Vairuotojų paslaugos iš Jungtinės Karalystės: reguliarūs reisai

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių krovinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis ir logistika pasikeitė neapibrėžtai. Vienas dalykas visada išlieka nepakitęs: Jungtinės Karalystės rinka yra viena svarbiausių ir patraukliausių Lietuvos bei visos Europos verslui. Tačiau po „Brexit“ ir pasikeitusių muitinės procedūrų, logistika tarp žemyno ir salų tapo kur kas sudėtingesnė. Čia nebeužtenka paprasto noro vežti – reikia išsamios žinių, patirties ir, svarbiausia, patikimos sistemos.

Šiandien norėčiau kalbėti ne apie vienkartinio krovinio vežimą, o apie strateginį sprendimį – vairuotojų paslaugas iš Jungtinės Karalystės ir reguliarius reisus. Kodėl tai svarbu? Todėl, kad mūsų klientams, kurie prekiauja su JK arba importuoja prekes iš šios šalies, stabilumas – tai pinigai. Reguliarūs reisai (angliškai vadinami „line haul“ arba „part loads“) leidžia ne tik užtikrinti, kad prekės atvyks laiku, bet ir efektyviai planuoti savo atsargas bei biudžetus.

Kai kalbame apie vairuotojų paslaugas šiame kelyje, turime omenyje ne tik vairuotoją, sėdintį vairuje. Tai kompleksinė paslauga, apimanti dokumentų tvarkymą, muitinės išankstinį deklaravimą, keltų bilietų rezervavimą ir optimalaus maršruto parinkimą. Esu matęs daug situacijų, kai ne profesionaliai organizuotas reisas dėl trūkstamo vieno dokumento arba vairuotojo nuovargio užstrigdavo Doverio uoste arba prie „Eurotunelio“ keleiviams, priverčdamas klientą mokėti didžiules baudas už vėluojančią gamybos liniją.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia reguliarių reisų iš Jungtinės Karalystės sistema, kokių iššūkių reikėtų tikėtis ir kodėl profesionali vairuotojų komanda yra raktas į sėkmingą verslą. Nesvarbu, ar esate didelis importuotojas, ar mažas verslininkas, norintis užsisakyti keletą paletų – suprasti šį procesą būtina.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kas yra reguliarūs reisai (regular lines) ir kaip jie skiriasi nuo įprastų pervežimų?

Reguliarūs reisai – tai logistinis modelis, kai transporto kompanija numato fiksuotą grafiką ir maršrutą tarp dviejų taškų (pavyzdžiui, Londonas – Vilnius arba Mančesteris – Kaunas) ir juos vykdo nuolat, paprastai kelis kartus per savaitę. Skirtumas nuo paprastų, vadinamųjų „spot“ arba vienkartinio užsakymo pervežimų, yra esminis.

Vykdydamas reguliarius reisus, pervežėjas gali geriau planuoti savo resursus. Klientui tai reiškia, kad net jei jis neturi pilnos krovininės mašinos (FTL – Full Truck Load) kiekio, jis gali užsisakyti vietą daliniame krovininyje (LTL – Less Than Truck Load). Mūsų atveju, turint reguliarias linijas iš JK, mes galime surinkti krovinius iš keleto siuntėjų vienoje mašinoje ir taip sumažinti kiekvieno kliento išlaidas. Be to, reguliarumas reiškia prognozuojamumą – žinote, kad jūsų prekės bus išvežtos kiekvieną antradienį ir penktadienį, todėl galite tiksliai planuoti savo pardavimus ir sandėliavimą.

2. Kaip „Brexit“ paveikė vairuotojų darbą ir pervežimų trukmę iš JK?

„Brexit“ buvo revoliucija mūsų srityje. Anksčiau Jungtinė Karalystė buvo kaip bet kur kita ES šalis – krovinius pravažiuodavo be sustojimų. Šiandien situacija kitokia. Dabar, nepaisant to, ar vairuotojas veda pilną mašiną, ar tuščią priekabą (tuščias reisas tarp ES ir JK taip pat turi būti deklaruojamas), jis privalo praeiti muitinės kontrolę.

Tai reiškia, kad prieš išvykdami iš JK, vairuotojai arba mūsų dispečeriai turi pateikti išankstinę deklaraciją (angl. Exit Summary Declaration – EXS) ir gauti MRN numerį (Movement Reference Number). Be šio numerio, vairuotojas nebus įleistas į keltą arba tunelį. Praktikoje tai reiškia papildomo laiko sąnaudas. Anksčiau reisas iš Birminghamo į Vilnių trukdavo maždaug 48–60 valandas. Dabar, atsižvelgiant į galimas eiles Doverio uoste arba „Eurotunelio“ terminaluose, bei laukimą muitinės procedūroms, geriau planuoti 70–80 valandų. Profesionali vairuotojų paslauga numato šių rizikų įvertinimą – mūsų vairuotojai žino, kada geriau važiuoti šiauriniu maršrutu (per Hull arba Immingham), kad išvengtų Doverio spūsčių.

3. Kokius dokumentus reikia paruošti kroviniui, kad jis sklandžiai išvyktų iš JK?

Dokumentų tvarkymas yra pusė sėkmės. Esu matęs, kaip tūkstančiai verti kroviniai užstrigdavo sandėliuose tik todėl, kad trūko vieno lapo. Pagrindinis dokumentas yra prekybinis-invoice (Commercial Invoice). Jis turi būti tikslus: nurodytos tikslios prekės, jų svoris, brūkšniniai kodai (HS kodai), prekių kilmės šalys ir, svarbiausia, teisingai apskaičiuota vertė.

Be to, būtina turėti pakavimo sąrašą (Packing List). Jei prekės yra reguliuojamos (pavyzdžiui, maisto produktai, gyvūnai, chemija), reikalingi papildomi leidimai ir sertifikatai. Transporto kompanijai taip pat reikalingas CMR sąvadas – tai tarptautinis krovinių pervežimo konvencijos dokumentas, kuris įrodo pervežimo sutartį ir atsakingumo perdavimą. Ir, žinoma, pats svarbiausias dalykas po „Brexit“ – EORI numeris (Economic Operators Registration and Identification identification number). Jis turi būti nurodytas visose deklaracijose. Be EORI, nei siuntėjas, nei gavėjas negali legaliai prekiauti su trečiosiomis šalimis.

4. Ar vairuotojas gali padėti su muitinės procedūromis, ar tai ekspeditoriaus darbas?

Tai vienas dažniausiai kylančių nesupratimų. Vairuotojas – tai profesionalas, kuris užtikrina krovinių fizinį pervežimą ir saugumą kelyje. Jis nėra muitinės brokeris. Tačiau mūsų modelyje, kai suteikiame pilnas vairuotojų paslaugas, vairuotojas yra mūsų komandos, įskaitant dispečerius ir brokerius, dalis.

Vairuotojas atsakingas už tai, kad fiziškai pateiktų dokumentus pareigūnui, jei to reikalauja, arba parodytų MRN numerį terminale. Bet visą intelektualų darbą – deklaracijų pildymą, kodų parinkimą, mokesčių (PVM ir muito) apskaičiavimą – atlieka mūsų biuro ekspeditoriai. Klientui nereikia rūpintis tuo, ar vairuotojas sugebus kalbėti angliškai su pareigūnu ar ar supras, ką reiškia tam tikras muitinės kodas. Mes imamės šios atsakomybės. Vairuotojo užduotis – važiuoti saugiai ir laiku atgabenti krovinius į paskirties vietą, o mūsų užduotis – užtikrinti, kad jam niekas netruktų kelyje.

5. Kokius maršrutus naudojate ir kodėl pasirinkimas turi įtakos pristatymo laikui?

Maršruto pasirinkimas iš JK į Lietuvą nėra tiesus linijos brėžimas. Yra du pagrindiniai variantai: pietinis (per Doverį ir Calais’ą) ir šiaurinis/rytinis (per Hull’ą, Zeebrugge’ą arba Roterdamą).

Pietinis maršrutinis yra trumpiausias atstumu, tačiau dažniausiai lėčiausias laiku. Doverio uostas yra „spragas“ – ten susirenka visa tranzitinė transporto srautas iš visos JK. Jei ten įvykta avarija, ar sustiprėja kontrolė dėl nelegalių migrantų, eilės gali užtrukti valandomis. Šiaurinis maršrutas (per Šiaurės jūrą) yra šiek tiek ilgesnis, bet dažnai ramesnis. Keltai iš Hull į Zeebrugge ar iš Harwich į Hook of Holland leidžia vairuotojams geriau pailsėti, o okeaniniai keliai yra mažiau apkrauti. Kai klientui labai svarbu laikas (pvz., Just-in-Time gamybai), mes dažnai pasirenkame šiaurinį maršrutą, nors jis ir kiek brangesnis, nes mažiau tikėtina, kad užstrigsime spūstyse. Mūsų patirtis leidžia lanksčiai keisti maršrutus priklausomai nuo situacijos kelyje realiu laiku.

6. Kaip užtikrinamas krovinių saugumas tokio ilgio kelione?

Kelionė iš JK į Lietuvą trunka maždaug 3–4 dienas. Per tą laiką krovinys praeina skirtingas klimatines zonias, gali būti perkraunamas terminaluose (jei tai dalinis krovinys) ir t.t. Saugumas pradedamas nuo pakavimo. Mes visada konsultuojame klientus dėl tinkamų pakavimo medžiagų – kad prekės neišsiristų ant „vairuotojo“ (tai yra, ant priekabos grindų) ir neišlūžtų.

Techninė saugumo priemonė: visos mūsų mašinos yra modernios, su „tacho“ grafikų kontrolės ir GPS stebėjimo sistemomis. GPS leidžia mums matyti ne tik, kur yra mašina, bet ir ar ji sustojo neplanuotai, ar variklis veikia. Jei mašina sustoja neplanuotame taške, dispečeris nedelsiant susisiekti su vairuotoju. Be to, naudojame fizinę apsaugą – užraktus, plombas, o reikalui esant ir apsaugos kompanijų paslaugas, ypač jei vežami aukštos vertės kroviniai (elektronika, alkoholis). 20 metų patirtis moko, kad patikimumas ir prevencija pigiau už apsaugos išlaidas po įvykio.

7. Kas atsitinka, jei krovinys sugenda arba atsiranda nesklandumų kelyje?

Nesklandumų visada būna – tai avarijos, blogas oras ar techniniai gedimai. Skirtumas tarp profesionalios ir mėgėjiškos kompanijos yra reakcijos greitis. Mūsų procedūros numato, kad vairuotojas nedelsiant praneša dispečeriui apie bet kokį nesklandumą.

Jei sugenda mašina, mes turime sutartis su pagalbos tarnybomis visoje Europoje. Jei reikia, krovinys gali būti perkrautas į kitą mašiną, kad pristatymas ne užtruktų. Jei dėl blogo oro uostai uždaromi, mes operatyviai perplanuojame maršrutą. Klientas visada yra informuojamas. Mes nedžiuginame viltimis, sakdami „viskas bus gerai“, o sakome tiesą: „Yra problema, mes dėlto padarome X, pristatymas gali pavėluoti Y valandų“. Toks atvirumas ir gebėjimas spręsti problemas vietoje leidžia išlaikyti aukštą paslaugos kokybės įvertinimą.

8. Kaip apskaičiuojama kaina reguliariems reisams ir ar ji pastovi?

Kaina nėra pastovi, ji yra dinamiška, kaip ir pati rinka. Reguliarių reisų kainodara paprastai remiasi rinkos pasiūla ir paklausa, tačiau suteikia daugiau stabilumo nei vienkartiniai užsakymai. Pagrindiniai komponentai, formuojantys kainą: kuro kaina (šiandien ji labai svyruoja), keltų bilietų kaina (JK keltai yra vieni brangiausių Europoje), vairuotojo darbo užmokestis (įskaitant dienpinigius užsienyje) ir, žinoma, PVM bei muitų išlaidos (jei jos nėra apmokamos atskirai).

Klientui, kuris užsisako reguliarias paslaugas (pavyzdžiui, kas savaitę išveža fiksuotą kiekį prekių), mes dažnai galime pasiūlyti fiksuotą kainą tam tikram laikotarpiui (pvz., ketvirčiui). Tai leidžia klientui tiksliau planuoti savo išlaidas ir apsisaugoti nuo staigių kainos šuolių. Be to, jei klientas turi prekių ir grįžtant į JK (galime paimti grįžtamąjį krovinį – backload), galime pasiūlyti dar geresnę kainą, nes mažina tuščiosios kelionės nuostolius.

9. Ar galima pervežti nestandartinius arba ypatingus krovinius reguliariais reisais?

Taip, bet tai reikalauja specialaus planavimo. Reguliarūs reisai dažniausiai vykdomi standartinėmis tentinėmis priekabomis (tarpinėmis ašimis), kurios tinka 90 proc. prekių (paletėms, dėžėms, euroreliams). Tačiau jei klientui reikia pervežti per sunkų krovinią, didelių matmenų krovinius (out of gauge) arba reikalaujančius specialių temperatūros režimų (šaldytuvai), mes pritaikome savo flotą.

Turime patirties su šaldomais krovinais (pervežame maisto produktus vaistus iš JK). Tokiu atveju vairuotojas turi nuolat stebėti temperatūrą ir užpildyti specialius žurnalus. Jei tai nestandartinis krovinius, į reguliarius reisus jis gali būti įtrauktas tik tada, jei netrukdo kitiems klientams ir yra techniniu požiūriu įmanomas. Kartais ypatingi kroviniai reikalauja individualių reisų, net jei ir vykstame tuo pačiu maršrutu. Visada vertiname galimybes individualiai.

10. Kodėl verta rinktis ilgalaikę partnerystę su viena transporto kompanija vietoje kiekvieną kartą ieškoti pigiausio varianto?

Per 20 metų darbo mačiau daug verslininkų, kurie taupo ant transporto, ieškodami pigiausio pasiūlymo kiekvieną kartą „skelbimuose“. Tai trumpalaikė ekonomija, kuri ilgainiui tampa brangu. Pasirinkus vieną patikimą partnerį reguliariems reisams, jūs gaunate nebe tik „vežėją“, o savo logistikos skyrių išorėje.

Mes pažįstame jūsų prekes, jūsų klientų reikalavimus, jūsų sandėlių darbo laiką. Žinome, kad jūsų gavėjas Lenkijoje nedirba pietų metų, todėl planuojame atvykti ryte. Mes galime pasiūlyti atidėtos mokėjimo sąlygas, lanksčias sutartis ir greitesnį reakciją laiku esant nesklandumams. Ilgalaikė partnerystė sukuria pasitikėjimą – kai aš žinau, kad klientas mums moka laiku, aš gali jam skirti geriausius vairuotojus ir mašinas. O klientas žino, kad jo prekės saugios, ir gali miegoti ramiai. Tokia sinergija leidžia abiem pusėms augti.

Išvada

Apibendrinant, vairuotojų paslaugos iš Jungtinės Karalystės ir reguliarūs reisai šiandien yra kur kas daugiau nei paprastas prekių pervežimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas mechanizmas, kuriam sėkmingai veikti reikalinga žinių, patirties ir technologijų derinė. Po „Brexit“ pasikeitė taisyklės, bet ne poreikis – prekyba su Jungtine Karalyste tęsiasi ir augia.