Užsakykite kelionę iš Anglijos – greitai ir be vargo: Eksperto vadovas

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius tarptautinių pervežimų pasaulis išgyveno daugybę pokyčių, tačiau maršrutas tarp Didžiosios Britanijos ir žemyninės Europos, ypač Lietuvos, visada išliko vienas aktyviausių. Anksčiau tai buvo paprasta: padėjome prekes į mašiną, važiavome per kanalą ir pristatėme į adresą. Tačiau po „Brexit“ situacija pasikeitė. Dabar tai nebe tiesioginis važiavimas, o okeanas biurokratinių detalių, kurios gali sugadinti net ir pačią geriausiai suplanuotą kelionę, jei nepasitikite profesionalais.

Dirbant šioje srityje daugiau kaip dvidešimt metų, pamatau vieną pastovią tendenciją: klientams svarbiausia yra ramybė. Žmogus, norintis pervežti baldus iš Londono, atvežti verslo atstovą iš Mančesterio ar gabenti dalinius krovinius iš Birmingamo, nenori gilintis į muitinės kodus ir eksporto procedūras. Jis nori vieno dalyko – užsisakyti kelionę ir būti tikru, kad viskas vyks greitai bei be vargo.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, paaiškinsiu, kaip šiandien veikia krovinių gabenimas iš Anglijos, ir ką reikia žinoti, kad procesas būtų sklandus. Mes aptarsime ne tik tai, kaip užsakyti transportą, bet ir tai, kaip išvengti dažniausių klaidų, kurios kainuoja brangiai – tiek laiko, tiek pinigų. Nors pasaulis aplinkui keičiasi, pagrindinis logistikos principas išlieka tas pats: planavimas ir kompetencija yra raktas į sėkmę.

Svarbu suprasti, kad „greitai“ šiuo atveju nereiškia lenktyniauti. Tai reiškia efektyvumą. Tai reiškia, kad krovinys kirto Lamanšą ne laukdamas dienų terminale, o kad dokumentai buvo paruošti taip, kad muitinės pareigūnas juos peržiūrėtų per minutes. Tą efektyvumą kuria ne greičiausias vairuotojas, o patyrusi ekspedicijos komanda, kuri už kliento nugaros užtikrina, kad visi „i“ būtų ant vietų. Štai kaip tai padaryti teisingai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kaip šiandien atro idealus užsakymo procesas iš Anglijos?

Idealus užsakymas prasideda ne nuo to, kai vairuotojas užvažiuoja pasiimti krovinį, o gerokai anksčiau – pradedant užklausos pateikimu. Šiuolaikinėje logistikoje, kai kalbame apie maršrutą Anglija–Lietuva, informacija yra vertingesnė už auksą. Pradžioje klientas turi pateikti tikslią adreso informacją ir, kas svarbiau, krovinio aprašymą.

Kai gauname užklausą, patyrę ekspeditorius nedelsia paskaičiuoja ne tik kainą, bet ir galimybes. Pavyzdžiui, jei tai yra dalinis krovinių pervežimas (LTL), mes jau žinome, kurių savaitės dienų vyksta mūsų reguliarios linijos. Užsakymo procesas atrodo taip: pateikiate užklausą -> mes vertiname krovinį (svoris, tūris, vietų kiekis) -> pateikiame pasiūlymą -> sutinkate -> išrašome sąskaitą -> surandame vietą artimiausiam reisui.

Svarbiausia čia – komunikacija. Jei klientas tiksliai nurodo, kad reikia išvežti sofą, kuri išardoma, ar kad prieš namus yra siauras gatvės posūkis, mes iš karto galime priskirti tinkamą automobilį su „keliamuju“ arba mažesnę furgoną. „Be vargo“ kelionė prasideda būtent nuo to, kad vairuotojas vietoje nenuviltų, matydamas, kad jo mašina negali įvažiuoti į kiemą. Todėl kuo detaliau užpildysite užklausos formą arba papasakosite apie savo poreikius telefonu, tuo greičiau ir sklandžiau visa operacija vyks.

2. Kokius dokumentus reikia paruošti siuntai iš Anglijos į Lietuvą po „Brexit“?

Tai, kas anksčiau buvo paprasta vidaus reikalų procedūra, dabar yra tarptautinio prekybos procesas, reikalaujantis griežtos dokumentacijos. Pagrindinis ir svarbiausias dokumentas yra prekių siuntos vekselis (CMR), tačiau jis neveikia vienas. Esminis dalykas, apie kurį dažnai pamiršta, yra komercinė SF (invoice) arba prekių persiuntimo dokumentas (jei tai nekomercinė siunta).

Jei gabenate prekes parduoti ar verslo reikmėms, būtina išrašyti eksporto SF. Joje turi būti nurodytas tikslus prekių pavadinimas, svoris, prekių kodas (HS kodas), vertė ir šalies kilmės kodas. Be šios SF anglų muitinė neleis išvežti kroviniš iš šalies, o lietuvių muitinė neleis įvežti.

Jei tai yra asmeniniai daiktai (kelyje į gyvenamąją vietą), reikia parengti pakrautojo deklaraciją (Packing list), kurioje išvardijami visi daiktai su apytikriu vertinimu. Taip pat būtina prisegti asmens dokumento, kuris persikrausto, kopiją. Dažna klaida – kai klientai rašo „baldai“ be jokios informacijos apie tai, kad tai naudoti daiktai asmeniniam naudojimui. Dėl to muitinė gali priskirti aukštesnę mokesčių tarifą. Mūsų kaip ekspertų užduotis padėti suformuoti šiuos dokumentus dar prieš važiuojant mašinai, kad vairuotojas terminale praleistų laiką tik fiziškai įsikraudamas, o ne spausdindamas trūkstamus popierius.

3. Kiek laiko trunka typiška kelionė iš Anglijos į Lietuvą?

Klausiama, kiek trunka kelionė, atsakyme visada įtraukiu nuorodą į tai, kad mes kalbame ne tik apie vairavimo valandas. Atstumas nuo, tarkime, Londono iki Vilniaus yra apie 1800–1900 km. Vairuotojas fiziškai negali nuvažiuoti to be sustojimų dėl poilsio režimo.

Tačiau didžiausia dalį laiko šiame maršrute suvalgo ne važiavimas keliais, o procesai Lamanšo sąsiauryje. Keltai arba Eurotunelio traukiniai turi savo grafikus. Jei mūsų vairuotojas pavėluoja į registruotą išvykimą „Dover“ ar „Folkstone“ pusvalandžiu, jis gali praleisti laukdamas kito kelto, kas uždelia visą reisą bent 4-6 valandomis.

Todėl, kalbant apie „standartinį“ terminą, daliniams kroviniams (kai mašina surenka siuntas iš kelios įmonių ar asmenų), terminas svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų nuo krovimo dienos. Jei užsakote pilną mašiną (FTL) arba ekspresinį pervežimą, krovinys gali pasiekti Lietuvą ir per 48–72 valandas, jei viskas susidera su keltų laikais. Svarbu suprasti, kad „greitai“ logistikoje reiškia efektyvų maršruto planavimą, o ne greitį matuoklėje.

4. Kaip sudaroma kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainos formavimas šiame maršrute yra sudėtingesnis nei vietiniuose pervežimuose. Čia nėra vieno fiksuoto tarifo kilometrui. Pagrindiniai komponentai yra šie: kuro kaina (kurios svyravimai Anglijoje ir Europoje skiriasi), keltų bilietų kaina (kuri gali svyruoti priklausomai nuo sezono ir dienos), bei krovinių vietos kiekis.

Daliniai krovinių pervežimai (kai dalijatės mašinos vieta) apmokestinami pagal užimamą vietą metrais (pav., 1 LDM – lininis metras) arba pagal tūrį/masę (priklausomai, kas iš jų didesnis). Pavyzdžiui, jei pervežate lengvus, bet erdvius puslapčius, mokėsite už tūrį. Jei sunkias industrines dalis – už svorį.

Taip pat į kainą įeina muitinės deklaravimo paslaugos Anglijoje (eksporto deklaracija), kurios dabar yra privalomos. Nenukelkime nuo lentos ir vairuotojo darbo užmokestį, kuris Anglijoje yra didesnis nei daugelyje kitų Europos šalių. Todėl, kai gaunate pasiūlymą, patyręs klientas žiūri ne į galutinę sumą, o į tai, kas joje įskaičiuota. Ar įeina keltas? Ar įskaičiuota dokumentų parengimas? Ar yra draudimas? Pigus pasiūlymas, kuriame neįskaičiuota keltų kainos, gali tapti brangiausia staigmena vėliau.

5. Ar reikia mokėti muito ir PVM, vežant daiktus iš Anglijos?

Tai vienas labiausiai painų klausimų, ir atsakymas priklauso nuo to, ką pervežate. Po „Brexit“ Anglija tapo trečiąja šalimi, todėl visos siuntos kertamos muitinės.

Jei pervežate naudotus asmeninius daiktus kelyje į gyvenamąją vietą (pervykimas), dažniausiai mokesčių nėra, tačiau būtina pateikti Transfer of Residence (ToR) numerą arba deklaraciją, kad tai yra asmeniniai daiktai, ne prekybinės prekės. Be to, daiktai turi būti naudoti ne mažiau kaip 6 mėnesių.

Jei pervežate naujas prekes arba prekes verslui, tai yra importas. Čia privalu mokėti PVM (Lietuvoje 21 %, esant registruotai veiklai gali taikyti 0 % tarifą su atitinkamu deklaravimu, bet PVM vis tiek sumokėtas turi būti) ir galimai muito mokestį (priklauso nuo prekių tipo). Muitinės apskaičiavimas vyksta pagal prekių vertę, nurodytą SF.

Mūsų kaip profesionalių ekspeditorių užduotis – padėti numatyti šias išlaidas. Mes galime padėti pateisinti dokumentus taip, kad klientas mokėtų tik tai, ką privalo, ir vengtų nereikalingų delay (vėlinimų) muitinėje dėl neteisingo mokesčių suformavimo. Niekada nerekomenduojame slėpti vertės – tai tik sustabdo siuntą ir sukelia baudas.

6. Kokius krovinius dažniausiai pervežate iš Anglijos ir ar yra apribojimų?

Spektras yra labai platus. Per 20 metų matome viską: nuo vieno dėžutės su asmeninėmis dokumentais iki didelių industrinių mašinų dalių. Dažniausiai tai yra: * Baldai ir interjero detalės: Anglijoje gausu antikvarių ir aukštos kokybės baldų, kuriuos lietuviai nori parsivežti. * Elektronika ir technika: Naudojama arba nauja. * Verslo prekės: Žaliavos, pusgaminiai, įranga. * Asmeniniai daiktai: Studentų, darbuotojų parsivežamos bagažo siuntos.

Yra griežti apribojimų dėl pavojingų krovinių (ginklai, sprogmenys, degios medžiagos) be specialių leidimų. Taip pat yra apribojimų dėl maisto produktų ir augalų dėl sanitarijos taisyklių (pvz., mėsą ar pieno produktus į ES vežti labai sunku arba draudžiama). Taip pat nerekomenduojame vežti daiktų, kurių negalima legaliai importuoti (padirbtos prekės, kai kurių vaistų rūšys be receptų). Prieš vežant tokius specifinius daiktus, visada geriau pasikonsultuoti, kad krovinys nebūtų konfiskuotas pasienyje, o vairuotojas nubaustas.

7. Kas nutinka, jei krovinys netelpa į planuotą vietą (tūrio/svorio problema)?

Tai klasikinė situacija, kurią stengiamės išvengti tikslaus planavimo metu, tačiau ji vis dar įvyksta. Klientas gali neteisingai įvertinti, kiek vietos užims išardytų baldų krūva, arba prekės gali būti sunkesnės nei nurodyta kataloge.

Jei prieš krovimą aišku, kad krovinys didesnis, ir mes tai pastebime išmatavus arba matyti vaizdo medžiagą, stengiamės surasti sprendimą iš karto. Jei tai dalinis krovinys (kurse su kitais siuntomis), gali reikėti išskirti papildomą vietą. Tai reiškia papildomą mokėjimą, bet leidžia išvežti viską vienu metu.

Ji krovinys netelpa fiziškai į mašiną (pvz., aukštis arba ilgis perdidėja), turime organizuoti alternatyvų transportą – pvz., mašiną su atidaru kėbulu (tentrauką) arba didesnį furgoną. Brangiausia variacija – kai vairuotojas atvyksta pasiimti, o krovinio matmenys neatitinka užsakymo. Tuomet gali tekti organizuoti papildomą reisą tik vienam klientui, kas kelia kainą keliskart. Todėl prašome klientus būti sąžiningi ir, jei abejojate, nufotografuoti ir nurodyti matmenis – mes padėsime paskaičiuoti.

8. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas ir ar reikia draudimo?

Logistikoje neįmanoma išvengti visų rizikų – kelio eigoje gali atsitikti avarija, gali būti blogų orų sąlygų ar netikėtų stabdymų. Kiekvienas mūsų vairuotojas yra apdraustas pagal CMR konvenciją, tačiau šis standartinis draudimas apima labai nedidelę sumą (paprastai apie 8,33 SDR už kilogramą, kas sudaro vos keletą eurų).

Todėl asmeniniams daiktams, ypač brangiems baldams ar technikai, visada rekomenduojame papildomą krovinio draudimą. Jis kainuoja nedaug (paprastai procentas nuo krovinio vertės), bet užtikrina pilną vertės atlyginimą įvykus nelaimei. Mes kaip ekspeditoriai padedame susitvarkyti su draudimo žalos ataskaitomis.

Be draudimo, saugumą užtikrina ir fizinė apsauga: prekės užfiksuoamos kablys, tarpus užpildomos popieriaus arba putų plokštėmis, o viršus užsegamas tinklais. Mūsų vairuotojai turi su savimi komplektus krovimo įrangos (rankenėlės, juostos), kad krovinys nešoktų mašinoje. 20 metų patirtis mokėjo, kad gerai užfiksuota krūva – tai pusė sėkmės.

9. Ar galiu sekti savo siuntos judėjimą realiu laiku?

Absoliučiai taip. Anksčiau tekdavo laukti skambučio iš vairuotojo, kad sužinotum, kur jis yra. Šiandena technologijos leidžia mums pasiūlyti „Live Tracking“ arba bent jau detalias statuso atnaujinimus.

Kai tik krovinys pakraunamas Anglijoje, klientas gauna pranešimą. Tada, kai mašina išvyksta iš uosto (pvz., Dover ir atvyksta į Kalę (Calais) arba Dunkerką), taip pat registruojamas įvykis. Vėliau, važiuojant per Europą, galime sekti GPS padėtį. Tai suteikia klientui didelę ramybę – jis gali planuoti savo laiką, žinodamas, kada tiksliai reikės būti namuose ar sandėlyje iškrauti.

Mūsų sistemoje klientas gali matyti ne tik „važiuoja“, bet ir konkrečius etapus: „Laukiama keltų“, „Muitinės kontrolė“, „Iškrovimas“. Šis skaidrumas yra vienas iš mūsų paslaugos aukso standarto elementų.

10. Ką daryti, jei prekės atvyko sugadintos ar trūksta dalies?

Nors stengiamės, kad taip neatsitiktų, logistika yra žmogiškas procesas. Jei iškraunant pastebėjate, kad dėžės daužytos, ar trūksta vienos iš dešimties dėžių, veiksmai turi būti skubūs ir taisyklingi.

Pirmiausia: nepasirašykite pristatymo dokumentų (CMR kopijos) su pastaba „Viskas tvarkoje“, jei taip nėra. Ant CMR būtina užrašyti rezoliuciją – pvz., „Trūksta 2 dėžių“ arba „Kėdės nugarėlė laužta“. Be šio užrašo vėliau bus beveik neįmanoma įrodyti, kad žala įvyko pervežimo metu, o ne vėliau.

Antroji: nedelsiant praneškite mums. Sužinoję apie incidentą, mes inicijuojame draudimo bylą arba kalbėjame su vairuotoju, kad sužinotume, kas nutiko. Jei dėžė paslydo nuo paletės ir nuvirto, tai viena situacija, jei buvo vogta – kita.

Jei sugedimas nereikalauja ilgo tyrimo, mes kartu su klientu sprendžiame, kaip kompensuoti nuostolius (remontas, nauja prekė, piniginė kompensacija). Mūsų tikslas – išspręsti problemą greitai, kad klientas liktų patenkintas net esant nelaimei.