Užsakomas krovinių pervežimas į ir iš Jungtinės Karalystės pagal individualius kelionės planus

Įvadas

Per daugiau nei du dešimtmetis dirbu tarptautinių pervežimų srityje, ir galiu pasakyti viena: Jungtinė Karalystė visada buvo savitas ir reikalaujantis rinkas. Nuo pat momento, kai šalis paliko Europos Sąjungą, logistika tapo dar sudėtingesnė, o klientų poreikiai – dar labiau individualizuoti. Anksčiau dažnai užtekdavo užsisakyti vietą bendrame krovininiame konteineryje arba vagono pusėje, tačiau šiandien, kai laikas pinigus vertina daugiau nei bet kada, o muitinės procedūros tampa vis griežtesnės, „užsakomas pervežimas pagal individualius kelionės planus“ tampa ne prabangos paslauga, o būtinybe.

Ką tai reiškia praktiškai? Tai reiškia, kad krovinys keliauja pagal Jūsų, o ne pervežėjo ar logistikos brokerio tvarkaraštį. Tai yra sprendimas tiems, kurie negali laukti, kol užpildomas reisas, tiems, kurie turi specifinių reikalavimų dėl krovinio apsaugos, ar tiems, kurių maršrutas nėra standartinis. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia ši paslauga, kokių klaidų vengti ir kaip užtikrinti, kad Jūsų krovinys saugiai ir laiku pasiektų paskirties vietą Anglijoje, Škotijoje, Velse arba atgal į Lietuvą.

Mes aptarsime viską nuo dokumentų reikalavimų, kurie po „Brexit“ pasikeitė neatspažinamai, iki techninių maršruto planavimo niuansų. Nors rinkoje gali būti daug pasiūlymų, tik gilus supratimas apie vietinę legislatyvą ir praktinę patirtį gali užtikrinti sėkmę. Svarbiausia yra suprasti, kad individualus pervežimas – tai ne tik automobilio nuoma, tai kompleksinė paslauga, kur centrinę vietą užima planavimas ir kliento poreikių įvertinimas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, susidedantis iš dešimt pagrindinių klausimų, kuriuos dažniausiai užduoda klientai planuodami pervežimus į ir iš JK.

1. Kas yra užsakomas pervežimas pagal individualius kelionės planus ir kada jis naudingiausias?

Užsakomas pervežimas pagal individualius kelionės planas (angliškai dažnai vadinamas „dedicated transport“ arba „charter“) yra logistikos paslauga, kurios metu visa transporto priemonė arba jos konkreti dalis skiriama vienam klientui. Tai reiškia, kad transportas nekeliauja tarpiniais taškais, renkant kitas siuntas, o tiesiogiai važiuoja iš siuntėjo adreso į gavęjo adresą.

Ši paslauga yra naudingiausia keliuose atvejais. Pirmiausia, tai būtina, kai krovinys yra skubus. Jei Jums reikia, kad prekės iš Vilniaus būtų Londone jau rytoj, standartinis kolektyvinis pervežimas, kur trunka 3–5 dienas dėl tranzitinių terminalų, netinka. Antra, tai idealu tais atvejais, kai krovinys yra nestandartinis, brangus, trapus ar reikalauja specialių temperatūros režimų. Trečia, individualus planas leidžia lanksčiai derinti siuntos išsiuntimo ir pristatymo laikus, pritaikant prie Jūsų ar Jūsų partnerio darbo grafiko, o ne prie fiksuoto keltų ar terminalų tvarkaraščio. Mano praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai įmonės perkelia įrangą gamybai sustabdžius liniją – tuomet kiekviena valanda pristatymo delsos gali kainuoti tūkstančius eurų, todėl užsakomojo pervežimo kaina susiformuoja kaip nedidelė investicija į verslo tęstinumą.

2. Kokių dokumentų reikia gabenant krovinius į/iš JK po „Brexit“?

Vienas didžiausių iššūkių po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES yra dokumentacija. Nėra vieno „magiško“ popieriaus, viskas priklauso nuo krovinio tipo ir jo kilmės, tačiau yra pagrindinių dokumentų, be kurių neįmanoma perlipti Lamanšo sąsiaurio.

Pirmiausia, tai yra prekybinis-sandorio dokumentas (CMR). Jis patvirtina pervežimo sutartį ir krovinio perdavimą. Tačiau svarbiausia yra muitinės deklaracija. Norint išvežti prekes iš Lietuvos į JK, būtina pateikti eksporto deklaraciją (jie dažnai suformuojamos elektroniniu būdu). Atvykus į JK, būtina atlikti importo procedūras. Tam reikalingas Importo deklaracijos numeris (MRN – Movement Reference Number).

Be to, būtinas Prekių sandėlis (Packing List) ir Sąskaita-faktūra (Commercial Invoice). Sąskaitoje turi būti tiksliai nurodytos prekės, jų svoris, bruto ir neto svoriai, prekių kodai (HS kodai), kuriuos naudoja muitinė. Jei krovinys yra kilnojamas iš vienos šalies į kitą ne prekybiniais tikslais (pvz., asmeninis turtas), reikalingas specialus T1 dokumentas arba Transito deklaracija, kuri leidžia keliauti per ES teritoriją muitų nemokamai, jei taikoma. Verta paminėti, kad dėl šių dokumentų trūkumo ar klaidų dažnai atsiranda delay‘ų (uždelstų) uoste, todėl patikrinti dokumentus prieš kelionę yra mano prioritetas.

3. Kokius maršrutus ir keltų linijas geriausia pasirinkti individualiems pervežimams?

Maršruto pasirinkimas yra kritinis, ypač kai kalbame apie individualų planą. Nors atstumas atrodai panašus, skirtingi uostai gali smarkiai paveikti kelionės trukmę ir kainą.

Populiariausias ir greičiausias, bet kartu ir brangiausias variantas yra Dover – Calais keltas arba Eurotunelis (LeShuttle). Šis maršrutas geriausiai tinka labai skubioms siuntoms, kadangi kelionė tuneliu trunka tik 35 minutes, o keltų dažnumas yra labai aukštas (kas 30–45 minučių). Tačiau čia susiduriame su didžiausia eismo problema – „Operation Stack“ arba paprastai ilgos eilės, ypač tuo metu, kai sutrinka keltų darbas arba paspartina muitinės kontrolė.

Alternatyva, kurią dažnai rekomenduoju mažiau skubiems, bet didesniams kroviniams, yra šiaurinės rytų Anglijos uostai, pvz., Immingham, Hull arba Tilbury. Juos galima pasiekti iš Belgijos (Zeebrugge, Ostende) arba Olandijos (Rotterdam, Hook of Holland). Šie maršrutai leidžia išvengti sunkiai įveikiamų eilių pietų Anglijoje ir dažnai siūlo gerenses sąlygas vairuotojams poilsio atsigavimui. Pasirinkdamas maršrutą aš visada vertinu ne tik atstumą kilometrais, bet ir galimybę išvengti „traškinėjimo“ eilėse, kas yra labai svarbu, kai krovinys yra jautrus laikui.

4. Kaip apskaičiuojama užsakomojo pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Klientai dažnai klausia: „Kodėl brangiau nei įprasta?“. Atsakymas paprastas: už mokate už išteklius, kurie yra skirti tik Jums. Kaina susiformuoja iš kelių komponentų: nuvažiuoto atstumo (km), kuro kainos (kuri gali svyruoti), vairuotojo darbo užmokesčio (įskaitant viršvalandžius, jei reikia važiuoti naktį), keltų bilietų ir, žinoma, pelno maržos.

Individualiame pervežime keltų bilietas dažnai sudaro didelę dalį sąnaudų, nes perkame bilietą konkrečiam automobiliui, o ne dalinamasi kaip kurjeriai. Taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojo darbo laiko apribojimus. Jei reikia nuvažiuoti 1500 km per 24 valandas, gali reikėti dviejų vairuotojų komandos, kas akivaizdžiai padidina sąnaudas. Taip pat į kainą įeina muitinės brokerio paslaugos, jei Jūsų įmonė neturi galimybės susitvarkyti dokumentų patys. A visada stengiuosi pateikti skaidrą kainos sudėtį, kad klientas suprastų, už ką moka – ne už „pavadinimą“, o už užtikrintą greitį ir saugumą.

5. Ar galima pervežti asmeninius daiktus (kilnojimąsi) šia paslauga ir kokie yra mokesčiai?

Taip, dažnai organizuojame asmeninių daiktų pervežimus į JK arba atgal. Čia visgi yra svarbus niuansas – mokesčiai (PVM ir muito). Jei asmuo persikelia gyventi į JK (Transfer of Residence – ToR), jis gali kreiptis į JK muitinę (HMRC) ir galioti išlygas, leidžiančias atvežti savo buities daiktus be muito ir PVM. Tam reikia iš anksto užpildyti specialią paraišką (ToR01 forma) ir gauti patvirtinimą.

Be to, jei asmuo gyvena Jungtinėje Karalystėje ilgiau nei 6 mėnesius, jis turi teisę įvežti naudotą asmeninį transportą (automobilį) be PVM ir muito, tačiau tam taip pat reikia atitinkamų dokumentų ir automobilis turi būti naudojamas asmeniniais tikslais ne trumpiau nei 6 mėnesius prieš išvežimą. Jei šių sąlygų nebus laikomasi, muitinė gali priskaičiuoti standartinius mokesčius, kurie JK gali siekti 20 % PVM ir iki 10-20 % muito (priklausomai nuo prekės). Todėl labai svarbu iš anksto pasikonsultuoti, kad staigmenų sienoje nebūtų.

6. Kiek laiko trunka toks pervežimas ir ar galima garantuoti pristatymo terminą?

Esant individualiam planui, laiko apskaičiavimas yra daug tiksliau nei įprastame pervežime. Paprastai, važiuojant per Doverį, kelionė iš Lietuvos į Londoną arba Anglijos vidurį užtrunka apie 2–3 dienas. Tai priklauso nuo to, ar vairuotojas pradeda važiuoti pirmadienį ryte, ar antradienį.

Pavyzdžiui, jei išsiunčiate krovinį pirmadienį ryte iš Vilniaus, vairuotojas gali būti Calais uoste jai antradienio vakare arba trečiadienio ryte. Po perkelio per sąsiaurį, krovinys gali pasiekti Londoną tą pačią dieną arba ryte. Tačiau aš visada įtraukiu į sąskaitą 1–2 dienų rezervą dėl neprognozuojamų situacijų: eismo įvykių, blogo oro, kuris gali uždaryti keltus, ar papildomų muitinės patikrų. Garantuoti pristatymą terminą (pvz., „iki trečiadienio 12:00 val.“) galime tik tada, jei sutartyje užfiksuojame „Fixed Delivery“ sąlygas, kurios paprastai kainuoja brangiau, bet suteikia 100 % garantiją, kad vairuotojas nebus stabdomas kitų krovinių iškrovimo.

7. Kokia transporto priemonė bus naudojama mano kroviniui?

Transporto priemonės pasirinkimas priklauso nuo krovinio tūrio ir svorio. Dažniausiai naudojame „Tautliner“ tipo puspriekabes (su tentu, kuris gali atsidaryti iš šonų). Jos idealios tinka paletėms, kurias galima įkrauti šonine keltuvu (side-loader), jei gavimas nėra įrengtas tiltelių.

Jei krovinys yra mažesnis, pvz., 1–3 palečių, bet labai skubus, naudojame „Sprinter“ tipo furgonus (iki 3.5 tonų). Jų privalumas – greitis ir galimybė važiuoti miesto centruose be specialių leidimų. Tačiau verta atsiminti, kad po „Brexit“ JK reikalauja, kad net ir 3.5 tonų furgonai, vykstantys komerciniais tikslais (net jei tai yra „hired“ ar nuomojamas automobilis), turėtų specialų Standard International Guise (SIG) leidimą. Be šio dokumento, įvažiavimas į JK gali būti uždraustas. Didelėse puspriekabėse (40 pėdų) telpa iki 33 Europos paletės (arba 26 JK vandeninių bokštų tipo paletės). Aš visada parenku transportą taip, kad krovinys būtų užfiksuotas ir nejudėtų, naudojant užraktas ir juostas.

8. Kas vyksta, jei krovinys yra neįprastas (pvz., pavojingas kroviniys ar labai trapus)?

Jeigu Jūsų krovinys yra ADR (pavojingi medžiagos, degalai, chemikalai) arba yra itin trapus (pvz., pianinas, meno kūriniai, medicinos įranga), tai reikalauja specialios įrangos ir patirties. Pavojingiems kroviniams reikalingas vairuotojas su ADR pažymėjimu ir transporto priemonė, atitinkanti saugumo standartus (ugnies gesintuvai, sorbentai ir t.t.).

Trapūs kroviniai gabenami naudojant specialią „air ride“ (pneumatinę) pakabą, kuri sumažina vibraciją keliant į kalną ar važiuojant nelygiu keliu. Taip pat naudojame specialias užpildomas medžiagas (pūslės), kurios užpildo tuščią erdvę tarp prekių. Tokiu atveju individualus pervežimas yra vienintelis tinkamas variantas, nes kolektyviniame reise kiti kroviniai gali užgriūti ant Jūsų trapaus daikto arba chemikalių dėl netyčinio išsiliejimo sugadinti gretimas siuntas. Mano komanda turi patirties gabenant netgi laboratorinius mikroskopus ir istorinius automobilius, todėl žinome, kaip užfiksuoti kiekvieną detalę.

9. Ar vairuotojas padeda su krovinio įkėlimu ir iškrovimu?

Standartinėje pervežimo sutartyje (Incoterms sąlygomis, pvz., EXW ar FCA) vairuotojas atsakinga tik už transportą. Tai reiškia, kad jis atvyksta į vietą su tuščia arba užpildyta puspriekabe, o fizinį darbą (krovimą) turi atlikti siuntėjas ar gavėjas. Tačiau dažnai klientams trūksta krovėjų ar keltuvo.

Tokiu atveju galime susitarti dėl „su vairuotojo pagalba“ paslaugos. Reikia aiškiai suprasti, kad vairuotojas nėra profesionalus krovėjas, jis gali padėti paletėmis naudojant rankinį rozetę (palečių kėlimo priemonę), jei ji yra jo automobilyje, arba padėti nešti dėžes rankomis. Tačiau jei reikia iškrauti 20 tonų atliekų arba įkelti sunkų metalo ritinį be keltuvo, reikia užsakyti vietinę krovimo komandą (MHE – Material Handling Equipment). Aš visada rekomenduoju iš anksto pasirūpinti keltuvu (forklift) gavimo vietoje, nes tai sutaupo laiko ir išvengia nelyginių situacijų, kai vairuotojas negali fiziškai atlikti darbo.

10. Kaip tinkamai pasiruošti siuntai, kad vengti nesklandumų ir uždelstų?

Geriausias būdas užtikrinti sklandų pervežimą yra pasiruošimas dar prieš vairuotojo atvykimą. Pirma, krovinys turi būti tinkamai supakuotas ant paletės. Jei prekės ne ant paletės, jos turi būti uždėtos ant grindų, kad vairuotojas galėtų jas užkrauti naudodamas „tail-lift“ (pakėlimo platformą gale), jei tokia yra.

Antra, visos dėžės turi būti pažymėtos. Etiketėje turi būti nurodytas gavėjo vardas/pavardė arba įmonės pavadinimas, adresas ir, svarbiausia, kontaktinis telefono numeris. Dažnai įvyksta taip, kad vairuotojas atvyksta į sandėlį, o sargo ar sandėlininko nėra – tuomet telefonas išgelbsti situaciją. Trečia, užtikrinkite, kad dokumentai (Sąskaita-faktūra ir Packing List) yra paruošti ne tik elektroniniu, bet ir popieriniu pavidalu, padėti ant krovinio. Muitinės pareigūnai gali paprašyti fizinio dokumento patikrinimai metu. Ir galiausiai – patikrinkite, ar nėra draudžiamų prekių (pvz., alkoholio ar tabako dideliais kiekiais be licencijos), nes tokių radimas gali lemti ne tik krovinio konfiskavimą, bet ir transporto priemonės areštą.