Siuntinių pristatymas į Angliją durų iki durų – ką verta žinoti prieš renkantis patogumą

23 metai tarptautiniuose perkraustymuose. Skamba rimtai, tiesa? O tiesa tokia, kad vėlai vakarą paskambino moteris iš Kauno ir klausė: „Ar jūs tikrai pasiimsite dėžes iš mano buto ir nuvešite į East Londoną, iki pat durų?“ Atsakiau – taip. Bet papasakoti, kaip tai vyksta realybėje, reikia laiko. Siuntinių pristatymas į Angliją durų iki durų daugeliui atrodo kaip prabanga ar kažkas, ką naudoja tik turtingi. Iš tikrųjų tai dažnai pigesnis ir ramus variantas, nes tu nesusiduri su terminalais, eilėmis ir papildomais važiavimais. Aš papasakosiu, kaip dirbame, ką mačius per du dešimtmečius, ir kodėl kartais geriau mokėti truputį daugiau, bet neiškraipyti nervų.

Pirmas žingsnis – kas ir kur paima?

Ar tikrai pasiimate siuntinius iš mano namų ir nuvežate iki gavėjo durų Anglijoje?

Taip, būtent toks ir yra siuntinių pristatymas į Angliją durų iki durų. Atvažiuojame pas tave nurodytu adresu Lietuvoje, pakrauname daiktus, vežame per Lenkiją, kertame kanalą arba keltu, ir Anglijoje nunešame iki to adreso, kurį nurodei. Gavėjas neturi važiuoti į jokį paštomatą ar sandėlį. Kartais žmonės galvoja, kad „durų iki durų“ reiškia kažką metaforiškai. Ne. Tai reiškia, kad mūsų vairuotojas paskambina į duris Londone, Birmingame ar kur ten gyveni, ir atiduoda. Aišku, turi būti namie arba kas nors priimti.

O jei gyvenu kaime prie Raseinių ar kitame užkampyje?

Žinoma, pasiimame. Nors esu dirbęs tiek metų, vis dar kartais nustembu, kai GPS veda per laukus tarp dviejų kaimų. Buvo atvejis, kai važiavome prie Raseinių, o navigacija rodė kelią per ūkininko dirvas. Vairuotojas paskambino klientui iš tos kaimo parduotuvės parkingo ir pasakė: „Aš kažkur netoli, bet lyg ir ne.“ Klientas atėjo pasitikti su bagiu. Taigi, taip, imsiu iš kaimo, bet jei tai labai atoki vieta, terminas gali pailgėti pusdieniu. Kartais tenka pasitikti arba planuoti lankstesnę datą.

Ar turiu pats gabenti daiktus iki jūsų terminalo, ar paimsite patys?

Gali atvežti į Vilniaus arba Kaune esantį terminalą, jei gyveni šalia. Bet tada tai nebe pilnas durų iki durų pristatymas į Angliją, o tik pusė paslaugos. Kai kurie taip daro, nes nori sutaupyti dešimt eurų. Suprantama. Bet realiai prarandi pusdienį, benziną ir nervus. Be to, jei pats nepakankamai supakavai, mes tai pastebime tik tada, kai priimsi papildomas laikas. Kai atvažiuojame pas tave – iškart matom, ką vežame, ir galim vietoje sutvarkyti. Paprasčiau.

Ką galima kišti į dėžes?

Ką apskritai galima siųsti durų iki durų į Angliją?

Baldai, dviračiai, dėžės su knygomis, drabužiai, indai, vaikų žaislai, net pianinas, jei reikia. Neapsiribojame tik mažais siuntiniais. Aš asmeniškai esu vežęs sofą, tris dėžes lempų ir didžiulį kartoninį namelį katei. Žodžiu, vežame daug ką. Vienintelis dalykas – daiktai turi sutapti su tuo, kas legalu. Maistas, ginklai, fejerverkai ir valstybinės paslaptys – ne. Pastarųjų niekas nesiunčia, bet vis tiek paaiškinu, nes kartais žmonės bando prasmukti su augalais ar sėklomis.

Ar mama gali pridėti naminių konservų ar šaldytą kugelį?

Čia aš turiu būti kategoriškas – maistas ir šaldyti produktai geriau keliauja tik rankiniame lagamine, jei pats skristum. Siunčiant į Angliją, maisto produktai yra rizikos zona. Muitinė gali patikrinti visą siuntinį. Buvo atvejis, kai klientė pridėjo trijų litrų stiklainį uogienės. Puiku, atrodė. Bet dėžė pakliuvo po kitu kroviniu, stiklas trūko, ir liko tik lipni marmelado istorija viduje. Paštas Anglijoje tokius dalykus pasiunčia į šiukšlyną. Nesakyčiau, kad aš dėl to džiaugiuosi. Geriau nesiųsk valgomų dalykų.

Kaip supakuoti, kad nereikėtų verkti atidarius?

Supakuoji gerai, atkeliauja sveiki. Keletas patarimų per 23 metus. Pirma, netaupyk ant kartono. Antra, kiekvieną daiktą vyniok atskirai. Trečia, dėžių dugne ir viršuje – sluoksnis minkšto. Kartą vežėm monitorių – klientas investavo į dvigubą dėžę. O kitas prigrūdo vazas į seną batų dėžę. Kartono storis buvo kaip laikraštis. Nei vienas šukas ne iš mano. Ką noriu pasakyti – tavo daiktai veš saldžiai tik tada, kai parodai, kad tau jie rūpi. Paprasta, bet efektyvu.

Ar etiketes rašyti lietuviškai ar angliškai?

Geriau angliškai. Durų iki durų pristatymas į Angliją baigiasi angliškai kalbančiame taške. Jei ant dėžės parašyta „Virtuvės reikmenys“, mūsų vairuotojas perskaito, bet sandėlyje Anglijoje tas tekstas niekam nieko nesako. Kartais ten dirba lietuviai, bet pasikliauti tuo neverta. Žymėk „Kitchenware“, „Books“, „Clothes“. Jei nežinai vertimo – pasigooglink. Arba palik taip ir pridėk lipduką su numeriais. Svarbiausios yra trapios vietos – „Fragile“ tikrai universali. Tą žodį supranta ir vairuotojas Paryžiuje, ir vairuotojas Bristolyje.

Kainos, terminai ir kitas galvos skausmas

Kiek kainuoja toks pristatymas realiai?

Rimtas klausimas, nes daug kas lygina. Vienos standartinės dėžės, sakančios apie 30 kg, kaina gali svyruoti nuo keturiasdešimt iki aštuoniasdešimt eurų, priklausomai nuo mėnesio ir maršruto. Durų iki durų pristatymas į Angliją visada kainuoja truputį brangiau nei terminalas į terminalą, bet tu sutaupui benziną, laiką ir nusivylimą. Jeigu siunti pusę kambario baldų, tada kainą skaičiuojam kubiniais metrais – čia jau šimtai. Aš dažnai sakau: skambinkit, pasakykit ką turit, ir aš realiai įvertinsiu. Internetiniai skaičiuoklių rezultatai kartais būna lyg numestas lapelis – gražus, bet ne visada taiklus.

Kodėl vieni žada per tris dienas, o jūs sakote savaitę ar dvi?

Viena iš dalykų, kurie mane juodai erzina šioje industrijoje. Parduoda orą, paskui aiškina, kad „tai buvo preliminarus terminas“. Realybė – jei tai grupinis krovinys, kuriame tavo dėžė keliauja su kitų žmonių daiktais, kelionė trunka apie 5-7 dienas (ai, šešias – stengiuosi būti tikslesnis, nes nekenčiu melagių). Jei pats furgonas tik tau, gali ir keturios. O jei sezonas, šventės arba pusnis prie Doverio uosto – savaitė pasistumia. Kas sako tris dienas visada – na, aš nenoriu ant nieko pykti, bet realybė kitokia. Nepasikliauk tuo, kas skamba per gerai, kad būtų tiesa.

Ar į kainą įeina viskas – kuras, keltai, muitai?

Muitinės formalumai po Brexit priklauso nuo vertės. Jei siunti asmeninius daiktus ir deklaruoji sąžiningai, dažniausiai prie durų Anglijoje jokių papildomų mokesčių neprašo. Bet jei tenka mokėti, tai jau nebe mano žinioje – tai HMRC reikalas. Durų iki durų pristatymas dažniausiai apima keltą, kurą, vairuotojus ir krovos darbus. Muitai yra atskira tema. Aš asmeniškai bandau perspėti, kad jei siunčiama elektronika ar kažkas nauja, vertinga, gali tekti papildomai pakloti. Nei aš, nei pervežėjas šito nekontroliuojame iki galo. Todėl geriau deklaruoti kaip naudotus asmeninius daiktus – tada paprasčiau.

Kodėl jūsų kaina didesnė nei tuose „superpigiai“ skelbimuose?

Taip, internete pilna stebuklingų skelbimų. Buvo laikas, kai pats nustebdavau. Bet paskui supranti – ten fūra važiuos tik kai užpildys. O tau reikia rytoj. Arba paliks sandėlyje prie gatvės. Durų iki durų pristatymas į Angliją reikalauja žmogaus, kuris paima ir nuveža. Tai kainuoja. Pigiausi variantai dažnai reiškia, kad krovinys keliauja per penkis persikrovimus, kaip kegliai. Daiktas, perkeliamas keturis kartus, turi žymiai didesnę riziką sulaužyti, nei tas, kurį paėmei ir nuvežei be perstojimo. Atsimink tai, kai sversi kainą.

Kiek daugiau kainuoja, jei siunčiu visus kelis baldus, o ne vieną dėžę?

Labai skiriasi. Viena dėžė telpa į kampą furgone. O jei siunti lovą, spintą ir komodą – reikia vietos. Durų iki durų pristatymas į Angliją skaičiuojamas ne tik pagal svorį, bet ir pagal užimamą erdvę. Kartą vežėm vaikui į Notingamą pusę furgono – prikrovėm, kiek telpa, kaina buvo fiksuota. Būna ir taip. Todėl paskambink, pasakyk scenarijų, ir mes parinksime variantą. Jei bandysi sugrūsti į mažesnį, nei yra, vairuotojas vietoje gali paprašyti papildomai. O tai jau nemalonu abiem pusėm.

Dokumentai, be kurių niekur

Brexit labai pakeitė siuntas į Angliją, ar ne?

Pasikeitė, ir kiek čia teisybės... Net 23 metai darbo neišgelbsti nuo galvos skausmo su tais dokumentais po 2021-ųjų. Anksčiau siuntėme beveik kaip į ES, o dabar reikia muitinės deklaracijų. Turiu pripažinti, kad kai kuriuos naujausius atnaujinimus sužinome tik tada, kai jie įsigalioja. Ne visada spėju pirmas. Durų iki durų siuntinių pristatymas į Angliją vis dar veikia taip pat gerai, bet popieriai dabar svarbesni nei anksčiau. Jei siunčiančioji įmonė nežino, kad reikia EORI numerio arba netinkamai užpildo CN22 – gali stoti. Ir stoja. Todėl mes dirbame su agentais, kurie šitą dalį palaiko.

Ar man reikia sąrašo, kiek vertas kiekvienas puodelis?

Ne kiekvieno puodelio, bet sąrašas – taip. Jie vadina Packing List. Turi būti aprašyta, kas viduje, kiek vienetų ir kokia bendra vertė. Durų iki durų pristatymui į Angliją nereikia būti buhalteriu – rašyk apytiksliai. Jei dėžėje seni megztiniai, rašyk „used clothes, 10 pcs, value 30 eur“. Nes jei nurodysi vertę 5000 eur, muitininkai ims kapoti. Be to, reikia asmens dokumento duomenų, nes po Brexit be to niekas nejuda. Kai kurie parašo sąrašą pieštuku ant lapelio. Nuskenuojam, bet geriau atspausdinti. Tvarkingiau atrodo visiems.

Kas gali priimti siuntinį Anglijoje, jei aš siunčiu sūnui ar dukrai?

Gali, bet turi būti aptarta iš anksto. Durų iki durų pristatymas baigiasi tada, kai atidaro duris tam žmogui. Jei tai nepilnametis, kuris dar negali pasirašyti, problemų nekyla, jei tu tai numatei. Bet jei atvažiavus pasirodo kaimynas be jokio sutikimo, vairuotojas gali atsisakyti atiduoti. Buvo atvejis, kai gavėjas buvo ligoninėje, o žmona pamiršo pasakyti. Vairuotojas paskambino man, aš paskambinau klientui, ir viskas išsisprendė per pusvalandį. Bet ta pusvalandis – papildoma įtampa visiems. Todėl jei žinai, kad priims ne tas asmuo, perspėk. Sutvarkysim.

Ką daryti, jei deklaravau neteisingą svorį ar pamiršau daiktą?

Juokiesi, bet taip nutinka dažniau, nei galvoju. Svorio klaida – ne katastrofa, jei nedidelė. Bet jei pasakai 20 kg, o dėžė 45 kg, sistema gali suveikti kaip aliarmas. Durų iki durų pervežėjas paprastai pasveria daiktus, kai paima. Mes turime svarstykles. Jei pats sversi vonioje – na, ten svarstyklės kartais meluoja. Geriau kai mes pasveriam. Bendra taisyklė – dėl kilogramo paklaidos daiktų nesudegins. Bet sąžiningumas padaro dieną sklandesnę visiems. Atrask balansą tarp „maždaug“ ir „tiksliai“, ir bus gerai.

Kas realybėje nutinka – ne viskas glitėja

Ar daiktai tikrai pasiekia gavėją tą dieną, kurią žadate?

Paklausiau vieno kolegos, ar jis garantuoja dieną – jis atsakė: „Aš orų prognozės negaliu garantuoti, ką jau ten mums“. Ir tai tiesa. Terminas yra planas, bet ne pažadas. Durų iki durų siuntinys į Angliją gali užstrigti dėl daugybės dalykų – pusnis pirma, eilė kelyje, vėluoja keltas. Kartą Doverio uostas buvo užsikimšęs taip, kad savaitę laukėme, kol pagaliau įvažiuosim. Klientas paskambino trečią dieną. Aš pasakiau – ties Doveriu. Jis tylėjo, aš irgi tylėjau. Supratom abu be žodžių. Kartais taip būna. Dažniausiai atkeliauja laiku. Tik ne visada ta diena.

Ar buvę, kad siuntinys paprasčiausiai pradingo?

Dingo, ne į eterį, bet į sandėlio kampą. Buvo atvejis – pervežame į Braitoną, viskas sutarta. Anglijoje vežėjas perdavė kitam sandėliui, o ten perėmėjas pasuko į kitą miestą. Savaitė. Siuntinys tiesiog gulėjo tarp palečių su kitomis etiketėmis. Durų iki durų pristatymas į Angliją turi funkcionuoti kaip grandinė – jei vienas narys padaro klaidą, viskas stringa. Mes patys tada važiavom atsiimti. Bet faktas – nutiko. Ir tokie dalykai pasitaiko rečiau, nei manai, bet pasitaiko. Todėl aš visada sakau: rinkitės ne pagal kainą, o pagal tai, ar kas nors atsakys telefonu sekmadienio vakarą.

Ką daryti, jei Anglijoje niekas nebus namie pristatymo metu?

Skambinam. Jei nekeli, rašom. Jei neatsakai – paliekam raštelį. O jei ir tai nepadeda – daiktai grįžta į vietinį sandėlį, ir teks ten atvažiuoti. Aišku, durų iki durų paslauga tuo momentu tampa durų iki artimiausio punkto. Mes stengiamės to išvengti. Kartais pats gavėjas paskambina iš darbo: „Aš vienuolikta valanda grįšiu.“ Vairuotojas sėdi kieme ir laukia. Gerai, jei saulėta. Jei lietus – jis rūko ir žiūri į laikrodį. Bet taip jau yra. Bendravimas gelbsti. Jei žinai, kad gavėjas dirba iki vakaro, pasakyk iš anksto. Perskirstysim maršrutą arba suderinsim kitą dieną.

Ar visos įmonės, rašančios „durų iki durų“, tikrai taip veža?

Va čia aš griežtas būsiu. Internete pilna skelbimų „durų iki durų į Angliją pigiai“. Paskambini – o ten paaiškėja, kad durys yra lietuviškos durys, o toliau jau terminalas Hillingdone. Kai kurios tiesiog taip apgaudinėja. Durų iki durų siuntinių pristatymas į Angliją turi reikšti paėmimą iš taško A ir atvežimą į tašką B. Ne į paštomatą, ne į sandėlį, o pas žmogų. Būna, kad vežėjas meta prie garažo gatvėje. Arba skambina: „Aš čia, išlipkit“. Nu ne, tai ne durų iki durų. Aš pats savo klientus supažindinu su maršrutu. Jeigu kažkas kitaip – įspėju. Nenoriu, kad zmogus liktų nepatenkintas.

Smulkmenos, apie kurias nepaklausia, o paskui gailisi

Ar pervežėjas padės nešti dėžes į butą, jei liftas mažas ar jo nėra?

Padės, aišku. Bet jei septintas aukštas be lifto... na, aš pats ne krovėjas. Mes turime pagalbinių darbuotojų, bet furgone jų ne dvidešimt. Jei daiktų daug, reikia pagalbos. Durų iki durų pristatymas į Angliją nereiškia, kad atnešame į lovą. Atnešame iki buto durų arba laiptinės. Kartą vežėm biblioteką knygų į antrą aukštą – ten vaikštinėjom, kol atsikvėpėm. Klientė pasiūlė arbatos, ėjo lengviau. O jei tai penkių metrų sofa, kuri netelpa pro duris? Nu, tada jau tavo arba gavėjo galva suktis. Bet iki durų – garantuojam. Toliau – patariam.

Ar galiu siųsti dviratį nenumontavęs ratų?

Gali, bet furgone vietos bus mažiau. Jei brangus kalnų dviratis, geriau nuimk ratus, prisuk vairą ir apsaugok. Durų iki durų siuntinys į Angliją dažnai keliauja su kitų klientų daiktais, ir tavo dviratis gali būti spaudžiamas. Be to, jei paliksi taip, metalinės dalys braižys vieną kitą. Kartą vežėm du dviračius – vienas buvo neprižiūrėtas, grandinė nevalyta (ar nenuimta, bet vis tiek tepalas), visas furgonas kvepėjo alyva savaitę. Vairuotojas pyko. Aišku, žmoniška, bet geriau supakuoti tvarkingai. Ratai nenumeami, bet suspausti, kad neužimtų daug vietos. Nepamiršk apsaugos.

Ar galiu pakeisti pristatymo adresą Anglijoje, kai furgonas jau išvažiavęs?

Gali, bet brangsta. Jei furgonas jau Prancūzijoje, o tu nusprendi, kad ne Londonas, o Mančesteris – reikės perskaičiuoti maršrutą. Durų iki durų pristatymas į Angliją planuojamas iš anksto, ir tokie pakeitimai kainuoja papildomai. Būna, kad žmonės persikrausto per tas kelias dienas, kol daiktai važiuoja. Suprantama. Mes derinamės su vietiniais partneriais, jei turime. Bet geriau nedaryti tos klaidos. Vieną kartą klientas nurodė seną adresą. Vairuotojas privažiavo, durų niekas neatidarė, o jis jau kitam mieste. Teko mokėti papildomai. Ne visada taip nutinka, bet skauda.

Koks vienas dalykas, kurį žmonės pamiršta, o paskui gailisi?

Draudimas. Žmonės galvoja, kad durų iki durų pristatymas į Angliją yra kažkokia magiška garantija. Nėra. Jei fūra pateks į avariją arba keltas bus audros viro – daiktai gali kentėti. Aš patarčiau visiems drausti, ypač jei siunti elektroniką arba prisiminimus. Viena klientė vežė senelės porceliano servizą – be draudimo. Aš jai triskart sakiau. Ji atsakė: „Juk ne pirmą kartą siunčiu“. Servizas atkeliavo sveikas, bet aš pats lengviau atsikvėpiau. Kas kita, jei būtų nelaimė? Dėl kelių eurų neverta rizikuoti. Užsisakyk draudimą ir miegoti ramiau.

Taigi, ar verta apskritai jaudintis rinkiantis durų iki durų pristatymą?

Gali sutaupyti kitaip, bet paklausyk – tavo laikas irgi kainuoja. Jeigu turi visą dieną, draugą su furgonu, norą liftuoti dėžes į terminalą ir laukti eilėje – pabandyk. Bet durų iki durų siuntinių pristatymas į Angliją taupo tai, ko nepasigendi, kol netenki: nervų. Du dešimtmečiai darbo mane išmokė, kad pigiausias variantas retai kada būna pigiausias galutinėje sumoje. Benzinas, kelių mokesčiai, kelios dienos darbo praradimas. Aš neagituoju – rinkis pats. Tik sakyčiau, kad kai esi pavargęs po darbų, paskutinis dalykas, kurio nori, yra klausti, „o kur mano daiktai?“. Ramybė – brangiausias dalykas.

Išvada

Taigi, siuntinių pristatymas į Angliją durų iki durų yra ne tik didelis patogumas, bet ir būdas išvengti bereikalingo galvos skausmo. Žinoma, reikia pasirinkti pervežėją, kuris žodį „durys“ supranta pažodžiui, o ne numeta prie artimiausio sandėlio. Jei kyla klausimų, geriau paskambinti nei spėlioti. Aš patarčiau nepiginti ten, kur svarbiausia ramybė. Anglija nėra už mėnulio, o daiktai turi atkeliauti sveiki. Užsirašyk tai, ką svarbu žinoti, ir siųsk drąsiai – tik prieš tai paskambink pervežėjui. Sėkmės.