Patogūs išvykimo laikai saugiam keleivių pervežimui į Olandiją

Pervežimų srityje dirbau beveik dvi dešimtis metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo didžiulių logistinių grandinių iki paprastų žmonių, važiuojančių pas gydytoją arba darbo laukiančių šeimų narių. Vienas dalykas, kuris visada išlieka nepakitusis, yra tai, kad sėkmingas ir, svarbiausia, saugus kelionės rezultatas priklauso ne tik nuo vairuotojo įgūdžių ar automobilio techninės būklės. Viskas prasideda anksčiau – nuo to, kada pasirinksite išvykti. Kai kalbame apie tokius ilgos distancijos maršrutus kaip kelionė iš Lietuvos į Olandiją (Nyderlandus), laiko pasirinkimas tampa vienu esminių saugumo ir komforto komponentų.

Šis maršrutas nėra trumpas. Tai apie 1600–1800 kilometrų, priklausomai nuo to, į kurį Olandijos kampelį keliaujate – į Amsterdamą, Roterdamą, Eindhoveną ar mažesnę gyvenvietę. Kelias eina per Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją ir Belgiją arba tiesiai per Vokietiją iki Nyderlandų. Kiekviena šalis turi savo eismo ypatumus, kelių būklę ir, labiausiai varginačia, savo „spūžių valandas“. Kaip ekspertas, galiu pasakyti tikrai: nėra vieno „magiško“ laiko, kuris tiktų visiems, tačiau yra aiškių logistinių modelių, kurie leidžia minimizuoti riziką ir maksimaliai padidinti kelionės patogumą.

Šiame straipsnyje nesikalbėsime tik apie tai, kada išvykti, kad nepavargtum. Mes kalbėsime apie tai, kaip išvykimo laikas įtakoja vairuotojo budrumą, kelių saugumą, greitaeigio kelių (autobano) apkrovą ir tai, kaip išvengti nemalonių staigmenų prieš pat paskutinį tikslą. Sąžiningai ir atsakingai pasidalinsiu žiniomis, kurias per 20 metų sukaučiau vairuodamas ir planuodamas tūkstančius reisų. Svarbiausia čia ne greitis, o protingas planavimas.

Kodėl išvykimo laikas yra svarbesnis už greitį?

Dauguma klientų, kreipiančiųsi į pervežimų kompanijas, pirmiausia klausia: „Kada aš atvyksiu?“ Tai natūralu. Tačiau kaip profesionalas aš visada atkreipiu dėmesį į tai, kada mes pradedame šią kelionę. Jei išvyksime ne tuo metu, net geriausias automobilis su patyrusiu vairuotoju gali susidurti su problemomis, kurios pavels kelionę ir, kas blogiausia, padidins avarijos riziką.

Kelionė į Olandiją yra ilga. Ji trunka maždaug 18–20 valandų, jei važiuojame be sustojimų, kas yra neįmanoma pagal įstatymus ir saugumo normas. Realiai su reikiamais poilsiais (pauzėmis vairuotojui) tai trunka apie 22–24 valandas, kartais ir daugiau priklausomai nuo situacijos kelyje. Vairuotojas turi griežtai laikytis darbo ir poilsio laiko režimo (tachografo duomenys). Jei išvyksime blogu laiku, vairuotojo poilsis gali kristi ant paties didžiausio eismo intensyvumo Vokietijoje, o tai reiškia, kad jis privalės stabdyti automobilį per spūstį, kas kelia papildomą stresą ir pavojų.

Be to, žmogaus biologinis laikrodis turi įtakos saugumui. Naktiniai važiavimai, nors ir atrodo patogūs dėl mažesnio eismo, yra pavojingi dėl vairuotojo mieguistumo. Mūsų tikslas – suderinti biologinius ritmus su kelių eigo taip, kad kelionė būtų sklandi. Tad, renkantis išvykimo laiką, mes tiksliai planuojame ne tik valandas, bet ir vairuotojo budrumo ciklus.

Optimalūs išvykimo laikai: ryto, dienos ar nakties pasirinkimas

Per savo karjerą nemačiau idealiojo scenarijaus, kuris tiktų visiems 365 metams per metus, tačiau yra „auksinės vidutinės“. Paprastai rekomenduojama išvykti anksti rytą (tarp 05:00 ir 07:00 ryto) arba vėlai vakare (tarp 20:00 ir 22:00).

Kodėl?

Išvykus anksti rytą, mes praleidžiamą pirmąją kelionės pusę per dieną, kai rega geriausia, o vairuotojas poilsingas. Tai leidžia pirmąją privalomą 45 minučių pauzę padaryti ramiai, nevaržant spūsčių. Taip pat, važiuojant šiuo grafiku, prie Vokietijos sienos arba per ją patenkame ne aukščiausio rytinio piko metu.

Vėlyvas vakarinis išvykimas tinka tiems, kurie noria praleisti naktį važiuodami ir atvykti ryte. Tačiau čia reikia būti labai atidiems. Naktinis važiavimas per Vokietijos autobanus gali būti apgaulingas – naktį eismas mažesnis, tačiau vairuotojų, kuriems reikia atvykti į paskirties vietą iki tam tikro laiko (pvz., rytinių prekybos centrų atidarymo), padaugėja. Be to, naktį dažniau pasitaiko gyvūnų kelyje (elniai, šernai Lietuvoje ir Lenkijoje), kas yra didelė avarijos rizika.

Tad, jei norite maksimalaus saugumo, aš kaip ekspertas balsuoju už ankstyvą rytinį išvykimą arba dienos metu (priešpiet), kadangi tai leidžia geriau kontroliuoti situaciją kelyje.

Eismo intensyvumas Vokietijoje ir Olandijoje: ką reikia žinoti

Vienas svarbiausių faktorių, lemiančių atvykimo laiką ir saugumą, yra Vokietijos autostradų (Autobahn) apkrova. Tai yra mūsų maršruto „aorta“. Vokietijoje nėra bendro greičio limito visur, todėl srautas juda labai greitai. Spūstys ten susidaro ne dėl lėto važiavimo, o dėl avarijų, remonto darbų („Baustelle“) ir didelio sunkvežimių kiekio.

Svarbiausia taisyklė, kurią išmokau per šiuos metus: vengti važiuoti pro didžiuosius Vokietijos miestus (Berlynas, Hanoveris, Dortmundas, Esenas) darbo dienomis nuo 06:00 iki 09:00 ryto ir nuo 16:00 iki 19:00 vakaro. Jei mūsų maršrutas kerta šiuos „karštus taškus“, būtina tai apskaičiuoti. Jei išvyksime taip, kad šį laiką praleistume poilsio pertraukoje, tai bus idealu.

Atvykus į Olandiją, situacija keičiasi. Olandija yra labai tankiai gyvenama šalis, o keliai, nors ir puikiai prižiūrimi, yra tiesiogiai užpildyti. „Randstad“ – aglomeracija, kurioje gyvena didžioji šalies dalis (Amsterdamas, Haga, Roterdamas, Utrechtas) – yra viena didžiausių spūsčių sričių Europoje. Čia eismas intensyvus beveik visą dieną.

Svarbiausia čia yra pasirinkti tokį išvykimo laiką, kad prie Olandijos sienos arba didžiųjų miestų prieigų nepatektume būtent aukščiausio rytinio ar vakarinio piko metu. Pavyzdžiui, jei planuojate atvykti į Amsterdamą apie 08:00 ryto, reikėtų tikėtis, kad paskutiniai 50 kilometrų gali užtrukti valandą ar daugiau. Geriau atvykti vėliau (priešpiet arba po pietų), kai intensyvumas šiek tiek leidžiasi.

Vairuotojo poilsis ir saugumas

Negalima kalbėti apie išvykimo laikus neužsiminant apie vairuotojo režimą. Tarptautiniuose pervežimuuose galioja griežtos Europos Sąjungos taisyklės. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti bent 45 minučių pauzę. Per parą vairavimo laikas negali viršyti 9 valandų (išskirtiniais atvejais 10 valandų, ne dažniau kaip du kartus per savaitę).

Ką tai reiškia klientui? Tai reiškia, kad net jei kelionė atrodo trumpa žemėlapyje, realiai ji bus ilgesnė dėl šių stabdymų.

Profesionalios pervežimų kompanijos planuoja išvykimą taip, kad šios privalomos pauzėtų nebutų ten, kur neturima kur sustoti (pvz., statomoje autostrados dalyje), o ose, kur yra patogios poilsio zonos, restoranai ir tualetai. Jei išvyksime neapsibrėžtu laiku, gali atsitikti taip, kad 4,5 valandų vairavimo limitas baigsis tiesiogiant spūstyje prie Roterdamo uosto. Tai ne tik pavojingu, bet ir nelegalu, o vairuotojas bus priverstas stabdyti ten, kur leidžia techninės sąlygos, kas sukels nepatogumų keleiviui.

Todėl patogus išvykimo laikas yra toks, kuris leidžia sinchronizuoti vairuotojo 4,5 valandų ciklus su poilsio zonomis Lenkijoje ir Vokietijoje, taip užtikrinant, kad paskutinė kelionės į Olandiją atkarpa būtų atliekama vairuotojui esant gerai poilsiui.

Metų laikų ir savaitgalių įtaka

Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kada vykstate. Savaitgaliais (šeštadieniais ir sekmadieniais) sunkvežimių kelyje yra mažiau, nes dauguma jų yra poilsio režime. Tai gali atrodyti kaip pranašumas, tačiau yra ir „viliotoji“ – savaitgaliais keliauja daugiau turistų, lėtai važiuojančių automobilių su priekabomis, o Olandijoje ir Vokietijoje dažnai vyksta kelių remonto darbai, kurie būtent savaitgaliais intensyviai daromi.

Žiemą situacija dar labiau komplikuojasi. Tada aš visada rekomenduoju išvykti vėliau ryte (pvz., 08:00 ar 09:00), kad praleistume naktį, kai temperatūra nukrenta žemiau nulio, o keliai gali būti slidūs. Naktinis važiavimas žiemą per Lenkiją ir Vokietiją reikalauja neįtikėtino koncentracijos ir patirties. Nors mūsų vairuotojai turi žieminę padangų komplektaciją ir ilgametę patirtį, saugumo sumetimais žiemos naktį geriau praleisti poilsio zonoje nei ant slidžios autostrados.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu atsakymus į klausimus, kuriuos dažniausiai girdėnu iš savo klientų per šiuos dvidešimt metų. Jie padės jums suprasti subtilybes ir geriau pasiruošti kelionei.

1. Kokia geriausia diena savaitės išvykti į Olandiją, kad išvengti spūsčių? Gerbiausia diena yra trečiadienis arba ketvirtadienis. Šias dienas eismas yra labiausiai išlygintas – darbo dienų intensyvumas dar neįgijo inercijos, o savaitgaliniai turistai dar neprasidėję. Sekmadienio vakare ir pirmadienio rytą eismas yra intensyviausias dėl grįžtančių į darbą žmonių, todėl šias dienas geriau vengti, jei kelionės data nėra fiksuota.

2. Ar tikrai yra svarbu, kada išvykstame, jei vairuotojas vis tiek vairs 20 valandų? Tai vienas didžiausių mitų. Vairuotojas ne vairuoja 20 valandų iš eilės. Jis vairuoja intervalais su privalomais poilsiais. Išvykimo laikas lemia, kada šie poilsiai įvyks. Jei išvyksite taip, kad poilsiai kristų ant nakties (kai rega prastėja) ar ant didžiausių spūsčių, kelionė bus pavojinga ir nepatogi. Teisingas išvykimas užtikrina, kad vairuotojas poilsis būtų planšus ir saugus.

3. Kodėl dažnai atvykstame vėliau nei planuota, jei išvykome laiku? Net jei išvykstate tiksliai laiku, kelyje įvyksta daug neprognozuojamų dalykų: avarijos, staigus blogas oras (liūtys Vokietijoje arba rūkas Olandijoje), pasienio kontrolės (nors retos, bet galimos), arba dideli remonto darbai. Mūsų patirtis leidžia mums numatyti tokias situacijas ir rasti maršruto alternatyvas, tačiau 100 % tikslumo garantuoti negali niekas, todėl visada rekomenduoju planuoti atvykimą su laiko rezervu.

4. Ar naktinis važiavimas yra saugesnis nei dieninis? Ne visada. Naktį eismas mažesnis, tačiau rizikos kitos: vairuotojams gali užklupti mieguistumas, rega yra prastesnė, o kelyje dažniau pasitaiko gyvūnų (ypač Lietuvoje ir Lenkijoje). Be to, naktį daugiau vairuoja vairuotojai, kurie gali būti pavargę ar net neblaivūs. Mūsų kompanija vengia naktinio važiavimo, jei tik įmanoma, ir visada pasirūpina, kad vairuotojas būtų pilnai atilsęs prieš tokias atkarpas.

5. Kaip dienos metu (pik valandomis) įveikiamas Ruhro regionas Vokietijoje? Ruhro regionas (Dortmundas, Esenas, Diuseldorfas) yra viena tankiausių pramoninių zonų Europoje. Čia spūstys būna nuolatos. Mūsų strategija – planuoti išvykimą taip, kad šį regioną praplėštume arba anksti ryte (prieš 06:00) arba po pietų (po 14:00), kai intensyvumas šiek tiek leidžiasi. Kartais naudojame aplinkkelius, nors ir ilgesnius, bet leidžiančius išvengti srauto susidūrimo.

6. Ar keleivis gali įtakoti išvykimo laiką? Absoliučiai taip. Jei keleivio skrydis į Lietuvą atvyksta vėlai vakare, o jis nori išvykti tą pačią naktį, mes kaip profesionalai įvertiname rizikas. Jei vairuotojas jau buvo užsiėmęs kitu reisu arba nepakankamai atilsęs, mes atsisakysime tokio neatsakingo išvykimo. Saugumas viršija kliento pageidavimus. Tačiau jei įmanoma sureguliuoti grafiką, mes darysime viską, kad pritartume prie keleivio poreikių nekenkdami saugumui.

7. Kokie yra pagrindiniai pavojai važiuojant per Lenkiją? Lenkijoje pastaraisiais metais keliai tapo gerokai geresni, tačiau kelių aplinka vis dar skiriasi. Čia dažnai pasitaiko staigių greičio apribojimų mažuose miestuose, o vietiniai vairuotojai kartais elgiasi neprognozuojamai. Be to, Lenkijoje yra daug „Ganzos“ (mobilų greičio matavimo prietaisų). Todėl labai svarbu, kad vairuotojas būtų atsargus ir laikytės greičio, o tai reikalauja geros koncentracijos, todėl naktinis važiavimas čia yra ypač pavojingas.

8. Kaip pasiruošti ilgai kelionei keleiviui? Nepriklausomai nuo to, kada išvyksite, pasiruošimas yra raktas į komfortą. Rekomenduoju pasiimti nedidelę pagalvę, antklodę (jei labai jautrumaite šalčiui, nes naktį autobuse gali būti vėsu), užsidėti patogius drabužius ir batus. Būtinai pasiimkite vandens ir lenggų užkandžių. Nors mes sustojame poilsio zonose, kur galima nusipirkti maisto, turėti savo atsargą visada patogu, ypač jei atsitiks staigus stabdymas eisme.

9. Ar kokia nors skirtumas tarp atvykimo į šiaurinę (Amsterdamas) ar pietinę (Eindhovenas) Olandijos dalį? Yra, ir ne tik atstumu. Pietinė dalis (Eindhovenas, Mastrichtas) yra arčiau Belgijos sienos, todėl ten gali susidaryti spūstys dėl tranzitinio eismo iš Belgijos. Šiaurinė ir vakarinė dalis (Amsterdamas, Roterdamas) kenčia darbuotojų migrantų srautus. Važiuojant į pietus dažniau tenka susidurti su Belgijos sunkvežimių srautu, o į šiaurę – su didmiesčio spūstimis. Planuodami išvykimą, mes atsižvelgiame į konkretų miestą.

10. Kodėl kai kurios kompanijos siūlo kelionę trumbesnę nei jūs? Gali būti dvi priežastys. Pirmoji – jie nesilaiko taisyklių (vairuotojai vairuoja per ilgai be poilsio, ką rodo tachografo duomenys). Antroji – jie skaičiuoja „teorinį“ laiką be realių sustojimų, arba tiesiog meluoja, kad pritrauktų klientą. Mūsų kompanija visada pateikia realų laiko įvertinimą. Geriau atvykti valanda ar dvi vėliau, bet saugiai ir ramiai, nei girti pažadus apie neįmanomą greitį. Mano dvidešimt metų patirtis moko, kad sklandumas ir saugumas kainuoja daugiau nei kelios valandos.

Išvada

Apibendrinant, patogaus ir saugaus keleivių pervežimo į Olandiją paslaptis slypi ne greičio matuoklyje, o protingame planavime ir išvykimo laiko pasirinkime.