Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Trumpiausias kelias keleivių pervežimui iš Anglijos: Eksperto Vadovas
Įvadas
Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė ne tik techninės galimybės, bet ir paties vairuotojų mentalitetas. Anksčiau kelionė iš Anglijos į Lietuvą ar atgal buvo lygiama mažai ekspedicijai – reikėjo ilgos psichologinio pasiruošimo, žemėlapių (ne visada tikslų) ir didelio kantrybių krepšio. Šiandien situacija yra gerokai paprastesnė, tačiau iššūkių vis dar netrūksta, ypač kai kalbame apie efektyvų keleivių pervežimą.
Dažnai klientai klausia: „Koks gi tas trumpiausias kelias?“ Atsakymas atrodo akivaizdus – žiūrėkite į žemėlapį ir brėžkite tiesią liniją. Tačiau logistikoje, o ypač keleivių pervežime, tiesi linija retai kada būna greičiausia ar patogiausia. Anglija (arba Jungtinė Karalystė) yra sala, o tai jau pačio pradžioo nulemia pagrindinius apribojimus. Trumpiausias kelias nėra tik apie atstumą kilometrais; tai kompleksinis sprendimas, įskaitantis La Manšo perėjimą, kelių kokybę Europos žemyne, taikomas mokesčius ir, svarbiausia, vairuotojo bei keleivių saugumą.
Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir parodysiu ne tik geografinį trumpiausią maršrutą, bet ir paaiškinsiu smulkmenas, kurios padarys šią kelionę sklandžią. Mes kalbėsime apie klasikinį maršrutą per Doverį ir Calais, kuris liečia Belgiją, Vokietiją ir Lenkiją, taip pat apsvarsinsime, kodėl šis kelias, nors ir užimtas, išlieja geriausiu pasirinkimu tiems, kuriems svarbu laikas ir efektyvumas.
Svarbu suprasti, kad „trumpiausias“ šiame kontekste reiškia optimalų. Mes nekalbame apie tai, kaip nukirsti kelią per laukus ar rasti „kišeninius“ keliukus, kuriais gali važiuoti tik visureigiai. Kalbame apie pagrindinę magistralę, kuri sujungia Didžiąją Britaniją su Lietuva. Tai yra A2/M2 automagistralė Anglijoje, kuri veda į Doverį, tada keltis arba tunelis į Prancūziją, toliau A16/E40 ir galiausiai garbingoji „E-šimtukė“ – E40, vedanti per visą žemyną iki pat mūsų sostinės.
Tačiau patirtis moko, kad patys geriausi maršrutai gali tapti košmaru, jei neatsižvelgiate į smulkmenas, tokias kaip piko valandos Antverpene ar kelių darbai Vokietijos autostradose. Todėl toliau pateikiame išsamų DUK (Dažniausiai Užduodamų Klausimų) skyrių, kuris padės išvengti dažniausių klaidų ir pasiekti tikslą kuo greičiau.
DUK
1. Koks geografiškai trumpiausias maršrutas keleivių pervežimui iš Anglijos į Lietuvą?
Geografiškai trumpiausias ir dažniausiai naudojamas maršrutas yra vadinamasis „Pietinis koridorius“. Jis prasideda Londono arba jo apylinkių (priklausomai nuo keleivių paėmimo vietos) ir veda per M2 ir A2 automagistrales link Doverio uosto. Doverio sąsiauryje keleiviai perkeliami į Prancūziją (Calais arba Dunkerque). Toliau maršrutas seka pagal A16 autostradą Belgijos link, pereina į E40, kerta Belgiją, Vokietiją, Lenkiją ir, kertant Lietuvos-Lenkijos valstybinę sieną, pasiekia Lietuvą.
Šis maršrutas yra apie 1800–1900 km ilgio (priklausomai nuo pradžios taško Anglijoje ir paskirties Lietuvoje). Nors egzistuoja alternatyvos, pavyzdžiui, kelias per Olandiją (Roterdamą-Huką van Holandą), jis dažnai būna ilgesiu laiko atžvilgiu dėl didesnio eismo intensyvumo šiaurės Vokietijoje ir daugiau mokesčių už kelių naudojimą Olandijoje. E40 maršrutas išliea klasika dėl paprastumo – tai beveik viena didelė automagistralė nuo jūros iki jūros.
2. Kas geriau: keltis Dover–Calais arba važiuoti „Eurotuneliu“?
Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas priklauso nuo jūsų prioritetų: laiko ar kainos. „Eurotunelis“ (Le Shuttle) techniškai yra greičiausias pasirinkimas. Važiavimas po sąsiauriu trunka tik 35 minutes, o išvykimo dažnumas yra labai didelis – kas 15–30 minučių. Nereikia išlipti iš automobilio, o paties įsodinimo procesas paprastai trunka mažiau laiko nei uosto formalumų atlikimas.
Tačiau keltis (P&O arba DFDS) gali būti pigesnis variantas, ypač jei užsakote bilietus iš anksto ir nėra susirūpinę dėl kelionės trukmės. Kelto kelionė trunka apie 90 minučių. Per šį laiką keleiviai gali pailsėti, pavalgyti restorane ar nusipirkti prekių be mokesčių (duty-free). Mano patirtimi, jei pervežate keleivius, kurie yra pavargę ar jiems sunku ilgai sėdėti vienoje vietoje, keltis gali būti geresnis pasirinkimas dėl galimybės pasistoti kojomis. Tačiau jei tikslas – maksimaliai greitai nukirsti atstumą, „Eurotunelis“ nėra lyginamas.
3. Kokius eismo spūsčius reikia tikėtis ant šio maršruto?
Nors maršrutas E40 yra trumpiausias, jis yra vienas užmiautiausių Europoje. Didžiausios problemos laukia tryse „karštuose taškuose“. Pirmasis – Anglijoje, prieš pat Doverį. A2 automagistralė dažnai užstringa, ypač vasarą arba atostogų metu, kai kelias susiaurėja. Gaila, bet čia padėti negalima, tik reikia planuoti papildomą laiką.
Antrasis ir dažnai siaubingiausias – Antverpenas (Belgija). Žiedas aplink Antverpeną (R1) yra legendinis dėl nuolatinių spūsčių. Čia susikerta keliai iš Olandijos, Vokietijos ir Prancūzijos. Mano patarimas: jei matote eismo informacijoje, kad R1 užstrigęs, verta pagalvoti apie aplinkkelį (Liefkenshoek tunelį), nors jis ir kainuoja, tačiau sutaupo daugiau nei valandą.
Trečiasis taškas – Vokietijos autostradų ruožai, ypač aplink Berlyną ir pozicijas, kurioje vyksta remonto darbai („Baustellen“). Vokietijos keliai dažnai remontuojami, o eismo juostos susiaurėjimas sukelia milžiniškas spūstis. Lenkijoje situacija pagerėjo, tačiau aplink Varšuvą arba Liublino trikampį taip pat gali užstrigti.
4. Kiek laiko realiai užtrunka toks kelionė su keleiviais?
Žemėlapis gali rodyti, kad važiavimo laikas be sustojimų yra apie 18–19 valandų. Tačiau tai yra teorinis, beveik neįgyvendinamas skaičius. Realiai, atsižvelgiant į sustojimus degalinėse, pasienio kontrolę, technines pertraukas ir minėtas spūstis, kelionė trunka nuo 22 iki 26 valandų.
Jeigu vairuojate vienas, būtina laikytis Eų taisyklių, reikalaujančių po 4,5 valandų vairavimo padaryti 45 minučių pertrauką. Tai automatiskai prailgina kelionę. Jeigu kelionė atliekama su keleiviais, jų komfortas yra prioritetas. Reikės sustoti maistui ir tualetui dažniau nei degalinėse užpilti kuro. Todėl visada planuokite kelionę kaip dviejų dienų reikalą su nakvyne arba, jei įmanoma, su dviejų vairuotojų komanda, kuri gali keistis ratu. Taip atstumas nukertamas per maždaug 20 valandų.
5. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi po Brexito?
Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES situacija pasikeitė, ir dabar reikalavimų yra daugiau. Pirmiausia, visi keleiviai (ir vairuotojas) privalo turėti galiojančius paso. Asmens tapatybės kortelės nebepakanka (išskyrus atvejus, kai yra galiojantis leidimas gyventi arba specifinės išimtys, bet paprasčiau turėti pasą).
Antroji ir labai svarbi detalė – transporto priemonės dokumentai. Jei automobilis registruotas ne vairuotojo, o trečiojo asmens (pvz., pervežimo kompanijos ar pavienio asmenio, kuris nėra vairuotojas) vardu, būtina turėti raštišką sutikimą („Letter of Authority“) vairuoti šį automobilį. Be šio dokumento, pasienio pareigūnai gali neleisti išvykti iš Anglijos arba įvažiuoti į ES, manydami, kad automobilis gali būti pavogtas.
Taip pat patikrinkite „Green Card“ – draudimo žaliąją kortelę, kuri patvirtina, kad jūsų civilinė atsakomybės draudimas galioja Europos Sąjungoje. Nors daugelis dabar jį automatiškai išduoda, visada verta patikrinti ar jo turi.
6. Ar reikia mokėti už kelių naudojimą (mokesčiai vinjetėms)?
Vienas šio maršruto privalumų yra tas, kad jis yra vienas pigesnių piniginės atžvilgiu, jei kalbame apie kelių mokesčius. Prancūzijoje ir Belgijoje E40 automagistralės dalys yra nemokamos. Vokietijoje ir Lenkijoje keleiviniam automobiliui taip pat nereikia įsigyti vinietių (vokiškai „Vignette“ neegzistuoja, ten mokesčiai taikomi tik sunkvežimiams).
Tačiau yra išimčių. Vokietijoje kai kurie tiltai ar tuneliai (pavyzdžiui, Herne arba Warnow tuneliai šiaurėje, jei nukrypsite) gali būti mokami. Belgijoje, jei nuspręsite važiuoti aplinkkeliais, kad išvengtumėte spūsčių (pvz., Liefkenshoek tunelis Antverpene), teks sumokėti keletą eurų. Taip pat Prancūzijoje, jei nukrypsite nuo pagrindinės trasos, kai kurie keliai gali būti mokami (péage). Bet klasikinis E40 maršrutas beveik visą laiką yra nemokamas, kas sutaupo nemažai lėšų, palyginti su maršrutu per Olandiją, kur reikia mokėti už kiekvieną kilometrą.
7. Kaip tinkamai pasiruošti automobiliui tokiai kelionei?
Esu matęs daugybę atvejų, kai puikiai atrodantis automobilis pusiaukelėje sugenda, ir tai sukelia didelių nepatogumų keleiviams. Prieš išvykstant būtina atlikti techninę apžiūrą. Patikrinkite padangas – jos turi būti ne tik su gera protektoriau gylumi, bet ir pritaikytos žiemos sąlygoms, jei kelionė vyksta spalio–kovo mėnesiais. Daugelyje šalių (Vokietija, Lenkija, Lietuva) privaloma turėti žiemos padangas atitinkamu laikotarpiu, už tai gresia didelės baudos.
Neužmirškite ir „Kelionės rinkinio“. Jis privalomas beveik visose šalyse: ugnies gesintuvas, pirma pagalba šaltinis, atsarginiai žibintai ir šviesos atspindėtojų liemenės. Lenkijoje taip pat reikalinga šviesų naudojimo vidury dienos (jei to reikalauja sąlygos) ir, svarbiausia, greičio ribojimų laikymasis – Lenkijos policija yra labai aktyvi.
Taip pat įsitikinkite, kad automobilio kondicionierius veikia. Vasarą Prancūzijoje ir Vokietijoje temperatūra kabinėje gali pakilti iki kritiškų reikšmių, o keleivių nuovargis dėl karščio didėja eksponentiškai.
8. Ar yra saugu važiuoti naktį?
Klausimas apie naktinę važiavimą yra dviprasmiškas. Naktį eismo intensyvumas yra žymiai mažesnis, o tai leidžia nukirsti didelius atstumus greičiau. Tačiau naktį didėja rizika susidurti su girtais vairuotojais (ypač Lenkijoje ir Vokietijos ruožuose) arba laukiniais gyvūnais (elniais, šernais), kurie aktyviai juda saulėlydžiu.
Mano, kaip eksperto, nuomonė: jei vairuotojas pailsęs ir yra įgudęs, naktinė važiavimas yra efektyvus būdas pervažiuoti per Vokietiją ir Lenkiją. Tačiau reikia būti ypač atidžiam. Degalinių naktį gali būti mažiau (kai kurios uždaromos), todėl reikia stebėti kuro lygį. Be to, kai kuriose vietovėse (ypač Vokietijoje) naktį gali būti daromi greičio matavimai, nors retesniais intervalais. Jei keliaujate su keleiviais, jų saugumas yra viršuje – jei vairuotojas jaučia mieguistumą, neabejokite ir sustokite pailsėti. 45 minučių kava gali sutaupyti gyvybę.
9. Kokie yra alternatyvūs keliai, jei E40 užstrigęs?
Patirtis moko, kad visada turėti „Planą B“ yra privalumas. Jei E40 (priklausomai nuo ruožo) užstrigęs neįmanoma (pvz., didelė avarija), galima svarstyti šiaurinį maršrutą. Jis eina per Olandiją: Calais -> Brabantas -> Eindhoven -> Utrecht -> Groningen -> Embden -> Vokietija. Šis kelias yra šiek tiek trumpesniu atstumu, tačiau Olandijoje keliai yra siauresni, o eismas labai intensyvus. Be to, ten taikomi mokesčiai už kelių naudojimą.
Kita alternatyva – vengti Berlyno. E40 eina per Berlyną, kas gali būti problema. Galima važiuoti aplink Berlyną per A10 žiedą, tačiau jis taip pat būna užstrigęs. Kartais greičiau važiuoti per A12 arba A13, jei tikslas yra patekti į Poznanę. Tačiau šie nukrypimai reikalauja gerų navigacinių žinių. Mano patarimas: naudokite „Google Maps“ ar „Waze“ su realiuoju laiku, tačiau nepiktnaudžiaukite jais – kartais siūlomas „trumpesnis“ kelias gali vesti per miestelius, kuriuose greitis ribojas iki 30 km/h, kas tik prailgins kelionę.
10. Kaip užtikrinti keleivių komfortą tokiame ilgame maršrute?
Keleivių pervežimas ne tik apie vairavimą, bet ir apie paslaugą. Ilgas sėdėjimas automobilyje yra fiziškai sunkus. Rūpinkitės keleiviais: pasirūpinkite vandeniu ir užkandžiais prieš išvykstant. Būtinai paklauskite, ar jiems patogu temperatūroje salone, ar per daug nešvino (saulės užuolaidos yra labai naudingos).
Leiskite jiems daryti pertraukas kiekvieną 2-3 valandą, net jei vairuotojui dar nereikia.