Transporto paslaugos iš Anglijos be jokių vėlavimų: Eksperto vadovo smulkmenos

Įvadas

Per daugiau nei dvi dešimtis metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis vėjo odyje pasikeitė, o kartu su juo ir logistika. Dar ne taip seniai krovinių gabenimas iš Anglijos į Lietuvą buvo beveik tas pats, kas pervežimas prekių tarp Berlyno ir Varšuvos – nereikėjo daugiau nei standartinio transporto dokumento (CMR) ir vairuotojo pažymėjimo. Tačiau po „Brexit“ viskas pasikeitė. Dabar sienos kertimas tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos tapo vienu sudėtingiausių ir daugiausia laiko reikalaujančių etapų visame grandinėlėje.

Klientai dažnai klausia: „Ar įmanoma išvis užtikrinti transporto paslaugas iš Anglijos be jokių vėlavimų?“ Kaip ekspertas, galiu drąsiai atsakyti – taip, įmanoma, tačiau tai neatsitinka savaime. „Be vėlavimų“ reiškia ne tik tai, that sunkvežimis važiuoja maksimalia leistina greičiu. Tai reiškia, kad kiekvienas popierinis gabalas yra tvarkingai užpildytas, kiekviena muitinės procedūra tiksliai suplanuota, o okeanio perkelimas (jei naudojamas kelių rūšių transportas) sinchronizuotas su sunkiasvorio transporto grafiku šių šalių keliuose.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip subalansuoti šiuos elementus, kad jūsų krovinys Lietuvoje pasirodytų tiksliai laiku, be nereikalingų nerimų ir papildomų išlaidų. Suprasite, kur dažniausiai paslėpti pavojai ir kodėl profesionalių logistikos partnerių pasirinkimas yra ne prabanga, o būtinybė šiuo sudėtingu laikotarpiu.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau ir išsamiai atsakiau į dešimt klausimų, kurie dažniausiai kyla mano klientams, kai planuojami pervežimai iš Anglijos. Tai yra mūsų bendros patirties rezultatas, padedantis išvengti tipiškiausių klaidų.

1. Kodėl po „Brexit“ taip dažnai įvyksta vėlavimai ir kaip jų išvengti?

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, šalis tapo „trečiąja šalimi“. Tai reiškia, kad kiekvienas krovinys turi praeiti eksporto muitinę Anglijoje ir importo muitinę Lietuvoje (arba kitoje ES šalyje). Vėlavimai dažniausiai kyla dėl dviejų priežasčių: neteisingai užpildytų dokumentų arba praleisto laiko, reikalingo muitinės deklaracijoms pateikti.

Kad išvengtume vėlavimų, svarbu taikyti „Pre-lodgment“ sistemą – tai yra išankstinė muitinės deklaracijos pateikimas. Kuo anksčiau pateikiame visus duomenis apie prekes (jų kodą, svorį, vertę), tuo greičiau muitinės sistema išduoda „MRN“ numerį. Jei šis numeris yra gautas dar prieš sunkvežimį atvykstant į uostą arba tūzą, vairuotojas gali tiesiog nuskaityti kodą ir važiuoti toliau be stabdžių. Vėlavimas įvyksta tada, kai bandoma deklaruoti prekes tiesiogiai pasienio punkte, kur gausios eilės ir netikėtumų tikimybė gerokai didesnė.

2. Kokie dokumentai yra būtini „sklandžiam“ pervežimui be jokių nesklandumų?

Pagrindas yra trys dokumentai: prekių sandėlio sąrašas (Packing List), komercinė sąskaita (Commercial Invoice) ir tarptautinis krovinių pervežimo pažymėjimas (CMR). Tačiau norint užtikrinti, kad procesas vyktų be vėlavimų, būtinas ir ketvirtasis elementas – T1 dokumentas arba atitinkamas eksporto/importo muitinės patvirtinimas.

Komercinėje sąskaitoje turi būti nurodytas tikslus prekių kodas (HS kodas), nes pagal jį nustatomi muitai ir mokesčiai. Jei kodas neteisingas, muitinė pareigūnai sustabdys krovinį patikrinimui. Be to, būtina, kad dokumentuose būtų nurodytas gavėjo EORI numeris. Be šio numerio importą į ES atlikti neįmanoma legaliai. Mano patirtis rodo, kad pusė visų vėlavimų tiesiog išnyktų, jei klientai iš karto pateiktų tikslius ir pilnus duomenis, o ne juos taisytų vėliau, kai sunkvežimis jau stovi ties siena.

3. Ar krovinių konsolidacija (gabenant dalinius krovinius) neprailgina pristatymo laiko?

Tai yra klausimas, į kurį atsakymas nėra nei „taip“, nei „ne“. Taip, konsoliduotas krovinys (LTL – Less than Truckload) techniškai gali šiek tiek užtrukti ilgiau nei pilnas sunkvežimis (FTL), nes reikia surinkti prekes iš keleto siuntėjų Anglijoje ir juos išskirstyti Lietuvoje. Tačiau šiuo metu Anglijoje yra ypatingas vairuotojų trūkumas, todėl rasti pilną sunkvežimį, kuris važiuotų tik jūsų kroviniu, gali būti brangu ir ilgai laukti.

Profesionalios transporto kompanijos organizuoja konsolidaciją taip, kad tai turėtų minimalų poveikį laikui. Esu matęs, kaip netinkamai planuojamos konsolidacijos trukdavo savaitę. Tačiau kai tume patikimą terminalą Anglijoje (pavyzdžiui, netoli Londono ar Midlands), kur kroviniai sukaupiami per 1-2 dienas ir išvyksta naktį, skirtumas tarp pilno ir dalinio krovinio gali siekti tik vieną dieną. Be vėlavimų šiuo atveju reiškia – tikslus grafikas ir nenukrypimas nuo jo.

4. Kuris maršrutas yra patikimesnis: keltu arba Eurotuneliu, kad išvengti eilių?

Tai vienas dažniausių diskusijų klausimų. Eurotunelis (tarp Folkestone ir Calais) techniškai yra greitesnis, nes traukinio pervežimas trunka mažiau nei valandą, o išvykimo dažnumas yra labai didelis (kiekvieną valandą ar net dažniau). Tačiau čia taip pat gali susidaryti eilės, ypač jei yra muitinės problemų arba techninių gedimų.

Keltai (Dover – Calais arba Dover – Dunkirk) siūlo šiek tiek daugiau lankstumo, tačiau jie priklauso nuo oro sąlygų. Jei jūroje pakyla stiprus vėjas, keltai gali nebeplaukti, ir tai garantuotas vėlavimas. Esu patyręs abiejų variantų. Jei tikslas – transporto paslaugos be jokių vėlavimų, mano rekomendacija yra pasirinkti maršrutą pagal metų laiką ir užsakymo skubą. Žiemą dažniau vertinu saugesnius maršrutus (pvz., per Hull arba Immingham uostus į Belgiją ar Olandiją), kurie, nors ir ilgesių atstumų keliu, yra mažiau jautrūs audroms nei Lamanšo sąsiaurio perkėlos. Tačiau standartinis atvejis – Eurotunelis dažniausiai garantuoja greičiausią praeinamumą, jei dokumentai yra tvarkingi.

5. Kaip svorio ir matmenų tikslumas įtakoja greitį?

Gali pasirodyti keista, bet neteisingai nurodytas svoris yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurios kroviniai užstringa Anglijos uostuose arba perėjimo punktuose. Didžiojoje Britanijoje labai griežtai tikrinamas svoris, ypač jei krovinys vežamas konteineryje arba vėžime.

Jei deklaracijose nurodytas svoris neatitinka realaus (net jei skirtumas tik 100 kg), gali būti paskirtas papildomas svėrimas. Tai ne tik sukelia vėlavimą (reikia iškrauti arba pakelti sunkvežimį ant svarstyklių), bet ir sukelia baudas. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas nurodė apytikrį svorį, o muitinė pareikalavo tikslaus. Krovinys stovėjo tris dienas. Todėl, norint užtikrinti sklandų pervežimą, svoris turi būti išmatuotas tiksliai prieš įkeliant prekes į transportą, o ne „apytikriai“ įvertintas galvoje.

6. Ar draudimas apsaugo nuo vėlavimo pasekmių?

Draudimas tiesiogiai neapsaugo nuo laiko praradimo – jis neatsiskaitys už tai, kad prekės atvyko vėlu. Tačiau tinkamai parinktas draudimas yra būtinas, kad vėlavimo atveju (jei, pavyzdžiui, krovinys buvo pažeistas per ilgesnį laiką sandėliuojant arba dėl nesklandžių kelių sąlygų) jūsų nuostoliai būtų padengti.

Kalbant apie „be vėlavimų“ strategiją, reikia minėti ir atsakomybę. Jei krovinys vėluoja dėl vairuotojo klaidos, transporto kompanija paprastai prisiima atsakomybę pagal CMR konvenciją. Tačiau jei vėlavimas įvyksta dėl to, kad klientas ne laiku pateikė dokumentus, draudimas čia nepadės. Todėl „draudimas“ nuo vėlavimų šiuo atveju yra ne tai, ką rašo poliso dokumente, o omo savo veiksmų ir dokumentų tvarkymo draudimas – t.y., darbas su patikimais brokeriais, kurie užtikrina, kad administraciniai barjerai nebus stabdysiu.

7. Kaip tinkamai supakuoti prekes, kad muitinė nepristabdytų patikrinimui?

Muitinės pareigūnai dažnai renka krovinius fizinei patikrai („red lane“) pagal rizikos analizę. Vienas iš rizikos faktorių yra neaiškus pakavimas. Jei prekės supakuotos chaotiškai, dėžės paženklintos neteisingai arba matyti, kad pakavimas neatsparus transporto sukrėtimams, tikimybė būti sustabdytam gerokai padidėja.

Norint išvengti vėlavimų, rekomenduoju naudoti paletę ir uždengti ją plėvele (stretch wrap), o viršuje pritvirtinti etiketę su unikaliu siuntos numeriu, atitinkančiu dokumentus. Jei gabenate dalinius krovinius, kiekviena detalė turi būti aiškiai identifikuojama. Per savo ilgą karjerą mačiau, kaip gerai supakuotos ir paženklintos siuntos praeina pro muitinę „žaliają juostą“ (greitas praleidimas) be jokio sustojimo, o neaiškios siuntos sulaukia valandų trukiančio išpakavimo ir pakartotinio pakavimo.

8. Kokios yra specifinės prekių kategorijos, kurios reikalauja ypatingo dėmesio, kad vėlavimai neįvyktų?

Tam tikros prekės, pavyzdžiui, maisto produktai, gyvūnai arba chemikalės, reikalauja papildomų sertifikatų (SANITINIŲ arba FITOSANITINIŲ pažymų). Be šių dokumentų krovinys nebus išleistas iš Anglijos ir nebus įleistas į Lietuvą.

Dažnai klientai mano, kad šie dokumentai yra „formalumas“, tačiau praktikoje tai yra kritišiausias taškas. Jei sanitarinis pažymas neturi klaidų ir jis yra galiojantis, pervežimas vyksta sklandžiai. Jei jo nėra arba jis pasibaigęs – krovinys gali būti sunaikintas arba grąžintas atgal į siuntėjo šalį, kas sukelia didžiulių vėlavimų (savaitėmis ir mėnesiais). Jei pervežate tokius krovinius, visus sertifikatus reikia padaryti iš anksto ir patikrinti juos su brokeriu dar prieš įkeliant prekes į sunkvežimį.

9. Kaip pasirinkti tinkamą pervežėją, kad garantuoti sklandumą?

Rinka pilna „tarpininkų“, kurie nieko neveža, o tik ieško pigiausio vairuotojo. Pasirinkdami tokią bendrovę, rizikuojate gauti vairuotoją, kuris nežino Anglijos muitinės subtilybių, nežino, kur yra uostai, arba neturi tinkamų leidimų (licencijų).

Norint užtikrinti transporto paslaugas be vėlavimų, reikia rasti partnerį, kuris turi savo parką arba ilgalaikius sutarimus su patikimais subrangovais, ir kuris turi savo logistikos centrą Anglijoje. Tokia kompanija gali kontroliuoti procesą nuo pradžios iki galo. Paprasčiausias kriterijus – paklauskite, ar jie gali pateikti Jums realų laiko sekimą (tracking), kuris rodo ne tik kur yra sunkvežimis, bet ir ar jis praėjo muitinę. Jei atsakymas neigiamas arba dviprasmiškas – rizikuojate.

10. Kas daroma, jei visgi įvyko nenumatytas vėlavimas (techninis gedimas, eilės)?

Net ir geriausiai suplanuotas pervežimas gali susidurti su „Force Majeure“ – techniniu gedimu arba didelėmis eilėmis. Skirtumas tarp profesionalios ir mėgėjiškos kompanijos yra komunikacija.

Kai įvyksta vėlavimas, profesionalus ekspertas nedelsia ir neduoda „nulinių“ atsakymų. Jis nedelsiant informuoja klientą apie problemą, pateikia naują numatomą atvykimo laiką ir siūlo sprendimą (pvz., alternatyvų maršrutą arba, jei tai įmanoma, persiuntimą kita transporto priemone). Esu matęs situacijų, kai vairuotojas sugedo, ir per 4 valandas buvo organizuota kita mašina, kuri perėmė priekabą, o klientas gavo prekes tik vieną dieną vėliau. Tai yra „be vėlavimų“ filosofija esme – ne tai, kad problemų neįvyksta, o tai, kad jas sprendžiama akimirksniu.

Išvada

Transporto paslaugos iš Anglijos be jokių vėlavimų šiuo metu yra kompleksinė užduotis, reikalaujanti ne tik gerų kelių ir greitų sunkvežimių. Tai, visų pirma, yra informacijos ir dokumentų valdymo menas. Po „Brexit“ logistika tapo biurokratiškesnė, tačiau su tinkama žinojimu ir pasiruošimu šios biurokratinės kliūtys gali tapti tik neveiksminga formaliybe, neįtakojančia pristatymo greičio.

Mano daugiau kaip dvidešimt metų patirtis įrodė, kad sėkmę lemia smulkmenos: tiksliai nurodytas HS kodas, laiku gautas EORI numeris, kruopštus pakavimas ir pasitikėjimas savo logistikos partneriu. Klientui svarbiausia yra ramybė ir tikslumas, o šie dalykai pasiekiami tik sistemingu darbu. Jei planuojate siuntą iš Anglijos, neskubėkite rinktis tik pagal kainą – investuokite laiką į dokumentų paruošimą ir pasirinkite ekspertus, kurie žino tų šalių specifiką. Tada „be jokių vėlavimų“ taps ne svajone, o jūsų standartu.