Kelionės trukmė į Olandiją: greitai ir be nereikalingų sustojimų

Tarptautinių pervežimų srityje dirbu jau virš dvidešimties metų. Per tą laiką mačiau, kaip pasikeitė keliai, transporto priemonės ir, svarbiausia, klientų lūkesčiai. Anksčiau, kai šnekėjome apie krovininio transporto kelionę į Olandiją (arba Nyderlandus, kaip kas nors mėgsta sakyti), laiko tarpais dažnai tiesiog abejodavome. Šiandien situacija kitokia – logistika tampa tikslus mokslas, o olandų rinka, viena judriausių Europoje, reikalauja milžiniško greičio ir tikslumo. Klientai dažnai klausia: „Kiek laiko užtruks?“ arba „Galima tai padaryti be jokių nereikalingų sustojimų?“. Atsakymas nėra paprastas „taip“ ar „ne“. Jis priklauso nuo tikslio planavimo, maršruto parinkties ir gebėjimo išvengti tipiškų klaidų, kurios dažnai užstringa sunkvežimius pasienyje arba Vokietijos autostradose.

Šiame straipsnyje pasidalysiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kas tikai įtakoja kelionės trukmę į Olandiją. Mes ne tik aptarsime vidutinius laiko rodiklius, bet ir panagrinėsime, kaip profesionali logistika gali sumažinti pristatymo laiką iki minimumo, išlaikant kokybę ir saugumą. Suprasite, kodėl kartas nuo karto „tiesiai į taikinį“ vairuoti neįmanoma, ir kodėl „nereikalingi sustojimai“ dažnai yra tiesiog blogai suplanuoto proceso rezultatas. Esu čia, kad padėčiau jums suprasti šią procesą ir pasiruošti kroviniui taip, kad jis pasiektų Amsterdamą, Roterdamą ar Eindhoveną kuo greičiau.

Kelionė iš Lietuvos į Olandiją yra apie 1600–1800 kilometrų, priklausomai nuo konkretaus iškrovos vietos. Tai nėra trumpas nuotolis. Tokioms atstumams spręsti reikia ne greičio priemonių, o efektyvumo. Vienas geriausių būdų užtikrinti greitą pristatymą yra suprasti potencialias kliūtis iš anksto. Nuo Vokietijos „baušų“ (automobilių stovių) iki vairuotojo poilsio režimo taisyklių – visi šie elementai sudaro visumą, kurią mes vadiname „kelionės trukme“. Jei viskas suplanuota teisingai, standartinis krovinys gali pasiekti paskirties vietą per 36–48 valandas. Tačiau norint pasiekti šį rezultatą, reikia žinoti, kur galima susitraukti, o kur reikia laikytis griežtų taisyklių.

Svarbiausia prisiminti vieną dalyką: greitis be saugumo logistikoje nieko nereiškia. Mano, kaip patyrusio eksperto, nuomone, „greitas“ reiškia ne tik vairuoti 90 km/h valandą, bet ir išvengti pavojų, kurie gali priversti stovėti kelias dienas. Tai reiškia tinkamai paruošti dokumentus, pasirinkti optimalų maršrutą ir numatyti vairuotojo poilsio laikus taip, kad jie nesutaptų su intensyviausiu eismo intensyvumu. Štai toks požiūris leidžia mums pasiekti tuos 99/100 kokybės rezultatus, kuriuos trokšta mūsų klientai.

Skaitykite toliau, kad sužinotumėte daugiau apie tai, kaip visa tai veikia praktiškai. Apgsiaučiau daugiau nei dešimtį dažniausiai užduodamų klausimų, kurie atskleis visas šios kelionės niuansus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos į Olandiją sunkvežimiu?

Vidutinė kelionės trukmė priklauso nuo konkretaus maršruto (Vilnius–Amsterdamas, Kaunas–Roterdamas ir t.t.), tačiau dažniausiai kalbame apie 36 iki 48 valandų. Tai yra „standartinis“ laikas, kai krovinys yra vežamas visiškai užkrautas sunkvežimiu (FTL – Full Truck Load). Šis laikas apima ne tik važiavimą, bet ir privalomus vairuotojo poilsio pertraukas, kurios reglamentuojamos griežtais Europos Sąjungos taisyklėmis. Jei kalbame apie dalinį krovinią (LTL), trukmė gali truputį ilgėti dėl tarpinio krovinio pakrovimo/iškrovimo terminaluose. Tačiau, jei maršrutas planuojamas be nereikalingų sustojimų ir vairuotojai dirba pamainomis (du vairuotojai viename automobilyje), šį laiką galima sutrumpinti iki 24–30 valandų. Toks atvejis retesnis dėl didesnių kaštų, tačiau labai svarbus skubantiems siuntiniams, pavyzdžiui, automobilių pramonei ar šviežiems maisto produktams.

2. Kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių kelionė gali užtrukti ilgiau nei planuota?

Per savo dvidešimt metų praktikos mačiau, kad dažniausiai vėlavimai nekelia iš techninių gedimų (nors ir jie įvyksta), o iš organizacinių klaidų. Pirmoji ir dažniausia priežastis – dokumentų problemos. Nors Olandija yra Šengeno erdvėje ir vidinės sienos tikrinamos retai, neteisingai užpildyti vertybės deklaracijos ar trūkstami priedai gali sukelti pavojų, ypač jei krovinys keliauja per trečiąsias šalis arba yra tam tikros rūšies (pvz., tabakas, alkoholis). Antroji priežastis – vairuotojo poilsio laikų neplanavimas. Jei vairuotojas pradeda savo 4,5 valandų vairavimo ciklą netinkamu metu, jo poilsio pertrauka gali tekti į intensyviausią rytinį spūstį Vokietijoje. Trečia priežastis – „pavojingi“ kroviniai, kuriems reikalingi specialūs leidimai arba lydėjimas, kas gali riboti judėjimą naktį arba savaitgaliais. Galiausiai, orai – žiemos metu per Vokietiją ar Lenkiją praeivius gali sustabdyti sniegas ar ledo, net jei Olandijoje orai būna švelnesni.

3. Ar tikrai galima išvengti nereikalingų sustojimų? Kas laikoma „nereikalingu“ sustojimu?

Terminas „nereikalingi sustojimai“ logistikoje reiškia bet kokį sustojimą, kuris nėra susijęs su degalų įpilimu, vairuotojo privalomu poilsiu arba krovinio įkrova/iškrova. Tai gali būti sustojimas pasitikrinti, nes vairuotojas pasiklydo, sustojimas dėl techninio gedimo, kurio galėjo būti išvengta atliekant profilaktinę priežiūrą, arba sustojimas dėl to, kad sandėlys paskirties vietoje neužsidarė laiku. Taip, galima išvengti didžiosios dalies šių sustojimų. Kaip? Naudodami pažangias GPS navigacijas, kurios atsižvelgia į sunkvežimių reikalavimus (aukštis, svoris, apriboti važiavimai), planuodami maršrutą taip, kad degalų būtų užtekti be papildomų užkelių į antraeilius degalines, ir, svarbiausia, tiksliai suderinant laiką su gavėju. Jei gavėjas žino, kad krovinys atvyks ryte 8:00, o ne „kažkur ryte“, sandėlio komanda gali būti pasiruošusi, ir krovinys neišlauks kieme.

4. Kaip vairuotojo darbo ir poilsio laikas (tachografas) veikia greitą pristatymą?

Tai vienas svarbiausių faktorių, kurį dažnai pamiršta klientai, kurie nėra susidūrę su logistika. ES taisyklės griežtai reglamentuoja: vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (kuri gali būti padalinta į 15 min. + 30 min.). Be to, per parą vairuotojas turi turėti bent 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad net jei atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo yra maždaug 1600 km, ir techniškai važiuojant 90 km/h tai užtruktų mažiau nei 20 valandų, realiame pasaulyje vairuotojas privalo sustoti. Jeigu vyksta vienas vairuotojas, jis privalo nakvytinėti. Todėl 2–3 dienų terminas yra fiziškai maksimalus greitis vienam vairuotojui. Norint pristatyti per 24 valandas, reikalingi du vairuotojai viename kablyje (vienas vairuoja, kitas ilsisi). Tačiau tai brangesnė paslauga. Mano patirtis rodo, kad optimalų balansą tarp greičio ir kainos sudaro vieno vairuotojo maršrutai su gerai suplanuota nakvyne maždaug pusiaukelėje, dažniausiai Vokietijos ar Lenkijos teritorijoje.

5. Kokį maršrutą pasirinkti: per Lenkiją/Vokietiją arba per Skandinaviją?

Klasikinis ir greičiausias maršrutų pasirinkimas yra per Lenkiją ir Vokietiją. Tai trumpiausias kelias geometriškai. Vokietija turi išvystytą autostradų tinklą, tačiau ten taip pat yra didžiausios eismo spūstys, ypač ruože tarp Berlyno ir olandų sienos (Ruhro sritis). Alternatyva – važiuoti per Švediją ir Daniją. Šis maršrutas gali būti patogesnis, jei krovinys kelia iš šiaurės Lietuvos (Klaipėda, Šiauliai), tačiau jis ilgesnis ir brangesnis dėl keltų (Oresundo tiltas arba keltai į Vokietiją) bei didesnių degalų kainų Skandinavijoje. Be to, Danijoje taikomi mokesčiai už kelių naudojimą (Storebælt mokestis). Mano profesinė nuomonė tokia: jei jūsų tikslas – greitas ir be nereikalingų sustojimų pristatymas, Lenkijos-Vokietijos kryptis yra geriausia, jei tik tinkamai išvengiame Vokietijos statybos darbų zonų. Maršruto planavimo programos mums padeda iš anksto sužinoti, kur vyksta remontai, kad galėtume nukreipti vairuotoją aplink juos.

6. Kaip savaitgalio draudimai Vokietijoje ir Olandijoje veikia transportavimą?

Tai labai kritiškas dalykas, kurį dažnai pamirštama. Vokietijoje sunkvežimiai su kroviniais turi draudimą važiuoti sekmadieniais ir šventinių dienomis nuo 00:00 iki 22:00 (arba 24:00 priklausomai nuo federalinės žemės). Olandijoje taisyklės panašios. Tai reiškia, kad jei krovinys išvyksta penktadienį vėlai, vairuotojas gali patekti į situaciją, kai jam teks sustoti prieš Vokietijos sieną arba joje ir laukti iki sekmadienio vakaro. Tai ne tik prailgina kelionę, bet ir sukuria „nereikalingą“ sustojimą, kurio klientas nenori. Norint išvengti to, reikia tiksliai skaičiuoti: jei paskutinė 4,5 valandų vairavimo sesija baigiasi šeštadienio pavakaryje, reikia numatyti poilsio vietą iki draudimo pradžios. Profesionalus planavimas užtikrina, kad vairuotojas atvyks į paskirties vietą arba sandėlį prieš pat darbo laiko pradžią pirmadienį ryte, išnaudojant laiką efektyviai, o ne stovėdamas beveik dvi dienas.

7. Ar keltų naudojimas (pvz., iš Klaipėdos į Kylį) gali pagreitinti kelionę?

Keltų naudojimas yra dviejų peilių kalvis. Kelionė keltu iš Klaipėdos į Kylį (Vokietija) trunka apie 20–22 valandas. Tai atrodo ilga, tačiau vairuotojai šį laiką praleidžia poilsio kajutėse, o ne vairuodami. Techniškai, kai keltas įplaukia į Kylį, sunkvežimis jau yra „apie“ 1000 km arčiau Olandijos. Taip pat vengiame Lenkijos kelių, kuriais kartais judėti sunkiau dėl prastos būklės ar vietinių vairuotojų agresyvumo. Tačiau keltas yra brangus ir turi savo grafiką (jei vėlai atvykstate į uostą, keltas išplauks be jūsų). Be to, nuo Kylio iki Olandijos vis tiek reikia važiuoti apie 400–500 km. Mano patirtis rodo, kad keltas tinka, jei krovinys yra labai skubus arba jei norime išvengti Lenkijos. Tačiau standartiniam, kainos efektyviam pervežimui, sausumos kelias per Lenkiją ir Vokietiją dažnai būna greitesnis ir pigesnis, jei tik maršrutas neperkertų didžiųjų Vokietijos miestų per aukščiausią kamščių valandą.

8. Kaip techninė būklė ir profilaktinė priežiūra įtakoja sustojimus?

Esu giliai įsitikinęs, kad geriausias būdas išvengti nereikalingų sustojimų yra profilaktika. Pervežimo kompanija, kuriž gerbia save ir savo klientus, niekada neleis vairuotojui išvykti su techniškai netinkamu transportu. Padangų protektoriai, stabdžių sistema, variklio aušinimas – viskas turi būti patikrinta prieš išvykstant. Gedimas Vokietijos autostradoje ne tik pristabdys krovinį, bet ir sukels didelių neplanuotų išlaidų bei galbūt baudų už kelio uždarymą. Be to, šiuolaikiniai sunkvežimiai turi daug elektronikos, kuri gali pranešti apie artėjančią problemą anksčiau, nei ji įvyksta. Naudodamiesi šiomis technologijomis, mes galime numatyti techninį aptarnavimą bazėje, o ne kelyje. Rūpestingumas čia užtikrina, kad kelionė „be nereikalingų sustojimų“ tampa realybe, o ne tik marketingo šūkis.

9. Kokios yra specifinės Olandijos logistikos ypatybės, kurios gali sukelti vėlavimus?

Olandija yra unikala savo infrastruktūra. Čia yra daugiausia tiltų ir tunelių kvadratiniame kilometre visoje Europoje, o dalis jų turi griežtus aukščio arba svorio apribojimų. Neteisingai suplanuotas maršrutas gali privesti prie situacijos, kai sunkvežimis neprasimuša pro žemą tiltą (kas, beje, Lietuvos vairuotojams kartais nutinka, ypač važiuojant atsarginiais keliais navigacijos klaidų). Taip pat Olandijoje labai griežtai stebimi aplinkosaugos reikalavimai – ZONE (zonos), kurioje ribojamas triukšmas arba išmetamos dujos. Be to, olandai labai taiklūs laiku. Jei susitarta dėl laiko (Time Window), ir vairuotojas pavėluoja net 15 minučių, gali būti, kad jam nebeleis įvažiuoti į sandėlį tą dieną. Todėl mūsų strategija visada yra atvykti 15–30 minučių anksčiau. Tai leidžia išvengti streso ir užtikrina, kad krovinys bus iškrautas be nereikalingo laukimo kieme.

10. Ką klientas gali padaryti, kad padėtų greičiau pristatyti krovinį?

Kliento vaidmuo yra labai didelis, nors dažnai jis apie tai nesuvokia. Pirmiausia – tikslūs ir pilni dokumentai. Jei eksportuojate prekes į Olandiją, CMR konosamentas, prekių sandėliavimo lapai ir, jei reikia, muitinės deklaracijos turi būti paruošti iš anksto. Antra – sandėlio darbo laiko derinimas. Jei klientas pasako „važiuokite“, o sandėlio darbuotojai nežino, kad ateina krovinys, laukimas gali trukti valandas. Trečia – krovimo paruošimas.