Transportas iš Anglijos: Kaip efektyviai suplanuoti maršrutą ir sutaupyti laiką

Per daugiau kaip dvidešimt metų dirbu tarptautinės logistikos srityje, ir per šį laikotarpį mano akimis matyta ne viena rinkos transformacija. Vienas įdomiausių ir sudėtingiausių regionų visada buvo Jungtinė Karalystė. Nors šalis geografiškai yra netoli Lietuvos, „artumas“ šiuo atveju yra gana keistas – jį skiria jūra, o pastaraisiais metais dar ir sudėtingi muitinės formalumai. Daugelis klientų, kreipiančiųsi pagalbos, mano, kad rasti transportą iš Anglijos yra paprastas užsakymas „iš taško A į tašką B“. Tačiau patyrusios akys žino, kad be išsamaus maršruto planavimo, net pigiausias pasiūlymas gali tapti brangia klaida.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip ne tik rasti transportą, bet ir tai padaryti taip, kad maršrutas būtų patogus, efektyvus ir, svarbiausia, be nereikalingų nereikalingų staigmenų. Suprasdami logistikos procesus, galėsite geriau kontroliuoti savo siuntas ir išvengti tipiškų pradedančiųjų klaidų.

Įvadas

Kai kalbame apie krovinių gabenimą iš Anglijos (ar tiksliau, Jungtinės Karalystės), pirmasis dalykas, kurį reikia suprasti, yra tai, kad šis procesas susideda iš dviejų krypčių: fizinio pervežimo ir dokumentinio valymo. Po „Brexit“ situacija pasikeitė drastiškai. Anksčiau vairuotojas galėdava važiuoti be sustojimų, dabar reikia numatyti laiką muitinės procedūroms, kurių trukmė gali svyruoti nuo valandos iki kelių dienų, jei dokumentai sutvarkyti netinkamai.

Maršruto planavimas čia vaidina kritinį vaidmenį. Nėra vieno „geriausio“ kelio. Vienam atvejui geriausia keliauti per Doverį ir Kalę, kitam – pro Harwichą ir Hook of Holland, trečiam – naudoti Eurotunelį. Pasirinkimas priklauso nuo krovinio tipo, jo skubumo, vietos Jungtinėje Karalystėje, iš kurios išvežamas prekės, ir, žinoma, biudžeto.

Mano praktika rodo, kad klientai, kurie aktyviai dalyvauja planavimo etape arba bent jau supranta jo subtilybes, gauna geriausią paslaugą. Jie suvokia, kodėl reikia laukti kelis dienas iki krovinių konsolidacijos arba kodėl kaina pakyla dėl specifinio kelio. Todėl šiame straipsnyje mes ne tik pažvelgsime į techninius pervežimo aspektus bet ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kurios sukaupiau per savo ilgą karjerą. Mūsų tikslas – padaryti jūsų logistiką ne skaidriai, o ir prognozuojamai.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, padėsiantis suprasti transporto iš Anglijos organizavimo niuansus.

1. Kodėl maršruto planavimas yra toks svarbus gabenant krovinius iš Anglijos?

Maršruto planavimas Anglijos atveju nėra tik trumpiausio kelio paieška žemėlapyje. Dėl salos geografinės padėties, mums visada tenka kirsti jūrą. Tai reiškia, kad reikia derinti kelionės laiką su keltų arba Eurotunelio tvarkaraščiais. Be to, po „Brexit“ atsirado papildomi filtrai – muitinės postai. Jei maršrutas planuojami per uostus, kuriose nėra „green lanes“ (greitųjų juostų) jau paruoštiems kroviniams, laisgai stovėti gali tekti valandomis.

Taip pat svarbu vairuotojų poilsio režimas. Vairuotojas negali vairuoti be pertraukų neribotą laiką. Jei maršrutas per Jungtinę Karalystę iki uosto yra ilgas (pvz., iš šiaurės Anglijos ar Škotijos), reikia užtikrinti, kad vairuotojas spėtų įveikti atstumą laiku ir dar turėtų laiko patekti į keltą. Blogai suplanuotas maršrutas gali lemti tai, kad vairuotojas praleis keltą, o tai reiškia brangų laiko praradimą ir bilietų keitimą. Mano patirtis rodo, kad gerai suplanuotas maršrutas, nors ir atroto ilgesnis, iš tiesų yra greitesnis, nes išvengiama „spaustuvių“ prie uostų ir muitinių.

2. Kokius pagrindinius maršrutus naudojama gabenant krovinius iš UK į Lietuvą?

Egzistuoja trys pagrindiniai koridoriai, kuriuos naudojame logistikoje.

Pirmasis ir populiariausias – Doveris – Kalė (arba Dunkirkas). Tai trumpiausias perėjimas per Lamanšą. Tačiau dėl didelio srauto, šie uostai dažnai užsikrauna. Čia vyksta didžioji dalia muitinės procedūrų. Jei krovinys nėra pilnai paruoštas, čia galima įstrigti ilgam.

Antrasis – Eurotunelis (Folkestone – Calais). Jis labai patogus, nes trukmė tik 35 minutės, o vairuotojai gali likti savo transporto priemonėje, kas leidžia taupyti poilsio valandas. Tačiau bilietai čia brangesni, o vietos reikia užsakyti iš anksto.

Trečiasis variantas – šiauriniai uostai (pvz., Immingham, Hull, Rotterdam, Zeebrugge arba Hook of Holland). Šie maršrutai ilgesni (kelionė jūra trunka 6–12 valandų), bet jie leidžia apeiti didžiąsias Anglijos spūstis pietuose ir labiau palengvina vairuotojų darbo režimą, nes jūros perėjimas laikomas poilsiu. Kroviniams, išvežamiems iš šiaurinės Anglijos ar Škotijos, šis maršrutas dažnai būna efektyviausias, nors ir atrodo ilgesnis žemėlapyje.

3. Kaip „Brexit“ paveikė transporto paiešką ir maršrutą?

„Brexit“ pakeitė visą žaidimo taisykles. Iš tikrųjų, dabar Anglija yra trečioji šalis. Tai reiškia, kad kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas ir išvežamas iš JK (eksporto deklaracija) ir importuojamas į ES (importo deklaracija).

Maršruto planavimo požiūriu tai reiškia, kad negalime tiesiog „užšokti“ į keltą. Reikia atsižvelgti į tai, kur yra „pre-clearance“ centrai. Kai kurie uostai turi specialias zonas, kurioje galima sutvarkyti dokumentus prieš išvykstant, kiti – ne. Jei maršrutas planuojami pro uostą, kurio nėra galimybės greitai patvirtinti muitinės dokumentus, krovinys gali būti sulaikytas kitoje pusėje. Dabar, ieškant transporto, būtina rasti ne tiek vairuotoją, kiek pervežėją, kuris turi patikimus muitinės brokerius abiejose pusėse. Be to, reikia atsižvelgti į galimybę, kad vairuotojui gali reikėti specialių leidimų (Kent Access Pass ir pan.) jei važiuoja pro Kentą.

4. Ar verta rinkti dalinius krovinius (groupage) arba pilną sunkvežimį (FTL)?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų krovinio tūrio ir skubos.

Pilnas sunkvežimis (FTL – Full Truck Load) yra geriausias pasirinkimas, jei turite enough daug prekių (paprastai 22–24 paletės arba 20–22 tonos). Tokiu atveju sunkvežimis važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio Anglijoje iki jūsų sandėlio Lietuvoje. Maršrutas planuojamas pagal jūsų poreikius, nėra tarpinių sustojimų (išskyrus keltą/muitinę). Tai greičiausias ir saugiausias būdas.

Dalinių krovinių (groupage) atveju, kai turite tik 1–5 paletes, transportas ieškomas kitaip. Jūsų krovinys gabenamas kartu su kitais klientų krovinais. Čia maršruto planavimas yra sudėtingesnis. Reikia surasti tinkamą konsolidacijos sandėlį Anglijoje, į kurį vairuotojas atveš kitus krovinius. Toliau krovinys gali nukeliauti į Lietuvą per tarpinę konsolidaciją Lenkijoje ar Vokietijoje. Tai užtrunka ilgiau (nuo 5 iki 14 dienų), bet yra žymiai pigiau. Jei skubate, groupage gali būti rizikingas, nes reikia laukti, kol užpildomas sunkvežimis.

5. Kokius dokumentus reikia paruošti norint gauti patogų maršrutą?

Dokumentų paruošimas – tai pusė sėkmės. Norint, kad maršrutas būtų sklandus, būtina turėti: 1. Prekybinę faktūrą (Commercial Invoice) – turi būti tiksliai nurodyta prekių vertė, svoris, brūkšniniai kodai (HS kodai) ir šalies kilmės numeriai. 2. Paketavimo sąrašą (Packing List) – padeda greičiau patikrinti kroviniį. 3. EORI numerius – tiek siuntėjo (JK), tiek gavėjo (ES) turi turėti šiuos numeris.

Jeigu šie dokumentai parengti neteisingai (pvz., neteisingai nurodytas HS kodas ar trūksta kilmės sertifikato), maršrutas gali būti nutrauktas muitinėje. Aš dažnai matau, kaip klientai nori sutaupyti ant brokerio paslaugų ir užpildo dokumentus patys, tačiau neteisingai nurodytas svoris gali lemti tai, kad vairuotojas bus nušalintas nuo vairo (draudžių sąlygų pažeidimas), o krovinys – sustabdytas. Gerai parengti dokumentai leidžia pasirinkti greitesnius maršrutus, tokius kaip „Green Lane“ per Doverį.

6. Kaip apskaičiuoti realų krovinių gabenimo laiką?

Klientai dažnai klausia: „Kiek laiko užtruks?“. Google Maps rodo ~24 valandas važiavimo nuo Londono iki Vilniaus. Tačiau logistikoje tai neveikia taip.

Realus laiko skaičiavimas turi atsižvelgti į: * Krovimo/iškrovimo laiką Anglijoje: Anglijai būdingi griežti vairuotojų darbo apribojimai. Vairuotojas gali dirbti tik 10 valandų per dieną, po to poilsis. Jei atvyksta prie sandėlio 14:00 valandą ir ten užtruks 2 valandas, jis jau negalės važiuoti toliau tą dieną dėl poilsio režimo. Tai pridės 10 valandų prie kelionės. * Keltų laukimą: Nors keltas plaukia 1,5 valandą, reikia atvykti 1–2 valandos anksčiau, praeiti kontrolę. * Muitinę: Geriausiu atveju – 30 minučių, blogiausiu – diena ar dvi.

Taigi, vidutinis standartinio krovinio laikas nuo užsakymo iki pristatymo Lietuvoje yra 3–5 dienos (skubus atvejis) arba 7–10 dienų (ekonominis). Planuodami maršrutą, visada turėkite galvoje papildomą laiko rezervą bent 1-2 dienas.

7. Kokie yra pagrindiniai išlaidų komponentai, formuojantys kainą?

Suprasti kainos sudėtį padeda susitarti dėl geriausio maršruto. Kaina nėra tik „kuras“. Ji susideda iš: * Kuro: Kainos svyruoja, ypač JK. * Kelto/Eurotunelio bilieto: Tai viena brangiausių dalių. Kelto bilietas gali kainuoti nuo 150 iki 300 svarų sterlingų vienam automobiliui. * Muitinės brokerio paslaugų: Būtinos dėl eksporto ir importo deklaracijų. * Apmokestinimo (VAT ir mokesčiai): Jei importuojate prekes, mokėsite PVM ir galbūt importo muitus (priklausomai nuo prekių kilmės). * Užkrovimo/Iškrovimo darbų: Jei reikalinga vairuotojo pagalba ar speciali technika.

Daugelis klientų, ieškodami „pigiausio“ varianto, nerodo brokerio išlaidų, o vėliau stebisi, kad atsiranda „papildomų“ mokesčių. Mano patarimas: visada prašykite „All In“ kainos (su visais mokesčiais), išskyrus galutinius muitus.

8. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją arba logistikos brokerį?

Rinkis pervežėją tokio pat rimumo, kaip ir architektą statant namą. Patikimumas šioje srityje – viskas. * Ieškokite ilgamečių kompanijų. Rinka vali: jei kas nors dirba blogai, jis išnyksta po poros metų. 20 metų patirtis srityje leidžia atpažinti patikimus partnerius. * Atsiliepimai. Patikrinkite „Google Maps“ arba verslo reitingų portalus. Žiūrėkite, kaip kompanija reaguoja į neigiamus atsiliepimus. * Komunikacija. Ar jie atsiliepia į el. laiškus? Ar sugeba paaiškinti procesus? Jei konsultantas negali aiškiai paaiškinti, kaip vyks muitinės išvykimas, kaip jis gali užtikrinti sklandų maršrutą? * Draudimas. Būtina, kad pervežėjas turėtų vežėjo atsakomybės draudimą (CMR draudimas).

Nerekomenduoju rinktis pervežėjus, kurie siūlo kainas, gerokai žemesnes nei rinkos vidurkis, nes tai dažniausiai reiškia, kad jie taupo ant draudimo, vairuotojų kvalifikacijos arba naudoja technikai netinkamas transporto priemones.

9. Kokios yra specifinės problemos, susijusios su vietine Anglijos logistika?

Anglija turi savitumų, kurių nesužinoję, galite sutrukdyti maršrutui. * Kelių pločio ir apribojimų ženklai: Daugelis kaimo kelių Anglijoje yra siauri, su „Low Bridge“ (žemas tiltas) įspėjimais. Neteisingai suplanuotas maršutas gali baigtis tuo, kad sunkvežimis įstrigs po tiltu arba neleis įvažiuoti į gyvenvietę (yra daug vietų, kur sunkvežimiams važiuoti draudžiama be leidimo). * Londono zona (ULEZ): Jei maršrutas eina per Londoną, reikia mokėti didelius mokesčius už užterštumą. Dažnai pigiau ir greičiau apeiti Londoną apkelią (M25), nors ir atrodo, kad per miestą būtų trumpiau. * Sandėlių darbo laikai: Angliški sandėliai dažnai dirba griežtai 8:00 – 16:00. Jei vairuotojas pavėluos 10 minučių, jis gali nebeišvežti krovinio ir turėti laukti kitos dienos. Tai lemia maršruto planavimą – reikia taip derinti vairuotojo poilsio laiką, kad jis atvyktų būtent laiku.

10. Kas daryti, jei krovinys uždelstas arba atsiranda problema kelyje?

Neprognozuojamos situacijos įvyksta. Keltas gali neisiplaukti dėl audros, gali sugesti sunkvežimis, arba muitinė gali atlikti papildomą patikrą. Svarbiausia yra komunikacija.

Jeigu matote, kad jūsų siunta vėluoja, nedelsdami susisiekite su savo logistikos vadovu. Patyrusi kompanija visada turi „Plan B“. Pavyzdžiui, jei uostas Kalėje užblokuotas, mes galime nukreipti transportą pro Zeebrugge arba pakeisti keltą į Eurotunelį (jei techniškai įmanoma).

Taip pat būtinai turėkite savo brokerio kontaktus. Dažnai delsimasis atsiranda dėl to, kad neįkeliami dokumentai į muitinės sistemas. Jei esate proaktyvus, problemą galima išspręsti per valandą, jei laukiate – gali tekti laukti savaitgalį.

Išvada

Rasti transportą iš Anglijos nėra tiesiog „skambinimas paieškoje“. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių, patirties ir išsamios strategijos. Kaip ekspertas, kuris šioje srityje gyvena daugiau nei dvi dešimtmetis, galiu pasakyti tik vieną: sėkmė slepiasi detalesėse. Patogus maršrutas nėra tas, kuris žemėlapyje atrodo trumpiausias, o tas, kuris užtikrina, kad jūsų krovinys peržings Lamanšą be problemų, išliks saugus muitinėse ir atvyks laiku.