Ar saugu keliauti į Vokietiją su vaikais mikroautobusu?

Kiekvienas, kas kada nors planavo šeimos kelionę į užsienį, žino tą ypatingą susierzinimą, kuris lydi pasiruošimą procesą. Ypač tada, kai kelionės tikslas yra toli, o transporto priemonė – ne paprastas sedanas, o erdvus, tačiau reikalaujantis ypatingo dėmesio mikroautobusas. Per daugiau nei dvidešimt metų savo karjeros tarptautinių pervežimų srityje mačiau ne vieną šeimą, atvykusią į Vokietiją nusiteikusia puikiai, tačiau susidūrusią su nenumatytais techniniais ar teisiniais barjerais. Vokietija – tai šalis, kurioje tvarka, disciplina ir saugumas yra viršenybė, tad klausimas, ar saugu keliauti į ten su vaikais mikroautobusu, yra ne tik natūralus, bet ir būtinas.

Atsakymas trumpas: taip, tai gana saugu, tačiau tik tuo atveju, jei kelionė yra kruopščiai suplanuota, o transporto priemonė atitinka griežtus Vokietijos techninius ir teisinius reikalavimus. Mikroautobuso vairavimas skiriasi nuo įprasto automobilio vairavimo – jis yra aukštesnis, sunkesnis, turi kitokius ašies apkrovos limitus ir, kas svarbiausia šeimai, turi griežtesnius vaiko vežimo reikalavimus. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, kad jūsų šeimos atostogos prasidėtų sklandžiai ir be nereikalingų nervų.

Kelionė su vaikais reiškia ne tik fizinę kelionę, bet ir atsakomybę. Vokietijos keliai, ypač autobanai (Autobahnen), yra vieni geriausių pasaulyje, tačiau jie taip pat ir vieni pavojingiausių tiems, kurie nesilaiko taisyklių arba netinkamai įvertino savo transporto priemonės galimybes. Mes aptarsime techninę paruošimą, vaiko saugos priemonių niuansus, greičio limitus, kuriuos dažnai pamiršta vairuojant sunkesnę transporto priemonę, ir daugelį kitų aspektų, kur užtikrins, kad jūsų kelionė būtų ne tik saugi, bet ir komfortiška.

Svarbu suprasti, kad Vokietijoje saugumas ne tik skelbiamas, bet ir kontroliuojamas. Vietinė policija (Polizei) yra labai efektyvi, o techninės apžiūros punktai (TÜV) nustatys standartus, kurių nepaisyti negalima. Taigi, prieš įsijungiant uždegimo raktą, reikia žinoti, ką tiksliai reiškia keliauti mikroautobusu šioje šalyje. Skaitykite toliau, kad sužinotumėte visus smulkmenus, kurias per savo ilgametę patirtį esu susistemavinęs į aiškią naudojimosi instrukciją.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Ar galiu vairuoti įprastą B kategorijos vairuotojo pažymėjimu vairuojamą mikroautobusą Vokietijoje?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas nėra toks paprastas kaip „taip“ arba „ne“. Vokietijoje galioja tos pačios tarptautinės vairuotojo pažymėjimo kategorijos kaip ir Lietuvoje. Jei jūsų vairuotojo pažymėjime nurodyta B kategorija, jūs galite vairuoti transporto priemones, kurių didžiausia leistina masė neviršija 3,5 tonos, ir kurios skirtos vežti ne daugiau kaip 8 keleivių (neįskaitant vairuotojo).

Tačiau čia yra vienas esminis niuansas, apie kurį dažnai pamirštama. Jei jūsų mikroautobuso techniniame pasuje didžiausia leistina masė yra, pavyzdžiui, 3,2 tonos, bet jūs įsirengėt gausią bagažą, užpildėt degalų baką ir įsidėjėte 8 keleivius, reali masė gali lengvai viršyti 3,5 tonos. Vokietijos keliuose dažnai stovi mobilios svarstyklių stotelės, ir jei masė bus viršyta, gresiantys baudos yra labai didelės, be to, draudimas neatsiskaitys įvykus įvykiui. Taigi, jei keliaujate su visa šeima ir daug bagažo, pasidomėkite savo mikroautobuso realia masę. Jei ji viršija 3,5 t arba jūsų pažymėjime nėra B95 kodėl (leidžiančio vairuoti sunkesnius automobilius), geriau atsisakyti tos idėjos arba pasikviesti vairuotoją su C kategorija.

2. Kokios yra baudos už netinkamai įtvirtintas vaiko saugos kėdutes Vokietijoje?

Vokietija yra žinoma kaip šalis su griežčiausiomis saugumo normomis Europoje, ir vaiko saugumas kelyje čia yra šventvė. Baudos už netinkamą vaiko vežimą čia ne tik didelės, bet ir susijusios su „Bussgeldkatalog“ (baudų sąrašu), kuris nuolat atnaujinamas. Jei vaiko sėdynė nėra įtvirtinta arba vaikas nebuvo įsijungęs saugos diržu, bauda asmeniui gali siekti nuo 60 eurų, tačiau situacija gali tapti dar rimtesnė.

Jei policija nustatys, kad vaiko sėdynės naudojimas keliajo pavojų vaikui (pavyzdžiui, sėdynė per maža, arba ji nėra pritvirtinta prie automobilio kėbulo pagal gamintojo instrukcijas), bauda gali padidėti iki 70–80 eurų, ir pridėtas 1 baudos taškas (Flensburgpunktų sistemoje). Jei keliuose vyks daugiau nei vienas pažeidimas (pavyzdžiui, netinkama sėdynė ir neįsegta diržas), baudos sumuojamos. Per savo patirtį mačiau, kaip lietuviai stebėjosi, kai juos sustabdė ne dėl greičio, o būtent dėl mažojo keleivio saugumo. Vokietijos pareigūnai labai subtiliai pastebi, kai vaikas stovi ar sėdi be diržo tarp sėdynių – tai jiems yra „raudona vėliavėlė“.

3. Ar turiu įsirengti specialią vaiko sėdynę 9-ių vietų mikroautobuse, jei jis turi diržus?

Absoliučiai taip. Tai yra viena dažniausių klaidų. Tėvai dažnai galvoja: „Tai gi mikroautobus, jis didelis, jei aš įsijungsiu diržą ant standžios sėdynės, turėtų užtekti.“ Vokietijos įstatymai (Straßenverkehrs-Ordnung - StVO) nurodo, kad vaikai, kurie yra žemesni nei 150 cm ūgio, privalo būti vežami specialiose vaiko įranguose, atitinkančiose jų svorį ir ūgį (ECE R44/04 arba R129-i-Size standartai).

Mikroautobuso sėdynės, net jei jos turi trijų taškų saugos diržus, yra sukonstruotos suaugusiems žmonėms. Įvykus staigiam stabdymui, diržas gali ne tik apsaugoti, bet ir, dėl netinkamo slėgio paskirstymo, sužaloti vaiko vidinius organus ar kaklą. Be to, Vokietijoje griežtai reikalaujama, kad vaiko sėdynė būtų įtvirtinta pagal gamintojo nurodymus. Daugumoje mikroautobusų sėdynės gali būti per minkštos arba neturi tvirtinimo taškų (ISOFIX arba virvutėms), todėl prieš kelionę būtina patikrinti techninę dokumentaciją, ar šioje konkrečioje vietoje vaiko sėdynė gali būti tvirtinama. Jei ne – jūs neturite teisės ten sodinti vaiko.

4. Kokius greičio apribojimus turiu laikytis vairuodamas mikroautobusą Vokietijos autostradose?

Čia pasitaiko didžiausių nesusipratimų. Visi žino legendą apie Vokietijos autostradas, kur nėra greičio limito. Tačiau tai taikoma tik asmeniniams automobiliams, kurių didžiausia leistina masė neviršija 3,5 tonos. Jei vairuojate mikroautobusą, situacija keičiasi.

Jei jūsų transporto priemonės masė viršija 2,8 tonos (o dauguma 9-ių vietų mikroautobusų, kaip VW Transporter ar Mercedes Vito, su pilnu įranga ir keleiviais ją viršija), jums autostradoje galimas maksimalus greitis yra 100 km/h (62 mylios per valandą). Net jei matote ženklą „Ende aller Geschwindigkeitsbeschränkungen“ (greičio apribojimų pabaiga), jūs privalote laikytis 100 km/h ribos. Jei jūsų mikroautobuso masė mažesnė nei 2,8 t, galima važiuoti 130 km/h (rekomenduojamas greitis), tačiau nerekomenduojama viršyti netgi to. Už šių ribų viršijimą baudos yra labai aštrios – viršijus 20 km/h gali tekti mokėti 100–150 eurų baudą, o viršijus daugiau – gresia vairuotojo pažymėjimo konfiskavimas vienam mėnesiui.

5. Kokių techninių reikalavimų turi tenkinti mano mikroautobus prieš įvažiuojant į Vokietiją?

Vokietijos techninės apžiūros standartai (TÜV) yra vieni griežčiausių pasaulyje, todėl jūsų mikroautobusas turi būti techninės būklės идеaluojančiu. Pirmiausia, visi padangų protektoriai turi būti ne mažesni kaip 1,6 mm (vasarą) ir 4 mm (žiemą), tačiau rekomenduoju nevažiuoti su mažiau kaip 3 mm vasarą, kad išvengtumėte problemų lietaus metu.

Labai dažnai sustabdomi būtent dėl šviesų. Vokietijoje reikalaujama, kad priekiniai žibintai šviestų simetriškai ir neblykčiotų. Jei jūsų mikroautobuse yra sumontuoti ksenoniniai arba LED žibintai, jie privalo turėti automatinį išlyginimo sistemą ir automatinį praleidimo funkciją (plovimo metu), o taip pat ženkllinimą. Be to, visi langai turi būti aptvirtinti ir turėti veikiančius rankenėlės mechanizmus (jei tai reikalaujama konstrukcijos). Neleidžiama, kad bagažas trukdytų vaizdui per galinį langą arba būtų padėtas ant kelio keleivių salone.

6. Ar reikia įsigyti specialius „Umweltplakette“ (ekologines vėliavėles) miestuose?

Tai būtinas dalykas. Dauguma Vokietijos miestų turi taip vadinamas „Umweltzonen“ (ekologines zonas). Į jas įvažiuoti gali tik tie automobiliai, kurie turi atitinkamą spalvos (dažniausiai žalią) raudonąją lipduką ant priekinio stiklo (vairuotojo pusėje).

Mikroautobusai, ypač senesni, dažnai patenka į didesnių teršėjų kategoriją (geltona arba raudona lipdukų spalva), o tai reiškia, kad į centrines miesto dalis (pvz., Berlyno, Miuncheno, Frankfurto centre) jums įvažiuoti griežtai draudžiama. Jei įvažiuosite be leidimo, fotoaparatai užfiksuos numerius, ir bauda (25 eurų) atkeliaus į namus per keletą savaičių. Žalia vėliavėlė kainauja apie 5–10 eurų ir gali būti įsigyta daugelyje degalinių arba internetu prieš kelionę. Rekomenduoju patikrinti savo mikroautobuso emisijų standartą (Euro 4, Euro 5, Euro 6) – paprastai Euro 4 ir naujesniems automobiliams išduodama žalia kortelė.

7. Kaip elgtis su „Autobahn“ eismo tėkme ir dešiniuoju juosta?

Vairuodamas mikroautobusą jausi didesnį atsparumą vėjui, dėl to automobiliai gali atrodyti „lėtesni“. Vokietijos eismo taisyklės nurodo, kad dešinioji juosta yra skirta važiavimui, o kairiosios – lenkimui. Tačiau mikroautobusas, kurio greitis limituotas 100 km/h, turi stovėti dešiniausioje juostoje netgi tada, kai kiti eina 130 km/h.

Vienas pavojingiausių dalykų – bandyti lenkti greitai važiuojančius automobilius kairiojoje juostoje, jei jūsų mikroautobuso maksimalus greitis arba įsibėgėjimas yra ribotas. Niekada neužsukite į kairiąją juostą, jei neplanuojate lenkti. Vokietijai vairuotojai yra labai disciplinuoti, jei matote, kad jums artėja greitas automobilis iš užnugario, nedelsdami persikelkite į dešinę. Ignoruoti šią taisyklę vadinamas „Falschfahrer“ elgesys, kuris ne tik erzina kitus vairuotojus, bet ir sukuria pavojingas situacijas, nes sunkesnis mikroautobusas negali taip greitai reaguoti.

8. Kokios privalomosios priemonės turi būti mikroautobuse (vaistinėlė, liemenės ir t.t.)?

Vokietijoje nebereikia turėti privalomosios vaistinėlės, tačiau aš kaip ekspertas visada rekomenduoju ją turėti, ypač keliaujant su vaikais. Kas tikrai būtina – tai apsauginės liemenės (Warnweste). Taisyklės pasikeitė: nuo 2014 m. liepos 1 d. kiekvienam keleiviui mikroautobuse privalo būti po vieną atspindinčią liemenę. Jos turi būti laikomos ne bagažinėje, o patogioje vietoje (pavyzdžiui, priekinėje glove box‘e arba po sėdyme), kad įvykus avarijai ir išlipus iš mašinos, jas būtų galima užsidėti iš karto.

Taip pat privaloma turėti: - Trikampį su raudonais atspindėjais (Pannendreieck) – jis turi būti patalpintas taip, kad būtų pasiekiamas neįlipant į bagažinę. - Pirmosios pagalbos priemonių rinkinį (Verbandskasten) – nors nebeprivalomas pagal baudų sąrašą visiems, dauguma draudimo kompanijų reikalauja jo dėl draudimo galiojimo, be to, tai būtina pagalbos suteikimo standartus.

9. Ar vaikai gali ilgai sėdėti mikroautobuso galinėje eilėje?

Fiziškai – gali, tačiau saugumo ir komforto požiūriu – tai nerekomenduojama, jei mikroautobusas neturi specialių avarinių išėjimų galinėje dalyje arba jei ten nėra tvirtų taškų vaiko sėdynėms. Daugelis mikroautobusų turi galinę „banką“ sėdynę, kuri dažnai yra per minkšta netinkamai įtvirtinti sėdynėms, o ten esantys diržai gali būti tik dvitaškiai (juosmens), kas yra nepriimtina vaikams.

Be to, ilgos kelionės su vaikais galinėje eilėje gali sukelti jūros ligės pojūčius dėl aukštesnio centro ir didesnio svyravimo. Jei ten sėdi smailukas, vairuotojas gali jo nematyti per galinį vaizdo akį. Mano patirtis rodo, kad geriausia vaikus sodinti priešais vidurio ašį – ten mažiausiai jaučiami vibracijos ir svyravimai, o vairuotojas gali lengviau susisiekti su keleiviais per veidrodį.

10. Ką daryti, jei mikroautobuse sugenda variklis arba įvykė avarija Vokietijoje?

Visų pirma, iš karto įjunkite pavojų šviesas (Warnblinkanlage). Vokietijoje tai nėra rekomendacija, o privaloma sąlyga. Užsidėkite apsauginę liemenę (jei keliujate su vaikais, užsidėkite ir jiems – tai auginantis saugumo sąmonę). Tada išeikite iš automobilio per dešinesias duris (jei įmanoma) ir uždekite trikampį. Trikampis turi būti pastatytas mažiausiai 100 metrų (autostradoje) arba 50 metrų (mieste) už avarinio mašinos.

Jei reikia pagalbos, Vokietijoje veikia universalus numeris 112. Jis veikia nemokamai iš bet kurio telefono net be SIM kortelės. Jei turite draudimą (Kasko arba pagalbos kelionėse), skambinkite į savo draudimo kompanijos pagalbos liniją – dažniausiai jos turi sutartis su vietinėmis vilkikų paslaugomis (ADAC arba Allianz). Būkite kantrūs, nes Vokietijoje pagalba atvyksta labai greitai (vidutiniškai per 30-60 minučių), tačiau autostradoje tai gali trukti šiek tiek ilgiau dėl saugumo zonos organizavimo.

Išvada

Apibendrinant, kelionė į Vokietiją su vaikais mikroautobusu gali būti nuostabi patirtis, suteikianti laisvę ir komfortą, kuriogo negalite gauti keliaudami lėktuvu arba mažu automobiliu. Vokietija pasižymi puikiu kelių tinklu, kuris leidžia lengvai pasiekti nuostabias vietas – nuo Alpių šlaitų iki Šiaurės jūros pakrančių. Tačiau ši laisvė eina kartu su dideline atsakomybe.

Saugumas šioje kelionėje nėra koks nors atsitiktinis dalykas – tai rezultatas, pasiekiamas detaliu planavimu.