Vežimo iš Jungtinės Karalystės mikroautobusu tvarkaraštis: Visas vadovas

Įvadas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik dvi dešimtis metų, tenka stebėti, kaip keičiasi geopolitinės žemėlapiai ir kartu su jais – logistiniai procesai. Dar ne taip seniai vežimas iš Jungtinės Karalystės buvo beveik tas pats, kas krovinių gabenimas vidurio Europoje: nėra papildomų muitinių kontrolių, greitas perėjimas per kanalą ir beveik nenutrūkstamas prekių srautas. Tačiau po „Brexit“ viskas pasikeitė. Šiandien reikalingas ne tik patikimas transportas, bet ir gila išmanymas, kaip suformuoti tvarkaraštį, kad jis atitiktų tiek kliento lūkesčius, tiek griežtas muitinės reikalavimus.

Vienas populiariausių ir ekonomiškiausių būdų gabenti krovinius iš Anglijos, Škotijos ar Velso į Lietuvą (ir atvirkščiai) yra krovininis mikroautobusas. Dažnai klientai klausia: „Kada mikroautobusas išvyksta?“, „Ar galite tiksliai pasakyti, kai prekės bus Lietuvoje?“ ar „Kodėl tvarkaraštis tokio lankstus?“. Šiame straipsnyje, remiantis ilgamete patirtimi, paaiškinsiu, kaip formuojamas vežimo iš Jungtinės Karalystės mikroautobusu tvarkaraštis, ką jis reiškia jūsų kroviniui ir kodėl lankstumas šioje srityje yra ne trūkumas, o privalumas.

Svarbu suprasti, kad mikroautobusu vykstantys pervežimai (dažniausiai tai yra 3,5 tonų arba mažesnės masės transporto priemonės, pvz., Ford Transit, Mercedes Sprinter ar VW Crafter) turi savą specifiką. Skirtingai nei dideliems farams (tiekiamiesiems automobiliams), mikroautobusai yra mobilesni, gali greičiau įveikti trumpesnius atstumus ir dažniau naudojami daliniams kroviniams (kai viena mašina veža keleto klientų siuntas). Būtent šis konsolidavimo aspektas ir lemia tai, kad tvarkaraštis nėra kaip autobuso tvarkaraštis stotyje – jis yra gyvas, dinamiškas organizacinis procesas.

Šiame straipsnyje mes panagrinėsime ne tik tai, kada mašinos važiuoja, bet ir tai, kas veikia šiuos laikus: nuo keltų per La Manšą sąrašų iki vairuotojų poilsio režimų. Tai leis jums, kaip klientui, geriau suplanuoti savo verslą ar asmeninius reikalus ir išvengti nereikalingo streso.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu išsamius atsakymus į dešimt dažniausiai kylančių klausimų, susijusių su krovinių gabenimu iš JK mikroautobusais. Ši informacija atspindi realią situaciją rinkoje ir padės jums suprasti logistikos mechanizmą.

1. Ar yra fiksuotas išvykimo iš Jungtinės Karalystės tvarkaraštis (pvz., kiekvieną antradienį)?

Trumpas atsakymas – ne, nėra vieno fiksuoto tvarkaraščio, kurio galėtume laikytis visus metus. Ilgai dirbant šioje srityje pastebima, kad fiksuoti grafikai veikia tik tada, kai turite nuolatinius, didžiulių kiekių krovinius. Daliniams siuntiniams, kurie yra dažniausias mikroautobusų užsakymas, taikomas dinamiškas tvarkaraštis.

Paprastai vežėjai formuoja savaitinius ar dviejų savaičių maršrutus pagal užsakymų kiekį. Pavyzdžiui, jei vienoje savaitėje susirenka pakankamai krovinių Londono regione ir Midlandse, ekspedicija skelbia, kad „savaitės pabaigoje vykstame“. Tai reiškia, kad tvarkaraštis formuojamas pagal krovininės vietos užpildymą. Tačiau stambesnės logistikos kompanijos, siekdamos užtikrinti stabilumą, dažnai numato bent vieną ar du reguliarius reisus per savaitę (pavyzdžiui, ketvirtadieniais išvyksta iš JK, o sekmadienį grįžta), tačiau tiksli valanda ir data visada patvirtinama individualiai.

Klientui tai reiškia, kad reikia derėtis ne dėl to, „kelintą“ mašina važiuoja, o dėl to, kada jo krovinys bus paruoštas ir kada jis reikalingas. Esant skubiam reikalui, visada įmanoma organizuoti „skubų reisą“ net ir tarp tų pačių reguliarių išvykimų.

2. Kiek laiko trunka kelionė iš JK iki Lietuvos mikroautobusu?

Standartinis kelionės trukmės laikas nuo pietinės Anglijos (pvz., Londono ar „Northampton“ sandėlių zonos) iki Lietuvos (Vilniaus ar Kauno) yra nuo 3 iki 5 dienų. Skirtumas priklauso nuo keleto kritinių veiksnių.

Pirmiausia, tai – keltas. Perėjimas per La Mančą (Dover – Calais arba Eurotunelis) gali trukti nuo 1,5 valandos (jei įlaipinimas vyksta tiksliai laiku) iki kelių valandų (jei yra eilės ar techninių problemų). Po „Brexit“ muitinės kontrolė abiejose pusėse taip pat gali sukelti uždelstimus, ypač jei dokumentacija yra netinkamai parengta.

Antra, tai – vairuotojo darbo ir poilsio laikas. Mūsų srityje saugumas yra pirmiausia. Vairuotojas negali vairuoti 48 valandas iš eilės. Jis privalo laikytis tachografo reikalavimų: po 4,5 valandos vairavimo – 45 min. poilsio, o po 9 valandų vairavimo – 9 valandų ilgas poilsis. Tai reiškia, kad net jei atstumas keliose šimtų kilometrų, kelionė bus nutraukta nakvynei.

Trečia, tai – krovinio išvežimo logistika pačioje JK. Jei mikroautobusas turi apsilankyti penkiuose skirtinguose adresuose Anglijoje, kad surinktų siuntas (konsolidacija), tai gali užtrukti vieną ar dvi dienas prieš išvykstant iš salos. Taigi, kai sakome „3–5 dienos“, tai įskaičiuojamas laikas nuo to momento, kai mes pasiimame jūsų prekes, iki jų išdavimo Lietuvoje.

3. Kaip „Brexit“ paveikė mikroautobusų tvarkaraščius ir judrumą?

„Brexit“ buvo didžiausias šokas logistikos srityje per pastaruosius dešimtmečius. Anksčiau siena tarp JK ir ES buvo formalumas – dokumentai buvo tik popieriaus lapeliai. Šiandien tai yra reali muitinės siena, kuri tiesiogiai veikia tvarkaraštį.

Dabar, prieš išvykstant iš JK, būtina pateikti eksporto deklaraciją. Jei deklaracijoje yra klaidų arba trūksta pridėtinių dokumentų (pvz., sertifikatų, licencijų), krovinys gali būti sulaikytas uoste. Tai tiesiogiai stumia išvykimo laiką pirmyn. Mano patirtis rodo, kad dauguma vėlavimų ne dėl techninių problemų, o būtent dėl dokumentacijos.

Be to, įsigaliojo nauji taisykliai dėl transporto priemonių. Mikroautobusai, kurie anksčiau galėjo važiuoti „per šalies“ režimu, dabar dažnai turi deklaruoti įrangą ir prekes išsamiau. Taip pat, jei vairuotojas yra ES pilietis, jam reikalingi leidimai darbui JK (Kent Access Permit ir pan.), o tai taip pat reikalauja papildomo laiko administraciniams nustatymams. Visi šie procesai reiškia, kad tvarkaraštis turi būti planuojas su didesne laiko rezerve – paprastai mes pridedame 1 dieną „bufferio“ (rezervo) tiems atvejams, kai muitinėje užstringa dokumentų patikrinimas.

4. Kaip susiformuoja maršrutas? Ar mikroautobusas važiuoja tik į didžiuosius miestus?

Vienas didžiausių mitų yra tas, kad mikroautobusai važiuoja tik į Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir, galbūt, Panevėžį. Esu matęs, kaip mažos, bet greitai augančios Lietuvos bendrovės sėkmingai gauna prekes į mažus miestus, tokius kaip Tauragė, Ukmergė ar net kaimo vietoves. Kodėl? Todėl, kad mikroautobuso privalumas yra manevringumas.

Maršrutas formuojamas pagal užsakymų geografiją. Jei turime keletą siuntų Vilniuje ir vieną Marijampolėje, logiška, kad maršutas eis per Kauną ir Marijampolę. Tačiau čia svarbu suprasti tvarkaraščio principą: mes negalime garantuoti, kad atvyksime į Marijampolę prieš pusdienį, jei pirmiausia reikia iškrauti Vilniuje, o ten gali kilti neplanuotų uždelstimų (užsukimas, gatvių eismo sąlygos).

Dauguma vežėjų, įskaitant mane, visada stengiasi sudaryti maršrutą taip, kad jis būtų efektyviausias – nuo toliausiai esančio taško link arčiausiai arba atvirkščiai. Jei jūsų krovinys yra mažas (pvz., keletas dėžių), jis bus įtrauktas į bendrą grandinę. Jei tai yra didelis siuntimas, užimantis beveik visą mikroautobuso vietą, tuomet galima kalbėti apie „tiesioginį reisą“ (direct haul), kai tvarkaraštis yra kuriamas specialiai pagal jūsų poreikius, ir maršrutas gali būti trumpesnis bei greitesnis.

5. Kiek laiko užtrunka krovinio surinkimas (konsolidacija) JK prieš išvykstant?

Tai vienas svarbiausių klausimų planuojant tiekimo grandinę. Jei jūsų prekės yra sandėlyje Londone, o klientas Klaipėdoje laukia jų „rytoj“, turbūt teks ieškoti ekspressinio sprendimo, o ne standartinio mikroautobuso.

Standartinis konsolidacijos procesas (kai surinkiamos siuntos iš skirtingų siuntėjų vienam mikroautobusui) trunka nuo 2 iki 4 dienų. Pavyzdžiui, jei tvarkaraštis numatomas ketvirtadienį, tai nuo pirmadienio iki trečiadienio vairuotojas arba vietinis agentas JK važinėja po adresus, renka krovinius. Jei jūsų siunta užsakyta pirmadienį vakare, gali būti, kad ji nebespės į šią ketvirtadienio grupę, ir bus perkelta į kitą savaitę (arba laukiamas papildomas reisas).

Kadangi mikroautobuso talpa yra ribota (palyginti su 24 tonų sunkvežimiu), vietos užpildomas greičiau. Tai reiškia, kad dažniau rengiami išvykimai, tačiau klientas turi būti pasiruošęs tuo, kad jo siunta gali „praleisti“ dieną ar dvi sandėlyje, laukdamos kitų krovinių. Profesionali ekspedicinė kompanija visada informuoja klientą apie „cut-off“ laiką (paskutinį momentą, kai galima paduoti kroviniui, kad jis spėtų į konkretų reisą).

6. Ar galima sekti krovinio judėjimą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje be GPS neįsivaizduojama darbo. Taip, galima sekti krovinio judėjimą. Dauguma mikroautobusų yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis, kurios leidžia matyti transporto priemonės vietą žemėlapyje realiu laiku.

Tačiau būtina atkreipti dėmesį į vieną niuansą. Skirtingai nei kurjerinės paslaugos (pvz., DHL ar FedEx), kuriose galite matyti, kad „siunta yra antrame transportavimo etape“ su tikslia data, mikroautobusu vežimo tvarkaraštis gali būti šiek tiek „sklandesnis“. Vairuotojas gali nuspręsti nusistovėti ne planuotoje vietoje, o šiek tiek anksčiau ar vėliau, priklausomai nuo eiko situacijos arba kito kliento pasiruošimo iškrauti prekes.

Geriausia praktika, kiosios laikau aš, yra nuolatinis ryšys su vairuotoju. Klientas gali gauti pranešimą: „Vairuotojas artėja prie jūsų sandėlio per 2 valandas“. Tai yra tiksliau nei bet kada žiūrėti į žemėlapį, nes žemėlapis nerodo to, kad vairuotojas dabar stovi eilėje prie parduotuvės, kad iškrautų dvi dėžes kitoam klientui. Taigi, stebėjimas įmanomas, bet „Human factor“ (žmogiškasis faktorius) ir lankstumas čia vis dar vaidina didelį vaidmenį.

7. Kas nutinka, jei keltas uždelsta arba atšaukiamas?

La Manšo sąsiauris yra „bottleneck“ (spragasis) visame šiame maršrute. Yra dienų, kai dėl blogo oro (didelės bangos) keltai nedirba, arba dėl prancūzų muitinės darbuotojų streikų susidaro šimtų sunkvežimių eilės. Kaip tai veikia tvarkaraštį?

Jei keltas uždeliamas, tvarkaraštis pasislenka. Jei planavome atvykti į Lietuvą penktadienį, o keltas nebevažiuoja iki rytojaus, tai reiškia, kad atvyksime šeštadienį ar sekmadienį. Čia svarbu suprasti atsakomybę: jei dėl šių nepriklausomų nuo vežėjų aplinkybių (force majeure) atvykimas vėluoja, paprastai ne taikomi baudiniai, nebent klientas yra užsakęs ypatingai greitą pristatymą su garantija.

Mano patirtis rodo, kad geriausias būdas išvengti didelių nusivylimų yra turėti atsarginį planą. Pavyzdžiui, jei krovinys labai skubus, mes stengiamės rezervuoti bilietus ne į pigiausią, o į dažniausiai važiuojantį keltą arba Eurotunelį, kuris mažiau priklauso nuo oro sąlygų. Taip pat, jei vienas keltas užstringa, stengiamės pakeisti maršrutą per kitą uostą (pvz., vietoje Dover naudoti Hull-Zeebrugge arba Newhaven-Dieppe), nors tai ir prailgina kelią per Angliją, bet gali leisti išvengti eilių.

8. Ar galima užsisakyti pristatymą tiksliai nustatytu laiku (pvz., tarp 14:00 ir 15:00 val.)?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių konfliktų tarp kliento ir vežėjo. Klientas nori tikslumo, o logistika – yra sritis, kurioje tikslumas iki minučių beveik neįmanomas tarptautiniame maste.

Atsakymas: galima bandyti, tačiau tai brangiau ir reikalauja specialaus plano. Jei jums reikalingas pristatymas „time-critical“ (laiku ribotas), tai dažniausiai reiškia, krovinys turi būti vežamas ne su daliniais krovinais, o kaip atskiras, prioritetas. Tada galima susitarti dėl konkretaus laiko, tačiau net ir tada reikia skirti laiko rezervą (pvz., 2 valandas).

Standartiniu atveju, kai važiuoja mikroautobusas su 10-15 skirtingų siuntų, mes negalime garantuoti, kad prie 5-ojo adreso atvyksime būtent 14:00. Prieš tai gali užtrukti 1-ojo ar 2-ojo adreso iškrovimas (klientas gali nesiruošęs, keltis į antrą aukštą be lifto ir t.t.). Todėl standartiškai siūlome laiko tarpsnius, pvz., „pristatymas tarp 9:00 ir 18:00 val.“, arba pranešame vairuotojo skambučiu 1 valandą iki atvykimo. Tai leidžia išlaikyti tvarkaraštį be didelių nusivylimų.

9. Kokia tvarkaraščio kaina ir kaip ji susijusi su laiku?

Kaina ir laikas logistikoje yra inversiškai proporcingi dydžiai. Kuo trumpesnis laikas (greitesnis pristatymas), tuo didesnė kaina. Standartinis mikroautobuso pervežimas (kai tvarkaraštis formuojamas pagal konsolidaciją) yra pigiausias, nes kiekvienas klientas moka tik už užimtą vietą (pavyzdžiui, už 1 EUR palečęs vietą ar 1 kubo metrą).

Jei klientas nori savo tvarkaraščio (t.y., jo krovinys turi išvykti šiandien ir atvykti rytoj), jis turi sumokėti už visą mikroautobuso vietą, net jei jo prekės užima tik penktadalį erdvės. Taip pat, greitieji reisai dažnai reikalauja vairuotojo viršvalandžių mokėjimo arba dviejų vairuotojų (jei kelias ilgas), kas taip pat padidina sąskaitą.

Taip pat reikia prisimti, kad tvarkaraštis priklauso ir nuo sezono. Prieš šventes (Kalėdas, Velykas) ar vasaros atostogų pradžią, kai dauguma žmonių veža daiktą iš JK į Lietuvą ar atvirkščiai, užsakymų padaugėja. Tada tvarkaraščiai tampa užpildyti, o kainos gali šoktėliuoti dėl paklausos. Išankstinis užsakymas (savaitę-dvi iki išvykimo) leidžia užfiksuoti geresnę kainą ir užtikrinti vietą tvarkaraštyje.

10. Kaip pasiruošti, kad krovinis ne uždelstų tvarkaraščio?

Galiausiai, svarbiausias dalygas – tai kliento pasiruošimas.