Užsakomas pervežimas į Anglją: Patogaus išvykimo laiko pasirinkimo subtilybės ir logistika

Įvadas

Per dvi dešimtmetis, praleistas tarptautinių krovinių pervežimų srityje, suaugau su įsitikinimu, kad logistika – tai ne tik fizinis judėjimas iš taško A į tašką B. Tai tikslus muzikos kūrinio atlikimas, kur kiekviena nata turi skambti savo laiku. Vienas iš svarbiausių elementų, lemiančių šio „kūrinio“ sėkmę, yra teisingo išvykimo laiko pasirinkimas. Ypač kalbant apie maršrutus į Angliją (Jungtinę Karalystę), kurie dėl geografinių ir administracinių ypatumų išsiskiria savo kompleksiškumu.

Daugelis klientų, užsakydami pervežimą, mano, kad pakanka nurodyti adresoą ir laukti krovininio. Tačiau profesionalus ekspertas žino, kad išvykimo laikas lemia ne tik tai, kada prekės atvyks į paskirties vietą, bet ir tai, kiek kainuoja pervežimas, kaip išlaikoma kokybė (jei kalbame apie šaldytus krovinius) bei kokio rizikos lygio susiduria vairuotojas. Maršrutas į Angliją reikalauja ne tik vairuotojo, bet ir dispečerio aštro žvilgsnio į keleto šalių kelių eismo sąlygas, keltų bei Eurotunelio tvarkaraščius ir, žinoma, kliento poreikius.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kodėl išvykimo laiko pasirinkimas yra strateginis sprendimas, o ne paprasta formalumo užbaigimas. Mes aptarsime, kaip susieta vairuotojo darbo laikas, keltų laikai, Jungtinės Karalystės muitinės procedūros ir, svarbiausia, jūsų, kaip kliento, patogumas. Suprasdami šiuos procesus, galėsite ne tik efektyviau planuoti savo verslą, bet ir išvengti nereikalingų streso situacijų bei lašo laukimo.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, padėsiantis suprasti visas užsakomo pervežimo į Angliją subtilybes, susijusias su laiko planavimu.

1. Kodėl negaliu tiesiog nurodyti, kad vairuotojas turi išvykti rytoj ryte? Kodėl reikia planuoti išvykimą iš anksto?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ypač tarp mažesnių siuntų siuntėjų. Profesionalioje logistikoje „rytoj ryte“ – tai gana vėlus terminas, kalbant apie maršrutus į Angliją. Viskas prasideda nuo keltų arba Eurotunelio perkelimo rezervacijų. Ypatingai šaltuoju metų laiku arba švenčių periodais, vietos populiariausiais laikais (pavyzdžiui, penktadienio vakarais ar prieš pat šventes) gali būti išpirktos savaitėmis ikiš. Jei mes užsakome pervežimą vėlai, gali tekti rinkti ne patogų išvykimo laiką (pvz., vidurnaktį), kas vėliau sukelia problemų vairuotojui su poilsiu ar vėluojančiu iškrovimu Anglijoje.

Be to, reikia atsižvelgti į vairuotojo darbo laiką. Jei vairuotojas turi išvykti ryte, o ankstesnę dieną jis vairavo kitą maršrutą arba buvo poilsis, dispečeris turi užtikrinti, kad vairuotojas visiškai atgavęs jėgas ir jo tachografo kortelėje yra pakankamai laiko. Atsitiktinis išvykimas be prevencinio planavimo gali lemti tai, kad vairuotojas neįstus į keltą dėl 4,5 valandų vairavimo limito viršijimo. Todėl išvykimas visada planuojamas atgaline eiga: nuo norimo iškrovimosi laiko Anglijoje atimamos kelionės, keltų perkelimo ir muitinės valandos.

2. Kaip keltų ir Eurotunelio tvarkaraščiai įtakoja išvykimo laiką iš Lietuvos?

Tai yra „ryklė“ mūsų maršrute. Kelias į Angliją baigiasi ne paskutinioje Lenkijos degalinėje, o ties Lamanšu. Esami du pagrindiniai perkelimo būdai: keltai (Doveris, Kalaisas, Dunkerkas ir kt.) arba Eurotunelis (po vandeniu geležinkeliu). Keltai dažniausiai plaukia kas 1–2 valandas, tačiau jų trukmė svyruoja nuo 1,5 iki 2 valandų. Eurotunelis perkelia mašinas per 35 minutes, tačiau jo laikai taip pat griežtai tvarkaraštyje.

Jei mums reikia, kad krovinys būtų Anglijoje prieš pietus, vairuotojas turi būti ties perėjimu (pvz., Kalyje) bent 3–4 valandas anksčiau, atsižvelgiant į galimas eismo spūstis ar muitinės kontrolę. Tai reiškia, kad išvykimas iš Lietuvos turi būti taip suplanuotas, kad vairuotojas nepraleistų savo „slot“ (laiko lango) keltui. Jei vairuotojas pavėluoja 10 minučių, jis gali praleisti keltą ir laukti kito valandą ar dvi, kas viską sugriauna. Todėl ekspertas visada pasirenka tokią išvykimo datą ir laiką, kurie palieka „saugos laiko tarpą“ prieš išplaukiantį keltą, o ne važiuoja „paskutinę minutę“.

3. Ar tikrai svarbu, kuria savaitės diena išvykstama? Ar yra dienų, kurių reikia vengti?

Absoliučiai taip. Per 20 metų patirties išmokau, kad savaitės diena gali padaryti didelę skirtumo tiek laike, tiek piniguose.

• Sekmadienis: Jungtinėje Karalystėje nemaža dalis sandėlių ir parduotuvių yra uždaryta. Be to, kai kuriose Anglijos vietovėse griežtai reglamentuotas sunkvežimių eismas. Jei planuojate atvykti sekmadienį, reikia tikrinti, ar imonė-pirktapas priima krovinius. Be to, vairuotojams reikia poilsio, todėl sekmadienio išvykimas gali būti sudėtingas, jei vairuotojas penktadienį ir šeštadienį dirbo.
• Penktadienis: Tai „auksinis amžius“ eismui. Visi grįžta namo, turgūs, paskutinės siuntos prieš savaitgalį. Eismo spūstys Vokietijoje (Ruhro sritis) ir Belgijoje gali būti katastrofiškos. Išvykimas penktadienį reiškia didelę riziką užstringti į spūstį ir praleisti keltą, kas nulems vėlavimą iki pirmadienio.
• Pirmadienis: Poilsio diena po šventės Anglijoje gali būti problematiška dėl užkrovimų/iškrovimų patvirtinimų trūkumo.

Idealus pasirinkimas – antradienis, trečiadienis arba ketvirtadienis. Šiomis dienomis eismas stabilesnis, o įmonės Anglijoje pilnai veikia.

4. Kaip vairuotojo darbo laikas (tachografas) riboja mūsų galimybes pasirinkti išvykimo laiką?

Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės taisyklės dėl vairuotojų darbo laiko yra griežtos ir neleidžia vairuotojams būti „superžmonėmis“. Vairuotojas gali vairuoti 4,5 valandas, tada privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Per dieną gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (išskirtiniais atvejais 10 valandas), o per savaitę – ne daugiau kaip 56 valandas.

Jei klientas pageidauja, kad krovinys būtų atvežtas į Angliją antradienį ryte 8:00 valandą, reikia suskaičiuoti: kelionė trunka apie 24–30 valandas (priklausomai nuo maršruto). Vadinasi, vairuotojas turi pradėti vairuoti pirmadienį anksti ryte arba sekmadienį vakare. Tačiau jei jis vairavo visą praėjusią savaitę, jis privalo turėti 45 valandų poilsį (savaitinį poilsį). Tai reiškia, kad išvykimas gali būti įmanomas tik po to, kai vairuotojas atitinka šias poilsio sąlygas. Mes negalime tiesiog „pajungti“ naują vairuotoją, jei jis jau viršijo savo valandas. Todėl kartais patogus klientui išvykimo laikas gali būti nulemtas ne mūsų geografinio noro, o fizinės vairuotojo galimybės saugiai vairuoti.

5. Ką reiškia „Breksitas“ muitinės atžvilgiu ir kaip jis keičia išvykimo planavimą?

Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo „trečiąja šalimi“, todėl kiekviena siunta praeina muitinės kontrolę. Tai pridėjo dar vieną neprieinamąjį kintamąjį – laiką muitinėje. Anksčiau vairuotojas galėjo tiesiog privažiuoti į keltą. Dabar jis turi turėti parengtus visus dokumentus (EXS deklaraciją, prekių deklaraciją, galbūt veterinarinius pažymėjimus).

Jei dokumentai neteisingi arba trūksta duomenų, vairuotojas gali būti sulaikytas „raudonojoje juostoje“ (Red Lane) muitinėje Anglijoje arba Prancūzijoje. Tai gali trukti nuo valandos iki kelių dienų. Todėl, planuodami išvykimą, mes visada įvertiname laiko rezervą muitinėms. Jei siunta yra labai skubi, mes stengiamės išvykti taip, kad vairuotojas turėtų pakankamai laiko „išlyginti“ muitinės procedūras nepažeidžiant savo darbo laiko. Taip pat svarbu išvykti tuo metu, kai muitinės brokeriai dirba, kad galėtume greitai ištaisyti galimas klaidas dokumentuose.

6. Kaip Anglijos kelių eismo ypatumai (pvz., M25 aplinkkelis) veikia išvykimo laiką?

Anglija garsėja savo intensyviu eismu, ypač Londone ir jo apylinkėse. M25 aplinkkelis, kuris supa Londoną, yra vienas judriausių kelių šalyje, bet ir vienas dažniausiai užstringančių. Avarijos, remonto darbai ar net paprastas avarinis sustojimas gali sukelti valandų eilės spūstis.

Jei krovinys turi būti įvežtas į Londoną arba per M25 regioną, patartina išvengti piko valandų (7:00–9:00 ir 16:00–18:00 vietos laiku). Planuodami išvykimą iš Lietuvos, mes atsižvelgiame į tai, kad vairuotojas netyčia neužstrigtų Londono spūstyse prieš pat iškrovimą. Kartą patyriau situaciją, kai dėl 10 minučių avarijos M25 vairuotojas praleido iškrovimo langą sandėlyje ir teko laukti visą naktį. Dabar, kai žinome, kad maršutas eina per šias zonas, mes stengiamės planuoti atvykimą šiek tiek anksčiau arba vėliau, arba pasirinkti alternatyvius maršrutus (pvz., per M11 arba A1(M)), jei įmanoma.

7. Ar galima užsakyti pervežimą „šiandien – išvykimas, rytoj – atvykimas“? Kokia yra realybė?

Trumpai: teoriškai taip, praktiškai – labai sunku ir brangu. Maršutas Lietuva – Anglija yra apie 1800–2000 km viena kryptimi. Net ir su dviem vairuotojais (komandine eiga), tai reikalauja maždaug 24–30 valandų. Jei vairuotojas vienas, jis privalo sustoti poilsio (9 valandų kasdien), todėl kelionė trunka 2–3 dienas.

Jei klientas reikalauja atvykimo „rytoj“, reikalingi du vairuotojai viename automobilyje. Tai leidžia važiuoti be ilgo naktinio poilsio, nes vienas vairuoja, kitas ilsisi. Tačiau tokie pervežimai yra brangesni. Be to, net su dviem vairuotojais, išvykimas turi būti momentiškas ir be jokių uždelsimų. Jei šiandien užsakykite, mes turime tikimės, kad laisvas automobilis stovi pasiruošęs, o dokumentai yra 100% tvarkingi (nes muitinės klaidos neleis „skristi“). Todėl tokius expresinius pervežimus rekomenduojama planuoti bent kelias dienas iš anksto, nors kartais, dėl didelio parko, galime išgelbėti situaciją ir greitai reaguoti.

8. Kaip sezonas (Kalėdos, Naujieji metai) veikia išvykimo laiko pasirinkimą?

Šventinis periodas yra išbandymas bet kuriam logistikos ekspertui. Per Kalėdas ir Naujuosius metus pasikeičia ne tik darbo laikas, bet ir keltų tvarkaraščiai (jie gali būti režimu „reduced schedule“), o anglų muitinės dirba ribotu režimu.

Jei norite, kad prekės pasiektų Angliją prieš Kalėdas, išvykti reikia ne prieššventinę dieną, o gerokai anksčiau. Paskutinės išvykimo dienos prieš šventes dažnai būna permestos – visi nori išvežti prekes. Keltų vietos baigiasi kaip koncerto bilietai. Mano patarimas: planuokite išvykimą bent savaitę ikiš prieš planuojamą atvykimą šventiniu laikotarpiu. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Anglijoje parduotuvės ir sandėliai dažnai dirba sutrumpintai prieš šventes, tad „just-in-time“ principas čia neveikia – reikia atvykti anksčiau.

9. Ką klientas turi žinoti apie „Loading/Unloading windows“ (užkrovimo/iškrovimo langus) planuojant laiką?

Anglijoje labai populiarios yra griežtai apibrėžtos užkrovimo ar iškrovimo datos – vadinamos „langais“. Pavyzdžiui, sandėlis gali priimti sunkvežimius tik nuo 10:00 iki 14:00 valandos. Jei vairuotojas atvyks 14:30, jis nebus priimtas ir teks laukti iki rytojaus (arba net iki pirmadienio).

Tai tiesiogiai įtakoja išvykimo laiką. Mes negalime tiesiog pasakyti „važiuok kai gali“. Mes turime atgaline eiga suskaičiuoti: jei iškrovimas yra antradienį 12:00, o kelionė trunka 24 valandas, vairuotojas turi būti ties keltu pirmadienį. Jei keltas plaukia 8:00, reikia būti ten 7:00. Vadinasi, iš Lietuvos reikia išvykti sekmadienį vakare arba pirmadienio naktį, atsižvelgiant į vairuotojo poilsį. Klientas, pranešdamas mums tikslų iškrovimo laiką („slot“), mums leidžia pasirinkti patogiausią ir saugiausią išvykimo laiką, kad netyčia nepraleistume šio „lango“.

10. Kaip pasirinkti optimalų išvykimo laiką, jei siunčiate dalinį krovinį (LTL – Less than Truckload)?

Daliniai kroviniai yra sudėtingesni, nes viename sunkvežimyje yra kelios siuntos skirtingiems klientams. Čia laikas nėra tokias lankstus kaip pilname krovininyje (FTL). Jei jūsų siunta yra dalinė, išvykimo laikas dažniausiai priklauso nuo to, kada bus surinktas visas automobilis (kai užpildomas 80–90 % talpos).

Tačiau norint užtikrinti kokybę, mes stengiamės suvesti panašaus maršruto siuntas. Jei jūsų krovinys keliauja į Londoną, o kitas į Mančesterį, tai puiku. Bet jei vienas į pietus, kitas į šiaurę, gali prasidėti nereikalingi nukrypimai. Pasirinkdami dalinio krovinio pervežimą, klauskite dispečerio apie numatomą surinkimo datą.