Transporto paslaugos į Angliją: Visiškas vadovas kainų formavimui ir sąlygoms

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, sužiūrėjau ne vieną rinkos kilimą ir nuosmukį, tačiau vienas dalykas išlieka pastovus – kliento noras suprasti, už ką jis moka ir ką tiksliai gali tikėtis. Anglija (arba, tikslesniu terminu, Jungtinė Karalystė) visada buvo viena iš populiariausių ir reikšmingiausių kryptų Lietuvos verslui. Nuo pat šalies narystės Europos Sąjungoje pabaigos („Brexit“) procesai pasikeitė, tačiau prekybos ryšiai nenusilpo. Tiesą sakant, jie tapo tik sudėtingesni ir reikalauja daugiau dėmesio iš abiejų pusių.

Šiame straipsnyje nenusileisiu į technines detalėms, kurios nėra būtinos klientui, tačiau giliai ir išsamiai paaiškinsiu, kaip šiuo metu veikia krovinių gabenimas į Angliją. Mano tikslas – suteikti jums aiškų vaizdą apie tai, kaip formuojamos kainos, kokios yra būtinos sąlygos bei kodėl kartas nuo kainos siūlymas gali skirtis net ir tų pačių vežėjų. Suprasdami logistikos mechanizmą, galėsite ne tik geriau planuoti savo biudžetą, bet ir išvengti nepageidaujamų nustatymų uoste ar muitinėje.

Šiuolaikinėje rinkoje „pigiausia“ kaina dažnai pasidaro brangiausia, kai suskaičiuojame laiko nuostolius ir papildomus muitinės procedūrų mokesčius. Todėl šiame tekste mes kalbėsime ne tik apie skaičius, bet ir apie kokybę, patikimumą ir, svarbiausia, skaidrumą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Žemiau pateikiamas detašlus klausimų ir atsakymų sąrašas, kurį sudariau remdamasis kasdiene praktika ir dažniausiais klientų abejonimis. Čia rasite atsakymus į klausimus, nuo dokumentų tvarkymo iki kainų svyravimų priežasčių.

1. Nuo ko priklauso krovinių pervežimo į Angliją kaina?

Kainos formavimas logistikoje nėra atsitiktinis procesas. Jis remiasi keliais pagrindiniais veiksniais, kurie, susiję į vieną visumą, lemia galutinį sąskaitos-faktūros dydį. Pirmasis ir akivaizdiausias faktorius yra krovinių tūris ir svoris. Logistikoje vartojamas terminas „krovinių užimamumas“ – tai apima ne tik fizinius matmenis (metrais ar tonomis), bet ir tai, kaip krovimas įsisavina sunkvežimio erdvę. Pavyzdžiui, lengvas, bet didelis krovinių (pvz., putŗ plastiko gausa) gali užimti visą sunkvežimį, nors ir svers nedaug. Tokiu atveju kaina skaičiuojama ne pagal svorį, o pagal užimamą vietą (vienetas EUR/m).

Antrasis svarbus elementas – atstumas ir maršrutas. Nors atstumas tarp Vilniaus ir Londono yra panašus į atstumą iki kitų Vakarų Europos šalių, Anglija yra sala. Tai reiškia, kad kaina visada įtraukia keltų pervežimo (Dover-Calais arba Dover-Dunkerque) arba Eurotunelio (Le Shuttle) išlaidas. Šios išlaidos priklauso nuo kuro kainų rinkoje, keltų kompanijų tarifų ir, svarbiausia, nuo transporto priemonės svorio. Kuo sunkesnis sunkvežimis, tuo brangiau keltas.

Trečiasis, pastaruoju metu itin svarbus faktorius – muitinės procedūros. Po „Brexit“ kiekvienas krovinių, keliaujantis iš ES į JK, turi būti deklaruojamas. Tai reiškia, kad į kainą įeina eksporto deklaravimo Lietuvoje (arba kitoje išsiuntimo šalyje) ir importo deklaravimo Anglijoje paslaugos. Be to, jei krovinių yra dalinis (kai viename sunkvežimyje vežama keleto klientų prekės), taikomas vadinamasis „konsolidacijos mokestis“ (consolidation fee) arba muitinės iškrovimo mokestis Anglijoje už kiekvieną deklaraciją. Tai viena dažniausiai nepageidaujamų staigmenų, kurią klientai sužino tik tada, kai krovinių jau atvyksta į uostą.

Galiausiai, kuro kainos ir rinkos paklausa. Tarptautinės pervežimų rinka yra cikliška. Jei Europoje trūksta vairuotojų arba kuro kainos šuoliauja aukštyn, pervežėjai privalo koreguoti savo tarifus. Taip pat reikėtų atsižvelgti į konkretų pristatymo vietą Anglijoje – pristatymas į Londono centrą arba „London Low Emission Zone“ zoną gali kainuoti brangiau dėl papildomų aplinkosaugos mokesčių ir didelių užstatų.

2. Kokius dokumentus reikia parengti siuntai į Angliją?

Dokumentų tvarkymas yra pusė sėkmės sėkmės sėkmės. Būtent čia dažniausiai daromos klaidos, kurios lemia pristatymo delsimą. Esant dvidešimt metų patirčiai, galiu pasakyti: geresnis per daug, nei per mažai. Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėlis (Packing List) ir komercinė sąskaita (Commercial Invoice).

Šie dokumentai turi būti pateikti anglų kalba. Muitinės pareigūnai Anglijoje nedirbs su lietuviškais ar vokiškais dokumentais. Komercinėje sąskaitoje būtina nurodyti: 1. Siuntėjo ir gavėjo duomenis (įmonės pavadinimas, adresas, kontaktai). 2. Detalų prekių aprašymą (ne tiesiog „drabužiai“, o „medvilninės vyriškos marškinės, dydis M, spalva juoda“). 3. Prekės kodą (HS kodas) – tai pagrindinis muitinės klasifikavimo elementas. 4. Svorį (bruto ir netto) ir prekių kiekį. 5. Prekių vertę (be PVM, nes Anglijoje PVM mokamas importuojant, nebent jūsų įmonė turi atitinkamą PVM numerį JK ir galioja atidėjimo tvarka). 6. Prekių kilmės šalį (pvz., „Made in Lithuania“).

Be šių dokumentų, būtina turėti galiojantį CMR konvencijos kvitą, kurį užpildo vairuotojas. Taip pat, jei prekės yra specialios (pvz., gyvūninės kilmės produktai, chemikalai), gali prireikti sveikatos sertifikatų arba specialių leidimų. Viena svarbiausių naujovių po „Brexit“ yra EORI (Economic Operators Registration and Identification) numerio reikalingumas. Siuntėjas turi turėti ES EORI numerį, o gavėjas Anglijoje – JK EORI numerį. Be šių numerių muitinės deklaravimas neįmanomas.

3. Kaip „Brexit“ paveikė pervežimus ir ar tai daro įtaką kainoms?

„Brexit“ nebuvo vienkartinis įvykis, o procesas, kuris vis dar daro įtaką mūsų darbui. Iš esmės, Anglija tapo trečiąja šalimi, kaip, pavyzdžiui, Norvegija ar Šveicarija. Tai reiškia, kad pasienio kontrolė, kada buvo tik formalumas, dabar yra reali ir griežta.

Įtakos kainoms prasideda nuo papildomo administracinio darbo. Anksčiau vairuotojas tiesiog važiuodavo pro kontrolės punktus. Dabar kiekvienai siuntai turi būti pateikta eksporto deklaracija Lietuvoje ir importo deklaracija Anglijoje. Tai reišia, kad klientas moka ne tik už vairuotojo darbą ir degalą, bet ir už brokerio paslaugas abiejose pusėse.

Be to, atsirado rizika uždelsti pristatymą. Jei dokumentuose yra netikslumų, o HS kodas nurodytas neteisingai, muitinė gali sulaikyti krovinių tol, kol klaida bus ištaisyta. Tokiu atveju, atsiranda sandėliavimo mokesčiai uoste (uosto mokesčiai), kurie gali būti gana aukšti. Taip pat, kai kurios prekės (ypač maisto produktai ar gyvūnai) dabar reikalauja fizinių patikrinimų veterinariniuose postuose. Tai ne tik prailgina pristatymo laiką, bet ir gali reikalauti papildomų mokesčių už patikrinimą.

Taigi, „Brexit“ padarė pervežimus brangesniais dėl biurokratijos ir sudėtingesnių procedūrų, tačiau rinka prisitaikė. Dabar, kai visi žino, ką tikėtis, procesas vyksta sklandžiau, tačiau reikalauja daugiau disciplinos iš siuntėjo.

4. Kas yra dalinis krovinių gabenimas (LTL) ir kuo jis skiriasi nuo pilno krovinių (FTL)?

Suprasti šiuos du terminus yra labai svarbu norint efektyviai planuoti išlaidas. FTL (Full Truck Load) reiškia, kad išsinuomate visą sunkvežimį (paprastai 33-34 euro paletės vietos arba apie 22 tonos svorio). Jūsų krovinių yra tiek daug, kad užpildo visą automobilį,ba arba jūs tiesiog norite, kad jis būtų skirtas tik jums. FTL privalumai – greitesnis pristatymas (nes vairuotojas nebesustoja kituose punktuose), mažesnė pažeidimo rizika (krovinių neperkraunama ir neiškraunama kelionės metu) ir, dažnai, geresnė kaina vienetui, jei turite pakankamai daug prekių.

LTL (Less than Truck Load) arba dalinis krovinių gabenimas yra tas, kai krovinių užima tik dalį sunkvežimio, pvz., 2, 5 arba 10 paletės. Tokiu atveju pervežėjas sujungia kelias skirtingų klientų siuntas į vieną automobilį, kad efektyviau išnaudotų vietą. Klientui mokama tik už užimtą vietą. Tai idealu mažesnėms įmonėms, kurios nėra sukaupusios didelių atsargų.

Tačiau LTL turi ir savo niuansų. Kaina už vieną paletę LTL būna aukštesnė nei FTL, nes reikia padengti konsolidacijos (sujungimo) išlaidas. Taip pat, pristatymo laikas gali būti ilgesnis, nes vairuotojas turi apvažiuoti prie kitų gavėjų. Svarbiausia, dėl „Brexit“ ir muitinės procedūrų, LTL siuntoms Anglijoje dažnai taikomas papildomas „konsolidacijos mokestis“ (konsolidacijos mokestis Anglijoje). Tai reiškia, kad jei viename sunkvežimyje yra 10 skirtingų siuntų, Anglijoje reikia padaryti 10 importo deklaracijų. Sandėlis, kuris iškrauna sunkvežimį, imasi mokestį už kiekvienos atskiros siuntos iškrovimą ir paruošimą muitinei. Šį mokestį paprastai apmoka gavėjas vietoje arba jis yra įtraukiamas į galutinę sąskaitą, jei sutarta iš anksto.

5. Kiek laiko užtrunka krovinių pristatymas į Angliją?

Standartinis pristatymo laikas priklauso nuo to, kur Lietuvoje renkamas krovinių ir kur jis turi būti pristatytas Anglijoje. Vidutiniškai, jei tai yra dalinis krovinių (LTL), nuo krovinių pasiėmimo iki pristatymo gavėjui praeina nuo 3 iki 5 darbo dienų.

Jei užsakote pilną sunkvežimį (FTL) arba ekspresinį pervežimą (kai vairuotojas važiuoja tik su jūsų siunta be sustojimų), laikas gali sumažėti iki 2–3 dienų. Tačiau reikia atsižvelgti į kelias svarbias sąlygas. Pirmiausia, tai keltų darbo laikas ir laukimas. Nors keltai kursuoja dažnai, užsitęsusios muitinės procedūros Doverio uoste (vienas judriausių uostų pasaulyje) gali sukelti eiles, kurios trunka kelias ar net keliasdešimt valandų.

Taip pat reikia prisimti apie „vairuotojų poilsio“ taisykles. Vairuotojas negali vairuoti be pertraukų. Jei kelionė trunka ilgiau nei 4,5 valandas, jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Ilgose kelionėse reikalinga ir 11 valandų kasdieninė poilsio pauzė. Todėl, net jei fiziškai atstumas yra įveikiamas per 24 valandas, juridiniai ir saugumo reikalavimai prailgina kelionę.

Jeigu krovinių reikia pristatyti į atokias vietas Škotijoje, Velse arba Airijoje (kur reikia keltis keltu dar kartą), pridėkite dar vieną ar dvi dienas prie standartinio termino. Visada rekomenduoju klientams planuoti prekių atvykimą su savaitės ar dviejų atsarga, ypač jei prekės skirtos svarbiems projektams ar eventams.

6. Ar galima vežti bet kokias prekes į Angliją, ar yra ribojimų?

Nėra tokios srities, kurioje nebūtų taisyklių, ir krovinių gabenimas nėra išimtis. Yra prekių, kurias vežti labai sudėtinga, arba joms reikalingi specialūs leidimai. Pirmiausia, tai yra ginklai, amunicija ir sprogmenys – jų gabenimas reikalauja specialių licencijų ir griežto kontrolės.

Antroje vietoje – gyvūninės kilmės produktai ir maistas. Po „Brexit“ Anglijoja tapo itin griežta šios srities atžvilgiu norėdama apsaugoti savo žemės ūkį nuo ligų. Vežti mėsą, pieno produktus, kiaušinius ar net kai kuriuos gyvūnų pašarus galima tik su specialiais veterinarijos sertifikatais, kurius turi patvirtinti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Be šių dokumentų, krovinių bus sunaikintas sienoje, o siuntėjas gauti baudą.

Taip pat yra ribojimai vartojimo prekėms, kuriose yra alkoholio ir tabako produktų. Jei siunčiate didelius kiekius (viršijančius asmeninio naudojimo normas), gali būti taikomi dideli akcizo mokesčiai ir reikalaujama speciali licencija.

Chemikalų ir pavojingų medžiagų (ADR) gabenimas taip pat yra griežtai reguliuojamas. Tokios prekės turi būti pakrautos į specialius konteinerius, o vairuotojas turi turėti atitinkamus pažymėjimus. Prieš vežant tokius krovinių, būtina iš anksto pranešti pervežėjui, nes ne visi sunkvežimiai yra pritaikyti ADR krovinių gabenimui.

7. Kas atsitinka, jei krovinių sugenda arba dingsta kelionės metu? Kaip veikia draudimas?

Tai yra klausimas, kurį visada reikia iš anksto išsiaiškinti. Pagal tarptautinius konvencijas (pvz., CMR), pervežėjas atsakingas už krovinių praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai jis priima krovinių, iki jo išdavimo gavėjui. Tačiau standartinė atsakomybės riba dažnai yra gana žema – paprastai tai apie 8.33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienui už krovinių kilogramą. Dabartinės kursais tai yra apie 10–11 eurų už kilogramą.

Jeigu vežate brangią elektroniką, brangiausius drabužius ar kitas vertingas prekes, ši suma gali nepadengti nuostolių. Todėl, aš kaip ekspertas visada rekomenduoju pasirūpinti papildomu krovinių draudimu. Pervežėjai dažnai siūlo galimybę įsigyti draudimą, kuris padengia visą prekių vertę („All Risk“ draudimas).

Jei įvykį nustatote, kad krovinių sugadinta (pvz., suplėšyta įpakavimas, drėgmės patekimas), labai svarbu tinkamai užpildyti „Rezervacijos protokolą“ (Reservation Protocol) arba pažeidimo aktą tiesiogiai pas vairuotoją arba iškrovimo metu. Be šio dokumento, patvirtinančio, kad žala įvyko pervežimo metu (ir ne buvo jau padaryta pakavimo metu Lietuvoje), draudimo kompanija atsisakys mokėti kompensaciją. Viską reikia dokumentuoti nuotraukomis. Draudimo procesas gali šiek tiek užtrukti, tačiau turint teisingus dokumentus, kompensacija yra mokama.

8. Kokios yra mokėjimo sąlygos ir ar galima tikėtis pervedimo išankstinio mokėjimo?

Mokėjimo sąlygos priklauso nuo bendrovių tarpusavio pasitikėjimo ir sutarties. Dauguma patikimų, ilgamečių pervežimo kompanijų dirba su nuolatiniais klientais pagal sutartą atsiskaitymo terminą (pvz., 14 ar 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo).