Transporto paslaugos į Angliją: pigiau ir greičiau – eksperto vadovas

Įvadas

Jau daugiau nei dvi dešimtis metų stebiu, kaip vystosi tarptautinės logistikos rinka, ir galiu teigti viena: maršrutas tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės visada buvo ir išliks vienas aktyviausių. Anglija (arba tiksliau – JK, nes į šį terminą įeina ne tik Anglija, bet ir Škotija, Velsas bei Šiaurės Airija) nuo amžių buvo pagrindiniu ekonominiu partneriu daugeliui lietuvių verslų. Tačiau pastaruoju metu, ypatingai po „Brexit“, situacija šiame maršrute pasikeitė neapibrėžtai. Klientai, ateinantys pas mane, dažniausiai keliauja tuos pačius klausimus: kaip sutaupyti pinigų, neprarandant kokybės, ir kaip išvengti ilgų delayjų (užtrūkimų) laukiant muitinėje?

Remiantis savo ilgamečia patirtimi, galiu pasakyti, kad „pigiau ir greičiau“ nėra dvi išskiriamos kategorijos – tai vienas organinis visumas, kurį sukuria tinkamas planavimas ir profesionalus logistikos valdymas. Daugelis žmonių klaidingai mano, kad pigiausias pasiūlymas yra geriausias, tačiau pervežimo srityje kažką gauti už "nieką" reiškia dažniausiai viena – problemas, kurios vėliau kainuoja dvigubai brangiau prarasto laiko ir nervų atžvilgiu. Šiame straipsnyje aš padalinsiu savo žinias ir paaiškinsiu, kaip tiksliai veikia krovinių gabenimo procesas į Angliją, ką reikia žinoti apie dokumentus ir kodėl pasitikėjimas transporto kompanija yra brangiausia investicija.

Rinkos dinamika šiuo metu rodo, kad poreikis greitiems ir efektyviems sprendimams didėja. Verslas nebegali sau leisti laukti savaitėmis, kol prekės kelias tamsioje konteinerio viduje kirto La Manšo sąsiaurį. Todėl šiuolaikinės transporto paslaugos turi būti lanksčios. Mes kalbame ne tik apie pilnus reisus (FTL), bet ir apie dalinius krovinius (LTL), kurie leidžia mažesnioms įmonėms konkuruoti rinkoje be milžiniškų logistikos išlaidų. Svarbiausia yra suprasti procesą: nuo to, kaip tinkamai supakuoti prekes, iki to, kaip teisingai užpildyti muitinės deklaraciją. Šiame tekste mes išnagrinėsime visus šius aspektus, kad jūsų kelionė (arba jūsų krovinių kelionė) į Angliją būtų sklandi, be papildomų rūpesčių ir nereikalingų išlaidų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius veiksnius labiausiai lemia krovinių gabenimo į Angliją kaina?

Per savo dvidešimt metų praktikoje mačiau, kaip kainos svyruoja nuo degalų kainos pasauliniu mastu iki geopolitinių situacijų. Tačiau kalbant apie konkretų kainos sudėtį, yra pagrindiniai trys vektoriai. Pirmasis – tai krovinio tūris ir svoris. Standartinis 33 Europos paletės sunkvežimis (taip vadinamas „tarpinis“ tarp 13,6 ir 24 tonų) turi savo limitą. Jei jūsų prekės yra lengvos, tačiau užima daug vietos (pvz., putų plastikas arba medvilnė), mokėsite už užimamą tūrį. Jei prekės sunkios – už svorį. Antrasis, ir po „Brexit“ bene svarbiausias veiksnys, yra muitinės procedūros. Kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas. Jei dokumentai yra neteisingi, muitinės tardymas gali trukti valandomis, o laikas – tai pinigai. Trečiasis veiksnys yra pats maršrutas ir jo tipas. Ar tai bus tiesioginis reisas į konkretų miestą (pvz., Londoną ar Birmingemą), ar tai bus grupinis krovinys, kuris važiuoja per didžiuosius logistikos centrus (pvz., Tilbury ar Felixstowe)? Tiesioginis reisas visada brangesnis, bet greitesnis, o grupinis – pigesnis, bet reikalaujantis daugiau laiko konsolidacijai (krovinių sujungimui) sandėlyje.

2. Kaip galima pasiekti, kad krovinys į Angliją atvyktų kuo greičiau?

Greitis – tai ne tik vairuotojo koja su duobės dugne. Greitis prasideda biure. Greičiausių pristatymų paslaptis yra „anksčiau už pradžią“ principas. Jei mums gaunami visi išankstiniai dokumentai (komercinės sąskaitos, pakavimo sąrašai) dar prieš kraunant krovinį į sunkvežimį, mes galime atlikti išankstinę muitinės deklaraciją (pre-lodgment). Tai reiškia, kad kai sunkvežimis pasiekia Anglijos sieną arba uostą, informacija jau yra sistemoje, ir jam nereikia stovėti eilėse. Taip pat greičiai padeda tinkamas maršruto planavimas. Dabar dauguma vežėjų vengia keltų, kurie gali vėluoti dėl blogo oro, ir renkasi Eurotunelį po sąsiauriu, kuris veikia be pertraukų kas 20 minučių. Be to, jei jums būtina, kad prekės atvyktų „rytoj“, reikia rinktis ekspress reisus, kai sunkvežimio vairuotojai važiuoja dviem ekipažais (viena vairuoja, kita miega), taip užtikrindami nepertraukiamą važiavimą. Tačiau tai brangus malonumas, todėl dažniausia klientams pasiūlau optimalų variantą – 48–72 valandas nuo krovimo Lietuvoje iki iškrovimo Anglijoje.

3. Kas pasikeitė po „Brexit“ ir kaip tai veikia pervežimo laiką bei kainą?

„Brexit“ buvo tažinis šokas visai mūsų industrija. Anksčiau Anglija buvo tiesiog dar viena ES šalis, ir krovinys važiuodavo kaip į Lenkiją ar Vokietiją – tik sustodavo ant keltų. Dabar tai yra trečiosios šalies statusas. Tai reiškia, kad kiekvienas, net ir mažiausias siuntinys, turi praeiti importo muitinės kontrolę Jungtinėje Karalystėje. Praktikoje tai atrodo taip: atsiranda papildomi administracinių paslaugų mokesčiai (customs clearance fees), kuriuos anksčiau nebuvo tenka mokėti. Laiko atžvilgiu, jei vairuotojas neatvyksta su tinkamais dokumentais (pvz., trūksta EORI numerio arba prekių HS kodų – tarptautinių prekių kodų – nurodymų), krovinys gali būti uždelstas dienoms ar net savaitemi. Aš visada pasakau savo klientams: po „Brexit“ dokumentų kokybė yra svarbesnė nei pati transporto priemonė. Gerai parengti dokumentai sutaupo tiek laiko, tiek pinigų, nes išvengiame sandėliavimo mokesčių už uždelsimą (demurrage charges) Anglijos uostuose.

4. Galiu siųsti nedidelį siuntinį (pvz., 1–3 paletes) į Angliją?

Žinoma, ir tai yra viena populiariausių paslaugų, ypač mažmenininkams ir „e-commerce“ verslams. Tokiems atvejams mes naudojame dalinio krovinio (LTL – Less Than Truckload) metodą. Kaip tai veikia? Mūsų vairuotojas surenka paletes iš keleto skirtingų klientų Lietuvoje (pvz., Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje), juos sutvarko ir užfiksuoja vairuotyje. Tada važiuoja į Angliją. Atvykęs į Angliją, vairuotojas aplanko kelis adresatus. Šis būdas yra pigesnis, nes kiekvienas klientas sumoka tik už užimamą vietą (pvz., 1 linijinį metrą arba 1 Europos paletę), o ne už visą sunkvežimį. Tačiau svarbu suprasti, kad šis metodas yra lėtesnis. Gali prireikti papildomo dienos ar dviejų, kol vairuotojas aplinks visus kitus klientus prieš iškraunant jūsų prekes. Tačiau jei jums nereikia, kad prekės atvyktų būtent rytoj 8:00 ryto, tai yra optimaliausias sprendimas dėl kainos.

5. Kokie dokumentai būtini kroviniui persikraustant į Jungtinę Karalystę?

Tai yra klausimas, dėl kurio dažniausiai kyla nesusipratimų. Esminis minimalus rinkinys yra toks: komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice), kurioje turi būti nurodytos tikslios prekės, jų svoriai, brangos (angliškai), prekių kodai (HS codes) ir siuntėjo bei gavėjo duomenys. Taip pat reikalingas pakavimo sąrašas (Packing List), jei prekių yra daug ir jos skirtingos. Be to, būtinas EORI numeris – jis reikalingas ir siuntėjui iš Lietuvos, ir gavėjui Anglijoje. Be EORI, muitinė neleis atlikti deklaracijos. Jei krovinys yra pavojingas (pvz., cheminės medžiagos), reikalingas specialus ADR leidimas. Jei prekės yra maisto ar gyvūnų kilmės – reikalingi sanitarijos veterinarijos pažymėjimai (SVHC). Mano patarimas: neskubėkite pasirašyti dokumentų, kol tiksliai nežinote, kas yra įrašyta į jų laukus. Neteisingai nurodytas HS kodas gali lemti tai, kad Anglijos muitinė uždels krovinį arba paskirs kitokį muito tarifą, kas pavers pigų siuntinį labai brangiu.

6. Kokie daiktai yra draudžiami arba griežtai ribojami gabenant į Angliją?

Anglija turi vieną griežčiausių muitinės tarnybų pasaulyje, ypatingai dėl maisto produktų ir gyvūnų. Draudžiama vežti mėsą ir pieno produktus iš ES šalių į JK asmeniniais (net ir nedideliais) kiekiais be specialių licencijų. Jei mėgstate vežti dešrelę ar sūrį draugams, rizikuojate, kad krovinys bus konfiskuojamas ir paskirtas naikinimui. Taip pat griežtai kontroliuojami alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai – juos galima vežti tik tam tikrais kiekiais, o didesni kiečiai reikalauja akcizo mokesčių apmokestinimo. Ribojami taip pat vaistai (be recepto), ginklai, amunicija ir ašariniai dujai. Taip pat verta paminėti pavojingas atliekas – jas vežti be specialios leidimų sistemos yra neįmanoma ir baudžiamama labai didelėmis sumomis. Prieš veždami bet kokius neįprastus daiktus, visada geriau pasikonsultuoti su ekspertu, kad išvengtumėte baudų, kurios Anglijoje gali siekti tūkstančius svarų sterlingų.

7. Ar verta rinktis dalinio krovinio (konsolidacinio) pervežimą?

Šaltai skaičiuojant, jei jūsų krovinys užima mažiau nei 10–12 vietų (arba 10 paletės), dalinio krovinio paslauga yra finansiškai prasmingesnė. Mes kaip logistikos partneriai turime tinklą sandėlių, kurie sukaupia krovinius. Pavyzdžiui, jei jūs turite 2 paletes, kurias reikia vežti į Mančesterį, mes jas padėsime į sunkvežimį, kuris važiuoja į Londoną, o iš Londono jos bus pervežamos vietinio distribucijos transportu (tai vadinama "cross-docking" arba perkrautimo sistema). Tai leidžia mums pasiūlyti kainą, kuri yra 3–4 kartus mažesnė už užsakomojo sunkvežimio kainą. Tačiau, kaip minėjau, trūkumas yra laikas. Krovinys gali praleisti 1-2 dienas Lietuvoje laukiant, kol susirinks pilnas sunkvežimis, ir 1-2 dienas Anglijoje, kol bus išskirstytas. Jei jūsų verslas gali sau leisti tokią laiko delsą, tai geriausias būdas sumažinti išlaidas ir padidti maržą.

8. Kaip pasirūpinti krovinių draudimu kelyje į Angliją?

Vienas didžiausių mitų yra tas, kad „jei kas nutinka, vežėjas atsakys“. Ne visai taip. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), vežėjo atsakomybė yra ribota – dažniausiai tai apie 8,33 SDR (specialių traukimo teisių) už vieną kilogramą krovinio. Jei vežiate brangias elektronines prekes, ši suma padengia tik nedidelę dalį žalos. Todėl aš visada rekomenduoju savo klientams pirkti papildomą krovinių draudimą („Cargo Insurance“). Jis kainuoja labai nedaug – paprastai tai 0,2–0,5 % nuo krovinio vertės. Už šią nedidelę sumą jūs gaunate visišką apsaugą nuo grobimo, avarijos, gaisro ar net drėgmės pažeidimų. Esu matęs situacijų, kai sunkvežimis užsidega arba užlūžta, ir be draudimo verslai neteko šimtų tūkstančių eurų. Anglijoje, kur kelių eismo taisyklių pažeidimai baudžiami griežčiau, o krautuvuose dirba daug skirtingų tautybių žmonių, rizika padidėja, todėl draudimas nėra išlaida, o investicija į ramybę.

9. Ar galima sekti krovinių judėjimą realiuoju laiku?

Anksčiau, prieš 20 metų, tekdavo belietis telefonu vairuotojui ir klausti, kur jis yra. Dabar technologijos pasuko didžiulį žingsnį pirmyn. Profesionalios transporto kompanijos naudoja GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti sunkvežimio vietą realiuoju laiku žemėlapyje. Mes savo klientams suteikiame prieigą prie portalų, kur jie gali matyti ne tik vietą, bet ir vairuotojo vairavimo režimą, kurį jis važiuoja, ar neviršija greičio, ir kada buvo paskutinis automatinio stotelės įrašas. Be to, sistema automatiškai siunčia pranešimus, kai krovinys yra pakrautas, kai pasiekia muitinę, kai išvyksta iš uosto ir kai yra iškrautas. Šis skaidrumas leidžia klientams geriau planuoti savo darbą – jie tiksliai žino, kada reikia paruošti sandėlio komandą priimti prekes, arba kada pranešti galutiniam vartotojui, kad prekės jau čia pat.

*10. Ką daryti, jei krovinys vėluoja ar atėjo pažeistas?