Transporto paslaugos iš Anglijos: patogus maršrutas ir logistikos subtilybės

Dvidešimt metų praleista tarptautinių pervežimų srityje suteikia neįkainojamos patirties, ypač kalbant apie maršrutus, kurie nuolat kinta. Vienas sudėtingiausių, tačiau ir dažniausiai užsakomų maršrutų vis dar yra jungtis tarp Didžiosios Britanijos ir Lietuvos. Nors „Brexit“ jau pasuko istorinius lapus ir fizinis užeitas jau mūsų atgyje, biurokratinės ir logistinės kliūtys išliko. Daugelis klientų, pirmą kartą bandančių užsisakyti krovinio gabenimą iš Anglijos, kyla klausimų: kodėl kaina svyruoja? Kodėl reikia tiek daug dokumentų ir kuris yra tikrasis „patogus maršrutas“?

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, padėsiančiomis suprasti šios rinkos mechanizmą. Mes ne tik aptarsime geografinius maršrutus, bet ir panagrinėsime procesus, kurie, jei tinkamai suorganizuoti, gali sutaupyti ne tik nervų, bet ir nemažai pinigų. Profesionali logistika – tai ne tik vairuotojo vairas į vieną pusę; tai tikslus planavimas, dokumentų derinimas ir gebėjimas numatyti potencialias rizikas dar prieš jas iškylant. Svarbiausia čia – suprasti, kad patogumas maršrute nėra vien trumpiausias kelias žemėlapyje, o efektyviausias ir saugiausias būdas pristatyti krovinį iš durų į duris.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai visada klausia apie pervežimus iš Anglijos. Atsakymai paremti ilgamečia praktika ir esama situacija rinkoje.

1. Kaip „Brexit“ pasikeitė krovinių gabenimo iš Anglijos procedūras?

Prieš daugiau kaip penkerius metus Didžioji Britanija paliko Europos Sąjungą, ir tai buvo didžiausias posūkis logistikoje per pastarąjį dešimtmetį. Anksčiau krovinys iš Londono ar Mančesterio į Vilnių važiuodavo be sustojimų tiesiogiai, kaip būtų važiavęs viduje Lietuvoje. Dabar situacija kitokia.

Anglija dabar yra trečioji šalis. Tai reiškia, kad kiekvienas krovinys, net jei tai tik viena dėžė su asmeniniais daiktais, turi praeiti muitinės kontrolę. Reikia pateikti eksporto deklaraciją Jungtinėje Karalystėje ir importo deklaraciją Lietuvoje (arba kitoje ES šalyje, į kurią įvežama). Praktikoje tai reiškia, kad vairuotojas turi turėti saučių dokumentų: prekių sandėravimo lapą (CMR), komercinę sąskaitą-faktūrą ir, svarbiausia, T1 dokumentą (arba T2, jei prekės yra ES kilmės), kuris leidžia prekėms judėti per muitines mokesčius neapmokestinamas.

Be to, atsirado papildomi laiko sąnaudos. Perėjimas per Lamanšą (Dover-Calais arba Eurotunelis) dabar reikalauja ne tik bilieto, bet ir tinkamai parengtų muitinės duomenų. Jei dokumentuose klaida, krovinys gali būti sulaikytas pasienio punkte, kas sukelia didelius vėlavimus.

2. Kuris yra patogiausias maršrutas: per Eurotunelį ar keltu?

Klausimas apie maršrutą yra vienas esminių. „Patogumas“ čia reiškia derinimą tarp laiko ir pinigų. Yra du pagrindiniai būdai persikelti per Lamanšą: keltu (pvz., iš Dover į Calais arba Dover į Dunkerque) arba per Eurotunelį („Eurotunnel“ / „Le Shuttle“ iš Folkstono į Koquelles).

Eurotunelis yra greičiausias. Pervežimas truko tik 35 minutes. Vairuotojas užvažiuoja į vagoną, palieka automobilį ir po 35 minučių važiuoja toliau Prancūzijoje. Nėra jūros mėsimo, mažiau rizikos, kad vairuotojas pavargs. Tačiau tai dažniausiai brangiau, o bilietus reikia rezervuoti gerokai iš anksto, ypač populiariausiomis valandomis.

Keltai gali būti pigesni ir suteikia daugiau lankstumo dėl išvykimų dažnumo. Keltų kompanijos (pvz., P&O, DFDS) siūlo daug reisų per dieną. Taip pat keltuose yra galimybė pailsėti, pavalgyti. Tačiau jei jūra audringa, tai gali prailginti kelionę, o kai kurie vairuotojai gali jausti jūros ligą, kas neigiamai veikia vairavimą toliau.

Profesionali vertinimo nuomonė tokia: jei krovinys skubus ir svarbu laikas, renkamės tunelį. Jei svarbiau kaina ir galimas nukrypimas nuo grafiko, keltas gali būti geriausias pasirinkimas. Taip pat svarbu ir krovinio vieta Anglijoje – jei jis yra šiaurės rytuose (pvz., netoli Niukaslo), dažnai patogiau važiuoti šiauriau, per Hull ar Immingham uostus į Belgiją ar Olandiją, nors tai ir ilgesnis kelias jūra, tačiau mažiau važiuojama per Anglijos vidų.

3. Kokius dokumentus būtina paruošti užsakant transportą?

Dokumentų parengimas – tai pusė sėkmės. Per savo dvidešimt metų mačiau nemažai situacijų, kai puikus krovinys užstrigsdavo vien dėl to, kad trūko vieno parašo. Taigi, pagrindinis sąrašas toks:

1. Prekių sandėravimo lapas (CMR). Standartinis tarptautinis kelių transporto dokumentas. Jame nurodoma siuntėjas, gavėjas, prekių pavadinimas, svoris ir t.t.
2. Komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice). Būtina muitinei. Turi būti nurodyta tiksliaisia prekių pavadinimais (ne „baldai“, o „medinis minkštas kampas“), serijiniais numeriais (jei tai technika), prekių kaina ir mokesčių kodai (HS kodai).
3. Pakuotės sąrašas (Packing List). Jei prekių daug, sąskaita-faktūra gali būti per ilga, todėl pagalbinis sąrašas padeda greičiau suskaičiuoti vienetus.
4. Muitinės deklaracijos. Jos dažniausiai ruošiamos elektroninėje sistemoje (EMS) deklaranto (muitinės brokerio), tačiau klientas turi pateikti duomenis jų paruošimui.
5. EORI numeriai. Tiek siuntėjas (JK), tiek gavėjas (ES) turi turėti galiojantį EORI numerį. Be jo neįmanoma užbaigti eksporto ar importo procedūros.

Jeigu transportuojate asmeninius daiktus (pervykstant gyventi), reikalingas „Transfer of Residence“ dokumentas, kuris leidžia atsisakyti PVM ir muito mokesčių, jei tenkinami kriterijai (pvz., daiktai naudoti daugiau nei 6 mėnesius).

4. Kaip susiformuoja kaina ir kodėl ji taip svyruoja?

Klientai dažnai stebimasi, kai vieną dieną gali pasiūlymą kainuoja 800 eurų, o po savaitės jau 1200. Kainodarą lemia keli pagrindiniai veiksniai.

Pirmasis – degalų kaina. Anglijoje ir Europoje degalų kainos skiriasi, tačiau globalūs naftos kainų pokyčiai tiesiogiai veikia freightingą (ką uždirba vairuotojas). Dauguma transporto kompanijų turi degalų priedą, kuris kinta kas savaitę.

Antrasis – grįžtamasis krovinys (Backload). Tai vienas svarbiausių dalykų. Jei vairuotojas veža krovinį į Angliją, jis nori išvežti ką nors atgal, kad nevažiuotų tuščias. Jei Lietuvoje yra daug užsakymų į Angliją, o iš Anglijos į Lietuvą – mažai, kaina iš Anglijos kyla, nes sunku rasti vairuotojui uždarbį grįžtant. Atvirkščiai, jei Anglijoje yra daug prekių, reikia išvežti, kaina gali kristi.

Trečiasis – užimtumas ir sezonai. Prieš šventes (Kalėdas, Velykas) arba metų pabaigoje kaina visada šokinėja, nes visi nori parvežti prekes parduotuvėms ar dovanas šeimoms.

Ketvirtasis – Britų svaro kursas. Nors mokėjimai dažnai vyksta eurais, transporto kompanijos, kurios turi išlaidų Anglijoje (muitinės brokeriai, keltų bilietai mokami svarais), turi įvertinti kurso pokyčius.

5. Ar verta rinktis dalinį (LTL) ar pilną krovinį (FTL)?

Šis pasirinkimas priklauso nuo jūsų krovinio dydžio ir skubos.

Pilnas krovinys (FTL – Full Truck Load) yra tada, kai užimamas visa sunkvežimio priekaba (apie 33-38 europalečių arba 22 tonas svorio). Tai yra greičiausias ir saugesnis būdas. Vairuotojas važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į paskirties vietą, be sustojimų (išskyrus muitinę). Jei turite 4-5 europalečius, bet jums būtina, kad prekės atvyktų rytoj, gali tekti mokėti už visą sunkvežimį, jei nėra galimybės konsoliduoti.

Dalinis krovinis (LTL – Less than Truck Load) yra ekonomiškesnis. Jūsų krovinys užima tik dalį priekabos, o likusią vietą užima kiti klientų siuntos. Vairuotojas važiuoja pagal maršrutą, sustoja pas kitus klientus, surenka ar išpila siuntas. Šis būdas gali būti 30-50% pigiau, tačiau trunka ilgiau (2-4 dienas daugiau) dėl manevravimo tarp sandėlių. Taip pat yra didesnė rizika, kad krovinys gali būti pažeistas pakraunant/iškraunant kitus krovinius, nors su profesionaliomis kompanijomis tai retkas atvejis.

Mano patarimas: jei krovinio vertė didelė arba jis labai trapus, rinkitės FTL. Jei tai statybinės medžiagos ar standartinės prekės, o laikas neleidžia, LTL yra puikus pasirinkimas.

6. Kaip vyksta automobilių pervežimas iš Anglijos?

Automobilių pervežimas iš Anglijos turi savo specifiką. Yra du pagrindiniai būdai: vairuojamai (su vairuotoju) arba ne-vairuojamai (kelyje / autovežiu).

Vairuojamai – tai tada, kai mūsų vairuotojas atvyksta prie automobilio, patikrina jo būklę, pasirašo perdavimo aktą ir važiuoja juo iki Lietuvos. Tai greita, bet brangu (reikia sumokėti kelionę iš Anglijos atgal į Angliją – grįžtamasis bilietas lėktuvu ar traukiniu, bei dienas).

Ne-vairuojamai – automobilis užkeliama ant autovežio (su 7-9 vietomis) arba įdedamas į sunkvežimio priekabą (jei tai nevežantis automobilis, pvz., po avarijos). Tai pigiau, bet ilgiau. Autovežiai dažnai važiuoja komplektuojant (t.y., laukia, kol užpildys visas vietas), todėl terminas gali išplisti iki 2-3 savaičių.

Svarbu: automobilių pervežimui būtina V5C dokumentas (registracijos sertifikatas). Be jo neįmanoma pateikti eksporto deklaracijos. Taip pat reikia įsitikinti, ar automobilis gali važiuoti (jei vairuojamai) – techninė būklė, padangos.

7. Kokios muitinės procedūros laukia Lietuvos (ar ES) riboje?

Kai sunkvežimis atvyksta į Lietuvą, jis turi praeiti importo procedūrą. Paprastai tai daroma pirmoje muitinės posto vietoje (pvz., Kybartuose arba tiesiogiai gavėjo sandėlyje, jei turime galimybę naudotis vietinės muitinės procedūromis).

Jei krovinys yra deklaruotas iš anksto (kas daroma 99% atvejų), vairuotojas tiesiog pateikia T1 dokumentą (arba eksporto deklaracijos kopiją, jei prekės atvyksta su ES kilmės sertifikatu). Muitininkas patikrina, ar numeriai sistemoje sutampa.

Jeigu prekės yra pavojingos (pavyzdžiui, cheminės medžiagos) arba yra papildomų apribojimų (vaistai, gyvūnai), gali būti reikalaujama fizinės patikros. Tačiau standartinėms prekėms (baldai, drabužiai, technika) dažniausiai užtenka elektroninio išsiuntimo.

Klientui svarbiausia suprasti: PVM ir mokestis. Importuojant prekes iš trečiosios šalies (Anglija), turi sumokėti PVM (Lietuvoje 21%) ir, jei taikoma, muito mokestį (priklausomai nuo prekių tipo, pvz., drabužiai dažniausiai 8-12%, elektronika 0%). Šie mokesčiai apmokestinami tiesiog gavėjo (jūsų) sąskaitoje per Muitinės departamento sistemą arba per brokerį. Be šių mokesčių apmokėjimo, krovinys nebus paleistas iš muitinės.

8. Ką daryti, jei krovinys yra neįprastų matmenų ar pavojingas (ADR)?

Neįprasti kroviniai (projektinės siuntos, ilgi gaminiai >13,6m, sunkiau nei 24 tonos) ar pavojingi kroviniai (degios, ašaros, cheminės medžiagos) reikalauja specialios įrangos ir leidimų.

Jei krovinys yra pavojingas (ADR), vairuotojas privalo turėti specialų pažymėjimą (ADR sertifikatą), o sunkvežimis – specialią įrangą (ugnies gesintuvai, indai). Be to, krovinius reikia deklaruoti specialioje sistemoje (Lietuvoje – NIS chemija). Maršrutas gali būti ribojamas (pvz., negalima važiuoti per tunelius ar miestų centrus).

Jei krovinys didelių matmenų, reikia gauti kelio leidimus (kelių eismo taisyklių išlygas Anglijoje ir Lietuvoje/ES šalyse). Tai brangi ir sudėtinga procedūra, reikalaujanti inžinerinių skaičiavimų (tiltų ir pravažiavimų aukščio patikrinimas).

Tokiems atvejams aš visada rekomenduoju kreiptis į kompanijas, kurios turi patirties būtent projektuose. Paprastas krovinių vežėjas gali tiesiog atsisakyti tokio darbo arba, kas dar blogiau, bandyti vežti neteisėtai, kas baigiasi dideliais baudais.

9. Kaip apdrausti kroviniį gabenant jį iš Anglijos?

Dauguma klientų mano, kad krovinių draudimas yra įtrauktas į kainą arba kad vairuotojas atsako už viską. Tai mitas.

Pagal tarptautines konvencijas (CMR), transporto įmonė atsako už krovinį, tačiau atlyginimo suma yra ribota (dažniausiai pagal SDR – specialių traukimo teisių – kursą, tai būna apie 8-10 EUR už kilogramą). Jei vežate brangią elektroniką (pvz., 1000 kg vertės 50 000 EUR), ir ją pavogiate ar ji sudegs, gausite tik apie 10 000 EUR atlyginimo.

Todėl būtina krovinio draudimas (Cargo Insurance). Jis kainuoja labai nedaug – paprastai tai 0,3–0,5% nuo krovinio vertės. Už šią nedidelę sumą krovinys yra pilnai apdraustas nuo vagystės, gaisro, avarijos ar žalos krovinimo metu.

Patarimas: visada pasitikrinkite, ar transporto kompanija siūlo draudimą. Jei ne, pasidrokite jį patys arba per savo brokerį. 20 metų patirtis rodo, kad avarijos įvyksta, ir geriau būti saugiam.

10. Kokios dažniausiai klaidos daroma užsakant transportą iš JK?

Išskirčiau tris pagrindines klaidas, kurios kainuoja brangiausiai:

1. Netikslus prekių aprašymas. Rašoma „Baldai“ vietoje „Minkštas kampas su audinio apmušalu, 220x180cm, 2 vnt.“. Muitinės pareigūnai mėgsta tikslumą. Jei aprašymas bendras, jie gali sustabdyti krovinį detaliai patikrinti, kas sukelia vėlavimus ir papildomus išlaidas sandėliavimui uoste.
2. Vėlavimas su dokumentais. Siunta jau pakrauta, o sąskaitos-faktūros nėra. Vairuotojas negali išvykti be eksporto deklaracijos, o ją negalima padaryti be sąskaitos. Tai sukelia stovėjimo mokesčius vairuotojui Anglijoje (jie gali būti 100-200 GBP per valandą).
3. Ignoravimas EORI numerio. Klientas nusiperka prekę Anglijoje, bet neturi Lietuvos (ES) EORI numerio.