Trumpiausi terminai smulkių krovinių pervežimui į Jungtinę Karalystę: Eksperto Vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, turi galimybę stebėti, kaip keičiasi logistikos žemėlapis. Vienas iš aktyviausių ir dinamiškiausių maršrutų visada buvo ryšiai tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Nors šios šalys nėra geografiškai artimos, ekonominiai ryšiai yra tokie glaudūs, kad kroviniai čia plaukia tiesiogiai srautais. Tačiau, kai kalbame apie smulkius krovinius – tai gali būti viena dėžė su detalių dalimis, keletas paletų prekių mažmenininkui ar netgi nedidelis biuro reikmenų siuntinių kiekis – laikas tampa vienu svarbiausiu veiksnių.

Po „Breksito“ situacija šiek tiek pasikeitė: pasienio kontrolės procedūros tapo griežtesnės, o dokumentacijos reikalavimai – didesni. Tačiau tai nereiškia, kad greitas pervežimas tapo neįmanomas. Tiesiog reikia tiksliai žinoti, kaip sistema veikia ir kurios yra tas optimaliausios grandys, leidžiančios sutrumpinti pristatymo laiką iki minimumo. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip pasiekti trumpiausius terminus, nepaisant iššūkių, kurie kyla kelyje.

Svarbu suprasti, kad „trumpiausias terminas“ logistikoje nėra tik vairuotojo greitis ar be miego važiavimas. Tai sudėtingas procesas, kurį lemia teisingas krovinio paruošimas, greitas custom‘o ( muitinės) procedūrų įvykdymas ir tinkamas transporto priemonės pasirinkimas. Smulkūs kroviniai dažnai keliauja grupiniuose reisuose (angliškai vadinami „groupage“), kurie yra ekonomiški, bet kartais gali užtrukti. Tačiau egzistuoja ir sprendimai, leidžiantys jūsų siuntą pristatyti per 24–72 valandas, jei viskas suplanuota kruopščiai. Žemiau išsamiai aptarsime visas smulkmenas.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Koks yra realiausias pristatymo laikas smulkių krovinių į JK iš Lietuvos?

Dažnai klientai klausia: „Kada prekės bus atvykusios?“, tikėdamiesi gauti atsakymą „rytoj“. Tačiau, atsižvelgiant į atstumą (apie 1700–2000 km viena kryptimi) ir reikalingas procedūras, reikia būti realistu. Esant idealiai situacijai, kai krovinys yra paruoštas, dokumentai tvarkingi, o muitinės procedūros vyksta be priekaištų, greičiausias terminas yra 24–48 valandos nuo krovinio įkėlimo momento. Tai pasiekiami naudojant ekspresinius reisus arba dalinį krovinio vietų užimimą greitaeigiuose sunkvežimiuose, kurie važiuoja be sustojimų tarpiniuose sandėliuose.

Tačiau standartinis, tačiau vis dar greitas terminas, dažniausiai svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų. Šis laikas apima ir krovinio surinkimą Lietuvoje (jei tai nėra iškrovimas tiesiai iš siuntėjo), važiavimą iki uosto (paprastai tai yra Klaipėda arba tiesioginis kelių transportas per Kalais arba Duisburgą), perkėlimą per Lamanšą ir iškrovą JK. Jei pasirinksite standartinį grupinį pervežimą (kai sunkvežimias surenka krovinius iš daugelio klientų), terminas gali išsitęsti iki 7–10 dienų, nes reikia laukti, kol užpildomas sunkvežimis. Taigi, jei jums svarbus greitis, visada reikia klausti apie „direct“ arba „express“ galimybes.

2. Kaip „Breksitas“ įtakojo greitą pervežimą ir ar tai prailgino procedūras?

„Breksitas“ neabejotinai padarė didelę įtaką logistikos greičiui. Išėjus Jungtinei Karalystei iš Europos Sąjungos, šalis tapo trečiąja šalimi, kas reiškia, kad kiekvienas krovinys turi praeiti importo muitinės kontrolę. Anksčiau krovinys galėdava važiuoti be sustojimų, o dokumentai būdavo pateikiami vėliau. Dabar situacija kitokia: prieš įveikiant sieną, turi būti pateikta „Exit Summary Declaration“ (EXS), o atvykus į JK – „Entry Summary Declaration“ (ENS).

Tai reiškia, kad jei dokumentai yra neteisingai užpildyti arba trūksta kokių nors privalomų duomenų (pvz., prekių kodai HS, EORI numeriai), krovinys gali būti sulaikomas pasienio punkte. Tokios delsos gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Tačiau, jei dirbate patikimos logistikos kompanijos, kuri turi savo muitinės brokerius JK ir Lietuvoje bei naudoja „pre-lodgement“ (išankstinį deklaravimą) sistemas, šios delsos gali būti išvengtos. Taigi, „Breksitas“ pridėjo biurokratinės apkrovos, bet su kompetentingu vadovavimu tai nebebuvo stabdis greičiui, o tiesiog papildomas procedūrinis žingsnis.

3. Kokį transporto būdą pasirinkti (kelių, jūros ar oro), norint pasiekti maksimalų greitį?

Jei kalbame apie absoliutų greitį, oro transportas yra neginčijamas lyderis. Smulkūs kroviniai, kuriems svarbios valandos (pvz., brangios medicinos priemonės, skubios detalės gamybai), gali būti skraidinami iš Vilniaus ar Kauno į Londoną ar Birmingemą per 1 dieną (įskaitant skrydį ir procedūras oro uoste). Tačiau oro transportas yra brangiausias ir net visada neapsimoka dėl didelės svorio/kubo ribos.

Kelių transportas yra auksinis vidurkis. Jis yra lankstesnis: sunkvežimis gali atvykti tiesiai į jūsų sandėlio duris be persikrovimų. Šiuo metu, naudojant modernias autotransporto priemones ir du vairuotojus viename automobilyje (kad nebūtų reikalingas poilsis), kelių transportas gali konkuruoti su oro transportu greičiu, jei kalbame apie 2–3 dienų terminą. Jūros transportas (krovininiai laivai iš Klaipėdos) yra pigiausias, bet lėčiausias – tai gali trukti 10–14 dienų, todėl jis tikrai netinka tiems, kurie ieško trumpiausių terminų smulkiems kroviniams. Tad, jei norite balansuoti tarp kainos ir greičio, kelių transportas yra geriausias pasirinkimas.

4. Kas yra „Groupage“ pervežimas ir ar jis tinka, jei skubate?

„Groupage“ (lietuviškai – grupinis arba dalinis pervežimas) yra metodas, kai vienoje sunkvežimio priekaboje vežami kelių skirtingų klientų kroviniai. Tai labai populiari paslauga smulkių krovinių pervežimui, nes leidžia mokėti tik už užimamą vietą (pvz., 1–5 europaletes), o ne už visą sunkvežimį. Tačiau, kalbant apie trumpiausius terminus, šis metodas turi savų niuansų.

Pagrindinis „groupage“ trūkumas yra tai, kad reikia laukti, kol sunkvežimis bus pilnai užkrautas arba surinktas pakankamas kiekis krovinio, kad būtų ekonomiška važiuoti. Be to, toks sunkvežimis dažnai sustoja tarpiniuose sandėliuose (pvz., Lenkijoje ar Vokietijoje), kur dar surinkinėjami kiti kroviniai, o vėliau JK pusrūkyje (pvz., Aylesbury arba Tilbury) vyksta iškrovimas ir perskirstymas. Dėl šių sustojimų bendras terminas gali išsitęsti iki 7–10 dienų. Taigi, jei jums būtina gauti prekes per 3–4 dienas, „groupage“ gali būti per lėtas. Tokiu atveju verta pagalvoti apie „dedicated“ (atskiro) reiso arba „part load“ (dalins krovinio, bet be tarpinių sustojimų) užsakymą.

5. Kokios dokumentacijos reikia norint užtikrinti, kad krovinys neužstrigtų pasienyje?

Dokumentacija yra „raktas“, leidžiantis kroviniui judėti greitai. Dauguma delsų atsiranda ne dėl to, kad sunkvežimis važiuoja lėtai, o dėl to, kad vairuotojas pasienio punkte negali pateikti reikiamų popierių. Norint užtikrinti trumpiausią terminą, būtina turėti: prekių sandėravimo sąrašą (Packing List), komercinę sąskaitą (Commercial Invoice) ir, jei reikalinga, sertifikatus (pvz., kilmės sertifikatai maistui arba CE ženklai technikai).

Svarbiausia yra Commercial Invoice. Ji turi būti tiksliai užpildyta angliškai, nurodant tikslias prekes, jų svorį, vertį ir, labai svarbu, teisingus HS (tarifinius) kodus. Jei muitinės pareigūnai abejoja kodais ar prekių verte, jie gali sustabdyti krovinį patikrinimui. Taip pat būtina, kad siuntėjas ir gavėjas turėtų galiojantį EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification system). Be EORI numerio importas į JK neįmanomas. Patirtis rodo, kad dokumentus reikia parengti ir pateikti logistikos partneriui dar prieš krovinio išvežimą, kad jie spėtų užregistruoti sistemas prieš krovinį pasiekiant sieną.

6. Ar galima garantuoti pristatymą į JK per 24 valandas?

Tai yra klausimas, kurį girdžiu dažnai, ir atsakymas yra: „teoriškai – taip, praktiškai – labai sudėtinga“. Pristatyti bet kokį krovinį per 24 valandas iš Lietuvos į JK (pvz., į Londoną) yra iššūkis dėl fizinio atstumo ir reikalingų procedūrų. Tam reikalingas „dedicated“ reisas, kai sunkvežimis važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į gavėjo sandėlį be jokių sustojimų.

Be to, 24 valandų terminas labai priklauso nuo to, kada krovinys yra paruoštas. Jei užsakymate pervežimą ryte, sunkvežimis turi atvykti tą pačią dieną, įkrauti, važiuoti per naktį, rytą praplaukti per Lamanšą ir dieną būti paskirtyje adresu. Tai įmanoma, tačiau kainuoja labai brangiai. Dažniau klientai, kurie nori labai greito pristatymo, pasirenka 48 arba 72 valandų terminą, kuris yra daug ekonomiškesnis ir tikrai patikimesnis. 24 valandų garantija dažnai sužeidžia biudžetą, todėl rekomenduoju ją vertinti tik tada, kai neįmanoma kitaip (pvz., sustabdžius gamybos liniją dėl trūkstamos detalės).

7. Kaip krovinio įpakavimas įtakoja greitą pervežimą ir patikrinimus?

Nemanau, kad daug kas susimąsto apie tai, bet blogai supakuotas krovinys gali žymiai prailginti jo kelią. JK muitinės ir saugumo tarnybos atlieka atsitiktinius patikrinimus. Jei krovinys atrodo įtartinai (pvz., dėžės yra pažeistos, arba krovinys yra supakuotas chaotiškai, ne ant paletės), tikimybė, kad jis bus sustabdytas fiziniam patikrinimui, padidėja.

Fizinis patikrinimas reiškia, kad krovinys turi būti iškrautas visiškai, patikrinta kiekviena dėžė, o tada vėl užkrautas. Tai gali užtrukti 1–2 dienas ir papildomai kainuoti. Norint išvengti to, rekomenduoju smulkius krovinius krauti ant standartinių europaletų (120x80 cm) ir tvirtai užfiksuoti juos plėvele (stretch filmu). Tai neapsaugo tik nuo drėgmės ar pavogimo, bet ir rodo profesionalų požiūrį. Tvarkingas, etiketėtas ir užfiksuotas krovinys dažniau praleidžiamas „žaliąja“ (be sustojimų) linija. Taip pat svarbu, kad ant paletės būtų pritvirtinti visi reikiami dokumentų kopijos vokiuke („packing list“ kopija), kad vairuotojas arba sandėlininkas galėtų greitai identifikuoti turinį.

8. Koks vaidmuo tenka muitinės brokeriui (Customs Broker) greičio užtikrinime?

Muitinės brokeris yra tas neatsiejamas partneris, be kurio net ir greičiausias sunkvežimis liks stovėti sienoje. Daugelis klientų mano, kad tai yra vairuotojo arba pervežėjo reikalas, tačiau praktikoje geriausia, kai brokeris dirba tiesiogiai su importuotoju (jumis). Norint pasiekti trumpiausią terminą, būtina naudoti „Pre-lodgement“ paslaugą.

Tai reiškia, kad importo deklaracija pateikiama muitinei dar prieš tai, kai krovinys atvyksta į JK uostą arba pasienio kontrolės punktą. Kai duomenys yra iš anksto apdoroti ir patvirtinti, sistema automatiškai išduoda leidimą praeiti (Release). Vairuotojas tiesiog praeina pro skanerį ir tęsia kelą. Jei laukiate, kol krovinys atvyks, o tik tada pradedate ieškoti brokerio ir ruošti dokumentus, delsa neišvengiama. Mano patirtis rodo, kad turint nuolatinį brokerį, kuris žina jūsų prekes ir jų kodus, procedūros trunka minutes, o ne dienas.

9. Ar krovinio paskirties vieta JK (pvz., Londonas vs. Škotija) daro didelę įtaką terminui?

Absoliučiai taip. Geografija JK nėra didelė, bet transporto pramonės centrai yra susitelkę pietryčiuose. Dauguma krovinių iš kontinento atvyksta į pietryčių uostus (Dover, Felixstowe, Tilbury) arba per Eurotunelį (Ashford). Jei jūsų krovinio paskirtis yra Londonas, Birmingemas arba Mančesteris, terminai bus trumpiausi, nes šie miestai yra arčiau pradžios taško.

Tačiau jei reikia pristatyti krovinį į Škotiją (Glasgow, Edinburgh), Velsą arba Šiaurės Airiją (Belfastas), terminas automatiškai ilgėja. Šiaurės Airija yra ypatingas atvejis – ten reikia plaukti keltu iš Britanijos, kas prideda papildomą dieną. Vykstant į Škotiją, reikia nukeliauti dar 500–600 km į šiaurę. Be to, JK greičio apribojimai sunkvežimiams dažnai yra griežtesni nei kontinentinėje Europoje (pvz., 40 mylių per valandą (64 km/h) keliuose), kas taip pat sulėtina važiavimą. Taigi, planuodami laiką, visada atsižvelkite į galutinę paskirties vietą – pristatymas į Londoną gali užtrukti 3 dienas, o į Edinburgą – 4 ar 5 dienas.

10. Kokius patarimus duotumėte klientui, norinčiam išlaikyti trumpiausius terminus, bet ir taupyti biudžete?

Tai yra klasikinis konfliktas: greitis prieš kainą. Tačiau per 20 metų darbo atradau keletą būdų, kaip tai suderinti. Pirmasis ir svarbiausias – planavimas. Jei žinote, kad prekes reikės po savaitės, užsakykite pervežimą iš karto. Vėlyvas užsakymas (pvz., paskutinę dieną) verčia logistikos kompaniją ieškoti ekspresinių sprendimų, kurie kainuoja dvigubai ar trigubai brangiau. Antrasis – lankstumas. Jei galite laukti su iškrovimu iki ryto, kai sunkvežimis atvyksta į regioninį sandėlį, tai gali būti pigiau nei privatus reisas tiesiai į jūsų duris.

Trečiasis dalykas – konsolidacija. Jei turite daug smulkių siuntų, pabandykite jas sujungti į vieną didesnį siuntinį. Vienos 3 paletės pervežimas pigiau ir greičiau (dažniau) nei trijų atskirų 1 paletės siuntų pervežimas atskirais reisais. Ir galiausiai – pasitikėkite ekspertais. Geriausias būdas taupyti yra vengti klaidų. Neteisingi dokumentai ar blogas įpakavimas atneša didžiausias nuostolis (baudos, saugojimas sandėlyje, skubos mokestis). Raskite patikimą pervežėją, kuris pasakys tiesą apie terminus ir nežadės nerealistiško „rytoj“, jei tai neįmanoma be milžiniškų kaštų.

Išvada

Apibendrinant, trumpiausi terminai smulkių krovinių pervežimui į Jungtinę Karalystę yra visiškai pasiekiami, tačiau jie nėra stebuklas. Tai yra logiškas ir sistemingas proceso rezultatas. Kaip ekspertas, kuris matė tūkstančius krovinių keliu, galiu teigti, kad sėkmė priklauso nuo trijų stulpų: tikslumo, kompetencijos ir komunikacijos.

Tikslumas reiškia tvarkingus dokumentus ir krovinių kodus. Kompetencija reiškia pasirinkimą tarp kelių, oro ar jūros transporto priklausomai nuo situacijos, bei profesionalaus muitinės brokerio įtraukimą. Komunikacija reiškia aktyvų dialogą tarp siuntėjo, gavėjo ir pervežėjo.