Daliniai kroviniai Olandija – Lietuva mikroautobusu: kainos, niuansai ir eksperto patarimai

Tarptautinė prekyba tarp Lietuvos ir Olandijos (Nyderlandų) per pastaruosius dešimtmetį išaugo eksponentiškai. Olandija, būdama viena pagrindinių logistikos krypčių Europoje, yra ne tik „Roterdamo vartai“, bet ir milžiniška prekių sandėliavimo bei pasiskirstymo zona. Lietuvos verslai bei privatieji asmenys vis dažniau ieško efektyvių būdų gabenti prekes šia maršrutu. Tačiau ne visada reikia nuomoti pilną 20 ar 40 pėdžių sunkvežimį. Būtent čia į sceną žengia daliniai kroviniai, o vienas populiariausių jų pervežimo būdų – mikroautobusais.

Dirbdamas logistikos srityje beveik dvidešimt metų, esu matęs, kaip pasikeitė rinka: anksčiau vykdavome didžiules partijas, o dabar, kleint elektroninei prekybai ir „just-in-time“ (tik laiku) principui, klientams svarbiau greitis ir lankstumas, o ne tik kiekis. Šiame straipsnyje aš dalinsiuosi savo patirtimi ir aiškinsiu, kaip susiformuoja dalinių krovinių kainos maršrutu Olandija–Lietuva, kada verta rinktis mikroautobusą ir ką tiksliai reikia žinoti, kad procesas būtų sklandus.

Įvadas

Kodėl daliniai kroviniai tapo tokiu populiarūs? Viskas labai paprasta: ekonomika ir efektyvumas. Jei Jums reikia pergabenti tris ar keturias euro paletes, baldus iš pirkinių Olandijoje arba atsargines dalis gamybai, nuomoti pilną sunkvežimį būtų neprasmingu. Užsisakyti vietą daliniame krovininyje (angliškai – Less than Truckload, LTL) leidžia sumokėti tik už užimtą erdvę ar svorį, o ne už visą automobilį.

Mikroautobusų (pvz., „Mercedes Sprinter“, „Ford Transit“ ar „VW Crafter“ su didelėmis krovininėmis dalimis) pasirinkimas šiame maršrute turi savitų privalumų. Palyginti su didžiaisiais sunkvežimiais, jie yra mobilūs. Olandijos miestuose, kur gatvės dažnai siauros, o eismo ribojimai griežti, didelis sunkvežimis tiesiog negali privažiuoti prie adreso. Mikroautobusas gali. Be to, šie automobiliai dažnai važiuoja greičiau, nes jems netaikomi kai kurie sunkiasvorių transporto apribojimai, o tai reiškia, kad Jūsų siunta gali pasiekti Lietuvą greičiau.

Tačiau, kalbant apie kainą, nėra vieno vienodo atsakymo. Klientai dažnai klausia: „Kiek kainos vežti dvi paletes iš Eindhoveno į Vilnių?“. Eksperto akimis, atsakymas priklauso nuo dešimčių veiksnių. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus šiuos niuansus, kad Jūs galėtumėte suprasti logistikos mechanizmą ir neapsigauti.

Svarbu suprasti, kad kaina – tai ne tik skaičius sąskaitoje-faktūroje. Tai kompleksinis paslaugos įvertis, įskaitantis saugumą, patikimumą, draudimą ir laikotarpį. Pigus pervežimas, kuris vėluoja savaitę ir sugadina prekę, taps brangiausia klaida. Todėl toliau pateikiamame DUK skyriuje mes giliai panirsime į kainodaros formavimąsi, techninius reikalavimus ir praktinius patarimus, padėsiančius Jums užtikrinti sėkmingą transportavimą.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šiame skyriuje surinkau dešimt dažniausiai man užduodamų klausimų apie dalinių krovinių gabenimą mikroautobusais tarp Olandijos ir Lietuvos. Atsakymai paremti mano ilgamečia praktika ir rinkos žiniomis.

1. Kokie pagrindiniai veiksniai lemia dalinių krovinių kainą maršrutu Olandija–Lietuva?

Kainos formavimasis yra sudėtingas procesas. Pirmiausia, tai degalų kaina. Maršrutui į vieną pusę reikia apie 1500–1800 km priklausomai nuo to, ar važiuojame į pietinę (Eindhovenas, Maastrichtas), ar šiaurinę (Amsterdamas, Roterdamas) Olandijos dalį. Antroji svarbiausia komponentė – vairuotojo darbo užmokestis. Reglamentai riboja vairuotojo vairavimo laiką, todėl ilgos kelionės reikalauja nakvynių, kas taip pat didina sąnaudas.

Trečiasis veiksnys – krovinio charakteristika. Ar tai standartinė 120x80 cm europalletė, ar nestandartinis krovinius, kuris užima daugiau vietos (pvz., išardytas baldas, ilgos lentos)? Jei krovinius reikia įkrauti su „keliamomis galinėmis durimis“ (liftu), kaina gali šiek tiek padidėti, ne dėl paties lifto, o dėl ilgesnio įkrovos laiko. Taip pat įtakos turi sezoniškumas – prieš šventes ar vasaros atostogų pradžią paklausa auga, o kartu ir kainos. Galiausiai, svarbu ir tai, ar krovinys yra „lengvas“, ar „tankus“. Jei Jūsų siunta sveria nedaug, bet užima visą mikroautobuso erdvę (pvz., putų polistireno plokštės), mums reikės sumokėti už vietą, ne už svorį, nes negalėsime įsidėti kitų siuntų.

2. Kodėl verta rinktis būtent mikroautobusą, o ne didelį sunkvežimį (TIR)?

Mikroautobusų pasirinkimas dažnai lemiamas ne tik kaina, bet ir pritaikomumu. Esu dirbęs su dideliais sunkvežimiais ir žinau, kad jie turi savo apribojimų. Olandijoje daugelis miestų centrų turi „environmental zones“ (aplinkos zonas), į kurias sunkvežimiai negali važiuoti be specialaus leidimo. Mikroautobusai (iki 3,5 tonų) dažnai turi laisvą įvažiavimą.

Be to, mikroautobusai yra „agilesni“. Jei Jūsų krovinys turi būti pristatytas tiesiai į sandėlį, netoli kurio nėra didelės aikštelės sunkvežimiui, ar į privačų namo kiemą, mikroautobusas su tuo susitvarko geriau. Taip pat, jei Jums reikia pervežti jautrią siuntą (pvz., medicinos įrangą, elektroniką), mikroautobusuose dažniau būna geresnė pakabinimo sistema, mažiau vibracijos nei dideliuose sunkvežimiuose, kurie dažnai važiuoja tuščia arba pilni, kas sukelia didesnį ratų smūgį į kelią. Ir žinoma, greitis – mikroautobusai dažniau važiuoja trumpesniais maršrutais, be perkraustymo dideliuose terminaluose, kas taupo laiką.

3. Kaip skaičiuojamas krovinio tūris ir svoris, ir kuo skiriasi „už svorį“ nuo „už vietą“ mokėjimas?

Tai vienas dažniausiai painiojamų dalykų. Logistikoje egzistuoja tokie sąvokos kaip „VW“ (realus svoris) ir „LDV“ (lenktiškumo tūris metrais kubiniais). Standartinis mikroautobuso tūris yra apie 13–20 kubinių metrų, o keliamoji galia – apie 800–1200 kg (priklausomai nuo automobilio modelio).

Jei Jūs pervežate metalo gaminius, gali būti, kad jie užima mažai vietos (pvz., 1 kubinis metras), bet sveria 800 kg. Tuomet mokėsite už svorį, nes automobilis yra apkrautas pagal masę. Jei pervežate plunksnas ar putų gaminiai, jie gali užimti visą mikroautobusą (15 kub. m), bet sverti tik 200 kg. Tokiu atveju mokėsite už tūrį (vietą), nes vairuotojas negali įsidėti daugiau krovinių – vieta baigėsi. Profesionali logistika visada pasirenka didesnįjį skaičių – t.y., jei už svorį gaunasi 100 EUR, o už vietą 150 EUR, klientas sumoka 150 EUR. Tai standartinė praktika, užtikrinanti, kad pervežėjas neprarastų.

4. Kokia yra apytikslė kaina už vieną paletę ar vieną vietą mikroautobusu?

Nepaisant to, kad kainos svyruoja, galiu pateikti orientacines sumos, pagrįstas mano dabartine patirtimi. Už vienos standartinės europaletės (EPAL) pervežimą daliniu krovininiu mikroautobusu maršrutu Olandija–Lietuva, reikia susikaupti nuo 150 iki 250 eurų. Ši kaina įskaitia įkrovą Olandijoje ir iškrovą Lietuvoje (jei nereikalinga speciali technika).

Jei kalbame apie krovinius, kurie netelpa ant paletės (pvz., sofos, motociklai, didelės dėžės), kaina skaičiuojama pagal užimamą vietą metrais. Vienas „užimtas metras“ (1 LDM – Loading Meter) mikroautobuse gali kainuoti nuo 200 iki 350 eurų. Verta paminėti, kad mažesnių siuntų (pvz., 20 kg dėžutės) kaina gali būti fiksi – apie 50–80 eurų, jei jos telpa į tarpus tarp didesnių krovinių. Tačiau šios kainos yra labai priklausomos nuo konkretaus savaitės dienos (pavyzdžiui, penktadienio išvykimas gali būti brangesnis) ir degalų kainos rinkoje.

5. Kiek laiko trunka toks pervežimas?

Standartinis pristatymo laikas yra 2–3 darbo dienos nuo krovinio pasiėmimo. Kodėl tiek daug? Galiausiai, atstumas nėra toks didelis, tačiau logistika turi savo niuansų. Dažniausiai mikroautobusai renka krovinius iš keleto klientų. Pavyzdžiui, pirmadienį vairuotojas apvažiuoja 5–6 adresus Olandijoje, surenka pilną mikroautobusą ir tik vėlai vakare arba antradienio ryte išvyksta į Lietuvą.

Jeigu Jūsų krovinys yra „skubus“, galima užsisakyti tiesioginį pervežimą (Direct transport). Tada vairuotojas važiuoja tiesiai pas Jums, įkrauna ir važiuoja į Lietuvą be sustojimų. Tokiu atveju kelionė gali trukti mažiau nei 24 valandas (priklausomai nuo vairuotojo poilsio režimo), tačiau tokia paslauga kainuos dvigubai, ar net trigubai brangiau, nei įprastas dalinis krovinys, nes Jūs užsisakote visą automobilio laiką.

6. Kokius prekes dažniausiai vežame šiuo maršrutu?

Per savo karjerą esu pervežęs viską – nuo vieno indelio pieno miltelių iki industrinių staklių dalių. Tačiau Olandijos–Lietuvos maršrutu dominuoja tam tikros kategorijos. Pirmoji – tai elektronika ir jos komponentai. Olandijoje gausu elektronikos didmenininkų, o Lietuvoje vystomas IT ir montavimo sektorius.

Antroji grupė – baldai ir interjero detalės. Lietuviai dažnai perka Olandijos aukcionuose ar parduotuvėse baldus („Mid-Century Modern“ stilius yra labai populiarus) ir juos perveža. Trečioji – mažmeninės prekybos prekės (e-commerce parduotuvėms), kurios reikalauja greito pristatymo į sandėlius. Taip pat dažnai pervežame automobilių dalis, motociklus, netgi gyvūnus (specialiomis transportavimo kėdėmis) ir medicinos reikmenis. Kiekviena ši prekė reikalauja skirtingo tvarkymo: baldai reikia uždengti pledais, o elektronika – antistatinės apsaugos.

7. Kaip vyksta krovinio konsolidacija (surinkimas) ir kodėl tai svarbu?

Konsolidacija – tai procesas, kai kelių mažų siuntų gavėjai sujungiami į vieną didelį krovinių partiją. Tai yra esminė dalinių krovinių esmė. Olandijoje mes turime partnerių arba savo surinkimo punktus (terminalus). Kai užsakote pervežimą, vairuotojas arba logistikos koordinatorius sudaro grafiką.

Pavyzdžiui, jei mes turime 4 klientus Amsterdame, 2 Roterdame ir 1 Hagoje, vairuotojas suplanuoja maršrutą taip, kuo efektyviau apvažiuoti visus taškus. Čia svarbu suprasti, kad Jūsų krovinys gali laukti terminale 1 dieną, kol susirenka visi kiti kroviniai tam, kad išvyktų pilnas automobilis. Tai leidžia mums sumažinti kainą kiekvienam dalyviui. Jei Jūsų siunta yra itin jautri laikui, apie tai būtina pranešti iš karto, kad ją nebūtų „užstrigęs“ konsolidacijos proceso metu.

8. Ar yra kokių nors papildomų mokesčių, apie kuriuos klientai dažnai pamiršta?

Taip, čia yra viena dažniausių nesutarimų priežasčių. Bazinė kaina dažnai nurodoma sąlygoje „Terminalas – Terminalas“ arba „Pirmas 1 metras atstumo nuo pagrindinio kelio“. Jei reikia privažiuoti į atokų kaimą, kur vairuotojui tenka važiuoti 10 km nuo magistralės griovlio, gali būti taikomas papildomas mokestis už „nuošalų rajoną“ (Out of delivery area).

Taip pat papildomai kainuoja „wait and load“ (laukti ir įkrauti) paslauga. Jei prie adrese nėra keltuvo, o vairuotojas turi rankomis su kita pagalbine technika (jei tokia yra) iškrauti 1 toną prekių, tai trunka valandą ar daugiau. Standartinė kaina įtraukia 30 minučių įkrovą/iškrovą. Viršijus šį laiką, taikomas mokestis už vairuotojo laiką (paprastai 30–50 EUR/val). Taip pat verta prisiminti apie galimus muitų ar mokesčių (PVM) niuansus, jei prekės yra iš trečiosios šalies (pvz., iš JAV atvykusios į Olandiją ir tik tada vežamos į LT), tačiau ES vidinėje prekyboje (Olandija-Lietuva) muitų nėra.

9. Kokius dokumentus reikia parengti saugiam ir teisėtam pervežimui?

Esant ES vidinei prekybai, formalumų yra nedaug, bet jie yra būtini. Svarbiausias dokumentas yra prekių sandėliavimo ir pervežimo sutartis arba sąskaita-faktūra (Invoice). Ji turi turėti aiškų prekių aprašymą, svorį, kiekį ir prekių kodus (HS kodus), jei tai reikalinga draudimui.

Antroji – tai CMR sąvada (tarptautinis krovinių pervežimo dokumentas). Ji yra vairuotojo ir siuntėjo sutartis, taip pat draudimo dokumentas. Be CMR sąvados, jei krovinys dingtų, draudimo kompanija atsisakys mokėti atlyginimą. Jei pervežate dalykus, kurie nėra Jūsų nuosavybė (pvz., draugui), būtina turėti raštišką pavedimą (Mandate), kad vairuotojas žinotų, kam perduoti siuntą. Nustatant kainą, visada patikrinkite, ar draudimas įeina į kainą (paprastai įeina, bet ribotas, pvz., iki 10 EUR/kg), ar reikia papildomo „All risk“ draudimo brangioms prekėms.

10. Kaip klientas gali sumažinti pervežimo kainą?

Geriausias būdas sumažinti kainą – planavimas. Jei Jūs žinote, kad Jums reikės pervežti prekes, pabandykite suderinti su tiekėju ar pirkėju lanksčius datas.