Vežimas į Angliją be streso: Pilnas kelionių planavimo ir pervežimų vadovas

Tarptautiniai pervežimai visada buvo sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik techninio pasiruošimo, bet ir gilaus žinių supratimo. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje, matyta nenuostabų situacijų – nuj išspręstų dokumentacijos trikčių iki logistinių protų, kuriuos sekundės sprendimu išgelbėjo ilga patirtis. Tačiau, kai kalbame apie krovinių gabenimą į Angliją (Jungtinę Karalystę), šiandien situacija yra kitokia nei prieš penkerius ar dešimt metų. „Brexit“ padarė savo, ir dabar sėkmingas vežimas į šalį, kuri anksčiau buvo ES narė, tampa tikru iššūkiu net ir patyrusiems vairuotojams bei logistikos ekspertams.

Šiame straipsnyje mes nenuilsame nuo paviršutiniško patarimo „susiraskite vežėją“. Mes žengsime gilyn į procesą, kad jūsų kelionė ar krovinių gabenimas nevirštų košmaru. Nesvarbu, ar planuojate persikelti gyventi, ar siunčiate prekes verslui – tvarkingas planavimas yra pusė sėkmės. Anglija yra sala, o tai reiškia, kad kelyje visada bus fizinės barjeros – jūra arba tunelis – bei biurokratinės barjeros, kurias reikia prasibrauti su kantrybe ir tikslumu.

Kodėl taip svarbu suprasti šį procesą? Nes net mažiausia klaida dokumentuose gali uždelsti krovinius uoste arba prie Anglo praeities kontrolės punkto dienomis, o tai kainuoja laiką ir pinigus. Esu matęs, kaip verslai prarandą klientus dėl to, kad siunta nenuvykta laiku, o šeimos, persikeliančios į naująjį namą, turi laukti savo baldų savaitėmis. Viso to išvengti galima tik vienu būdu – giliais žinojimais ir išankstiniu planavimu. Štai išsamus vadovas, kuris padės jums susitvarkyti su kasdieniais iššūkiais ir pasiekti, kad vežimas į Angliją būtų nebe streso source, o paprasta techninė užduotis.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje sekcijoje suformulavau atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai visada užduoda planuodami pervežimus į JK. Šie atsakymai pagrįsti ilgamete praktika ir dabartine legislacija.

1. Kokius dokumentus būtina paruošti vežant prekes į Angliją po „Brexit“?

Tai, turbūt, svarbiausias ir dažniausiai painiojamas klausimas. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebėra Europos Sąjungos nare, todėl kiekviena siunta, net ir mažiausia pakuotė, turi būti deklaruojama. Pirmasis ir pagrindinis dokumentas yra prekių sandėlio važtaraštis (CMR). Jis turi būti užpildytas tiksliai, nurodant siuntėjo ir gavėjo duomenis, prekių svorį ir vertę. Be to, būtina parengti komercinę sąskaitą-faktūrą (Commercial Invoice). Ji turi būti anglų kalba, joje turi būti nurodytos prekės, jų prekiniai ženklai (jei yra), kodai pagal HS (Harmonized System) kodus, vieneto kaina ir bendra vertė. Ši sąskaita nereikalinga tik tada, jei vežate asmeninius daiktus, kuriems taikomas Transfer of Residence (ToR) režimas – apie tai kalbėsime vėliau. Taip pat reikalingas EORI numeris (Economic Operators Registration and Identification). Jei esate verslininkas, jūsų įmonė turi turėti LR EORI numerį, o gavėjas Anglijoje – JK EORI numerį. Be šio numerio muitinė neleis įforminti eksporto.

2. Kaip „Brexit“ pakeitė muitinės procedūras ir ar reikia mokėti mokesčius?

„Brexit“ sukūrė dvi pagrindines biurokratines sienas: eksporto kontrolę Lietuvoje (arba kitoje ES šalyje) ir importo kontrolę Anglijoje. Anksčiau kelyje iš Vilniaus į Londoną nebuvo jokių sustojimų deklaruoti. Dabar, kai krovinys išvyksta iš Lietuvos, jis turi praeiti eksporto kontrolę. Tuo metu pateikiama prekių sandėlio važtaraščio kopija ir eksporto deklaracija. Kai krovinys atvyksta į Angliją (prieš įvažiuojant į keltą arba išvykstant iš Eurotunelio), jis turi būti deklaruojamas importui. Čia viskas pasidaro įdomesnė: atsiranda Import VAT (PVM) ir galimas Import Duty (importo mokestis). Importo mokestis priklauso nuo prekių kilmės ir tipo, tačiau, jei prekės yra pagamintos ES šalyse ir yra įrodžyta jų kilmė (preferencinė kilmė), importo mokesčio dažnai galima vengti taikant „zero rate“. PVM importuojant prekes į JK yra 20 % (išskyrus atvejus, kai naudojamos „Postponed VAT Accounting“ schemos, leidžiančios apskaičiuoti PVM tiesiog savo mokesčių deklaracijose be mokėjimo sienoje). Visą šį procesą dažniausiai tvarko brokeris, bet klientui svarbiausia suprasti, kad šie mokesčiai gali būti taikomi ir dėl to reikia turėti lėšų arba finansinio garantinio rašto.

3. Kas yra draudžiama vežti į Angliją, ir kuo tai skiriasi nuo kitų ES šalių?

Anglija, kaip sala, turi griežčiausius fitosanitarinius reikalavimus visoje Europoje, o po „Brexit“ jie dar labiau suštrietė. Daugelis klientų netyčia bando nuvežti maisto produktų, kas yra pavojinga. Draudžiama vežti mėsą ir pieno produktus iš ES šalių asmeniniais tikslais (išskyrus labai mažus kiekius, pvz., užkandžiams skirto maisto, bet taisyklės labai griežtos). Tai taikoma netgi dėžutės kumpio ar sūrio. Taip pat griežtai kontroliuojami augalai, sėklos, žemės ūkio produktai, nes JK bijo introdukuoti ligas ir kenkėjus. Be to, kaip ir bet kurioje šalyje, draudžiama vežti ginklus (be licencijų), narkotikus, padirbtus prekes ir pavojingias medžiagas. Jei planuojate vežti gyvūnus, būtina laikytis griežtų veterinarinių reikalavimų (mikročipas, pasai, antžmogiškųjų ligų skiepai). Mano patirtis rodo, kad dažniausiai problemos kyla būtent su maistu – vairuotojams gali būti konfiskuoti visi produktai, o baudos gali būti didelės, todėl geriau viską suvalgyti prieš sieną arba palikti namuose.

4. Kaip apskaičiuoti krovinio kainą ir nuo ko ji priklauso?

Kainos formavimas tarptautiniuose pervežimuose ne tik apie atstumą kilometrais. Vežant į Angliją, kainą lemia trys pagrindiniai komponentai: fizinis pervežimas, keltų (arba Eurotunelio) bilietas ir muitinės brokerio paslaugos. Fizinis pervežimas skaičiuojamas pagal krovinio svorį arba tūrį (pavyzdžiui, 1 tonei arba 1 užimtam vienam (LDM) krovininės mašinos ilgiui). Jei siunta maža, naudojama grupinės logistikos (part load) schema, kai kaina skaičiuojama už užimtą vietą paletėje. Keltų kaina labai svyruoja priklausomai nuo sezono, degalų kainos ir paklausos – vasarą arba švenčių metu keltų bilietai gali padidėti dvigubai. Be to, anglų pusėje dauguma uostų (Dover, Felixstowe, Immingham) moka pridėtinės vertės mokestį (VAT) už paslaugas, kuris taip pat įtraukiamas į sąskaitą. Svarbu klausti dėl „pavėluoto mokėjmo“ rizikos – jei krovinius sulaiko muitinė, laikymas uoste arba saugykloje Anglijoje kainuoja labai brangiai (gali būti 50–100 GBP per dieną už mašiną). Visada prašykite išsamių sąskaitų, kad nesusitiktumėte su neplanuotais išlaidomis.

5. Kuo skiriasi dalinis (LTL) ir pilnas (FTL) krovinio pervežimas šiuo maršrutu?

Pasirinkimas tarp LTL (Less than Truckload) ir FTL (Full Truckload) lemia ne tik kainą, bet ir laiką bei saugumą. FTL (pilnas krovinys) reiškia, kad visa mašina arba puspriekabė yra skirta jums. Tai yra greičiausias ir saugesnis būdas, nes mašina važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio (arba namų) į paskirties vietą Anglijoje be sustojimų tarpiniuose punktuose. Anglijoje perkraunimo centruose dažnai susidaro spūstys, todėl FTL leidžia jas išvengti. LTL (dalinis krovinys) yra pigesnis, kai turite tik kelias paletes. Tokiu atveju krovinys vežamas kartu su kitais klientų siuntomis. Tačiau čia yra rizika: mašina sustoja Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje surinkti kitų krovinių, o Anglijoje gali būti perkraunamas į kitą mašiną (dėl „cabotage“ apribojimų arba logistikos). Kiekvienas perkrovimas padidina pažeidimo arba dingimo tikimybę. Jei vežate brangias elektronines prekes ar trapų baldą, visada rekomenduoju rinktis FTL, net jei tai brangiau, nes taupsite nervus.

6. Kokios yra specifinio pakavimo reikalavimai kroviniams, kurie keliauja per jūrą arba Eurotunelį?

Daugelis mano klientų mano, kad pakavimas svarbus tik dėl estetikos, tačiau keliaujant į Angliją, pakavimas yra garantas, kad prekės atvyks sveikos. Mašinos, važiuojančios keltuose arba traukinyje, patiria stiprias vibracijas, o kartais ir smūgius, ypač audros metu. Kroviniai turi būti užfiksuoti ant paletės. Nėra nieko blogiau už „plaukiojančią“ pakuotę puspriekabėje – jei dėžė gali judėti, ji bus sugadinta. Rekomenduoju naudoti „stretch“ plėvelę, apvynioti ją kelis kartus, o viršuje uždėti viršutinę plokštę (cap), kad būtų apsaugota nuo drėgmės, kurią gali sukelti jūros oras. Jei prekės yra trapios, reikalinga putos plastikas (bubble wrap) ir stiprios dėžės. Paletės neturi išsikišti už standartinių matmenų (paprastai 120x80 cm arba 120x100 cm), nes kitaip jos neįeis į standartines uostų keltų arba sandėlių sistemas. Ir svarbiausia – ant kiekvienos pakuotės turi būti lipdukas su adresatu ir siuntos numeriu (tracking number). Jei dėžė nukryps nuo paletės Anglijoje, be šio lipduko ją bus beveik neįmanoma rasti.

7. Kiek trunka tipinis pervežimas į Angliją ir kas gali daryti įtaką pristatymo terminams?

Standartinis terminas, kurį aš vadinu „optimistiniu“, yra 3–4 dienos nuo krovimo dienos iki pristatymo Anglijoje. Tačiau realybėje dažniausiai tai trunka 5–7 dienas. Ką? Anglijoje yra specifinis reiškinys, vadinamas „driver hours“ ir „rest periods“. Vairuotojai turi laikytis griežtų poilsio režimų. Be to, Anglijoje yra stipriai ribojamas, kiek laiko užsienio vairuotojas gali praleisti šalyje („cabotage“ taisyklės ir kitos apribojimai), kas kartais verčia vairuotojus skubiai grįžti atgal, o tai gali sužlugdyti tvarkaraštį. Taip pat didelę įtaką turi uostų spūstys, ypač Dover ir Calais. Jei ten įvyk incidentas arba prasideda migrantų krizė (kai bandantys patekti į Jungtinę Karalystę užlipa ant sunkvežimių), kelionės trukmė gali išaugti iki dviejų savaičių. Nenuostabu, kai klientas skambina ir klausia, kodėl jo mašina stovi jau trečią dieną prieš uostą. Čia reikia kantrybės – logistika neleidžia numatyti visų išorinių veiksnių, todėl visada planuokite savo veiksmus su savaitės atsarga.

8. Ar reikalinga papildoma krovinių draudimo polisa, ar užtenka standartinio transporto draudimo?

Tai yra vienas pavojingiausių klaidingų įsitikinimų. Dauguma vežėjų turi standartinį transporto draudimą, pagal kurį atsakomybė už dingusį arba sugadintą krovinį dažnai ribojama 8,33 SDR (Special Drawing Rights) už kilogramą. Su dabartinėmis kursų pokyčiais tai yra apie 10-11 EUR už kg. Jei vežate, pavyzdžiui, elektros variklius arba brangų elektroniką, kurių vertė yra 50 EUR ar daugiau už kg, šis draudimas nebus apmokėjęs visos žalos. Jei sudegs 10 tonų krovinys, gausite tik 100 tūkstančių EUR kompensaciją, nors tikroji vertė gali būti 500 tūkstančių. Todėl visada rekomenduoju pirkti papildomą „All Risk“ draudimą. Jis paprastai kainuoja apie 0,3–0,5 % nuo krovinio vertės. Maža investicija, užtikrinanti ramybę. Būtinai perskaitykite draudimo sąlygas – kai kurios rizikos (pvz.,, blogas pakavimas) gali būti neapdraustos.

9. Kaip vyksta procesas, kai asmuo persikelia gyventi į Angliją (Transfer of Residence)?

Tai viena maloniausių logistikos sričių, kai viskas tvarkoma teisingai. Jei asmuo gyveno ne Jungtinėje Karalystėje ne mažiau kaip 12 mėnesių ir ketina ten gyventi bent 12 mėnesių, jis gali kreiptis dėl Transfer of Relief (ToR01). Tai leidžia atvežti asmeninius daiktus (baldus, drabužius, asmeninę transporto priemonę) be mokesčių – be PVM ir be importo mokesčio. Procesas toks: prieš išvykdami reikia užpildyti paraišką ToR01 JK vyriausybės svetainėje. Po to gausite unikalų numerį. Šį numerį turi pateikti savo vežėjui arba brokeriui. Kai krovinys atvyksta į muitinę Anglijoje, brokeris naudoja šį numerį deklaracijoje, ir krovinys yra atlaisvintas nuo mokesčių. Svarbu: visos daikty turi būti naudoti (naujų prekių negalima vežti šia tvarka) ir jūs privalote juos naudoti savo namuose Anglijoje mažiausiai 12 mėnesių po atvežimo. Jei šios taisyklės pažeidžiamos, gresia didelės baudos. Tačiau jei viskas padaryta teisingai, tai sutaupo tūkstančius eurų.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ir kuo rizikuojate renkantis pigiausią variantą?

Rinktis pervežėją pagal kainą – kaip pirkti batus pagal dydį, nebandant. Brangiausias variantas ne visada yra geriausias, tačiau pigiausias dažniausiai baigiasi liūdnai. Ką reikia tikrinti? Pirmiausia, ar įmonė turi licenciją (Lietuvoje – VIDA transporto licencija, Anglijoje – Operator’s Licence). Antra, ar įmonė naudoja subrangovus (brokerius), ar turi savo techniką? Jei įmonė neturi savo mašinų ir viską perka iš kitų, ji neturi kontroliuoti proceso. Trečia, atsiliepimai. Žiūrėkite ne tik „penkių žvaigždučių“ reitingą, bet ir tai, kaip įmonė reaguoja į neigiamus atsiliepimus. Ar kompensavo žalą? Ar atsakė? Rizikuojantys su „vokietėliu“ (pavogtu arba be draudimo važiuojančiu vairuotoju), galite prarasti visą krovinius. Pasitikėkite ekspertais, kurie sugeba pateikti aiškią sutartį, kurioje nurodytos atsakomybės, ir kurie nestokoja laiko paaiškinti muitinės procedūras. Pigumas dažnai pasiekiamas dėl to, kad nėra apdraudimas, arba kad vairuotojas važiuoja viršvalandžius, pažeisdamas saugumo taisykles.

Išvada

Vežimas į Angliją be streso yra visiškai įmanomas tikslas, tačiau jis pasiekiamas ne per vieną dieną ir ne be detalaus išplanavimo.