Patogiausi išvykimo laikai kelionėms mikroautobusais į Olandiją: Eksperto Vadovas

Kelionė į Olandiją (Nyderlandus) mikroautobusu yra vienas populiariausių būdų pasiekti šią šalį ne tik dėl ekonomiškumo, bet ir dėl tam tikro komforto, kurio siūlo modernūs keleiviniai transporto priemonės. Tačiau, turint dešimtmetų patirtį tarptautinių pervežimų srityje, galiu drąsiai teigti: sėkminga kelionė neprasideda tada, kai užsisedate į sėdynę, o dar gerokai anksčiau – pasirinkus teisingą išvykimo laiką. Dauguma keleivių dažnai klaidingai mano, kad svarbiausia yra tik kaina ar atvykimo adresas, nors realybėje būtent išvykimo valanda nulemia jūsų fizinę būklę po beveik 1700–1800 kilometrų kelionės, saugumą ir netgi galimybę laiku susitikti su artimaisiais ar verslo partneriais.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu giliomis žiniomis apie tai, kaip logistika, kelių eismo intensyvumas ir vairuotojų darbo režimai veikia kelionės kokybę. Suprasdami, kas vyksta „po gaubtu“, galėsite ne tik išvengti nereikalingo streso, bet ir pasirinkti tokį maršrutą, kuris leis atvykę Olandijoje jaustis gaiviai ir pilnai pasiruošęs savo planams.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kodėl išvykimo laikas yra toks svarbus tokioms ilgomms kelionėms?

Kelionė iš Lietuvos į Olandiją nėra paprasta važiavimas mieste. Tai yra ilgas maršrutas, kertantis kelias valstybes, skirtingus kelių dangos paviršius ir, svarbiausia, skirtingas eismo sąlygas. Ilgąją kelionę galima suskirstyti į etapus: Lietuva/Latvija, Lenkija, Vokietija ir Belgija/Olandija. Kiekvienas šių etapų turi savo „pikų“ valandas, kai eismas intensyviausias.

Jei išvyksite netinkamu laiku, rizikuojate užstrigti Vokietijos automagistralių spūstyse (vokiškai – „Stau“), kurios gali atidėlioti atvykimą valandomis. Be to, žmogaus biologinis laikrodis turi įtakos. Jei pradėsite kelionę 3 valandą ryto, kai organizmas nėra pasiruošęs aktyviam veiksmui, pirmosios kelionės valandos bus kur kas sunkiau iškenkiamos. Tinkamai pasirinkus išvykimą, mes galime taip suplanuoti vairuotojo poilsio pertraukas, kad jos sutaptų su mažiausiai judriu eismu, o keleiviai galėtų ramiai užmigti naktį ir atsibusti ryte jau beveik atvykę į tikslą.

2. Ar geriau vykti naktį ar dieną?

Tai vienas dažniausiai diskutuotų klausimų. Naktinis važiavimas turi savų privalumų: mažiau sunkvežimių keliuose, mažesnė eismo intensyvimas, o keleiviai gali praleisti didžiąją kelionės dalį miegodami. Tačiau čia yra ir „vabzdžių“. Naktį vairuotojui daugiau reikia pastangų išlikti budriam, o regėjimo laukas yra ribotas. Be to, jeigu kelionė prasideda vėlai vakare, pirmoji ilga pertrauka (po 4,5 valandų vairavimo) gali kristi į ankstyvą rytą, kai dar šalta ir tamsu, kas ne visada patogu keleiviams išlipti pailsėti.

Dieninis važiavimas leidžia mums matyti maršrutą, o vairuotojui lengviau išlaikyti budrumą. Tačiau dienomis, ypač pietų metu, eismas Vokietijoje gali būti itin sunkus. Mano patirtis rodo, kad „auksinis vidurkis“ yra popietės išvykimas (pvz., 14:00–16:00 val). Tokiu atveju pirmosios kelionės valandos praeina ramiau, o naktį, kai eimas labai retėja, keleiviai jau įpranta su mikroautobusu ir gali ramiai užmigti. Taip išvengiame ankstyvo ryto išvykimo streso ir naktinio važiavimo pirmose, pavojingiausiose valandose.

3. Kaip išvykimo laikas veikia vairuotojo darbo grafiką ir poilsio pertraukas?

Tai techninis, bet labai svarbus dalykas, kurį dažnai pamiršta keleiviai. Pagal ES direktyvas ir „Lenkų laikrodžio“ taisykles (kurios taikomos ir mūsų vairuotojams), vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (arba padalinti ją į 15 min. + 30 min.). Po 9 valandų vairavimo vairuotojas privalo atlikti 11 valandų ilgio nepertraukiamą poilsį.

Jei išvyksite ryte, pavyzdžiui, 8:00 valandą, tai reiškia, kad pirmoji pertrauka bus 12:30, o antroji – 17:00. Tada, atvykus į poilsio vietą (pavyzdžiui, Vokietijos viduryje), vairuotojas gali pradėti poilsį jau 20:00 valandą. Jeigu jis pradeda poilsį per anksti, jis gali baigti jį per anksti (pvz., 7:00 ryto) ir turėti laukti, kol prasidės darbo diena, arba, jei poilsis baigiasi vėlai, atvykimas į Olandiją gali nukelti į pavakarę. Todėl mes stengiamės derinti išvykimo laiką taip, kad 11 valandų poilsis prasidėtų vėlai vakare (apie 22:00–23:00), kad vairuotojas galėtų išsimiegoti ir ryte (apie 9:00–10:00) tęsti kelionę šviesiu paros metu, taip užtikrindamas saugų atvykimą priešpiet.

4. Kada reikia išvykti, kad Olandijoje atvyktum darbo dieną ryte?

Jei jūsų tikslas – atvykti į Amsterdamą, Roterdamą ar Eindhoveną darbo dienos rytu (pavyzdžiui, iki 9:00 valandos), skaičiuokite, kad kelionė trunka maždaug 18–20 valandų, atsižvelgiant į sustojimus. Tai reiškia, kad turėtumėte išvykti maždaug 13:00–14:00 dienos prieš tai. Tačiau čia yra pavojus: jei išvyksite antradienį vidurdienį, atvyksite trečiadienio ryte. Viskas atrodo paprasta.

Bet kas nutinka, jei kelyje užstringame 2 valandas dėl avarijos Lenkijoje? Atvykimas pavėluoja iki 11:00 valandos. Todėl, jei turite kritišką susitikimą ryte, visada rekomenduoju išvykti viena diena anksčiau arba pasirinkti vėlesnį išvykimą (pvz., 16:00–17:00), taip užtikrindamas papildomą laiko rezervą. Be to, reikia atsižvelgti į Olandijos eismo sąlygas: rytinis spūstis aplink didžiuosius miestus prasideda maždaug nuo 7:00 valandos. Jeigu atvyksite 7:30, gali tekti stovėti eismuje dar valandą, kol pasieksite miesto centrą. Saugiau yra planuoti atvykimą tarp 10:00 ir 14:00 valandos, kai pietų eismas dar ne tokia intensyvus.

5. Ar savaitgalio išvykimas yra geresnis nei darbo dienos?

Savaitgalis turi savų niuansų. Vakarais (penktadienį ir šeštadienį) eismas gali būti intensyvesnis dėl grįžtančių iš poilsio arba vykstančių savaitgalių keliautojų. Tačiau Vokietijoje ir kai kuriose kitose šalyse sunkvežimių eismas savaitgaliais yra ribojamas arba mažesnis. Tai gali gerokai palengvinti mūsų kelionę, nes mikroautobusui nereikės vengti tūkstančių sunkvežimių spūsčių.

Kita vertus, sekmadienio vakarais ir pirmadienio rytomis eismas vėl padidėja. Jeigu kelionės trukmė leidžia, mėgstu siūlyti išvykti šeštadienio dieną (priešpiet ar popiet). Tada naktį važiuojame pro Vokietiją, kai eismas ramiausias, o sekmadienio rytą atvykstame į Olandiją pailsėję. Taip išvengiame penktadienio vakaro streso, kai visi skubia namo, ir sekmadienio vakaro „maratono“, kai visi grįžta. Tačiau reikia prisiminti, kad savaitgaliais kai kurios poilsio aikštelės gali būti pilnesnes, o maisto prekybos centrai uždarus anksčiau, todėl planuojant maršrutą reikia atsižvelgti ir į maitinimo galimybes.

6. Kaip sezonas (vasara vs. žiema) veikia optimalų išvykimo laiką?

Žiema ir vasara reikalauja visiškai skirtingo požiūrio. Vasarą (ypač liepą–rugpjūtį) Europos keliais pasitaiko daugybė statybų objektų. Vokietijos automagistralėse (Autobahn) dažnai uždaromos juostos, kas sukelia milžiniškas spūstis. Vasarą taip pat padidėja turistų srautai. Vasarą rekomenduoju išvykti anksti ryte (apie 5:00–6:00 valandą) arba vėlai vakare (po 20:00), kad išvengtume karščiausios dienos dalies ir didžiausių spūsčių.

Žiemos situacija kitoka. Dienos trukmė trumpa, jau nuo 16:00 valandos užtemsta. Vairuoti tamsu, be to, esant galimam sniegui ar ledui, yra pavojingiau ir lėčiau. Žioma geriau išvykti dieną, kad kuo didesnę kelionės dalį įveiktume šviesoje. Jeigu išvyksite 10:00 valandą ryto, didžioji dalis kelionės per Lenkiją ir Vokietiją įvyks dienos metu, kas leis vairuotojui geriau matyti kelio dangą. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad žiemą poilsio pertraukose gali būti šalta, todėl ilgesnės pertraukos (pvz., 45 min. vietoje 15 min.) yra būtinos ne tik dėl įstatymų, bet ir dėl keleivių komforto – reikia pašilti.

7. Ar „door-to-door“ (iki durų) paslauga veikia išvykimo laiką pasirinkiant?

„Door-to-door“ paslauga, kai mes paimame keleivius iš namų ir vežame tiesiai į adresą Olandijoje, yra labai patogi, bet ji prideda papildomo kintamojo – laiko rezervo. Jeigu grupės surinkimas vyksta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose, tai gali užtrukti 1–2 valandas ilgiau nei numatyta. Keleiviai gali pavėluoti, o bagažo pakrovimas trunka ilgiau.

Todėl, jeigu užsakote „door-to-door“ pervežimą, rekomenduoju planuoti išvykimą iš pirmojo punkto (pavyzdžiui, Vilniaus) apie 1–2 valandas anksčiau nei būtų įprasta. Jei norime atvykti į Olandiją ryte, o turiu apvažiuoti 5 miestus Lietuvoje, tai reiškia, kad pirmąjį keleivį reikės pasiimti dar giliau naktį. Čia svarbu suderinti lankstinumą. Kartais geriau nuspręsti susirinkti viename taške (pvz., Vilniaus ar Kauno centro vietoje), kad išvyktume vėliau, bet užtikrintume, kad visi laiku sėdėsime ir važiuosime be nereikalingų sustojimų po miestą. Tai leidžia pasiekti Olandiją greičiau, nors išvykimas iš konkretaus keleivio namų gali atrodyti „ne patogiausias“ laiku.

8. Kaip išvengti Vokietijos automagistralių spūsčių pasirinkus išvykimą?

Vokietija yra „kaklas“, pro kurį turi praeiti bet koks maršrutas į Vakarus. Vokietijos eismo spūstys yra legendinės. Jos dažniausiai susidaro apie 7:00–9:00 ryto ir 16:00–19:00 vakaro. Taip pat spūstys dažnai būna prie didžiųjų miestų: Berlyno, Hamburgo, Kelno, Duisburgo.

Kad išvengtume šių spūsčių, mes stengiamės taip suderinti išvykimo laiką, kad pravažiuoti pro šiuos „karštus taškus“ būtų naktį arba pietų pertraukos metu (kai eismas šiek tiek retėja). Pavyzdžiui, jei išvykime iš Lietuvos 15:00 valandą, tai pro Berlyną ir Vokietijos vidurį važiuosime maždaug 2:00–4:00 valandą nakties. Tuo metu keliai tušti, ir važiavimas yra sklandus. Jei pavėluotume ir išvyktume 20:00 valandą, tai ryte 8:00 būtume ties Duisburgu arba Esenu, kas yra viena uždaugiausių vietų Europoje. Tokios strategijos (naktinio važiavimo pro sunkiausias vietas) pasirinkimas yra vienas pagrindinių dalykų, leidžiančių taupyti laiką.

9. Kaip išvykimo laikas veikia bilieto kainą?

Nors mikroautobusų pervežimų kaina nėra tokia dinamiška kaip lėktuvų bilietų, kai kurie logistikos aspektai gali įtakos galutinę sumą. Pavyzdžiui, naktiniai išvykimai arba išvykimai šventinėmis dienomis gali reikalauti mokėti papildomą mokestį vairuotojui už darbą naktį arba šventėmis.