Užsakomas pervežimas į Anglją – tikslus laikas ir saugumas: Eksperto vadovas

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė žemėlapis, taisyklės ir klientų lūkesčiai. Vienas dalykas vis tiek išlieka nepakitusiu: Anglija (arba tiksliau – Jungtinė Karalystė) visada buvo, yra ir bus viena pagrindinių prekybos partnerių Lietuvos verslui. Tačiau po „Brexit“ logistika tapo daug sudėtingesnė. Tai nebėra tiesiog važiavimas per „sieną“, kaip buvo keliaujant į Vokietiją ar Lenkiją. Tai yra operacija, reikalaujanti tikslumo, žinių ir, svarbiausia, patikimo partnerio.

Kai klientas kreipiasi dėl pervežimo į Angliją, dažniausiai kyla du pagrindiniai rūpesčiai: „Ar mano krovinys atvyks laiku?“ ir „Ar jis atvyks nepažeistas?“. Šie klausimai yra daugiau nei pagrįsti. Šiandien užsakomas pervežimas į Angliją – tai ne tik fizinis krovinių judėjimas, bet ir sudėtingas dokumentų bei muitinės procesų valdymas. Nors aš nesu linkęs kelti save ant pjedestalo, bet ilgametė patirtis leidžia man žiūrėti į procesą ne tik kaip vairuotojo ar ekspeditoriaus, bet kaip į sistemą, kurioje kiekvienas detalė turi savo reikšmę.

Šiame straipsnyje aš padėsiu jums suprasti, kaip ši sistema veikia iš vidaus. Kalbėsime ne apie abstrakčias teorijas, o apie tai, kas tikrai svarbu, kai jūsų verslas priklauso nuo to, kad prekės pasiektų Londoną, Birmingamą ar Mančesterį taip, kaip buvo planuota. Mes išnagrinėsime, kodėl pasirinkimas užsakomo pervežimo (ne grupinio) yra strateginis sprendimas laikui ir saugumui užtikrinti, ir ką tiksliai reiškia "saugumas" šiuo kontekste. Nes taip yra: saugumas čia prasideda ne nuo užrakintų vartų sandėlyje, o nuo teisingai užpildyto prekių sandėravimo dokumento.

Šiuo metu rinka pasižymi dideliu konkurencija, tačiau kaina negali būti vienintelis kriterijus. Pigus pervežimas, kuris vėluoja tris dienas dėl blogai parengtų dokumentų, taps brangiausiu pasirinkimu jūsų verslui. Todėl, kviečiu panagrinėti procesą detaliai, kad jūs galėtumėte priimti informuotus sprendimus ir jaustis ramiai, perduodami kroviniį mums ar kitiems profesionalams.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kas tiksliai yra „užsakomas pervežimas“ ir kodėl jis geresnis nei grupinis pervežimas į Angliją?

Užsakomas pervežimas, angliškai vadinamas „dedicated transport“ arba „FTL (Full Truck Load)“, reiškia, kad sunkvežimis, jo vairuotojas ir visas krovininės erdvės tūris yra skirti tik jums. Jūsų krovinys nėra maišomas su kitų klientų siuntomis. Esu dirbęs su abiem modeliais, ir kai kalbame apie Angliją, ypatingai po „Brexit“, užsakomas pervežimas turi neabejotiną pranašumą.

Kodėl? Pirma, laikas. Grupiniuose pervežimuose vairuotojas turi sustoti daugelyje vietų, iškrauti ir įkrauti kitas siuntas. Tai Lietuvoje, tai Lenkijoje, tai Vokietijoje. Kiekviena sustojimo vieta – tai rizika vėluoti, galimybė sugadinti kroviniį perkraunant ir papildomas kontaktas su muitinės tarnybomis. Užsakomame pervežime vairuotojas įsivažiuoja į jūsų sandėlį, užkrauna ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą Anglijoje. Nėra tarpinių sustojimų, nėra papildomo manipuliavimo kroviniu.

Antra, saugumas. Krovinių perkrovimas (krovos-dėžės operacijos) – tai viena pavojingiausių vietų logistikos grandinėje. Statistika rodo, kad dauguma pažeidimų įvyksta būtent tarpinėse sandėliuose arba vykstant perkrovai iš vieno sunkvežimio į kitą. Užsakomas pervežimas šią riziką iškart pašalina. Jūsų prekės yra užsekamos vieną kartą Lietuvoje ir atsekamos tik atvykus į JK.

Trečia, muitinė. Kai vairuotojas važiuoja su vieno kliento kroviniu, dokumentų priežiūra yra daug paprastesnė. Vairuotojas visada tiksliai žino, ką veža, ir gali pateikti aiškius atsakymus muitinės pareigūnams. Grupiniame reise, jei vieno kliento dokumentai netinkami, užstrigs visas sunkvežimis su dešimtų kitų siuntų. Tas, kuris nori tikslumo, pasirinks užsakomą pervežimą.

2. Kaip „Brexit“ paveikė pervežimo procesą ir ką tai reiškia man kaip siuntėjui?

Po 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi (ne ES nare), o tai pagrindinai pakeitė žaidimo taisykles. Anksčiau pervežimas į Angliją buvo beveik kaip vidinės prekybos reisas – nebuvo muitinės kontrolės prekėms tarp ES ir JK. Dabar tai yra tarptautinė prekyba su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Praktiškai tai reiškia, kad kiekviena siunta turi praeiti eksporto procedūrą išvykstant iš Lietuvos (ar ES) ir importo procedūrą atvykus į Angliją. Reikia pateikti Eksporto deklaraciją (EX) ir Importo deklaraciją (IM). Be to, atsirado papildomas reikalavimas – Saugos ir apsaugos deklaracija (Entry Summary Declaration – ENS), kurią turi pateikti vežėjas arba atstovas prieš atvykstant į JK uostą.

Kas tai reiškia jums kaip klientui? Reiškia, kad dokumentacija turi būti tvarkinga. Jei anksčiau pakako komercinio sąskaitos faktūros, dabar reikia tiksliai nurodyti prekių kodus (HS kodus), jų svorį, kilmę ir kitus parametrus. Jei dokumentuose bus klaidų, krovinys gali būti sulaikytas uoste, o tai reiškia prastovos mokesčius, kurie gali siekti šimtus svarų per dieną. Mano patirtis rodo, kad dauguma vėlavimų šiuo metu ne dėl kelių būklės, o būtent dėl dokumentinių nesuderinamumų po „Brexit“. Geras ekspeditorius pasirūpina, kad šios procedūros būtų atliktos dar prieš vairuotojo išvykimą, taip užtikrindamas „žaliąją šviesą“ pasienio punkte.

3. Kokius dokumentus reikia parengti sklandžiam pervežimui į Angliją?

Dokumentai – tai logistikos kraujas. Be jų sunkvežimis nejudės nė metro, ypač kai kalbame apie maršrutą į Angliją. Pagrindinis dokumentas yra Komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice). Ji turi būti parašyta angliškai ir turėti visus būtinus elementus: siuntėjo ir gavėjo duomenis, prekių aprašymą, prekių kodus (Tarifą/HS kodas), vieneto kainą, bendrą vertę, svorį (bruto ir netto), kilmės šalį.

Be to, būtinas Pakavimo sąrašas (Packing List). Jis padeda muitinės pareigūnams susieti faktūrą su fiziniais daiktais – kiek dėžių, koks jų svoris, kiek ant kiekvienos dėžės yra prekių. Jei siunta sudėtinga, pvz., mašinos dalys ar chemija, gali prireikti papildomų sertifikatų (pvz., atitikties deklaracijos CE, MSDS lapai cheminiams produktams).

Taip pat svarbus yra CMR sąvadas (tarptautinis vežimo sąvadas). Tai pagrindinis vežimo įmonės, siuntėjo ir gavėjo susitarimas, kuris užtikrina atsakomybę. Nepamirškite ir apie galiojantį EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification). Jis būtinas tiek Lietuvos/ES, tiek JK muitinės deklaravimui. Be EORI numerio negalima įforminti nei eksporto, nei importo. Jei jo neturite, reikia jį gauti iš anksto, kitaip procesas sustos.

4. Kiek laiko trunka tipinis pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas nėra vienas. Anksčiau, kai nebuvo muitinės, galėjome kalbėti apie griežtus grafikus. Dabar viskas priklauso nuo maršruto, uosto ir muitinės apkrovos.

Vidutiniškai, kai važiuojame per Kalais (Prancūzija) – Dover (Anglija) kelią, atstumas nuo Vilniaus iki Londono yra apie 1800–2000 km. Vairuotojų poilsio režimai (tachografai) lemia, kad šis kelias neįmanomas be sustojimų. Paprastai tai trunka 2–3 dienas. Pirmą dieną vairuotojas važiuoja per Lenkiją ir Vokietiją, antrą – pasiekia Prancūzijos pakrantę, trečios dienos rytą jau gali būti Anglijoje.

Tačiau reikia atsižvelgti ir į laukimą uoste. Nors užsakomuose pervežimuose dažniausiai turime rezvuotas bilietus („booked slots“), uosto eilės gali kilti dėl blogo oro ar techninių trikčių. Be to, jei muitinės patikra trunka ilgiau nei įprasta, tai pridės laiko. Mes stengiamės planuoti kelionę su 2–3 valandų, o kartais ir dienos rezervu uoste, kad nenuviltume kliento. Esu patyręs atvejų, kai dėl vienos klaidos dokumentuose krovinys „užstrigo“ 24 valandas, nors pats važiavimas truko tik 48 valandas. Todėl, kai kalbame apie „tikslų laiką“, mes turime omenyje ne tik vairavimo greitį, bet ir proceso valdymą.

5. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelyje ir tarpinėse stotyse?

Saugumas – tai ne tik fizinė apsauga, bet ir procesiniai sprendimai. Pradedant nuo to, kad užsakomame pervežime vairuotojas niekur nestoja su kroviniu atsitiktinėse vietose. Mes naudojame saugias, apsaugotas stovėjimo aikšteles (secure truck parks), kurios yra sertifikuotos ir dažnai prižiūrimos. Vairuotojas negali tiesiog sustoti prie kelkraščio prie kavinės ir nueiti pietų, nes tokiu atveju rizika išvogti krovinių (pvz., elektronikos, tabako, alkoholio) išauga dvigubai.

Fizinė apsauga taip pat svarbi. Krovinių skyrius (kėbulas) turi būti užrakintas ir dažnai papildomai užsealintas plastikinėmis arba metalinėmis antspaudomis (seals). Antspaudo numeris yra užrašomas dokumentuose. Jei atvykus į vietą antspaudas pažeistas, gavėjas turi teisę nepriimti krovinijo be pažeidimo aktų. Tai leidžia sekti, kas ir kada lietė krovinius.

Be to, kiekvienas mūsų vairuotojas yra apdraustas ir turi griežtas instrukcijas. Ilgą patirtį turintis vairuotojas žino, kaip elgtis įtariant pavojų, kaip stebėti vežamą krovinį važiuodamasis „šlepe“ (su priekaba). Taip pat turime atsakomybės draudimą (CMR draudimas), kuris dengia žalą, jei krovinys būtų sugadintas arba pavogtas mūsų kaltės. Tačiau geriausias draudimas – tai prevencija, todėl investuojame į vairuotojų mokymą ir stovyklavietės kokybę.

6. Kokius maršrutus naudojate (tunelis ar keltas) ir kodėl vienas jų gali būti geriau?

Svarstymas tarp Eurotunelio (Eurotunnel) ir keltų (ferries) – tai dažnai diskutuojama tema. Abudu variantai turi privalumų ir trūkumų, ir pasirinkimas dažnai priklauso nuo specifinio užsakymo.

Eurotunelis („Le Shuttle“) jungia Folkestone (Anglija) su Kokele (Prancūzija). Tai yra greičiausias būdas perplaukti Lamanšą. Pervežimas trunka apie 35 minutes. Vairuotojas užvažiuoja į vagoną, lieka sunkvežimyje ir per 35 minutes yra Anglijoje. Nėra jūros mėsinės (sea sickness), nereikia išlipti iš mašinos. Tačiau tunelis turi griežtesnius apribojimus dėl kai kurių pavojingų krovinių (ADR), o ir bilietų kaina gali svyruoti. Jis puikiai tinka standartiniams kroviniams, kai laikas – pinigai.

Keltai (pvz., iš Kalais į Dover, iš Dunkirk į Dover, arba ilgesni maršrutai iš Belgijos/Olandijos į šiaurės Angliją, pvz., Hull ar Immingham) suteikia daugiau lankstumo. Keltuose vairuotojas gali išlipti, pailsėti, pavalgyti, nusipirkti reikmenų. Ilguose maršrutuose į šiaurę (pvz., į Mančesterį ar Škotiją) keltas iš Roterdamo ar Zebriugės gali būti strategiškai geresnis, nes išvengiame didžiosios Londono spūsties. Taip pat keltai dažniau priima pavojingus krovinius ir neįprastus gabaritus.

Kaip ekspertas, aš visada pasirenku maršrutą pagal krovinio tipą, paskirties vietą Anglijoje ir dabartinę eilių situaciją. Kartais uosto kalnas gali užtrukti valandą, ir tuomet tunelis išgelbėja dieną, o kartas būna, kad keltas leidžia geriau suplanuoti vairuotojo poilsį.

7. Kas yra Incoterms sąlygos (pvz., DDP, DAP) ir kuri geriausia tinka pervežimui į Angliją?

Incoterms (tarptautinės prekybos sąlygos) – tai tai, kas nustato, kas kurį momentą atsakinga už krovinių ir rizikos perdavimą, bei kas moka mokesčius. Pervežimuose į Angliją dvi dažniausiai sutinkamos sąlygos yra DAP (Delivered at Place – pristatyta į vietą) ir DDP (Delivered Duty Paid – pristatyta su mokesčiais sumokėta).

DAP reiškia, kad mes pristatome krovinią iki nurodytos adresato vietos, tačiau importo mokesčius (muitą ir PVM) moka gavėjas Anglijoje. Gavėjas turi susitvarkyti su savo muitinės brokeriu, kad išleistų krovinius. Tai gali būti pigiau, jei gavėjas turi savo brokerį, tačiau sukelia daugiau galvos skausmo gavėjui.

DDP reiškia, kad mes, kaip ekspeditoriai ar vežėjai, imamės visos atsakomybės. Mes apskaičiuojame ir sumokame visus importo mokesčius Anglijoje. Klientui tai yra „raktas į rankas“ paslauga – jis tiesiog laukia krovinių ir nieko daugiau nedaro. Tačiau čia reikia ypatingo tikslumo, nes jei mes suklydame apskaičiuodami mokesčius, mums teks juos padengti. Mano patirtis rodo, kad klientai, norintys ramybės ir tikslumo, dažniausiai pasirenka DDP, nors ši paslauga kiek brangesnė. Ji pašalina riziką, kad krovinys „užstrigs“ muitinėje dėl neapmokėtų mokesčių.

8. Kokios prekės yra draudžiamos arba ypatingai reguliuojamos vežant į Angliją?

Anglija turi gana griežtas taisykles, ypač maisto produktų ir gyvūnų kilmės produktų atžvilgiu. Po „Brexit“ įvežti maistą iš ES tapo sudėtingiau. Pvz., mėsos ir pieno produktai, kuriuos anksčiau galėjo vežti vairuotojai asmeniniam vartojimui, dabar yra smarkiai apriboti arba draudžiami.

Kas ypatingai reguliuojama? Tai gyvūnai (reikia specialių veterinarijos pažymų), augalai ir sėklos (fitosanitariniai sertifikatai), vaistai ir medicinos priemonės, taip pat pavojingi kroviniai (chemija, degiosios medžiagos).