Patogus ir greitas keliavimas iš Olandijos į namus: Eksperto vadovas be nereikalingų klodų

Įvadas

Kelionė iš Nyderlandų (Olandijos) į Lietuvą arba platesnįjį Baltijos regioną daugeliui mūsų tapo kasdieniu rutina. Po šimtų ar net tūkstančių nuvažiuotų kilometrų, ačiu Dievui, šiuolaikinė logistika pasikeitė nepalyginamai, palyginti su tuo, kas buvo prieš dvidešimt ar trisdešimt metų. Tada tai buvo tikrasis išbandymas: ilgos eilės pasienio punktuose, seni, garsiai barškantys autobusai, be jokių patogumų, ir kelionės, trukusios dviem paroms. Dabar, kai kalbame apie patogų ir greitą keliavimą iš Olandijos į namus, situacija yra radikaliai kitokia.

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dviem dešimtmečiais, mačiau šios srities evoliuciją nuo paprastų krovininių furgonų, kuriais kartais tekdavo keliauti ir pačioms vairuotojams, iki modernių, "smart" technologijomis aprūpintų keleivinių autobusų. Šiandien keliauti iš Amsterdamo, Roterdamo, Hagos ar Eindhoveno atgal į Lietuvą gali būti ne tik būtinybė, bet ir malonus poilsis. Tačiau, kad kelionė būtų tikrai patogi ir, svarbiausia, saugi, būtina žinoti keletą esminių dalykų. Ne visi tiekėjai vienodi, ne visi maršrutai vienodi ir, tikėtina, jūsų lūkesčiai gali skirtis nuo realybės, jeigu nepasiruošiate iš anksto.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, kaip išvengti dažniausių klaidų, ką tiksliai reikia ieškoti renkantis pervežėją ir kaip pasiruošti ilgai kelionei, kad ji neapsimokėtų kaip prasta nuotaika. Mūsų tikslas – paprastas: jums sėdėti į autobusą ar automobilį Olandijoje ir atsibusti namuose ramybės bei komforto sąlygomis. Svarbu suprasti, kad "greitas" ne visada reiškia "apskritas 120 km/val", o "patogus" – ne tik minkštos sėdynės. Tai sudėtingas procesas, kurį sudaro maršruto planavimas, vairuotojų kompetencija, techninė būklė ir, žinoma, kainos bei kokybės santykis.

Saugumas visada yra prioritetas numeris vienas. Per savo karjerą esu matęs, kaip bandymus sutaupyti kuro ar pailsėjimo laiko baigdavosi prastesniu aptarnavimu ar net pavojingomis situacijomis kelyje. Todėl šiame tekste rasite ne tik reklaminių frazių, bet ir gilaus, "žemiško" supratimo apie tai, kas vyksta už vairuotojo vairo ir dienos šviesos. Noriu, kad jūsų kelionė namo būtų tokia, kurios galėtumėte pasitikėti.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kurį sukūriau remdamasis daugiamete praktika ir keleivių klausimais, dažniausiai kylančiais planuojant kelionę iš Olandijos.

1. Koks yra greičiausias ir patogiausias būdas nukeliauti iš Olandijos į Lietuvą?

Šiuo metu greičiausias ir dažniausiai pasirenkamas būdas yra kelionė moderniu keleiviniu autobusu. Nors lėktuvai gali atrodyti greičiau, atsižvelgiant į laiką, skirtą nusigauti į oro uostą, registraciją, bagažo apdorojimą ir galimą nukrypimą nuo pagrindinių miestų, autobusas dažnai tampa absoliučiu lyderiu pagal "duris į duris" principą.

Patogumas šiuo atveju apibrėžiamas ne tik greičiu. Modernūs autobusai, kuriais dabar važiuojama iš Olandijos, yra aprūpinti WC, kondicionieriais, individualiais skaitymo lempomėmis, WiFi ryšiu (nors jis gali svyruoti kelyje) ir, svarbiausia, ergonomiškomis sėdynėmis, kurios gali atsilenkti iki 45 ar net daugiau laipsnių. Be to, dauguma pervežėjų siūlo tiesioginius reisus be daugelio persėdimų, kas leidžia išlikti toje pačioje transporto priemonėje nuo išvykimo iki atvykimo. Alternatyva – privatūs pervežimai automobiliais ("bussing" arba individuali taxi paslauga) – yra dar patogesnė, tačiau brangesnė, tad pasirinkimas priklauso nuo jūsų biudžeto.

2. Kiek laiko trunka tokia kelionė ir kodėl trukmė gali skirtis?

Atstumas nuo centrinės Olandijos (pvz., Amsterdamo ar Utrechto) iki Vilniaus yra apie 1600–1700 kilometrų. Idealiu atveju, esant puikioms oro sąlygoms ir minimaliam eismo intensyvumui, kelionė gali trukti apie 18–19 valandų. Tačiau mano ilgametė patirtis rodo, kad realus vidurkis svyruoja nuo 20 iki 24 valandų.

Kodėl taip vyksta? Priežastys yra kelios. Pirmiausia, tai vairuotojų darbo ir poilsio režimas (tachografai), kurie yra griežtai reglamentuojami ES teisės aktų. Vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką kas 4,5 valandos vairavimo. Tai negali būti apeinama – tai saugumo klausimas. Antroji priežastis – eismo kamščiai, ypač Vokietijoje (Ruhro sritis) ir Lenkijoje. Trečia – techninės pertraukos degalams užpilti. Taip pat svarbu atsižvelgti į metų laiką: žiemos sąlygos, sniegas ar ledas kelyje gali prailginti kelionę net keliomis valandomis. Todėl visada verta planuoti kelionę su laiko atsarga.

3. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją? Ką reikia patikrinti prieš perkant bilietą?

Rinktis pervežėją reikia atsakingai, nes rinkoje yra ir nedidelių, mažai patirties turinčių vežėjų. Pirma, patikrinkite, ar įmonė turi licenciją keleiviniams tarptautiniams pervežimams atlikti. Tai pagrindinis saugumo garantas. Antra, atkreipkite dėmesį į autobusų amžių. Naujesni autobusai (ne senesni kaip 5–7 metai) ne tik tikimes užtikrina didesnį komfortą, bet ir yra techniškai patikimesni.

Trečia, skaitykite atsiliepimus internete, ypač socialiniuose tinkluose (Facebook grupėse, pvz., "Lietuviai Olandijoje"). Žmonės dažnai pasidalina savo neigiamomis patirtimis dėl vėlavimų, šaltų autobusų ar nemalonių vairuotojų. Ketvirta, pasidomėkite, ar įmonė turi savo dispečerinę paslaugą, veikiančią 24/7. Jeigu įvyksta nesklandumų kelyje, būtina galėti susisiekti su gyventu žmogumi, o ne su automatu. Aš visada patariu rinktis tokius pervežėjus, kurie savo veiklą vadina "krovininiai-keleiviniai pervežimai" – tai dažnai rodo, kad jie yra prisitaikę dirbti su sunkesnėmis sąlygomis ir labiau vertina laiką.

4. Ar verta rinktis naktinį reisą ar dieninį?

Tai klausimas asmeninio pasirinkimo ir jūsų organizmo būdo. Naktiniai reisai yra populiariausi, nes leidžia sutaupyti dienos (ir tolygiai – nakvynės viešbutyje) bei atvykti į Lietuvą ryte ar dienos pradžioje, taip išlaikant visą dieną reikalams. Tačiau naktinės kelionės gali būti pavojingos žmonėms, turintiems sveikatos problemų (širdies, kraujospūdžio).

Dieniniai reisai leidžia matyti kraštovaizdį, mažiau trikdo miego ritmą, tačiau praleidžiate visą dieną autobuse. Be to, dienomis eismas yra intensyvesnis, ypač miestuose, kas gali šiek tiek prailginti kelionę. Jei pasirinksite naktinę kelionę, būtinai pasirūpinkink kaklo pagalve (jeigu autobuse nėra patogių) ir užsidėkite akliukus, kad galėtumėte užmigti nepriklausomai nuo to, ar šviesa degi kabinoje.

5. Kiek bagažo galima pasiimti su savimi ir ką daryti, jeigu daugiau?

Standartai šioje srityje gali skirtis, tačiau dažniausiai kaina apima vieną didelį lagaminą (iki 20–25 kg), patalpinamą po autobusu, ir vieną rankinį bagažą, kurį galima laikyti su savimi kėdėje viršuje arba po kojomis. Tai yra pakankamai, jeigu keliaujate atostogauoti ar trumpam apsilankyti namuose.

Tačiau lietuviai, dirbantys Olandijoje, dažnai veža daug daugiau – maisto produktus, statybines medžiagas, techniką. Jeigu turite daugiau bagažo, būtinai praneškite apie tai pervežėjui iš anksto. Papildomas vietos bagažui užsakymas kainuoja papildomai, tačiau tai yra būtina. Negalima tikėtis, kad vairuotojas priims "ką nors" be registracijos, nes tai pažeidžia saugumo taisykles (gali užblokuoti išvykimo angas arba perkrauti ašį). Aš asmeniškai mačiau daugybę situacijų, kai keleiviai stengdavosi įsikalbėti vairuotoją vietoje, o tai baigdavosi konfliktais arba atsisakymu vežti.

6. Kaip vyksta pasienio kontrolė ir ar reikalingi dokumentai?

Kadangi Lietuva ir Olandija yra Šengeno zonos šalys, fizinės pasienio kontrolės (pasų žymėjimo) paprastai nėra. Tai didelis privalumas, leidžiantis sutaupyti valandų ties patikrinimais. Tačiau nereikėtų užmiršti, kad maršrutas eina per Vokietiją ir Lenkiją, kurios taip pat yra Šengeno erdvėje.

Nepaisant to, visada su savimi turėkite galiojantį asmens dokumentą – pasą arba asmens kodą (taip pat vairuotojo pažymėjimą, jeigu vairuojate). Retkarčiais, ypač artėjant šventėms ar padidintos migracijos laikotarpiais, policija gali atlikti rinktinius patikrinimus netoli sienų arba greitkeliuose. Jeigu keliaujate su vaiku, kuris nėra jūsų, būtinai turėkite raštišką tėvų (globėjų) sutikimą, kitaip galite susidurti su nesklandumais, o vaikas gali būti nuimamas iš autobuso patikrinimui.

7. Ar galima keleiviams vairuoti savo automobiliu, sekančiam už autobuso (auto pervežimas)?

Taip, tai labai populiari paslauga, vadinama "auto pervežimu" arba "autobusu užkabinamais automobiliais". Principas paprastas: keleiviai važiuoja patogiu autobusu, o jų automobiliai yra vežami specialioje platformoje (puspriekabėje) už autobuso. Tai išspręžia problemą tiems, kurie nenori vairuoti 1500 km pavargę po darbo, tačiau namuose nori turėti savo transporto priemonę.

Čia labai svarbu pasitikėti pervežėju. Automobilis turi būti tvirtai užfiksuotas, o vairuotojas – labai patirtas, nes manevruoti su ilgu "uodegos" rinkiniu per miestus ar siaurus posūkius yra sunkiau nei su paprastu autobusu. Prieš pasirašant sutartį, įsitikinkite, ar įmonė turi draudimą jūsų automobiliui pervežimo metu. Nors incidentai reti, bet jie įvyksta, ir geriau žinoti, kad žala bus padengta.

8. Ką daryti, jeigu autobusas vėluoja arba sugenda kelyje?

Tai bene bjauriausia situacija, tačiau su ja susiduriamas retai, jeigu pasirenkame patikimus carrier'ius. Jeigu vėlavimas yra nedidelis (1–2 valandos), dažniausiai tai susiję su eismo sąlygomis. Tokiu atveju reikia kantriai laukti ir sekti situaciją.

Jei autobusas sugenda techninių priežasčių, patikima įmonė turi veikti greitai: išsiųsti rezervinį autobusą iš arčiausiai esančio bazės arba, jeigu tai neįmanoma, organizuoti pervežimą kitiems autobusams (partneriams). Svarbiausia – neprarasti ryšio su dispečeriu. Jeigu jūsų pervežėjas neatsiliepia į skambučius ar neinformuoja apie situaciją, tai yra blogas ženklas. Tokiu atveju verta turėti pasirašytą sutartį, kurioje būtų numatytos kompensacijos už didelius vėlavimus (dažniausiai tai grąžinama dalis bilieto kainos arba nuolaida kitai kelionei).

9. Ar galima vežti gyvūnus (šunis, kates) ir kokia tvarka?

Taip, dauguma tarptautinių pervežėjų leidžia vežti nedidelius gyvūnus (dažniausiai šunis ir kates), tačiau tai yra griežtai reglamentuojama. Gyvūnas privalo būti transportuojamas specialioje transportinėje dėžėje (krate), kurioje gali užimti rankinio bagažo vietą. Be to, gyvūnas turi turėti visus reikalingus dokumentus: mikroschemą (čipą), galiojančią pasą ir, jei reikia, antšerdžio vakcinacijos pažymėjimą (nors šių reikalavimų nėra judant Šengeno viduje, bet jie gali būti reikalingi dokumentų patikrinimo atveju).

Dėl alergijos ir kitų keleivių patogumo, gyvūnai dažniausiai negali būti išleisti iš dėžės ar leisti ant sėdynių. Prieš perkant bilietą, būtina informuoti dispečerį apie ketinamą vežti gyvūną, nes viename autobuse dažniausiai leidžiama vežti tik ribotą gyvūnų skaičių (pvz., 2–3). Didelių šunų (ne dėžėse) vežimas paprastai neleidžiamas, išskyrus išimtinius atvejus (pvz., aklųjų šunys).

10. Kaip užtikrinti, kad bilietas kainuoja pigiau, nei įprasta?

Kainų dinamika šioje rinkoje priklauso nuo sezono, dienos ir paklausos. Pagrindinė taisyklė – kuo anksčiau užsiperkate bilietą, tuo jis pigesnis.