums nereikia derinti su niekuo kitu. Kai jūsų prekės užkrautos, sunkvežimis važiuoja. Čia išvykimo laiką lemia tik vairuotojo poilsio režimas (HOS – Hours of Service) ir pasiruošimas. Jei krovinys atvyksta į mūsų bazę pirmadienio 14:00 val., mes galime jį išsiųsti pirmadienio vakare arba antradienio ryte (priklausomai nuo to, kiek vairuotojas jau vairavo tą dieną).

LTL (dalinis krovinys) yra „viešasis autobusas“. Mes turime laukti, kol užsipildys mašina. Čia egzistuoja tokie sąvokos kaip „cut-off time“ (paskutinė priėmimo data). Pavyzdžiui, norint, kad krovinys išvyktų trečiadienį, jis mums turi būti perduotas iki antradienio 12:00 valandos. Jei vėluosite, krovinys nešis į kitą grupę, kuri išvyks tik penktadienį arba kitą savaitę. Todėl, norint gauti artimiausią išvykimo laiką su daliniu kroviniu, komunikacija turi būti operatyvi.

4. Kiek vidutiniškai trunka kelionė į Vokietiją ir kada galiu tikėtis pristatymo?

Nors klausimas apie išvykimą svarbus, klientams labiau rūpi atvykimas. Atsižvelgiant į mano ilgą patirtį, galiu pasakyti, kad standartinis tranzito laikas Lietuva – Vokietija yra 2–3 darbo dienos.

Jei sunkvežimis išvyksta iš Vilniaus ar Kauno pirmadienio ryte (apie 06:00–08:00 val.), jis dažniausiai atvyksta į paskirties vietą Vokietijoje antradienio vakare arba trečiadienio ryte. Tačiau reikia atsižvelgti į atstumą. Kelionė į Berlyną ar Ščeciną gali trukti vos 18–20 valandų, tuo tarpu kelionė į Miuncheną gali užtrukti iki 24–26 valandų. Be to, labai svarbu vairuotojų darbo laiko apribojimai. Vokietijoje ir Lietuvoje griežtai laikomasi Europos Sąjungos reglamentų: vairuotojas privalo daryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandos vairavimo ir ilgesnį poilsį po 9 valandų. Tai reiškia, kad net jei atstumas trumpas, dėl poilsio laikotarpio pristatymas gali atidėti rytojaus valandomis.

5. Ar savaitgaliais vyksta išvykimai į Vokietiją?

Tai labai svarbus klausimas, susijęs su Vokietijos specifika. Vokietijoje galioja griežti draudimai sunkvežimių eismui savaitgaliais ir šventėmis (vadinamasis „Wochenendfahrverbot“). Sunkvežimiai, svyruojantys daugiau kaip 7,5 tonos, negali važiuoti Vokietijos keliais sekmadieniais ir šventinėmis dienomis nuo 00:00 iki 22:00 valandos.

Ką tai reiškia mums? Jei mes išvyksime iš Lietuvos šeštadienį ryte, mes dar spėsime nuvažiuoti per Lenkiją ir atvykti prie Vokietijos sienos arba į pirmąsias Vokietijos degalines, tačiau toliau judėti negalėsime iki sekmadienio vakaro (22:00). Tai reiškia, kad krovinys gali „užstrigti“ sienos arba degalinėje zonoje. Dėl to logistikos kompanijos stengiasi išvykti taip, kad vairuotojas būtų prie paskirties vietos arba sandėlio prieš šventę, arba, jei reikia skubiai vežti, naudojami specialūs leidimai (retai) arba planuojamas išvykimas taip, kad kelionė baigtųsi pirmadienio ryte. Taigi, dauguma „standartinių“ išvykimų vyksta darbo dienomis – nuo pirmadienio iki penktadienio.

6. Kiek laiko iš anksto reikia užsakyti transportą, kad spėčiau artimiausiu reisu?

Geriausias patarimas, kurį galiu duoti kaip ekspertas – neukis iki paskutinės akimirkos. Idealiu atveju dalinius krovinius reikėtų užsakyti bent 2–3 dienas iki pageidaujamo išvykimo. Tai leidžia mums tiksliai suplanuoti vietą mašinoje ir informuos vairuotoją apie papildomą sustojimą.

Jei užsakote paskutinę minutę (pvz., ryte pageidaujate, kad išvyktų tą pačią dieną), mes visada stengsimės padėti – tikrinsime, ar nėra vėluojančių mašinų arba ar galime sudėti jūsų krovinią į jau besiformuojantį reisą. Tačiau tokiu atveju kaina gali būti aukštesnė (dėl skubo), o garantijos, kad spėsime, mažesnės. Pilniems kroviniams (FTL) situacija lankstesnė – čia dažnai galima rasti sprendimą ir per 24 valandas, tačiau vėlgi, priklauso nuo rinkos apkrovos tam tikru metu.

7. Kaip metų laikas ir sezonumas veikia išvykimo laikus?

Logistika – tai ne tik vairavimas, tai ir sezoniškumas. Yra laikotarpių, kai „artimiausias išvykimas“ gali reikšti „po savaitės“, nes visos mašinos yra užimtos.

Pavyzdžiui, rudenį (spalis–lapkritis) vyksta intensyvus paruošų (vynuogių, moliūgų ir pan.) vežimas iš pietų Europos į šiaurę, o prieš šventes (gruodis) visi vairuotojai nori namo, o paklausia didžiulė. Tuo metu net ir didelės kompanijos gali susidurti su trūkstu laisvų mašinų. Atvirkščiai, vasarą (ypač liepos–rugpjūčio mėn.), kai dauguma vairuotojų atostogauja, taip pat gali kilti sunkumų rasti greitą išvykimą.

Taip pat reikia atsižvelgti į orų sąlygas. Žiemos metu, kai yra stiprus sniegas arba ledas, kelionės trukmė ilgėja. Sunkvežimis, kuris vasarą važiuoja 2 dienas, žiemos audros metu gali važiuoti 3 ar 4 dienas. Tai reiškia, kad grįžtantys į Lietuvą vairuotojai vėluoja, o tai atidėliaja ir sekantį išvykimą į Vokietiją. Planuodami siuntą žiemą, visada pridėkite 1–2 dienas rezervo.

8. Ar yra galimybė skubaus pervežimo (Express), ir kiek tai kainuoja laiko atžvilgiu?

Taip, skubus pervežimas yra viena iš mūsų paslaugų. Jei jums būtina, kad prekės išvyktų šiandien ir būtų pristatytos rytoj (ar net per naktį), mes galime tai organizuoti. Tai dažnai daroma naudojant 1,5 tonos („Bebra“) mašinas vienam vairuotojui arba net keleivinių mikroautobusų tipo transportą su krovinių skyriumi, jei krovinys nedidelis ir neperžengia svorio apribojimų.

Skubaus pervežimo atveju išvykimo laikas gali būti netgi po 2–3 valandų nuo sutarties pasirašymo. Tačiau čia reikia būti realistu: toks pervežimas kainuoja gerokai brangiau. Jums mokate ne tik už degalus, bet ir už vairuotojo laiką, kuris gali turėti važiuoti be ilgesnių pertraukų (jei leidžia teisės aktai, tačiau tai dažnai reikalauja dviejų vairuotojų komandos), ir už tai, kad mes atšaukiame kitus planus. Skubus pervežimas tada, kai jums tikrai reikia išgelbėti gamybos procesą ar pakeisti sugedusią dalį, yra vertas investicijos.

9. Kaip ypatingi kroviniai (šaltlaikiai, pavojingi kroviniai ADR) veikia išvykimo grafiką?

Ypatingi kroviniai reikalauja ypatingo planavimo. Jei jūsų krovinys turi būti vežamas šaldytuve (temperatūros režimas -18 arba +2 laipsniai), mes negalime jį įkrauti į bet kurį sunkvežimį. Mums reikia mašinos su veikiančiu agregatu, kurio temperatūros diapazonas atitinka jūsų reikalavimus. Tokių mašinų yra mažiau nei įprastinių tentų („dryvanų“), todėl išvykimo laikas gali būti retesnis – pvz., tik 2 kartus per savaitę į konkretų regioną.

Pavojingi kroviniai (ADR) reikalauja vairuotojo, turinčio specialų pažymėjimą, ir mašinos, aprūpintos specialia įranga. Čia taip pat reikia laiko suderinti dokumentus (pavojingų krovinių deklaracijas). Jei dokumentai neteisingi, krovinys nebus išleistas iš bazės. Todėl, dirbant su ADR, išvykimo laikas priklauso ne tik nuo mašinos, bet ir nuo dokumentų tvarkos. Visada rekomenduoju klientams pateikti ADR dokumentus bent dieną iki planuojamo išvykimo.

*10. Kaip klientas gali sužinoti tikslią ir patikimą informaciją apie artimiausią išvykimą dabar?