Užsakyti daiktų pervežimą į Angliją geriausia kaina: Eksperto Vadovas

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinės logistikos srityje, aš mačiau viską – nuo smulkios buitinės technikos siuntų iki milžiniškų pramoninių projektų, kuriems reikėjo specialios technikos. Tačiau vienas dalykas visada išlieka nepakitusiu: kai klientas susisiekia su mumis norėdamas pervežti daiktus į Angliją, pirmasis ir dažniausiai vienintelis klausimas yra „Kiek tai kainuos?“. Tai visiškai natūralu. Logistika iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę po „Brexit“ pasikeitė ir tapo sudėtingesnė, o kartu su tuo ir brangesnė, todėl noras rasti geriausią kainą neabejotinas.

Tačiau terminas „geriausia kaina“ logistikos pasaulyje yra daugiau erdvės negu paprastas skaičius sąskaitoje faktūroje. Dažnai, ieškodami pigiausio sprendimo, klientai patenka į spąstus, kurių pasekmės kainuoja daugiau nei sutaupyta pinigų – pradedant pristatymo vėlavimais ir baigiant sugadintu turtu. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip tikrai veikia kainodara šioje maršruto atkarpoje, ir kaip galite užtikrinti, kad jūsų pinigai nebus išmesti vėjui, o daiktai atvyks saugiai ir laiku. Mes aptarsime ne tik tai, iš ko susiformuoja kaina, bet ir kaip ją efektyviai sumažinti neprarandant kokybės.

Anglija (arba tiksliau, Jungtinė Karalystė) vis dar yra viena populiariausių krypčių lietuvių verslams ir asmenims, besikeliantiems gyventi ar dirbti. Atstumas nėra toks didelis, tačiau administracinės ir techninės bėdos gali padaryti šį kelionę iššūkiu. Norint gauti geriausią pasiūlymą, reikia suprasti ne tik savo krovinio specifiką, bet ir rinkos mechanizmus. Toliau rasite išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, kurie padės jums tapti informuotu pirkėju ir sėkmingai derėtis su vežėjais.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Iš ko tiksliai susiformuoja daiktų pervežimo į Angliją kaina?

Tai yra pagrindinis klausimas, kurį turėtumėme sau užduoti prieš ieškodami pigiausio varianto. Per mano dvidešimties metų patirtį, stebiu, kad klientai dažnai mato tik galutinę sumą ir neįsivaizduoja, kas slepiasi po ja. Kaina nėra atsitiktinis skaičius – tai matematinė formulė, susidedanti iš keleto pagrindinių komponentų.

Pirmiausia, tai kuro kaina. Maršrutas Lietuva – Anglija yra ilgas, ir kuro sąnaudos sudaro didžiąją dalį vežėjo išlaidų. Ant kuro kainos daro įtaką ne tik rinkos svyravimai, bet ir krovinio svoris – sunkesnis krovinys reiškia didesnį kuro suvartojimą.

Antra, keltų ir Eurotunelio mokesčiai. Tai neabejotinas išlaidų elementas, kuriame taupyti neįmanoma. Keltų bilietų kainos svyruoja priklausomai nuo sezono ir dienos, todėl ši dalis visada įtraukiama į galutinę kainą.

Trečia, muitinės procedūros. Po „Brexit“ visi siuntiniai, net jei jie nėra prekiniai, o asmeniniai daiktai, turi praeti muitinės kontrolę. Tai reiškia, kad vežėjas turi sumokėti už deklaravimą, administravimą, o kartais ir už sandėliavimą muitinėje, jei dokumentai bus neteisingi. Jei pasiūlymas atrodo pernelyg žemas, verta patikrinti, ar į jį įskaičiuotos šios išlaidos, ar jas teks mokėti papildomai vėliau (dažnai su dideliais delspinigiais).

Galiausai, darbo užmokestis vairuotojui ir įmonės marža. Geras vairuotojas, kuris supranta anglų kalbą ir yra atsakingas, ne dirba už duonas. Tiesa ta, kad kaina atspindi paslaugos kokybę. Jei kas siūlo pervežti krovinią už pusę rinkos kainos, turbūt taupo kažkur kur reikėtų ne – ant vairuotojo poilsio, technikos priežiūros ar legalių dokumentų.

2. Ar pigiau užsakyti pilną sunkvežimį (FTL) ar dališkąją krovinių vežimą (LTL)?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių nesupratimų. Logika sako „pasiaugoti vietą – sumokėti mažiau“, tačiau praktikoje visada ne taip. Jei turite pakankamai daug daiktų, kad užpildytumėte maždaug 15–22 europaletes (priklausomai nuo sunkvežimio tipo), pilno krovinio (FTL) užsakymas dažnai būna pigiau vienam kubiniam metrui nei dališkasis (LTL).

Kodėl taip atsitinka? Kai užsakote dalį sunkvežimio (LTL), logistikos įmonė turi surasti kitus klientus, kurie važiuoja tuo pačiu kryptimi, kad užpildytų mašiną. Tai reikalauja laiko, papildomo sandėliavimo Lietuvoje (krovinių konsolidavimo) ir Anglijoje (iškrovimo ir išsiuntimo adresatams). Be to, kiekvienas klientas turi savo dokumentus, savo iškrovimo vietą. Vairuotojas praleidžia daugiau laiko sandėliuose nei kelyje.

Kai užsakote pilną sunkvežimį, jis tiesiog važiuoja iš jūsų sandėlio tiesiai į jūsų paskirties vietą (arba artimiausią sandėlį Anglijoje). Nėra tarpinių sustojimų, nėra papildomo krovimo. Taigi, nors bendra suma gali būti didesnė, kaina už vienetą svorio ar tūrio dažnai būna gerokai palankesnė. Jei planuojate didelį persikėlimą ar prekių partiją, visada verta paklausti apie FTL kainą, net jei atrodo, kad neužpildysite mašinos iki galo – kartą pakrauta mašina gali būti ekonomiškesnė nei „susidėliojimas“ su kitais.

3. Kaip „Brexit“ paveikė pervežimo kainas ir ar jos gali nukristi?

Po 2020-ųjų sausio 1 d., kai Jungtinė Karalystė oficialiai išstojo iš ES bendrosios rinkos, logistikos pasaulis apsivertė aukštyn kojomis. Anksčiau tai buvo beveik vidinės prekybos maršrutas – be muitų, be sudėtingų formalumų. Dabar kiekviena siunta turi būti deklaruojama.

„Brexit“ pridėjo dvi pagrindines išlaidų kategorijas: administracines išlaidas ir muitinės patikros mokestį. Kiekviena siunta, net jei ji yra nemuitinė (pavyzdžiui, naudoti asmeniniai daiktai), turi turėti EX1 deklaraciją. Už šią procedūrą turi sumokėti gavėjas ar siuntėjas. Be to, Jungtinės Karalystės vyriausybė įvedė „Import PS“ mokestį, kurį renka HMRC (mokesčių ir muito tarnyba). Šie pinigai nėra muitas, tai mokestis už paties proceso apdorojimą.

Ar kainos nukris? Trumpojoje ateityje – labai mažai tikėtina. Buitinis infliacijos ir kuro kainų šuolis taip pat paliko žymę. Be to, anglų valiutos kursas svarais (GBP) gali smarkiai svyruoti, kas tiesiogiai veikia finalią kainą litais ar eurais. Turėtumėte nusiteikti, kad šios išlaidos yra naujoji realybė, o ne laikinas reiškinys. Tačiau konkurencija rinkoje verčia įmones tobulinti procesus, todėl, pasirinkus patikimą partnerį, galima rasti racionalų pasiūlymą.

4. Kada yra pigiausia užsakyti pervežimą? Ar yra sezoniškumo?

Taip, logistikoje yra ryškus sezoniškumas, ir jį supratus galima sutaupyti nemažai pinigų. Kaip ilgametis šios srities žinovas, galiu pasakyti, kad brangiausias laikas yra rudenį (nuo rugsėjo iki lapkričio) ir prieš šventes (gruodžio pradžia). Kodėl? Todėl, kad verslas stengiasi susikrauti prieš metų pabaigą, o žmonės dažniau persikelia į naujus namus prieš Žiemos šventes.

Taip pat brangūs yra vasaros mėnesiai (birželis–rugpjūtis), kai vyksta daugiausia persikėlimų, o keliaujantys atostogauja, todėl transporto priemonių trūkumas didina kainas.

Pigiausiai pervežimą į Angliją paprastai įmanoma užsakyti sausio–kovo mėnesiais. Tai vadinamasis „mirusis sezonas“. Tada paklausa žymiai mažesnė, o pervežėjai, norėdami išlaikyti savo vairuotojus užimtus, siūlo lankstesnes kainas. Jei jūsų persikėlimo ar siuntos data nėra griežtai fiksuota, stenkite ją planuoti šiuo laikotarpiu – taip galite sutaupyti iki 15–20 proc. galutinės sumos.

5. Kaip krovinio paruošimas (pakavimas) veikia kainą?

Daugelis klientų nemano, kad pakavimas turi įtakos kainai, manydami, kad tai tik jų asmeninis reikalas. Tai didelė klaida. Blogai supakuotas krovinys – tai tiesioginis pavojus jūsų kišenei.

Pirmiausia, erdvinis efektyvumas. Jei daiktus supakuosite į standartines dėžes, kurios lengvai stumiamos ant vienos kitos su keltuvu (paletėje), vairuotojas jas įkels greitai. Jei atvešite krūvas neapibrėžtos formos lagaminų, maišų ir minkštų krepšių, juos reikės įkelti rankomis arba uždėti ant specialių platformų, kas užtrunka kelias valandas. Laikas – pinigai. Dauguma įmonių už papildomą krovimo laiką (virš 1 valandos) skaičiuoja papildomus valandinius tarifus.

Antra, draudimas. Jei krovinys yra pakrautas į mašiną tvarkingai, užfiksuotas ant paletės ir užlanguotas, sugadinimo tikimybė minimali. Jei daiktai barstosi po visą „vagoną“, jie gali susidaužyti. Nors draudimas padengia žalą, „nepriklausomai nuo vairuotojo kaltės“ sąlygos gali neleisti gauti visos sumos, jei krovinys buvo nepakankamai paruoštas transportavimui.

Geriausias patarimas: naudokite standartines dėžes. Jei turite baldus, juos reikia išardyti (jei įmanoma) ir uždėti ant paletės. Tai ne tik apsaugos jūsų turą, bet ir gali padaryti kainą mažesnę, nes vežėjas nebus priverstas taupyti vietą netvarkingoms siuntoms.

6. Kas yra „krovinio tūrio svoris“ ir kodėl jis svarbesnis už realų svorį?

Tai vienas svarbiausių dalykų, su kuriais susiduria kiekvienas, siunčiantį daiktus į Angliją. Dažnai klientas sako: „Aš turiu tik 500 kilogramų, kodėl kaina tokia didelė?“. Atsakymas paprastas: lėktuvai ir, labiau aktualu mums, keltai bei sunkvežimiai taip pat ribojami tūriu.

Tarptautinėje logistikoje egzistuoja sąvoka „volumetrinis svoris“. Jis apskaičiuojamas taip: ilgis (m) x plotis (m) x aukštis (m) x daugiklis (paprastai 333 kg kelių transportui). Jei jūsų krovinio realus svoris yra 500 kg, bet jis užima daug vietos (pavyzdžiui, 5 m3), jo volumetrinis svoris gali būti 1665 kg.

Vežėjas užima vietą savo sunkvežimyje. Jei užpildysite jį lengvais, bet dideliais daiktais (pūkinės antklodės, foam poliuretaninis pakavimas), jis nebegalėsi vežti sunkių metalo detalių. Todėl kaina dažnai skaičiuojama pagal tą reikšmę, kuri yra didesnė – arba realų svorį, arba volumetrinį svorį. Norint gauti geriausią kainą, stenkitės sukleisti daiktus kuo kompaktiškiau, pašalinti tuščias erdves dėžėse ir išardyti baldus. Tai sumažins tūrį, o kartu ir kainą.

7. Ar verta rinktis tarpininkus (brokerius) ar tiesioginius vežėjus?

Tai klausimas, apie kurį diskutuojama nuo tada, kai atsirado internetas. Tarpininkai (freight forwarders) nėra vairuotojai – jie organizatoriai. Tiesioginiai vežėjai – tai įmonės, turinčios savo parką arba konkretų vairuotoją.

Kodėl tarpininkai dažnai siūlo geresnes kainas? Todėl, kad jie turi didelį klientų baseiną. Jie gali sujungti kelis klientų siuntinius į vieną mašiną (konsoliduoti). Jei jūs kreiptumėtės tiesiogiai į transporto įmonę, kuri turi tik vieną važiuojantį sunkvežimį į Londoną, ir jis jau beveik pilnas, jie arba atsisims jūsų užsakymo, arba užsakys astronomišką kainą. Tarpininkas suras kitą mašiną, kurioje yra vietos.

Tačiau čia yra ir pavojus. Kai tarpininkų grandinė ilga (klientas -> brokeris -> sub-brokeris -> vežėjas), kaina gali augti dėl kiekvieno grandinės nario maržos. Be to, blogiausias atvejis – prarastas ryšys su vairuotoju.

Geriausia strategija: rasti logistikos partnerį, kuris yra ekspertas, bet dirba glaudžiai su vežėjais. Turėkite omenyje, kad pigiausias pasiūlymas iš atsitiktinio skelbimo portalo gali būti iš „vėjo plėšiko“, kuris tiesiog perparduoda jūsų užsakymą kitam, nepridamas jokios vertės. Patikimas ekspertas sužinos, kas jums aktualiau – kaina ar greitis, ir suras tinkamiausią, o ne būtinai pigiausią variantą.

8. Kokios yra papildomos išlaidos, apie kurias dažnai užmirštama kalbėtis?

Niekas nemėgsta staigmenų, kai gauna sąskaitą. Kaip profesionalas, aš visada patariu klientams klausti apie taip vadinamas „galines išlaidas“ (tail-end costs).

Vienas dažniausių – ilgalaikio sandėliavimo mokestis Anglijoje. Jei jūsų siunta atvyka į sandėlį Anglijoje (pavyzdžiui, Anglijoje dažniausiai naudojami terminalai yra Midlands arba netoli Londono), o jūsų muitinės dokumentai nėra tvarkingi arba mokesčiai neapmokėti, siunta gali būti sulaikyta. Nuo 3–5 dienų pradedami skaičiuoti dideli baudos mokestis už vietą sandėlyje. Tai gali svyruoti nuo 20 iki 50 svarų per dieną už vieną paletę.

Dar viena išlaida – „iškrovimas į kišenę“ (tail-lift) arba rankinis iškrovimas. Jei paskirties vietoje nėra keltuvo ar vairuotojas negali privažiuoti arti (dėl siaurų gatvių Londono centre), reikės samdyti pagalbininkus arba naudoti specialią įrangą. Tai nėra įtraukta į standartinę kainą „nuo durų iki durų“, jei nenurodyta kitaip.

Taip pat verta pasitikrinti, ar į kainą įeina draudimas. Standartinis CMR draudimas dažnai apdengia tik apie 8–10 SDR (specialiųjų traukimo teisių) vieną kilogramą, kas yra labai mažai. Verti daiktai reikalauja papildomo „Visų rūšių“ (All Risk) draudimo.

9. Kaip išvengti sukčių ir nepatikimų pervežėjų?

Rinkoje, kaip ir visur, yra ir gerių, ir blogų žaidėjų. Per 20 metų mačiau, kaip žmonės prarado turą dėl to, kad pasitikėjo pernelyg žemiems kainos skelbimams.

Pagrindinė „raudono vėliavėlė“ – kaina, kuri žymiai žemesnė už rinkos vidurkį. Jei vidutinė kaina pervežti 1 m3 į Angliją yra, tarkime, 80–120 eurų, o jums siūlo 40 eurų – būkite tikri, kad kažką slepia. Tai gali būti tai, kad jie reikalauja išankstinio mokėjimo 100 proc., o po to dingsta. Arba tai gali būti įmonė be patirties, kuri tiesiog neįvertino išlaidų ir pusiaukelėje pareikalaus papildomo mokėjimo, priešingu atveju grasindami parduoti jūsų daiktus.

Visada patikrinkite įmonės registracijos duomenis. Lietuvoje tai galima padaryti per JAR duomenų bazę. Patikrinkite, kiek įmonė veikia rinkoje. Jei ji įkurta prieš 3 mėnesius – rizikinga.

Geriausias įrodymas yra atsiliepimai (ne tik jų pačių svetainėje, bet ir „Google Maps“, „Facebook“ ar forumuose). Paklauskite apie jų patirtį su jūsų tipo kroviniu.