Transporto paslaugos į Angliją: patikimi ir saugūs reisai

Didžioji Britanija, ir ypač Anglija, nuo amžių yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Nepaisant politinių pokyčių ir „Brexit“ sukeltų iššūkių, prekybos ryšiai tik stiprėja, o verslo poreikis greitai ir efektyviai gabenti krovinius per Lamanšą niekada nebuvo didesnis. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinės logistikos srityje, mačiau, kaip pasikeitė sienos, dokumentai ir technologijos, tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs – kiekvienas siuntėjas nori būti tikras, kad jo krovinys atvyks laiku ir saugiai.

Transporto paslaugos į Angliją šiandnės tai ne tik vairuotojo įgūdžių reikalas. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis tikslumo planavimo, žinių apie muitinės procedūras ir gebėjimo spręsti neplanuotas problemas. Straipsnyje aptarsime visus svarbiausius aspektus, padėsiančius suprasti, kaip užtikrinti sklandų krovinių gabenimą į šią salą, ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kad jūsų verslas galėtų veikti be rūpesčių.

Svarbu suprasti, kad patikimas pervežimas prasideda ne tada, kai sunkvežimis išvažiuoja iš sandėlio, o dar gerokai anksčiau – kruopščiu suplanavimu ir dokumentų tvarkymu. Anglijos maršrutai yra specifiniai dėl geografinių ypatumų (reikia kirsti jūrą arba požeminį tunelį) ir administracinių reikalavimų, todėl pasirinkus patikimą partnerį, galima užtikrinti nebe tik krovinio pristatymą, bet ir savo ramybę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateikiame išsamius atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, susijusių su krovinių gabenimu į Angliją. Ši informacija parengta remiantis ilgamečiu praktiniu patyrimu ir dabartinės rinkos realijomis.

1. Kokie dokumentai būtini kroviniui gabenant į Angliją po „Brexit“?

Nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, dokumentų tvarka pasikeitė drastiškai. Anksčiau pakanka buvo turėti standartinį CMR važtaraštį, tačiau šiandnė tai tik nedidelė detalė. Dabar būtina turėti pilną prekių dokumentaciją, skirtą eksportui ir importui.

Pirmiausia, tai komercinė invoice (Commercial Invoice), kurioje turi būti nurodytos tikslios prekių vertės, svoriai, prekių kodai (HS kodas – Harmonized System Code) ir kilmės šalis. Be šio dokumento neišsiversite nei su Lietuvos, nei su Anglijos muitinėmis. Taip pat būtinas pakavimo sąrašas (Packing List), padedantis greičiau identifikuoti krovinių buvimą ir būklę.

Svarbiausias elementas yra EORI numeris (Economic Operators Registration and Identification system). Jūsų įmonė turi turėti galiojantį Lietuvos (ES) EORI numerį, o jei pirkėjas Anglijoje registruotas ne VAT mokėtoju, gali prireikti ir jo JK EOR numerio. Be to, reikia užpildyti eksporto deklaraciją (EX1), kuri patvirtina, jog prekės išvykdo iš ES teritorijos, o vėliau – importo deklaraciją Jungtinės Karalystės pusėje. Dažniausiai šias procedūras atlieka logistikos agentas arba pervežėjas, tačiau atsakomybė už duomenų teisingumą visada lieka siuntėjui ir gavėjui.

2. Kaip veikia muitinės kontrolė ir ar reikia mokėti muito mokesčius?

Muitinės kontrolė dabar yra neabejotinas kiekvieno reiso į Angliją etapas. Procesas vyksta dviem etapais: išvykstant iš Lietuvos (arba kito ES šalies punkto) ir atvykstant į Angliją. Svarbu suprasti, kad muitų mokesčiai priklauso nuo prekių kilmės.

Jei prekės yra pagamintos Europos Sąjungoje (turi kilmės pažymėjimą „Made in EU“), daugeliu atvejų muitų mokėti nereikia dėl prekybos susitarimo tarp ES ir JK. Tačiau jei prekės atvežtos iš trečiųjų šalių (pavyzdžiui, Kinijos ar JAV) ir tik per Lietuvą tranzitu keliauja į Angliją, muitų mokesčiai bus taikomi pagal JK tarifus.

Be muitų, reikia atsižvelgti į PVM (VAT). Importuojant prekes į Angliją, jas reikia apmokestinti JK PVM tarifu (paprastai 20%), tačiau dauguma įmonių gali naudotis „Postponed VAT Accounting“ sistema, leidžiančia atidėti PVM mokėjimą deklaracijos pateikimo metu, o ne mokėti tiesiogiai sienoje. Tai labai palengvina pinigų srautus, tačiau reikalauja teisingos buhalterinės apskaitos. Jei dokumentai bus neteisingi arba trūks, krovinys gali būti uždelstas muitinėje (užlaikytas), kas kels papildomų saugojimo išlaidų.

3. Kiek laiko trunka krovinių gabenimas į Angliją?

Standartinis transporto laikas priklauso nuo konkretaus maršruto ir krovinio tipo, tačiau galime vadovautis vidutiniais rodikliais. Gabenant dalinius krovinius (siuntimas dalinio krovinio reisu – part load) arba parduotuvėms (prekybai), terminas svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų nuo kroviniui įkėlimo momento.

Visgi, svarbu atsižvelgti į kelias pagrindines variacijas. Jei krovinys keliauja keltu per Kalė (Prancūzija) – Doverį (Anglija), tai yra greičiausias, tačiau dažniausiai ir intensyviausiai apkrautas maršrutas. Čia dažnai susidaro eilės, ypač po „Brexit“, kai kiekvienas sunkvežimis turi praeiti muitinę. Alternatyvūs maršrutai, pavyzdžiui, per Zebriugę (Belgija) į Hull arba per Roterdamą (Olandija) į Harwich, gali šiek tiek užtrukti ilgiau (4–6 dienos), tačiau dažnai būna stabilesni ir mažiau pažeidžiami eilių rizikos.

Taip pat terminą įtakoja ir tai, ar tai yra „tiesioginis“ reisas, ar krovinias yra pervedamas tarpvežimų terminaluose. Patikimas pervežėjas visada sugebs įvertinti savaitės dienas (pavyzdžiui, savaitgaliais keltai gali važiuoti rečiau) ir pateikti realų pristatymo laikotarpį.

4. Kuo skiriasi dalinio krovinio (LTL) ir pilno krovinio (FTL) gabenimas?

Pasirinkimas tarp dalinio (Less than Truckload – LTL) ir pilno (Full Truckload – FTL) krovinio gabenimo yra vienas svarbiausių sprendimų, lemiančių kainą ir greitį. Pilno krovinio atveju, sunkvežimis yra užpildytas vieno kliento prekėmis ir važiuoja tiesiai iš siuntėjo pas gavėją. Tai yra greičiausias ir saugiausias variantas, nes krovinys nėra perkraunomas ir nekontaktuoja su svetimomis prekėmis.

Dalinio krovinio (kai kuriame vairuotojo kablyje yra kelios skirtingų klientų siuntos) atveju, procesas yra sudėtingesnis. Paprastai visos siuntos surenkamos Lietuvoje (arba Lenkijoje/Vokietijoje), vežamos į didesnį pervedamąjį terminalą, ten iškraunamos, surūšiuojamos ir pakraunamos į kitą sunkvežimį, važiuojantį į Angliją. Atvykus į Angliją, vėl gali būti pervedamas į smulkesnį transportą paskirstymui („last mile“).

Nors dalinis krovinys yra pigesnis, dėl papildomų manipuliacijų (kraunant-iškraunant) kiekviena kartą didėja pažeidimo rizika, o trukmė gali padidėti 1–2 dienomis dėl laukimo terminaluose. Esant dideliam prekių kiekiui, visada rekomenduojama rinktis FTL arba pusinio krovinio variantą.

5. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelyje?

Saugumas yra mūsų prioritetas ne dėl to, kad taip reikalauja įstatymai, o dėl to, kad prarastas arba sugadintas krovinys reiškia prarastus kliento pinigus ir pasitikėjimą. Patikimas transportas prasideda nuo krovinių fiksavimo (tvirtinimo) technikos. Vairuotojai turi būti apmokyti naudotis aštriais apkrovos juostomis, „airbags“ (oriniais pagalviais) ir kitomis priemonėmis, kad krovinys nejudėtų net staigiai stabdant ar važiuojant posūkiu.

Be to, naudojame modernias technologijas. Visi sunkvežimiai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis, kurios leidžia mums realiu laiku matyti, kur yra transporto priemonė. Jei vairuotojas ilgiau užtrunka poilsio vietoje arba nukrypsta nuo maršruto, sistema apie tai praneša dispečeriui.

Taip pat svarbu draudimas. Mes visada pasirūpiname, kad kiekvienas krovinis būtų apdraustas pagal CMR konvenciją. Standartinė draudimo suma yra apskaičiuojama pagal SDR (Special Drawing Rights) vienetus, tačiau vertingiems kroviniams (elektronika, brangios medžiagos) visada rekomenduojama sudaryti papildomą „All risk“ draudimą, kuris padengia ir vėjo, lietaus, ar grobimo riziką, jei krovinys nėra pilnai uždarytas.

6. Ar galima gabenti krovinius su atidaryta kėbulu (tentrai) ar reikia šaltkalvio?

Tai priklauso nuo to, ką tiksliai gabenate. Jei tai yra standartinės paletės, supakuotos į plėvelę (stretch) ir užtvirtintos, jas galima gabenti tentiniame krove su atidaryta galine arba šonine siena (jei krovinio aukštis to leidžia). Tačiau čia yra didelė vagystės ir aplinkos poveikio (lietus, drėgmė) rizika.

Anglijoje, ypač didžiuosiuose miestuose, stovėjimo aikštelėse arba paskirstymo centruose, krovinių vagystės nėra retas reiškinys. Jei gabenate prekes, kurias lengva pasiimti (alkoholis, cigaretės, drabužiai, elektronika), neabejotinai reikia naudoti uždarą sunkvežimį (tentą arba šaldytuvą).

Be to, jei krovinys nėra pakrautas iki pat lubų, likęs erdvės tūris turi būti užpildytas tarpinėmis sienelėmis („pocket doors“ arba „movable bars“), kad prekės negalėtų pasislinkti. Jei planuojate gabenti nestandartinius krovinius (mašinas, statybos medžiagas), kurios telpa tik į atidarytą platformą, reikia užtikrinti, kad jos yra gerai apsaugotos nuo drėgmės (uždengtos tarpu) ir užfiksuotos, o draudimas padengtų tokio tipo pervežimus.

7. Ką daryti, jei krovinys sugadintas arba dingęs?

Nors stengiamės, kad to nebūtų, incidentai įvyksta. Jei atvykus į paskirties vietą paaiškėja, kad krovinys yra pažeistas, pirmiausia reikia elgtis ramiai ir pagal protokolą. Vairuotojas ir gavėjas turi kartą peržiūrėti krovinį, užfiksuoti pažeidimus ir CMR važtraštyje (krovinio gavimo akte) parašyti pastabas, pvz., „3 paletės sutryptos“, „Įplėštas plėvelės kampas“.

Būtina nufotografuoti pažeidimus vietoje. Be šių žymių CMR dokumente, draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti kompensaciją, nes bus manyta, kad krovinys buvo gautas geros būklės. Po to, apie įvykį nedelsiant pranešama pervežėjui.

Draudimo žinios (Insurance Claim) pateikiama raštu, priedu pateikiant: CMR važtaraštį su pastabomis, nuotraukas, komercinę sąskaitą (dokumentą, įrodantį prekių vertę), ir pakavimo sąrašą. Profesionali logistikos kompanija padės parengti visus šiuos dokumentus ir atstovaus jūsų interesus draudimo kompanijoje, kad kompensacija būtų gauta kuo greičiau.

8. Kaip formuojama kaina už transporto paslaugas į Angliją?

Kaina nėra fiksuota ir ji priklauso nuo labai daug veiksnių, todėl rekomenduojama kreiptis dėl individualių pasiūlymų. Pagrindiniai komponentai yra: degalų kaina (kuri svyruoja pasaulyje), keltų bilietų kaina (jie brangsta, ypač vasaros sezonu), ir vairuotojo darbo užmokestis.

Taip pat įtakos turi rinkos pasiūla ir paklausa. Pavyzdžiui, prieš šventes (Kalėdas, Velykas) arba prasidėjus intensyvesniam žemės ūkio derliui, kainos gali šokteli. Anglijos maršrutai taip pat priklauso nuo svaro kurso, nes dauguma išlaidų (keltai, maitinimas, kelių mokesčiai Anglijoje) mokamos svarais arba eurais, bet konvertavimas visada turi įtakos galutiniam suminiam rezultatui.

Dalinio krovinio kaina skaičiuojama pagal užimtą vietą metrais (LDM – Loading Meter) arba pagal svorį/toną. Čia taip pat įskaičiuojamos muitinės brokerio paslaugos, jei tokios yra įtrauktos į sutartį. Nors pigiausias pasiūlymas gali vilioti, verta atkreipti dėmesį, ar į jį įeina visos išlaidos, ar yra slepiamų mokesčių (pvz., „waiting time“ už laukimą prie pirkėjo sandėlio).

9. Ar galima gabenti temperatūros režimui jautrius krovinius (maistas, vaistai)?

Žinoma, šaltkalvių (refrigerated trucks) transportas į Angliją yra viena populiariausių paslaugų, kadangi Lietuvoje gaminami maisto produktai yra labai paklausūs JK rinkoje. Gabenant šaldytus arba šaldomus krovinius, naudojami sunkvežimiai su termoreguliatoriais, kurie gali palaikyti nuo -25°C iki +25°C temperatūrą.

Svarbiausia čia yra ne tik technika, bet ir protokolas. Prieš įkraunant krovinį, vagonas turi būti išvalytas ir iššaldytas (pre-cooling) iki reikiamos temperatūros. Kelionės metu vairuotojas turi reguliariai (paprastai kas 4–6 valandas) tikrinti ir užrašyti temperatūrą specialiame grafike arba jį automatiškai fiksuoja sistemos.

Atvykus į paskirties vietą, vairuotojas turi parodyti šį temperatūros grafiką gavėjui. Jei temperatūra buvo pažeista nors vieną minutę, visą krovinį gali būti uždrausta realizuoti. Todėl renkantis pervežėją šiems kroviniams, būtina tikrinti, ar jie turi atitinkamas licencijas (ATP sertifikatus) ir patirtį maisto pervežimuose.

10. Kodėl verta rinktis patikimą, o ne pigiausią pervežėją?

Rinka pilna pasiūlymų, ir kainos skirtumas gali būti gan didelis. Tačiau transporto srityje, kaip ir gydyme, pigu dažnai būna labai brangu. Pasirinkus ne patikimą pervežėją, rizikuojate susidurti su vėlavimais, dėl kurių jūsų klientas gali atšaukti sutartį, arba sugadintu kroviniumi, kurio atlyginimas gali užtrukti mėnesius.

Patikimas pervežėjas turi ne tik techniką, bet ir „žinių bazę“. Jis žino, kurioje uoste yra mažiau eilių, kaip elgtis su specifiniais Anglijos muitinės reikalavimais, kaip spręsti konfliktus su vairuotojais arba pirkėjais. Jis suteikia aiškų komunikaciją – niekada nepaliks jūsų nežinoti, kur yra jūsų krovinys.

Investicija į kokybiškas transporto paslaugas yra investicija į jūsų verslo reputaciją. Kai krovinys atvyka laiku, dokumentai tvarkingi, o prekės nepažeistos, jūsų klientas Anglijoje žino, kad gali pasitikėti jumis. O ši pasitikėjimo vertė viršija bet kokias keliasdešimt eurų sutaupytas transporto sąskaitoje.

Išvada

Transporto paslaugos į Angliją šiandėn yra daugiau nei tik fizinis krovinių perkėlimas per jūrą. Tai strateginis verslo procesas, reikalaujantis profesionalumo, žinių ir atsakomybės.