Transportavimas į Angliją: Patikimas ir Greitas Krovinių Pervežimas Po Brexito

Tarptautinių krovinių pervežimų srityje dirbu jau virš dvidešimties metų. Per tą laiką matyta viską – nuo smulkių siuntinių, pasiklydančių transferiniame sandėlyje, iki gigantiškų projektinių krovinių, kuriems reikėjo specialios technikos ir leidimų. Tačiau vienas judriausių ir, priešingu atveju, sudėtingiausių maršrutų visada buvo tas į Jungtinę Karalystę. Po 2020-ųjų sausio 1 d., kai oficialiai įsigaliojo „Brexit“ susitarimai, logistika tarp Lietuvos ir Anglijos pasikeitė neapgailėtinai. Daugelis klientų mano, kad dabar viskas tapo per sudėtinga, bet kaip praktikas galiu pasakyti: tiesiog pasikeitė taisyklės. O tas, kuris žino taisykles, savo krovinius gali vežti taip pat greitai ir patikimai, kaip ir anksčiau.

Šiame straipsnyje neparduosiu jums paslaugų, o papasakosiu, kaip tai veikia iš vidaus. Kokios yra realios grėsmės, kodėl kainos svyruoja ir, kas svarbiausia, kaip užtikrinti, kad jūsų krovinys pasieks paskirties vietą laiku ir be nereikalingų rūpesčių. Nesvarbu, ar esate didelė importuotoja, ar norite išsiųsti asmenines daiktus į giminaičius Londono pakraštyje – principiai yra tie patys. Tikslas vienas – maksimaliai supaprastinti sudėtingą procesą.

Šiandien rinka yra permaininga. Kurjerių kompanijos siūlo „užsidarymo“ kainas, tačiau jos dažnai neapima visų muitinės išlaidų, o didieji perkėlėjai dirba su didžiaisiais gamintojais. Ką daryti vidutiniui verslui ar fiziniui asmeniui? Suprasti procesą. Krovinių pervežimas į Angliją – tai ne tik vairuotojo valandos. Tai dokumentai, muitinės procedūros, keltų rezervacijos ir geometriškai tikslus krovinio užkrovimas vieninteliam rėmui („pallet“), kad jis neiškristų vairuojant per „Anglijos kalnus“ (kaip mes juokaujame apie „velnias“ kelyje ties Londonu).

Svarbiausia dabar yra ne greitis, o parengimas. Geriausias būdas užtikrinti greitą pervežimą – tai tinkamai užpildyti dokumentus dar prieš krovinį iškeliaujant iš sandėlio. Jei dokumentai neteisingi, krovinys gali strigti Doverio uoste arba Folkestone’o tunelyje dienomis. Straipsnyje toliau aptarsiu dažniausiai užduodamus klausimus, atskleisiu niuansus, kurių nerandate Google, ir padėsiu susiformuoti tikrą vaizdą apie šį rūpestį vertą maršrutą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt klausimų, kuriuos man dažniausiai užduoda klientai, ir pateikiu atsakymus, grindžiamus ilgamečia praktika. Čia rasite informaciją apie dokumentus, laikus, kainas ir daugelį kitų svarbių dalykų.

1. Kiek laiko užtrunka krovinio pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Tai vienas populiariausių klausimų, tačiau atsakymas nėra vienas. Viskas priklauso nuo to, ką vadiname „pristatymu“. Jei kalbame apie transito laiką (t. y. kiek vairuotojas vairuoja), tai standartinis sunkvežimio maršrutas per Klaipėdą arba Kauną link Anglijos (paprastai per Olandiją ar Belgiją) trunka apie 48–72 valandas. Tačiau logistikoje „nuo iki“ skaičiuojame kitaip.

Įprastas terminas, kurį suteikiu savo klientams, yra 3–5 darbo dienos nuo krovinio paėmimo dienos. Kodėl tiek ilgai? Nes čia įskaičiuojamas krovinio surinkimas sandėlyje (jei tai dalinė krovinys arba siunta), muitinės procedūros Lietuvoje (išvežimo kontrolė), kelionė per Europą, laukimas keltuose arba „Eurotunnel“ perėjoje, o svarbiausia – importo muitinės procedūros Anglijoje.

Po Brexito Anglijos muitinė (HMRC) turi patvirtinti importo deklaraciją, prieš leisdama prekėms išvažiuoti iš uosto ar terminalo. Jei deklaracija pateikiama dar prieš atvykstant (kas yra geriausia praktika), krovinys gali būti iškrautas tą pačią dieną, kai atvyksta į sandėlį. Jei dokumentuose yra klaidų, terminas gali prailgėti net iki savaitės. Taigi, jei reikalingas skubus pervežimas (pvz., 24–48 val.), reikia naudoti ekspresines siuntas arba dalinius krovinius („part loads“), kurie važiuoja be sustojimų, tačiau tai kainą brangiau. Standartinis, patikimas ir ekonomiškas pervežimas visada yra 3–5 dienos.

2. Kokius dokumentus reikia parengti sėkmingam pervežimui?

Anksčiau, kai Anglija buvo ES narė, pakakdavo CMR kelionės lapo. Dabar dokumentacija yra raktas sėkmei. Be šių dokumentų aš nesiųsčiau jokio krovinio, nes jis tiesiog sugrįžtų atgal su didelėmis nuostolių sąskaitomis.

Pirmasis ir pagrindinis – prekių sandėravimo sąrašas (Packing List). Jis turi būti labai detalus. Negalima rašyti „padangos“ – reikia nurodyti tipą, dydį, prekės ženklą, kiekį, svorį ir kiekį ant vienos pakuotės.

Antrasis – komercinė sąskaita (Commercial Invoice). Ji būtina muitinės vertinimui. Joje turi būti nurodyta tikslioji prekių verta (ne mažesnė nei rinkos kaina), prekių kodas pagal TN (Tarifų) sąrašą (HS kodas), šalys kilmės ir galutinis gavėjas Anglijoje (jo adresas ir kontaktai). Be HS kodų muitinė Anglijoje gali uždelsti siuntą.

Trečiasis – EORI numeris. Gavėjas Anglijoje privalo turėti galiojantį GB EORI numerį. Jei jo nėra, krovinio neįmanoma importuoti legaliai. Siuntėjui iš Lietuvos taip pat reikalingas LT EORI, jei vyksta eksporto procedūros (nors dažnai naudojame „išvežimo procedūrą“, kai EORI gali būti nereikalingas mažoms siuntoms, bet dideliems kroviniams – būtinas).

Galiausiai, CMR konosamentas. Tai pagrindinė transporto sutartis, kurioje nurodomas tūris, svoris ir atsakingos šalys.

3. Kaip „Brexit“ paveikė krovinių pervežimą ir kainas?

„Brexit“ pakeitė visą žaidimo logiką. Anksčiau tai buvo vidaus rinkos pervežimas – nėra muitų, nėra kontrolės. Dabar tai yra trečiosios šalies pervežimas. Kas tai reiškia praktiškai?

Pirma, atsirado papildomi administraciniai išlaidos. Mums reikia dirbti su muitinės brokeriais Lietuvoje (eksportui) ir Anglijoje (importui). Jų paslaugos kainuoja, ir šios išlaidos yra pridedamos prie gautojo sąskaitos.

Antra, PVM (VAT) procedūros. Dabar, kai prekės atvyksta į Angliją, importuotojas privalo sumokėti PVM muitinėje (arba naudoti „Postponed VAT Accounting“ schemą, kas leidžia atidėti mokėjimą, bet vis tiek reikalauja apskaitos). Tai sukuria pinigų srauto problemą mažoms įmonėms.

Trečia, kelių mokesčiai ir keltai. Nors tai tiesiogiai nesusiję su Brexitu, tačiau Anglijos svaro kursas ir infliacija padidino keltų bilietų kainas. Be to, jei anksčiau vairuotojai galėdavo vežti krovinius po Angliją ir be sustojimo grįžti paimti naujo, dabar dėl migracijos taisyklių vairuotojų darbo laikas Anglijoje yra griežčiau reguliuojamas, kas sumažina efektyvumą ir verčia kelti kainas.

Tačiau ne viskas yra blogai. Nors daugiau dokumentacijos, pasienio kontrolė Anglijoje dažnai vyksta elektroniniu būdu, ir fiziškai kroviniai nebuvo užstrigę masiškai, kaip buvo bijoma. Sistemos susiderino. Tik reikia tikslumo.

4. Kas yra dalinis krovinys (LTL) ir kada jis apsimoka?

LTL (Less than Truckload) arba lietuviškai – dalinis krovinys. Tai situacija, kai jūsų prekės užima mažiau vietos nei pilna sunkvežimio priekaba (pvz., tik 2–4 euro paletės arba keli kubiniai metrai). Šiuo atveju krovinys yra supakuojamas į vieną sunkvežimį kartu su kitų klientų krovinais.

Kada tai apsimoka? Tada, kai jums nereikia pervežti 33 paletės (pilna mašina). Tai yra pačia populiariausia paslauga mažam ir vidutiniam verslui bei asmeninėms siuntoms.

Privalumai akivaizdūs – mokate tik už užimamą vietą (pagal tūrį arba metrus linijiniu būdu). Trūkumai – trukmė. Kadangi vairuotojas turi apvažiuoti po keletą sandėlių paimti krovinius Lietuvoje (ir/arba kelyje) bei panaikinti krovinius Anglijoje, terminas gali šiek tiek pavėluoti (paprastai 4–7 dienos). Taip pat didesnė krovinio pažeidimo rizika dėl daugkartinio pakrovimo/iškrovimo (perkrovimas iš vienos mašinos į kitą transferiniame sandėlyje). Nors stengiamės to išvengti, kartais dėl logistikos (pavyzdžiui, viena mašina važiuoja į Londoną, kita į Mančesterį) tenka perskrautyti.

Jei pervežate brangias ar labai trapaus krovinio, verta pagalvoti apie pilną krovinį (FTL), net jei mašina nebus pilna – tada krovinys neiškrenta iki pat paskirties vietos.

5. Ar galiu pervežti asmeninius daiktus (baldus, buitinę techniką) į Angliją?

Žinoma, tai labai dažna užklausa. Žmonės keliauja dirbti, gyventi arba siunčia dovanas giminaičiams. Čia yra du pagrindiniai būdai.

Jeigu tai yra asmeninis krovinys (Transfer of Residence), kai keliaujate gyventi į Angliją ilgam laikui, galite kreiptis į muitinę dėl atleidimo nuo mokesčių (muitų ir PVM). Tai reikalauja ypatingos dokumentacijos: gyvenamosios vietos liudijimo Anglijoje, dokumentų, kad daiktai buvo naudojami ne mažiau 6 mėnesių, ir deklaracijos. Procesas sudėtingesnis, tačiau sutaupo nemažai pinigų, jei pervežate, pavyzdžiui, brangius baldus.

Jeigu tai tiesiog dovana ar papildoma bagažo siunta, ją reikia deklaruoti kaip įprastą importą. Anglijoje yra nustatyti PVM ir muitų atleidžiama riba (pvz., dovana iki 45 svarų sterlingų gali būti be mokesčių, tačiau tai gali keistis). Jei dovana verta daugiau, gavėjas turės sumokėti importo PVM ir galbūt muitus.

Svarbu prisiminti, kad negalima siųsti nelegalių daiktų, maisto produktų gyvūninių kilmės (mėsos, sūrio, pieno produktų) be specialių sertifikatų – Anglija yra labai griežta šiuo klausimu, kad išvengtų ligų importo. Asmeninius daiktus dažniausiai vežame kaip dalinius krovinius, užtikrindami, kad jie yra tvarkingai supakuoti į dėžes arba, jei tai baldai, uždengti apsauginėmis plėvėmis ir pritvirtinti ant paletės.

6. Kodėl kainos svyruoja ir kas į jas įeina?

Klientai dažnai klausia: „Kodėl šį mėnesį kaina 50 EUR daugiau nei praėjusį?“. Pervežimo kaina – tai ne fiksuotas numeris, tai lygtis. Pagrindiniai komponentai yra: kuras, keltų bilietas ir vairuotojo darbas.

Kuro kaina pasaulinėje rinkoje tiesiogiai veikia freight rates (pervežimo tarifus). Jei benzinas brangsta – brangsta ir siunta.

Keltų kaina (DFDS, P&O ar kiti) priklauso nuo sezono. Vasarą, kai padidėja turizmo srautai, bilietai brangsta. Taip pat, jei yra didelis apkrovimas uostuose (pvz., dėl streikų Prancūzijoje ar laikinų apribojimų), kainos šuoliuoja aukštyn.

Į kainą taip pat įeina muitinės brokerio paslaugos. Daugelis kompanijų (ir mes) siūlo „all inclusive“ (viskas įskaičiuota) kainą, kuri jau apima eksporto ir importo deklaracijas. Tačiau kartais klientai matydomą kainą mano, kad tai tik transportas, o tada nustemba, kai gavėjas turi mokėti brokeriui atskirai. Visada dėlto klauskite, ar kaina yra galutinė.

Be to, yra vietiniai mokesčiai Anglijoje – Clean Air Zone (Canghemių zonų mokestis) Londono centre arba „Ultra Low Emission Zone“ (ULEZ). Jei reikia pristatyti į centrą, mūsų transporto priemonė turi atitikti standartus, o jei neatitinka – reikia sumokėti mokestį, kuris taip pat gali būti priskaičiuotas prie galutinės sąskaitos.

7. Kas atsitinka, jei krovinys sugenda ar dingsta?

Tai baisiausias scenerijus, bet reikia būti pasiruošusiam. Pervežimo srityje galioja tarptautinės konvencijos (pvz., CMR konvencija), kurios reglamentuoja atsakomybę.

Jei krovinys sugenda dėl vairuotojo kaltės (pvz., staigiai stabdant ant paletės nukrito dėžės), transportavimo įmonė atsakinga. Tačiau yra vienas labai svarbus niuansas, apie kurį dažnai užmirštama – draudimo limitas. Pagal nutarimus, atsakomybė dažnai apribota (pvz., 8.33 SDR vienam kilogramui arba fiksuota suma, priklausomai nuo šalies įstatymų). Jei pervežate auksą ar brangią elektroniką, standartinis draudimas nepadengs visos žalos.

Todėl visada rekomenduoju papildomą krovinio draudimą (Cargo Insurance). Jis kainoja labai nedaug (paprastai 0.2–0.5% nuo krovinio vertės), bet užtikrina pilną vertės atlyginimą neatžvelgiant į kaltę.

Jei krovinys dingsta (pvz., vogiamas stovėjimo aikštelėje), reikia nedelsiant pateikti prašymą ( претензия ) draudimo kompanijai ir policijai. Be policijos protokolo draudimo išmoka gali būti prasta. Mano patirtis rodo, kad 99% atvejų kroviniai pasiekia paskirties vietą saugiai, jei tik buvo tinkamai užfiksuoti vaizdo įrašais pakrovimo metu.

8. Kaip veikia muitinės tikrinimas Anglijoje?

Anglijoje muitinės procedūros vyksta kitaip nei Lietuvoje. Lietuvoje dažniausiai tikrinimas vyksta fiziškai pasienio punkte. Anglijoje, atvykus į uostą (Dover, Hull, Immingham ir t.t.), krovinys dažniausiai nukreipiamas į vadinamąjį „Inland Border Facility“ (vidinį pasienio terminalą) arba laikomąją zoną.

Procesas vyksta taip: prieš atvykstant, brokeris pateikia elektroninę importo deklaraciją. Sistemą („CHIEF“ arba naująją „CDS“) automatiškai išduoda leidimą „Release“ (išduoti prekes). Jei viskas tvarkoje – vairuotojas tiesiog važiuoja į sandėlį.

Jei sistema „paleidžia“ šviesą (raudoną), reikalingas tikrinimas. Tada vairuotojas privalo važiuoti į nurodytą sandėlį, pareigūnai atidaro konteinerą arba priekabą ir tikrina, ar atitinka deklaracija. Už šį tikrinimą („Declaration handling“) taip pat imamas mokestis, kurį dažniausiai sumoka gavėjas.

Svarbu: Anglijos muitinė labai dažnai tikrina maisto prekes, gyvūnines kilmės produktus ir prekes, kurios gali pažeisti intelektinę nuosavybę (counterfeit). Jei bandote įvežti falsifikuotas prekes, jas konfiskuos, ir gresiant didelės baudos.

9. Ar galima sekti savo krovinių judėjimą realiu laiku?

Anksčiau, prieš 20 metų, tekdavo skambinti vairuotojui ir klausti „kur tu?“. Dabar technologijos pasiekė ir logistiką. Profesionalios transporto kompanijos naudoja GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti mašinos vietą realiu laiku žemėlapyje.

Klientui suteikiame nuorodą (linką) arba galimybę matyti statusą klientų portale.