Ar galima vežti dviračius mikroautobusu į Vokietiją? Pilnas eksperto vadovas

Dirbant tarptautiniais pervežimais daugiau nei dvi dešimtis metų, dažniausiai girdimas klausimas, susijęs su neįprastais krovinais, yra ne apie sunkiasias mašinas ar konteinerius, o apie tai, kaip saugiai ir legaliai nuvežti asmeninius daiktus. Vienas dažniausių rūpesčių, iškylančių planuojant kelionę ar persikraustymą į Vokietiją, yra dviračių pervežimas. Vokietija – šalis, kurioje tvarka, saugumas ir techninė būklė yra dieviškai gerbiami, todėl čia negalima vežti „kaip nors“. Svarbu ne tik tai, ar dviratis įpakuotas, bet ir tai, kaip jis užfiksuotas, ar netrukdo kitiems eismo dalyviams ir ar atitinka šios šalies griežtus kelių eismo taisykles.

Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia patirtimi, pasakysiu viską, ką reikia žinoti apie dviračių gabenimą mikroautobusu į Vokietiją. Čia nebus abstrakčių teorinių kalbėjimų – tik praktiniai patarimai, teisiniai niuansai ir techniniai reikalavimai, kurie padės išvengti nereikalingų rūpesčių ir, labiausia svarbu, baudų, kurios Vokietijoje gali būti tikrai „įkąsdamos“.

Įvadas

Vokietija yra viena pagrindinių transporto arterijų Europoje, ir kasmet per šią šalį pravažiuoja tūkstančiai mikroautobusų, vežančių ne tik prekes, bet ir asmeninius daiktus, sporto inventorių arba vykdančių persikraustymus. Dviratis Vokietijoje nėra laikomas tiesiog „daiktu“ – tai yra transporto priemonė, kurią pervežti reikia atsižvelgiant į griežtus techninius reglamentus. Daugelis vairuotojų klaidingai manoma, kad, jei dviratis įstatytas į bagažinę arba užkabintas ant galo, viskas yra taip ir turi būti. Tačiau vokiškos policijos ir techninės apžiūros (TÜV) standartai siūlo kitokią realybę.

Esu matęs daugybę situacijų, kai netinkamai užtvirtintas dviratis tiesiog „nukrito“ nuo laikiklio arba, blogiausiu atveju, pažeidė kitą automobilį vairuojant po Vokietijos automagistralėmis (Autobahn), kur greičiai viršija 130 km/h. Dinaminės apkrovos čia yra milžiniškos. Be to, labai svarbu suprasti skirtumą tarp komercinio ir privataus pervežimo. Jei vežate dviračius verslo tikslais (pvz., dviračių klubas ar parduotuvė), reikalavimai yra dar griežtesni nei tuomet, kai tai yra asmeninis kelionės inventorius.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime techninius reikalavimus, dokumentus, draudimo klausimus ir, žinoma, atsakysime į pagrindinį klausimą – ar tai išvis legalu ir kaip tai padaryti teisingai, kad kelionė į Berlyną, Miuncheną ar Hamburgą būtų rami ir saugi.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Ar legalu vežti dviračius mikroautobuso išorėje (užkabintas ant galo) Vokietijoje?

Taip, tai yra legalu, tačiau tik tuo atveju, jei laikomasi griežtų techninių reikalavimų. Vokietijos kelių eismo taisyklės (StVO) nustato, jog krovinys negali iškišti už transporto priemonės kontūro daugiau kaip 1,5 metro į priekį ir 1,5 metro atgal, jei kita nenurodyta. Tačiau esminis dalykas čia yra ne tik matmenys, bet ir matomumas. Dviratis, užkabintas ant mikroautobuso galo, negali uždengti valstybinių numerių, šviesų (stop-žibintai, posūkio signalai) ir atšvaitų. Jei dviračiai uždengia numerius, būtina naudoti specialias numerių lentelės kopijas, kurios turi būti patvirtintos ir tiksliai atitinkamos originalui, bei jas apšviesti. Be to, kraštiniai dviračių taškai turi būti pažymėti raudona–balta šviesą atspindinčia juosta, jei krovinys išsikiša daugiau kaip 30 cm.

2. Kaip teisingai užtvirtinti dviračius mikroautobuso viduje, kad jie nejudėtų?

Viduje dviračiai laikomi saugesni, tačiau čia taip pat reikia atsakomybės. Pagal Vokietijos krovinio tvirtinimo taisykles (VDI 2700 ir VDI 2703), dviračiai negali būti padėti „ant kito“ ir tik pasikliovę vienas kito. Kiekvienas dviratis turi būti užtvirtintas atskirai. Naudokite aukštos kokybės įtempimo juostas (ratcheting straps), kurios yra sujungtos su tvirtomis tvirtinimo taškais mikroautobuso grindyse. Būtina užtvirtinti ratus (paprastai pakanka uždengti šakę arba uždėti tarp jų blokavimo antgalį) ir užsegti rėmą. Jei dviračiai guli ant šonų, reikia įsitikinti, kad jie nebus užspausti stačiu posūkiu. Praktika rodo, kad geriausia yra išmontuoti priekinį ratą – tai taupo vietą ir leidžia tvirtiau prifikuoti dviratį prie sienelės.

3. Ar reikia specialių dokumentų ar leidimų, vežant kelis dviračius verslo tikslais?

Jei tai yra komercinis pervežimas (pvz., vežate dviračius, kad juos parduotumėte, arba tai yra sporto klubo inventorius, susijęs su verslo veikla), situacija keičiasi. Tada jūsų veikla gali būti klasifikuojama kaip komercinis krovinių pervežimas. Reikės galiojančio CMR konosmentas (jei tai tarptautinis pervežimas) ir, priklausomai nuo svorio, galbūt vairuotojo darbo laiko apskaitos įrenginio (tachografo) naudojimo. Jei tai yra tiesiog jūsų šeimos kelionė, dokumentų reikalavimai yra minimalūs – tik asmens dokumentai ir automobilio techninės apžiūros pasas.

4. Kokie yra baudų dydžiai už netinkamą dviračių pervežimą Vokietijoje?

Vokietijos baudų sistema (Bußgeldkatalog) už netinkamą krovinio tvirtinimą yra labai aiški ir griežta. Už netinkamai užtvirtintą krovinį, kur gresia nukritimo pavojus, bauda gali svyruoti nuo 35 iki 75 eurų ir vieno baudos taško. Jei krovinys iš tiesų nukrenta kelyje, bauda padidėja iki 70 eurų, pridedamas baudos taškas, o jei sukeliama eismo įvykis ar pavojus, gresia bauda iki 115 eurų ir vienas baudos taškas. Už uždengtus valstybinius numerius ar šviesas baudos taip pat yra griežtos – nuo 10 iki 65 eurų. Tačiau svarbiausia ne pinigai, o tai, kad netinkamai užtvirtintas dviratis gali būti pripažintas „neteisėtu kroviniu“, ir uždrausti tęsti kelionę tol, kol problema nebus išspręsta.

5. Ar draudimas apima dviračių žalą, jei jie nukrenta arba susidaužo pervežimo metu?

Standartinė KASKO draudimo polisas dažnai neturi numatyto dviračių pervežimo išorėje (ant laikiklių) apdraudimo, ypač jei laikiklis nėra originalus arba netinkamai montuojamas. Be to, jei įvykis įvyksta dėl netinkamo krovinio tvirtinimo (vairuotojo kaltė), draudimo bendrovė gali atsisakyti išmokėti žalos atlyginimą. Patariu prieš kelionę pasitikslinti savo civilinės atsakomybės draudimo sąlygas (Haftpflichtversicherung) – jis padengs žalą, kurią padarysite kitiems dalyviams (jei dviratis nukris ant kito automobilio), tačiau nebus atsakomybė už jūsų dviračio sugadinimą. Dviraciai reikalingas papildomas krovinio draudimas arba dviračių draudimo polisas.

6. Ar yra kokių nors ypatingų reikalavimų, vežant elektros dviračius (e-bike)?

Elektros dviračiai (pedelec) yra sunkesni (dažnai viršija 25 kg) ir turi ličio jonų baterijas. Pervežant juos mikroautobuso viduje, svarbu užtikrinti, kad baterijos yra atjungtos (jei tai įmanoma konstrukciškai) ir saugiai užfiksuotos, kad jų nebūtų galima pjauti ar daužyti. Nors Vokietijoje nėra griežto draudimo vežti kelias e-bike baterijas privačiame automobilyje (kaip yra lėktuvuose), reikia vengti jų pažeidimų, nes gaisro pavojus yra realus. Taip pat reikia atsižvelgti į bendrą mikroautobuso keliamąją gebą – keli e-bike dviračiai gali lengvai peržengti 150-200 kg svorio, todėl būtina pasiskaičiuoti ašies apkrovą.

7. Kaip Vokietijos pareigūnai vertina dviračių pervežimą ant stogo?

Pervežimas ant stogo yra leidžiamas, tačiau tai yra vienas rizikingiausių būdų dėl aerdiniam pasipriešinimui (oro pasipriešinimas) ir centrui svorio perkėlimo aukštyn. Vokietijos pareigūnai ypatingą dėmesį skiria stogo laikiklių tvirtumui. Jie turi būti sertifikuoti (TÜV/GS ženklai) ir pritaikyti būtent jūsų mikroautobuso modeliui. Negalima naudoti universalios „guminės juostos“, kuri laikosi tik ant stogo dangos. Jei stogas nėra skirtas kroviniams (pvz., yra langų arba yra per daug lankstus), tokis pervežimas bus uždraustas. Taip pat svarbu, kad dviračiai ant stogo neviršytų 2,2 metro aukščio (priklausomai nuo maršruto, nors dauguma tiltų yra aukštesni, bet ženklai „4.0 m“ neleidžia pasitikti).

8. Ką daryti, jei dviračiai užima daugiau vietos nei leidžiama (išsikiša per plotį)?

Pagal Vokietijos taisykles, krovinys negali išsikišti daugiau kaip 40 cm į šonus nuo transporto priemonės ilgio ašies, jei tai nekelia pavojaus. Tačiau praktikoje, jei dviračiai išsikiša per mikroautobuso galinę ar šoninę projekciją, jie turi būti pažymėti. Jei išsikišimas į šoną viršija 30 cm, privalomas apšviečiamas raudonas šviesos taškas naktį ir raudonas–baltas atšvaitas dieną. Jei dviračiai per platus, kelionė gali būti uždrausta, nes kelyje reikia išlaikyti saugų atstumą nuo kitų automobilių. Geriausia išvengti per didelio išsikišimo – išmontuoti ratus arba naudoti specialias dviračių dėžes.

9. Ar galiu veži dviračius sėdėdamas juose (jei mikroautobuse daug vietos)?

Absoliučiai ne. Tai yra griežtai draudžiama ir laikoma pavojingu elgesiu. Kelyje keleiviai privalo sėdėti įtvirtintose sėdynėse ir užsisegti saugos diržais. Sėdėjimas ant dviračio judančiame transporte ne tik pažeidžia saugos diržų naudojimo taisykles (kurių Vokietijoje laikomasi ypatingai griežtai), bet ir sukuria milžinišką riziką net net įvykus staigiam stabdymui. Už tai gresi didelė bauda ir baudos taškai. Policija gali net sustabdyti kelionę ir reikalauti, kad keleivis persėstų į normalią sėdynę.

10. Kokios yros pagrindinės klaidos, kurias daro Lietuvos vairuotojai Vokietijoje?

Iš ilgametės patirties galime išskirti tris pagrindines klaidas. Pirmoji – pasitikėjimas savo jėgomis ir „giminaičių patarimais“. Dažnai dviračiai tvirtinami paprastomis virvėmis, kurios drėgniamo oru arba nuo vibracijos atpalaiduojasi. Antroji – registracijos numerių uždengimas. Vairuotojai dažnai nusprendžia, kad „kelionė trumpa, niekas nepastebės“, tačiau Vokietijoje veikia mobiliųjų kamerų sistemos, kurios automatiškai fiksuoja pažeidimus. Trečioji – svorio nepaisymas. Užpildyta mikroautobuso bagažinė su 4–5 kalnų dviračiais gali lengvai viršyti leistiną svorį, kas ne tik paveikia stabdymo kelią, bet ir gali sukelti padangų sprogimą arba pakabos gedimą.

Išvada

Apibendrinant galima pasakyti vienareikšmiškai: taip, dviračius mikroautobusu į Vokietiją vežti galima, ir tai daroma kasdien. Tačiau, kaip ir viskas susiję su logistika šioje šalyje, procesas reikalauja sistemo, žinių ir atsakomybės. Vokietija nėra vieta, kurioje galima improvizuoti su saugumu. Neteisingai užtvirtintas dviratis ne tik keliao grėsmę jums ir jūsų turtui, bet ir gali tapti mirtinu ginklu kitų eismo dalyvių atžvilgiu.

Jei planuojate tokią kelionę, investuokite laiką į kokybiškas įtempimo juostas, pasitikrinkite, ar dviračiai neuždengia šviesų, ir, jei įtariate, kad kažkas nėra taip, geriau patikrinkite dar kartą. 20 metų patirtis šioje srityje mokė mane, kad taupyti ant tvirtinimo elementų arba vengti papildomų patikrinimų pasidaro brangiau nei aukščiausios kokybės įranga. Saugus keli – tai tas keli, kurį nuspręsite nuvažiuoti ramiai, žinodami, kad jūsų krovinys yra tvirtai ir pagal visas taisykles užfiksuotas. Kelionės metu atminkite: vokiškas tvarkas reiškia ne biurokratiją, o gyvybiškai svarbią saugumo kultūrą.