Ar patikimas keleivių transportavimas į Vokietiją visada? Eksperto žinios ir patarimai

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptimi lietuviams – tiek darbo ieškantiems, tiek turistams, arba aplankyti savo artimuosius, kurie jie čia įsikūrę. Kasdien tarp šalių susiformuoja tūkstančiai ryšių, o srautai automagistralėse niekada nenustoja. Tačiau, kai kalbame apie kelionę į šią šalį, vienas klausimas visada iškyla pirmiausia: ar galima visiškai pasitikėti keleivių pervežėjais? Ar patikimas keleivių transportavimas į Vokietiją visada?

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, mačiau šios rinkos pakilimus ir nuosmūkius. Nuo laikų, kai keliaudavo seni, „išmušti“ autobusai, iki šiandieninių, erdvių ir patogių mikroautobusų su Wi-Fi ir kondicionieriais. Nors technika pasitobulėjo ir paslaugų kokybė vidutiniškai išaugo, vienas dalykas išlieka pastovus – ne visi, kurie siūlo pervežimus, vadovaujasi etika ar net įstatymais. Patikimumas nėra automatinis privalumas, tai nuolat uždirbamas reputacijos elementas.

Šiame straipsnyje aš nesilaikysiu korporatyviųjų formulučių. Pasakysiu taip, kaip yra. Kalbėsime apie tai, ką slepia pigios kainos, kaip atpažinti patikimą vairuotoją dar prieš įlipdamas į transporto priemonę ir kodėl retkarčiais net ir geriausioms kompanijoms nutinka nesklandumų. Suprasdami mechanizmus, kurie valdo šią sritį, galėsite sau užtikrinti saugią ir ramią kelionę.

Įvadas: Kas lemia pervežimo patikimumą?

Kai sakome „patikimas transportavimas“, ką turime omenyje? Paprastam keleiviui tai reiškia tris pagrindinius dalykus: atvykti į paskirties vietą laiku, nenukentėti fiziškai (saugumas) ir kad bagažas atvyktų kartu su jumis. Tačiau pervežėjo perspektyvoje tai sudėtingesnis mazgas. Patikimumas – tai ne tik vairuotojo įgūdžiai, tai ir techniškai tvarkingas automobilis, teisingai suplanuotas maršrutas, laikantis darbo poilsio režimo, ir, žinoma, legalus verslo modelis.

Per pastaruosius du dešimtmečius Vokietijos kryptis tapo iti konkurencinga. Didelės autobusų kompanijos (tokios kaip FlixBus ar Ecolines) užima didžiąją rinkos dalį, tačiau tarp jų ir mažųjų, privačių pervežėjų, vežančių keleivius „kelionės draugėmis“ arba smulkesniais mikroautobusais, vyksta nuožmi kova. Ši konkurencija kartais verčia kainas žeminti iki tokių ribų, kad tiesiog nebelieka lėšų automobiliui kokybiškai prižiūrėti. Čia ir prasideda problemos.

Taip pat svarbu suprasti, kad maršrutas Lietuva – Vokietija nėra paprastas. Tai apie 1000–1200 kilometrų viena kryptimi, kuriuos reikia įveikti perėjus per Lenkiją. Lenkijos keliai, nors ir gerokai pagerinti, vis dar turi savo specifiką – didelį sunkvežimių srautą ir dažnai remontuojamas ruožus. Oro sąlygos, ypač žiemą, taip pat sukuria papildomą riziką. Patikimas pervežėjas tas, kuris į šias rizikas žiūri protingai – nevažiuoja 140 km/h valandą, jei greta yra purvo arba ledo, ir neplanuoja „neįmanomo“ grafiko.

Taigi, atsakydami į klausimą, ar pervežimas visada yra patikimas – atsakymas yra: ne, ne visada. Jis yra patikimas tik tada, kai pasirenkate teisingą partnerį ir suprantate, kad už mažiausią kainą dažniausiai tenka aukoti kažką svarbaus – arba saugumą, arba komfortą, arba laiką. Toliau straipsnyje išnagrinėsime dažniausiai keleivių rūpimus klausimus, kad jūsų kelionė būtų kuo kruopščiau suplanuota.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų per šiuos metus. Atsakymai paremti ne teorija, o realia praktika ir situacijomis, kurias matome kelyje kasdien.

1. Kaip atskirti legalų pervežėją nuo „lubių vairuotojo“?

Tai bene svarbiausias klausimas, siekiant užtikrinti saugumą. Legalus pervežėjas visuomet turi galiojančią keleivių vežimo licenciją. Lietuvoje tai yra specialus leidimas, išduodamas Transporto licencijavimo departamente. Profesionalus pervežėjas visuomet priešsakydami bilietą ar susitardami dėl kelionės pateiks jums sutartį arba bent jau kvitą, kuriame nurodyta įmonės pavadinimas, kodas ir adresas. Jeigu vairuotojas atsisako pateikti šių duomenų, sako „rašyk į SMS“ ir neina į akis, tai pirmasis signalas. Taip pat pažiūrėkite į pačią transporto priemonę. Legalus verslininkas investuoja į savo automobilio išvaizdą – ji turi būti švari, su aiškiai matoma įmonės logotipa arba pavadinimu. Jeigu automobilis „užklotas“ neaiškiais užrašais, o vairuotojas elgiasi įtartai, geriau tokios kelionės vengti. Dar vienas smulkmenas – draudimas. Legalus pervežėjas turi privalomą keleivių draudimą, kas reiškia, įvykus avarijai, žalos bus atlygintos.

2. Kodėl kaina bilieto gali skirtis dvigubai skirtingiems pervežėjams tame pačiame maršrute?

Kaina dažniausiai atspindi ne tik įmonės godumą, bet ir išlaidas, kurias ji turi. Brangesnis bilietas paprastai reiškia, kad įmonė moka mokesčius, naudoja kokybiškesnį degalą, turi techninę priežiūrą ir, kas svarbiausia, moka savo vairuotojams oficialią atlyginimą dalį. Pigūs pervežėjai dažnai taupo ant visko: degalų kokybės, padangų (vietoj vasarinių ar žiemonių naudoja universalias), o kartais ir ant vairuotojo poilsio. Jeigu kaina atrodo pernelyg žema (pvz., 30 eurų kelionei į Berlyną), susidomėkite, ką tai reiškia. Galbūt jums teks važiuoti seniu, netinkamu techninėmis priemonės autobusu, arba vairuotojas gali sustoti ne planuotose vietose, kad paimtų papildomai keleivių „kišenėn“, taip prailgindamas kelionę. Atsiminkite taisyklę: kelių rinkoje geriausias dažniausiai būna vidutinis kainos segmentas.

3. Ar vairuotojo darbo poilsis turi įtakos kelionės patikimumui?

Tiesioginę ir didžiulę. Tarptautiniuose pervežimuuose galioja griežti Europos Sąjungos reglamentai (EO 561/2006), kurie riboja vairuotojo vairavimo laiką. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o pertrauka turi trukti mažiausiai 45 minutes. Po 9 valandų vairavimo jis privalo atsisakyti 11 valandų poilsio. Patikimi pervežėjai turi specialius prietaisus – tachografus, kurie užfiksuoja šiuos duomenis. Jeigu įmonė spaudžia vairuotoją važiuoti „per jėgą“, kad atvyktų anksčiau, arba jis ignoruoja poilsio režimus, tai labai padidina avarijos riziką. Kaip keleivis, gali pastebėti, jeigu vairuotojas atrodo pavargęs arba jeigu jis nesustoja nurodytuose poilsio vietuose (pvz., „Auto Gidas“ ar kita didelė stotelė), o stovi ties kelio pakraščiu. Tai blogas ženklas. Patikimas transportas visada laikosi grafiko, kuris leidžia vairuotojui pailsėti.

4. Kas nutinka, jeigu autobusu ar mikroautobusu lūžta kelyje?

Tai situacija, su kurią susiduriama retai, bet ji įvyksta. Techninės problemos pasitaiko net ir „Mercedes“ ar „Volkswagen“ gamybos automobiliams. Skirtumas tarp patikimo ir nepatikimo pervežėjo yra tai, kaip jis elgiasi šioje situacijoje. Patikima įmonė turi „pagalbos automobilių“ tarnybą arba sutartį su technine pagalba. Jeigu įvykia gedimas, vairuotojas privalo nedelsiant pranešti dispečeriui, o įmonė turi organizuoti keleivių pervežimą į paskirties vietą kita transporto priemone (pakeitimą). Tai gali užtrukti, bet jums neturėtų tekti lipti ir prašyti autostopo. Jeigu pervežėjas neorganizuoja pakeitimo ir palieka jus šaltame kelyje, jis pažeidžia keleivių teises. Visada turėtumėte turėti dispečeriaus arba atsakingo asmens telefoną, kurį galit paskambinti tokioje situacijoje.

5. Ar saugu keliauti mažais mikroautobusais (8-9 vietų) palyginti su dideliais autobusais?

Tai priklauso nuo to, kaip šis mikroautobusas prižiūrimas. Statistiškai, dideli autobusai yra stabilesni ir saugesni avarijų atveju, tačiau mikroautobusai turi savo privalumų – jie lankstesni, greičiau įveikia kelio ruožus ir dažniau važiuoja tiesiai į kliento pageidaujamą vietą („nuo durų iki durų“). Rizika kyla tada, kai mikroautobusas yra pervogtas (pvz., 9 vietų vieta įrengta 8 vietų automobilyje, neturint licencijos) arba kai vairuotojas neturi patirties vairuoti tokių mašinų ilguose maršrutuose. Patikimas mikroautobuso pervežėjas naudos tokią pačią klasės mašiną kaip ir didelieji (pvz., Mercedes Sprinter ar VW Crafter), kuri yra pritaikyta ilgoms kelionėms (patogios sėdynės, galinės pakabos sumontuotos krovininei paskirčiai). Taip pat svarbu, ar mikroautobuse yra įrengtas tachografas (jeigu jis naudojamas komerciniam vežimui, privalo būti).

6. Kaip elgtis, jeigu vairuotojas vairuoja rizikingai ir keliauja baimę?

Jūsų saugumas yra svarbiausias. Jei jūs matate, kad vairuotojas viršija greitį, agresyviai manevruoja arba naudoja telefoną be „free-hand“ įrangos, turite teisę ir netgi pareigą tai pastebėti. Pirmiausia, ramiai, bet užtikrintai paprašykite vairuotojo sulėtinti arba atsisakyti neprofesionalaus elgesio. Jei tai nepadeda, ir jausmate realią grėsmę, galite pareikalauti sustoti artimiausioje saugioje vietoje (pvz., degalinėje) ir išlipti. Tokiu atveju privalote nedelsiant susisiekti su pervežimo įmoneės dispečeriumi ir pranešti apie situaciją. Jeigu įmonė kokybiška, ji imsis priemonių (pvz., siųs kitą vairuotoją arba leis persėsti į kitą maršruto mašiną). Niekada nesiūlykite vairuotojui „duoti už ranką“ arba nedarykite komentarus, kurie gali jį dar labiau suerzinti – būkite konstruktyvus, bet reikalaujantis.

7. Ar „BlaBlaCar“ tipo kelionės yra laikomos patikiamu transportu?

Čia reikia atskirti du dalykus: „BlaBlaCar“ platforma yra skirta dalinti išlaidas, ne uždirbti iš vežimo. Tai nėra komercinis transportas formalioje prasme. Vairuotojas ten nėra įpareigotas vežti jūsų pagal tvarkaraštį, jis gali atsisakyti kelionės paskutinę minutę. Nuo patikimumo pusės, tai yra lošimas. Gali būti, kad vairuotojas yra puikus žmogus ir važiuosite smagiai, tačiau jis neturi privalomo draudimo keleiviams (kaip tai turi licencijuotas vežėjas), neturi privalomo techninio automobilio pasitikrinimo intervalo, skirtos keleiviniam transportui. Jei įvyks avarija, draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti žalos, nes buvo pažeista draudimo sutarties sąlyga (komercinis vežimas be licencijos). Todėl, jei jums svarbu garantuotas atvykimas ir saugumas, vertinkite šias keliones kaip papildomą galimybę, bet ne kaip pagrindinį patikimą transportą.

8. Kokius dokumentus turi turėti su savimi keleivys, važiuodamas į Vokietiją, kad nebuvo problemų su policija?

Patikimas transportavimas – tai ne tik automobilis, bet ir teisingai pasiruošęs keleivys. Vokietijoje policija dažnai tikrina tarptautinius maršrutus. Jums būtina turėti galiojantį paso arba asmens tapatybės kortelę (jei ES šalies pilietis). Jei važiuojate su vaiku, reikalingi jo dokumentai, o jei važiuojate vienas su ne savo vaiku – ir rašytinis tėvų sutikimas (vertimas į vokietų arba anglų kalbą nerekomenduojamas, bet naudingas). Taip pat patikrinkite, ar pervežėjas jums išdavė bilietą ar sutartį. Policijai dažnai įdomu, ar keleivis mokėjęs už kelionę (tai įrodo, kad tai nelegalus „kišeninis“ vežimas). Jeigu neturite jokių dokumentų, patikimas vairuotojas gali padėti paaiškinti situaciją, bet teisinė atsakomybė už savo dokumentus lieka jums.

9. Kaip patikrinti pervežėjo reputaciją prieš užsakydami bilietą?

Šiuolaikinė era suteikia mums puikių įrankių. Prieš užsakydami kelionę, įveskite pervežėjo įmonės pavadinimą į Google paiešką. Susidomėkite ne tik jų svetaine, bet ir atsiliepimais. Žiūrėkite, ką žmonės rašo „Facebook“ grupėse, pvz., „Lietuviai Vokietijoje“ ar pan. Jeigu matote daug skundų dėl pavėlavimų, bjaurių mašinų arba nereaguojančios vadybos, tai aiškus signalo. Taip pat patikrinkite, ar įmonė yra registruota Sodros arba Rekvizitai.lt duomenų bazėse. Jeigu įmonė veikia ne vienerius metus, turi tinklalapį ir aktyvią socialinę mediją, tai rodo, kad verslas stabilus. Nauji, anonimiški skelbimai be logotipų yra rizikingi.

10. Ar atsiskaitymas grynaisiais pinigais yra blogas ženklas?

Ne būtinai, bet tai gali būti indikatorius. Profesionalios, didelės įmonės dažniausiai suteikia galimybę atsiskaityti banko kortele arba per elektronines bankininkystės sistemas, nes tai palengvina apskaitą. Jeigu pervežėjas reikalauja tik grynųjų pinigų ir neduoda jokio dokumento (kvito), tai rodo mėginimą vengti mokesčių ir veikti „pilkojoje“ zonoje. Be kvito, jeigu prarasite bagažą arba įvyks nesklandumų, jūs neturėsite jokių įrodymų, kad esate jų klientas. Patikimas pervežėjas visuomet pateiks bilietą, net jei jūs atsiskaitysite grynaisiais.

Išvada

Grįžtant prie pagrindinio klausimo – ar patikimas keleivių transportavimas į Vokietiją visada? – atsakymas yra sudėtingas. Patikimumas nėra pastovi vertė, kuri būtų vienoda visiems. Jis yra tiesiogiai susijęs su jūsų, kaip keleivio, pasirinkimu. Rinka siūlo platų spektrą – nuo aukšto klasės autobusų su visais patogumais iki pavienių vairuotojų, kurie ieško papildomų pajamų.

Mano dvidešimt metų patirtis sako, kad pagrindinė klaida, kurią daro keleiviai, yra orientacija į kainą kaip vienintelį kriterijų. Vokietija yra šalis, kurioje laikas ir kokybė vertinami labai aukštai, ir tas požiūris turėtų perkelti į ir kelionės pasirinkimą. Pasirinkdami licencijuotą, ilgamečiu vežėją, kuris turi gerą reputaciją ir aiškias taisykles, jūs 99 proc. atvejų užtikrinsite sau patikimą transportą.

Tačiau atminkite – net ir geriausiems gali nutikti techniniai nesklandumai arba įvykti eismo įvykiai dėl kito vairuotojo kaltės. Tokiu atveju patikimumas matomas per tai, kaip greitai ir profesionaliai įmonė sugeba spręsti problemas. Todėl, renkantis pervežėją, klauskite ne tik „kiek kainuoja“, bet ir „kas bus, jeigu...“.

Kelionė į Vokietiją turi būti maloni patirtis, ne streso šaltinis. Pasidomėkite, pasitikrinkite ir pasitikėkite savo intuicija. Jeigu kažkas atrodo pernelyg pigu ar įtartai – geriau pasirinkti kitą variantą.