Krovinių pervežimas į Olandiją: Kasdieniai reisai, Logistika ir Eksperto Patarimai

Įvadas

Pervežimų į užsienį industrija, ypač kai kalbame apie tokias svarbias rinkas kaip Olandija, nebeužtikrina tik paprasto prekių perkėlimo iš taško A į tašką B. Es dirbęs šioje srityje daugiau kaip dvidešimt metų, mačiau, kaip pasikeitė klientų lūkesčiai ir kaip logistika tapo verslo ašimi. Olandija (Nyderlandai) vienareikšmiškai yra vienas svarbiausių logistikos mazgų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Roterdamo uostas, vienas didžiausių ir užimčiausių pasaulyje, bei šalies geografinė padėtis lemia tai, kad krovinių srautai čia niekada nenuslūgsta.

Kasdieniai reisai į Olandiją – tai ne tik marketingo frazė, o būtinybė šiuolaikiniame verslo pasaulyje. Lietuvos verslo atstovai, eksportuojantys savo produkciją į Vakarų Europą, arba importuojantys prekes iš ten, negali sau leisti laukti savaitėmis, kol surinksis pilna mašina. Štai čia ir įsivaizduoja dalinių krovinių (groupage) ir kasdienių išvykimų svarba. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, paaiškinsinu, kaip vyksta procesas, ką tiksliai reiškia „kasdienis reisas“ ir kodėl Olandija yra tokia patraukli, bet ir reikalaujanti rinka.

Mes aptarsime viską nuo dokumentų tvarkymo iki kainos formavimo, nuo krovinio paruošimo iki to, kas vyksta pasienio punktuose. Nors Lietuva ir Olandija yra Schengeno erdvėje, o tai labai supaprastina pervežimus, tarptautinė logistika vis tiek turi savų niuansų, apie kuriuos klientas turi žinoti, kad išvengtų nereikalingų nesklandumų. Mano tikslas – suteikti jums pilną vaizdą, kad, kai užsisakysite pervežimą, jausdames saugiai ir suprastumėte kiekvieną proceso etapą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt dažniausiai man kylančių klausimų iš klientų, kurie planuoja siųsti krovinius į Olandiją. Atsakymai paremti ilgamečia praktika ir žiniomis apie šios šalies specifiką.

1. Kiek laiko trunka krovinio pervežimas iš Lietuvos į Olandiją?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Oficialiai, atsižvelgiant į distanciją (pavyzdžiui, nuo Vilniaus ar Kauno iki Amsterdamo ar Roterdamo), važiavimo trukmė be sustojimų sudarytų apie 18–20 valandų. Tačiau tarptautiniame pervežime svarbu ne tik vairuotojo greitis, bet ir poilsio režimas, krovinių įkėlimo/iškrovimo laikas bei galimi eismo įvykiai.

Kai kalbame apie kasdienius reisus, logistikos kompanijos paprastai numato standartinę pristatymo trukmę nuo 24 iki 48 valandų, priklausomai nuo to, ar tai yra „priešakinis“ (full truck load – FTL), ar dalinis krovinys. Jei siunčiate dalinį krovinią, t. y. jis keliauja kartu su kitų klientų siuntomis, trukmė gali šiek tiek prailgėti dėl tarpinių sandėlių (hub'ų) apsilankymo Vokietijoje arba Lenkijoje. Tačiau dėl itin intensyvaus maršruto ir kasdienių išvykimų, net daliniai kroviniai paprastai pasiekia Olandiją per 2–3 darbo dienas. Mano patirtis rodo, kad jei krovinys paruoštas ryte, vairuotojas jį pasiima tą pačią dieną, ir jau po dienos jis gali būti Olandijos teritorijoje, o iškrovimas vyksta kitą rytą.

2. Kokius krovinius dažniausiai pervežame į Olandiją ir ar yra kokių nors apribojimų?

Olandija yra labai industrializuota šalis, todėl į ją keliauja labai įvairios produkcijos. Per mano dvidešimties metų karjerą mes pervežėme viską – nuo mažų siuntinių iki didelių industrinių įrengimų. Dažniausiai į Olandiją keliauja mediena, metalo gaminiai, maisto produktai (ypač sausi ir konservuoti), chemijos pramonės produkcija bei statybinės medžiagos.

Tačiau yra svarbių apribojimų, kuriuos klientai dažnai pamiršta. Pirmiausia tai yra pavojingi kroviniai (ADR). Jei jūsų siunta yra sprogmenys, degios medžiagos arba toksinės, būtina tai pranešti iš karto, nes ne kiekviena mašina ir ne kiekvienas vairuotojas turi reikiamas licencijas. Antra, Olandijoje griežtai kontroliuojami gyvūninės kilmės produktai ir augalai – reikalingi specialūs veterinarijos ir fitosanitariniai sertifikatai. Trečia, verta paminėti alkoholio ir tabako gaminius, kurių apyvarta taip pat yra griežtai reglamentuojama ir reikalauja akcizų dokumentų. Jei krovinys yra neįprastas (pavyzdžiui, perdidžiai gabaritai), reikia specialių leidimų lydimo transportui.

3. Kaip formuojama kaina už pervežimą? Ką tai „nuo durų iki durų“ reiškia praktiškai?

Kainos formavimas – tai kompleksinės analizė rezultatas. Daugelis klientų mano, kad kaina priklauso tik nuo atstumo kilometrais. Tačiau praktikoje atstumas sudaro tik apie 60 proc. galutinės kainos. Likusią dalį lemia kuro kainos (kurios svyruoja priklausomai nuo rinkos), vairuotojo darbo užmokestis ir, labai svarbu, užsakymo tipas.

Kai sakome „nuo durų iki durų“ (door to door), tai reiškia, kad mūsų atsakomybė prasideda tuomet, kai vairuotojas atvyksta pas siuntėją į sandėlį Lietuvoje, ir baigiasi tuomet, kai krovinys yra iškraunamas gavėjo sandėlyje Olandijoje. Į šią kainą įeina: krovinio įkėlimas (jei mūsų vairuotojas tai daro pats su „keliaujančiu“ kranu arba vyniojimo mašina), kelių mokesčiai (Vokietijoje ir Belgijoje mokesčiai už automagistrales yra vieni aukščiausių Europoje), ir galiausiai iškrovimas. Jei klientas pageidauja tik „nuo krano iki krano“ (t. y. mes only pristatome į mūsų terminalą Olandijoje, o toliau klientas veža pats), kaina bus žymiai mažesnė. Visada rekomenduoju išsiaiškinti, ar kainoje įskaičiuotas „paskutinis mylios“ pristatymas, nes Olandijoje vietiniai pervežėjai gali būti brangūs.

4. Kokius dokumentus reikia parengti siuntant krovinius į Olandiją?

Nors Olandija yra ES šalis ir muitinės kontrolės tarp šalių nėra, dokumentacija išlieka kritiškai svarbi. Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėliavimo ženklas arba važtaraštis (CMR kvitas). CMR (Convention on the Contract for the International Carriage of Goods by Road) – tai tarptautinis krovinio pervežimo sutarties kvitas. Jis turi būti užpildytas labai tiksliai: nurodytas siuntėjas, gavėjas, krovinio svoris, tūris, prekių pavadinimas ir jų kodai (HS kodai).

Be CMR, būtina pateikti prekių sąskaitą-faktūrą (Invoice). Sąskaitoje turi būti nurodyta tikslioji prekių vertė, nes tai gali būti reikalaujama statistinių duomenų tikslais arba atsitiktinėse muitinės patikrose. Taip pat, jei pervežamos specialios prekios (maisto produktai, chemija), reikalingi sertifikatai atitikties deklaracijos. Mano patarimas: niekada nenukelkite dokumentų paskutinę minutę. Neteisingai užpildytas CMR kvitas gali sukelti nesklandumų iškrovimo metu, o Olandijos klientai, įpratę tiesioginio veikmo, gali būti labai reikalaujantys dėl formalumų.

5. Kas yra dalinis krovinys (groupage) ir kodėl jis yra ekonomiškas?

Dalinis krovinys, arba angliškai vadinamas „groupage“, tai logistinis sprendimas, kai vienoje mašinoje vežami kelių skirtingų klientų kroviniai. Tai idealu tiems, kurie turi siųsti, pavyzdžiui, 2–4 europaletes (EPAL) prekių, bet neturi užpildyti visos 13,6 metro ilgio puspriekabės.

Kodėl tai ekonomiška? Todėl, kad kaina už pervežimą skaičiuojama už užimtą vietą (pavyzdžiui, už 1 metrą ilgio arba už vieną paletę). Jūs dalinatės kuro ir vairuotojo išlaidomis su kitais siuntėjais. Esu dirbęs laikais, kai daliniai kroviniai buvo reti, šiandiena tai – pagrindinis „kasdienių reisų“ variklis. Dėl didelio prekių srauto tarp Lietuvos ir Olandijos, mes galime surinkti mašiną vos per vieną dieną ir išvykti be nereikalingo laukimo. Tai leidžia mums klientams siūlyti kainas, kurios gali būti net 3–4 kartus mažesnės už pilnos mašinos nuomą.

6. Ar reikalinga muitinės deklaracija vykstant į Olandiją, ir kaip veikia „Exit“ ir „Entry“ procedūros?

Kadangi ir Lietuva, ir Olandija yra Europos Sąjungos narių, formalios muitinės procedūros (importo mokesčio ar PVM mokėjimas užsienio prekių atveju) paprastai nėra taikomos, jei prekės keliauja vienoje ES valstybėje. Tačiau tai nereiškia, kad muitinės nėra. Esame reguliariai patiriantieji „Exit“ kontrolę Lietuvoje (prieš sieną su Lenkija) ir „Entry“ kontrolę Olandijoje (prieš sieną su Vokietija arba Belgija).

Muitinės pareigūnai gali sustabdyti mašiną bet kuriame šiame etape ir patikrinti, ar krovinys atitinka deklaraciją. Ypatingas dėmesys skiriamas prekėms, kylančioms iš trečiųjų šalių (pavyzdžiui, jei atvežate prekes iš Kinijos, kurios laikinai buvo sandėliuojamos Lietuvoje, o dabar vežamos į Olandiją). Tokiu atveju reikalingas T1 dokumentas arba TIR knygelė. Jei neteisingai suformuluosite prekių kilmę, gali būti paskirti dideli baudos mokesčiai. Mano patirtis rodo, kad sąžiningas ir tikslus dokumentų pateikimas 99 proc. atvejų užtikrina sklandų pravažiavimą pro kontrolės punktus.

7. Kaip teisingai paruošti krovinį, kad jis nenukentėtų kelionės metu?

Tai yra vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai pamiršta nauji klientai. Kelionė į Olandiją trunka maždaug 2000 kilometrų viena kryptimi. Mašina stabdo, sukasi, vairuotojas gali staigiai vairuoti išvengdamas duobių (ypač Vokietijoje). Jei krovinys neįtvirtintas, jis gali subyrižuoti, susigadinti, o blogiausiu atveju – apversti mašiną.

Pagrindinė taisyklė: krovinys turi būti užkrautas ant standartinių EPAL paletų. Paletės turi būti tvirtos, be sulūžusių lentų. Viršus privalo būti užvyniotas storu (mažiausiai 70 mikronų) plastiko plėvele, o svarbiausia – prifikuotas (pritvirtintas) prie paletės gumine juosta. Jei prekės yra svaiginančios (pavyzdžiui, skysčiai), jos turi būti įstatytos į dėžes, kurios neleidžia joms judėti. Taip pat verta paminėti, kad Olandijoje labai dažnai reikalaujama, kad krovinys būtų padengtas „tarpine“ (tarpinė stogo medžiaga), jei mašina nėra uždara tentine, nors šiuo metu beveik visi kasdieniai reisai vyksta uždaromis puspriekabėmis (tent trucks). Gerai paruoštas krovinys – tai ramybė ir siuntėjui, ir pervežėjui.

8. Ką daryti, jei krovinys vėluoja arba atsiranda nesklandumų kelyje?

Nors mes stengiamės, kad viskas vyktų pagal grafiką, logistikoje visada egzistuoja neprognozuojami veiksniai: avarijos automagistralėse, blogi orai, techniniai gedimai ar netgi streikai (pavyzdžiui, Vokietijos muitinės ar uostų darbuotojai). Kas yra svarbiausia – komunikacija.

Jei krovinys vėluoja, jūsų logistikos partneris privalo apie tai informuoti iš karto, o ne tada, kai klientas Olandijoje pradeda skambinti ir klausti, kur jo prekės. Mūsų kompanijoje turime GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia mums matyti mašinos vietą realiu laiku. Jei atsiranda problema, mes iš karto ieškome sprendimo – ar tai reiškia alternatyvų maršrutą, arba greitąjį iškrovimą tarpiniame taške ir perduodimą kitai mašinai. Klientui rekomenduoju niekada nepanikuoti. Profesionalus ekspertas sugebės išspręsti problemą, jei tik turi laiko ir informacijos. Patirtis rodo, kad 90 proc. vėlavimų yra ne ilgesni kaip 4–6 valandos, kas kritinėms siuntoms nėra katastrofa, jei apie tai žinoma iš anksto.

9. Ar krovinius apdraudo pervežėjas, ar reikia papildomo draudimo?

Tai teisinis ir labai svarbus klausimas. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), pervežėjas yra atsakingas už krovinio praradimą ar sugadinimą. Tačiau ši atsakomybė yra ribota. Standartiškai CMR draudimas apima tik 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui krovinio. Ši suma, konvertuojama į eurus, yra gana nedidelė (apie 10 eurų už kg). Jei vežate brangią elektroniką, vaistus ar brangius metalus, ši suma nebus pakankama, kad atlygintumėte nuostolius.

Todėl visada rekomenduoju susidomėti „All Risk“ (visų rizikų) draudimu. Toks draudimas paprastai kainuoja labai nedaug – apie 0,2–0,5 proc. nuo krovinio vertės, bet jis užtikrina, kad jei, pavyzdžiui, mašina užsidegs arba krovinys bus pavogtas, gausite pilną prekių vertės atlyginimą. Prieš pasirašydami sutartį, visada klauskite apie draudimo limitus. Geras brokeras ar pervežėjas visada pasiūlys šią galimybę, o ne laukia, kol klientas pats apie tai paklaus.

10. Kodėl verta rinktis logistikos partnerį, siūlantį kasdienius reisus į Olandiją, o ne retus išvykimus?

Galų gale, kodėl visi tie kalbame apie „kasdienius reisus“? Olandija – tai dinamiška rinka. Jos verslas veikia pagal „Just-in-Time“ (tik laiku) principą. Olandijos pirkėjai neįprata laukti savaitę, kol surinksis mašina iš Lietuvos. Jei jūsų konkurentas gali pristatyti prekę per 2 dienas, o jūs – per 5, jūs pralaimite.

Kasdieniai reisai suteikia lankstumo. Jūs galite užsisakyti pervežimą pirmadienį, ir jau trečiadienį jūsų klientas Roterdame ar Eindhovene gauna prekes. Be to, kasdieniai reisai leidžia geriau planuoti atsargas – nereikia didelių sandėlių Olandijoje, galima vežti mažesniais kiekiais dažniau. Tai sumažina investicijas į apyvartinį kapitalą. Ilgamečiai partneriai, kurie turi užsitikrinę reguliarius srautus, gali siūlyti ir geresnes kainas, ir geresnes sąlygas. Mano kaip eksperto nuomonė: stabilumas ir reguliarumas šioje geografijoje yra vertingesni už vienkartinę pigią kelionę.