Vežimas iš Anglijos į Lietuvą: Visas vadovas patogiam ir saugiam krovinių pervežimui

Įvadas

Per pastaruosius dešimtmečius tarptautinė prekyba ir gyventojų migracija tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos išaugo eksponentiškai. Anglija jau seniai nėra tik tolima šalis, kurioje lankomasi kaip turistai, – tai viena pagrindinių ekonominių partnerių ir viena populiariausių vietų, kurioje lietuviai kuria savo gyvenimą arba verslą. Toks aktyvumas natūraliai sukuria didelę paklausą krovinių pervežimų paslaugoms. Tačiau, pasikeitus politiniam ir ekonominiam kontekstui (ypač po „Brexit“), procesas, anksčiau atrodęs paprastas, šiandien reikalauja daugiau žinių, kantrybės ir profesionalaus pasiruošimo.

Dirbant šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, buvau liudininkas, kaip keitėsi maršrutai, kaip šokdavo kuro kainos ir kaip krito ar kilo tiltai ir sienos. Šiandien vežimas iš Anglijos į Lietuvą – tai ne tik tiesioginis vairavimas keliu „A16“ ar „E40“. Tai sudėtingas logistinis grandinės reidas, kuriam reikalinga tikslumas, norint išvengti nereikalingų delayjų (uždelstų) ir papildomų išlaidų. Nesvarbu, ar planuojate pervežti asmeninius daiktus po gyvenimo užsienyje pabaigos, ar ieškote patikimo partnerio prekių importui iš Didžiosios Britanijos – suprasti procesą yra pusė sėkmės.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip užtikrinti, kad jūsų kroviniui kelionė būtų ne only sklandi, bet ir ekonomiškai naudinga. Mes aptarsime viską nuo dokumentų reikalavimų ir muitinės procedūrų iki to, kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę bei kodėl kaina svyruoja. Jūsų tikslas – gauti savo daiktus laiku ir saugiai, o mūsų tikslas – padaryti taip, kad jums nereikėtų sukti galvos dėl techninių smulkmenų.

Šiuo metu rinka yra persipinusį pasiūlymu, tačiau ne visi tiekėjai gali pasiūlyti tokį lygį aptarnavimo, kokį reikalauja šiuolaikinė logistika. Todėl svarbu ne tik ieškoti pigiausio pasiūlymo, bet ir suprasti, kas slypi už to kainos. Toliau pateikiamame DUK skyriuje atsakysiu į dažniausiai kylančius klausimus, padedančius susidaryti pilną vaizdą apie vežimo iš Anglijos į Lietuvą procesą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek laiko užtrunka krovinių vežimas iš Anglijos į Lietuvą?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, tačiau atsakymas nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo to, kokį vežimo būdą pasirinksite ir kurioje Anglijos dalyje randamas krovinius. Jeigu kalbame apie dedikuotąjį transportą (kai sunkvežimis važiuoja tik su jūsų kroviniu), kelionė paprastai trunka nuo 3 iki 5 dienų. Šis laikas apima važiavimą iki uosto (pvz., Doveris ar Folkestone), perkėlimą per Lamanšą (keltu arba Eurotuneliu), važiavimą per Belgiją, Olandiją, Vokietiją (arba Lenkiją) ir galiausiai atvykimą į Lietuvą.

Tačiau dažniausiai klientai, siekdami sutaupyti, pasirenka suvenyruotąjį (groupage) vežimą. Tai reiškia, kad jūsų krovinys yra kraunamas į didesnę sunkvežimio priekabą kartu su kitų klientų siuntomis. Tokiu atveju terminas gali ilgti nuo 7 iki 14 dienų, o kartais ir ilgiau. Kodėl? Todėl, kad vairuotojas turi surenkti visus krovinius iš skirtingų Anglijos vietovių, o prieš išvykstant į Lietuvą, turi užpildyti visą priekabą. Be to, gali kilti laukimo laikas muitinėse arba dėl techninių priežiūros darbų kelyje. Mano patirtis rodo, kad jeigu kroviniui skubite, verta investuoti į greitesnį, dedikuotą maršrutą, jei ne – suvenytojasis vežimas yra geriausia kaina-kokybė santykio pusiausvyra.

2. Kokius dokumentus reikia parengti krovinio pervežimui iš Anglijos po „Brexit“?

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dokumentų tvarka pasikeitė drastiškai. Anksčiau tai buvo vidinė rinka, kai daiktams kirsti sieną nebuvo reikalingas joks specialus dokumentas išskyrus vairuotojo pajėgumų patikrinimą. Šiandien situacija kitokia.

Pagrindinis dokumentas yra prekių deklaracija (Export Declaration), kuri turi būti pateikta Jungtinės Karalystės muitinės sistemose (CHIEF ar CDS). Be to, kiekvienam siuntiniui turi būti pridedamas komercinis sąskaitas-faktūra (Commercial Invoice). Jame būtina tiksliai nurodyti: siuntėjo ir gavėjo duomenis, prekių pavadinimus (angliškai), prekių kiekį, svorį, vertę (muitinės vertę) ir prekių kodus (HS kodus). Jeigu šie kodai bus nurodyti neteisingai, gali kilti problemų Lietuvos muitinėje.

Taip pat svarbu atsiminti, kad jei pervežate ne asmeninius, o komercinius daiktus, reikės PVM mokėtojo kodų abiejose šalyse. Asmeniniams daiktams (pvz., kai grįžtate gyventi į Lietuvą) reikia parengti Transfer of Residence (ToR01) formą Anglijoje, kad būtų atleistos importo mokesčiai. Be šių dokumentų, griežtai rekomenduojama turėti CMR draudimo polisą, kuris įrodo krovinio vertę ir apsaugo ją nuo gedimų.

3. Kaip apskaičiuojama kaina? Kokie veiksniai įtakoja galutinę sumą?

Dauguma klientų manęs klausia: „Kiek kainuoja vežti vieną kėdę iš Londono?“ Atsakymas visada toks: „Priklauso“. Kainos formavimasis logistikoje yra kompleksinis procesas. Pirmasis ir didžiausias komponentas – kuras. Kuro kainos svyravimas tiesiogiai veikia freight (gabenimo) rates.

Antras komponentas – perkėlimas per Lamanšą. Keltų bilietų kainos (Dover-Calais arba Hull-Rotterdam) gali smarkiai svyruoti priklausomai nuo sezono ir užsakymo laiko. Trečias dalykas – muitinės tarpininkavimas. Po „Brexit“ reikia deklaruoti eksportą Anglijoje ir importą Lietuvoje. Šios paslaugos dažnai įskaitomos į galutinę kainą, tačiau reikia aiškiai susitarti, ar jos įeina, ar mokėsite atskirai.

Taip pat kainą įtakoja krovinio matmenys. Logistikoje naudojame terminą „LDM“ (Loading Meter) – tai krovinio užimamos vietos ilgis priekaboje plotime. Jeigu jūsų daiktai užima 1 LDM, kaina bus viena, jei 4 LDM – kita. Svarbu ir tai, ar krovinys reikalauja specialios įrangos (pvz., „kelias“ įrežti, jei sunku pakrauti, ar hidraulinės rankenos). Galiausiai, reikia atsižvelgti į užsakymo užimtumą – jeigu reikia vežti šventinį laikotarpį (Kalėdos, Naujieji), kainos paprastai didėja 20–30 proc.

4. Ar galima pervežti automobilį iš Anglijos į Lietuvą? Kokios yra specifikos?

Žinoma, automobilių pervežimas yra viena populiariausių paslaugų. Klientai perka automobilius Anglijoje (dažnai internetinėse aukcionose, pvz., „Copart“ arba „Manheim“) ir nori juos atvežti į Lietuvą. Čia yra dvi pagrindinės galimybės: pervežimas autovežiu arba vairuojant atgal.

Jei renkatės autovežį, automobilis užkeliamas ant specialios platformos. Tai yra saugiausias būdas, jeigu automobilis neįregistruotas, neturi techninės apžiūros arba yra daužtas. Importuojant automobilį, būtina labai tiksliai užpildyti transporto dokumentus, nurodant automobilio VIN kodą, svorį ir ridą. Lietuvoje atvykus reikės sumokėti suvestinės mokesčį (arba registracijos mokestį) ir PVM, jei automobilis nėra senesnis nei 6 mėnesiai (taikoma kita mokesčių schema).

Svarbi specifika – automobilio įregistravimas Anglijoje prieš išvežimą. Norint išvežti automobilį legaliai, jo numeriai turi būti „pažymėti“ arba automobilis turi turėti eksporto leidimą. Be to, jei automobilis yra ant „plates“ (Anglijos numerių), reikia gauti laikinąją leidimą važinėti užsienyje (Green Card draudimas). Mano patirtis rodo, kad geriausia šias procedūras patikėti pervežėjui, kuris kasdien tai daro ir žina visus niuansus, kad išvengtumėte automobilio sustabdymo sienoje.

**5. Kas yra „groupage“ (suvenytojasis) vežimas ir kada jis vertas?

„Groupage“ arba suvenytojasis vežimas – tai metodas, kai kelios skirtingų klientų siuntos yra transportuojamos vienoje sunkvežimio priekaboje. Tai labai paplitusi praktika vežant iš Anglijos, nes leidžia žymiai sumažinti išlaidas. Pavyzdžiui, jeigu turite kelias dėžes su asmeniniais daiktais arba mažą partiją prekių, užsipirkti visą sunkvežimį (20 ar 26 tonų) būtų neprotinga ekonomiškai.

Šis metodas vertas tada, kada jums nėra skubos. Krovinys surenkamas sandėlyje Anglijoje, vėliau gabenamas į Lietuvą, o čia paskirstomas. Nors tai ilgiau, tačiau kaina už LDM arba už kubinį metrą yra gerokai mažesnė. Tačiau čia yra ir savas rizikos faktorius – jūsų krovinys gali būti perkraunamas (iškraunamas ir vėl kraunamas) tarpinėse bazėse, todėl labai svarbu, kad daiktai būtų tinkamai supakuoti ir užfiksuoti vaizdo medžiagoje kraunant.

Esu matęs atvejų, kai nekokybiškas pakavimas grupiniame vežime sukelia žalą kitiems kroviniams. Todėl, pasirinkdami šį metodą, būtinai klauskite apie krovinio apsaugą ir galimybę sekti jį realiu laiku. Profesionalios kompanijos visada turi GPS stebėjimo sistemas ir suteikia prieigą prie jų klientams.

6. Kokias muitinės procedūras reikia praeiti atvykus į Lietuvą?

Atvykus į Lietuvą, krovinis turi būti pateiktas muitinės postui (pavyzdžiui, Medininkuose, Kybartuose arba kituose punktuose). Net jeigu krovinys jau buvo deklaruojamas išvykstant iš Anglijos (eksportas), Lietuvoje dar visada reikia atlikti importo procedūrą.

Jei turite visus dokumentus (CMR, sąskaitą-faktūrą, eksporto deklaracijos kopiją), procesas paprastai vyksta greitai – elektroninė sistema automatiškai arba pusiau automatiškai išduoda leidimą praeiti. Tačiau jeigu dokumentuose trūksta duomenų arba yra nesutapimų (pvz., svoris nesutampa su tuo, kas parašyta), krovinys gali būti sulaikytas muitinės sandėlyje. Tai kelia papildomų išlaidų (sandėliavimo mokestis).

Svarbu paminėti, kad asmeniniai daiktai (naudoti drabužiai, baldai, buitinė technika), kai žmogus grįžta į Lietuvą gyventi amžinai, yra atleidžiami nuo importo mokesčių (PVM ir muito), tačiau tam reikia pateikti ToR01 dokumentą ir įrodymus, kad daiktai buvo naudojami ne mažiau kaip 6 mėnesius užsienyje. Jeigu šių dokumentų nėra, muitinė gali taikyti standartinius tarifus. Štai kodėl reikalingas geras muitinės tarpininkas, kuris žino, kaip užtikrinti, kad jūsų krovinys „neužstrigtų“ biurokratijos spąstuose.

7. Ar draudimas būtinas, ir ką jis apima?

Trumpas atsakymas: taip, būtinas. Nors Lietuvoje yra įprasta manyti, kad „su manimi nieko nenutiks“, logistikoje rizikos yra realios. Kelių eismo įvykiai, gaisrai arba vagystės (ypač Vakarų Europoje) nutinka. Pagal tarptautinius susitarimus (CMR konvencija), pervežėjas yra atsakingas už krovinį, tačiau jo atsakomybės limitas yra gana žemas – paprastai apie 8.33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui (tai yra apie 10-11 eurų). Jeigu pervežate brangią elektroniką arba baldus, ši suma nepadengs nuostolių.

Todėl rekomenduojama įsigyti papildomą krovinio draudimą (All Risk insurance). Jis paprastai kainuoja apie 0,3–0,5 % krovinio vertės. Prieš įkeliant krovinį, būtina sudaryti detalią inventoriaus sąrašą su nurodyta verte. Jeigu įvykincidentas, draudimo kompanija atlygins pilną vertę. Be to, labai svarbu patikrinti, ar vairuotojas prieš įkeliant jūsų daiktus neužpildė „išlygų“ (rezervacijų) dėl jau esamų pažeidimų pakrovimo vietoje. Mano patarimas: niekada nepasirašykite dokumentų, kol nepatikrinote, ar krovinis nepažeistas įkrovimo metu.

8. Kaip reikia supakuoti daiktus, kad jie saugiai pasiektų Lietuvą?

Pakavimas – tai pusė sėkmės. Ilga kelionė (virš 2000 km), įvairūs kelių paviršiai ir daugybą kartų atliekami posūkiai bei stabdymai daro savo. Jei krovinys keliauja grupiniame būde, jis gali būti perkraunamas kelis kartus.

Knygas ir sunkius daiktus reikia dėti į mažas, tvirtas dėžes, kad jas būtų lengva nešti ir kad jos neišplitų. Lengvi drabužiai gali būti supakuoti į didelius „vakuotinius“ maišus – taip taupote vietą. Baldus geriausia išardyti (jei įmanoma), o paviršius uždengti putų polietilenu (bubble wrap) ir stipria gofruota kartonu. Stiklo indai ir keramika turi būti individualiai apvynioti ir atskirti vieni nuo kitų (tarpai tarp dėžių turi būti užpildyti).

Labai dažnai klientai sako: „vairuotojas atsakingas, tegul jis pasirūpina“. Tačiau vairuotojas nebus su jumis namuose, kai jūs supakuojate brangų vazą. Jei dėžė bus viduje tuščia, o vazą laikys tik vienas kartono lapas, kelionės metu ji suyž. Profesionalus pervežėjas gali pasiūlyti pakavimo paslaugas Anglijoje – tai papildoma išlaida, tačiau ji sutaupo nervingų momentų vėliau.

9. Ar galima sekti savo krovinį realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje – absoliučiai taip. Anksčiau tekdavo laukti skambučio iš vairuotojo arba dispečerio, kuris sakydavo: „Važiuoja kažkur ties Vokietijos siena“. Šiandena visi sunkvežimiai turi GPS sekimo sistemas, kurios siunčia duomenis į serverį kas keletą minučių.

Prieš užsakydami paslaugą, pasidomėkite, ar įmonė suteikia prieigą prie tokių duomenų. Geriausios kompanijos turi klientų portalus, kur galite įvesti savo užsakymo numerį ir matyti, kur yra jūsų krovinys, koks yra vairuotojo greitis ir ar nėra nustatytų sustojimų. Tai suteikia psichologinio ramumo. Ypač svarbu tai tada, kai atiduodate savo asmeninius daiktus arba brangų automobilį ir jūsų susitikimo su vairuotoju data jau artėja.

10. Ką daryti, jei atvykęs krovinys yra pažeistas?

Tai blogiausias scenarijus, bet apie jį reikia žinoti. Pirmiausia, niekada nepasirašykite CMR dokumento su pastaba „be prierašų“, jei pastebėjote pažeidimą iškrovimo metu. Jei krovinys atvyko pažeistas, reikia:

1. Sulaikyti vairuotoją (jei įmanoma) ir nedelsiant nufotografuoti pažeidimus.
2. CMR dokumente, kur yra skirta „Pastabos“ vieta, detaliai užrašyti, kas pažeista, kiek dėžių sutrūkinėjo arba kur yra drėgmės žymių.
3. Pranešti pervežėjui ir draudimo kompanijai per 24–48 valandas (pagal draudimo sąlygas).

Jei pažeidimą pastebėsite tik vėliau, kai vairuotojas jau išvyko, reikia kreiptis į ekspertizę, kuri galėtų įrodyti, kad žala padaryta ne dėl jūsų kaltės (pvz., netinkamai laikymo sandėlyje), o dėl transportavimo. Čia vėl padeda gerai užpildyta inventoriaus sąrašo ir pakavimo kokybė. Mano patirtis rodo, kad konfliktai išsprendžiami ramiai, jeigu yra visi dokumentai ir įrodymai, todėl neskubėkite pasirašyti dokumentų, kol visą iškraunote ir patikrinote.

Išvada

Vežimas iš Anglijos į Lietuvą šiandien yra daugiau nei tik fizinis krovinių perkėlimas per jūrą ir žemyną.