Transportas į Angliją: kaip rasti geriausią kainos ir kokybės balansą

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik dvi dešimtmetis, turi galimybę stebėti, kaip keičiasi rinka, o kartu ir klientų lūkesčiai. Vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurį girdimu iš verslo atstovų ir privačių asmenų, yra tas, kaip susiderinti pigų pervežimą su aukšta kokybe. Ypač kalbant apie maršrutą į Angliją. Šis kelias visada buvo specialus – intensyvus, techniškai reikalaujantis ir, po „Brexit“, dar labiau sudėtingas. Daugelis ieško „burbulo“, kurio nėra: norima, kad krovinių pervežimas į Didžiąją Britaniją kainuotų kaip kaimyniniame mieste, o aptarnavimas būtų lyg prabangiausiu viešbutyje.

Straipsnyje nenoriu tiesiog išvardyti kainų, nes jos yra kintamos ir priklauso nuo per daugelio veiksnių. Vietoj to, kaip praktikas, padėsiu suprasti, iš ko iš tikrųjų susiformuoja galutinė kaina ir kodėl kokybė šiame atveju nėra priedas, o būtina sąlyga sėkmingai veiklai. Kalbėsime apie tai, kaip išvengti papildomų mokesčių, ką reiškia logistinis „marazmas“ ir kodėl pigiausias pasiūlymas gali tapti brangiausia klaida.

Rinkoje dominuoja dvi pagrindinės klientų kategorijos. Vieniems svarbiausia yra kiekvienas centas, todėl jie renkasi mažas, ne patikrintas transporto kompanijas arba „blablacar“ tipo siuntas. Kitiems – greitis ir garantijos. Mano patirtis rodo, kad vidurkis, t. y. protingas kompromisas, visada laimi. Transportas į Angliją nebeapsiriboja tiesiog vairuotojo įsėdimu į sunkvežimį. Tai sudėtingas procesas, apimantis muitinės formalumus, krovos darbus, dokumentaciją ir logistinę koordinaciją.

Pastaraisiais metais, atsiradus naujiems muitinės kontrolės taškams, laiko sąnaudos išaugo. Anksčiau vairuotojas galėdavo važiuoti be sustojimo, dabar reikia skirti laiko deklaracijoms patikrinti. Tai tiesiogiai veikia kainą. Tačiau profesionali kompanija sugeba šiuos procesus optimizuoti taip, kad klientas to nepajustų savo kišeneje. Toks efektyvumas ir yra tas vadinamasis „geriausias kainos ir kokybės santykis“.

Šiame straipsnyje mes giliau panagrinsime į procesą, atsakysime į opriausius klausimus ir padėsime jums tapti informuokščiausiu klientu, kuris sugeba įvertinti tikrąją pervežimo vertę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje suformulavau 10 klausimų, kurie labiausiai rūpina klientus renkantis transporto paslaugas į Angliją. Atsakymai paremti daugiamete praktika ir realiomis rinkos situacijomis.

1. Kokie pagrindiniai veiksniai lemia transporto kainą į Angliją?

Kainos formavimasis nėra paslaptis, tačiau klientai dažnai pamiršta, kad kaina nėra tik kuras. Pirmiausia, tai kuro kaina, kuri, kaip žinome, svyruoja priklausomai nuo pasaulinių rinkų. Antra, keltų arba Eurotunelio mokesčiai. Perplukdami sunkvežimį per Lamanšą, mokame nemažas sumas, kurios įeina į sąskaitą.

Trečias, o galbūt ir svarbiausias dabartinis veiksnys – muitinės brokerio paslaugos. Po „Brexit“ kiekvienas siuntos, netgi tai, kas yra „prekės su asmeninio naudojimo tikslu“, turi būti deklaruojama. Reikia mokėti už deklaracijų pildymą išvykstant ir atvykstant. Taip pat įtakos turi vairuotojo darbo užmokestis (pagal ES ir JK reglamentus), kelių mokesčiai (mokestis už važiavimą tiltais ar tuneliais Anglijoje) ir, žinoma, kompanijos marža, kuri leidžia jai išlaikyti techninę būklę ir užtikrinti draudimą.

Taip pat svarbu krovinio tipas. Ar tai standartinė paletė (EUR paletė), ar neįprastos formos krovinius, reikalaujantys specialios įrangos. Jei kroviniui reikia įrengti „liftą“ (keliamąją galą už sunkvežimio galo), tai taip pat padidina kainą, tačiau sutaupo pinigus gavėjui Anglijoje, kur keltuvininkų paslaugos yra labai brangios.

2. Ar po „Brexit“ pasikeitė pervežimo eiga ir kiek tai poveikiojo kokybei?

Be abejo, pasikeitė, ir tai nebuvo vienkartinis šuolis, o nuolatinis procesas. Anksčiau Anglija buvo beveik kaip kita ES šalis – sustojai, parodyji dokumentą ir važiuoji toliau. Dabar tai yra trečioji šalis.

Kokybės požiūriu tai reiškia, kad reikalingas daug didesnis dokumentacijos tikslumas. Anksčiau klaida dokumentuose galėdavo būti ištaisyta vėliau, dabardien tai gali reikšti krovinio uždelstą pristatymą arba jo grąžinimą atgal. Profesionalios transporto kompanijos privalo turėti savo arba patikimus partnerių muitinės brokerius, kurie „priešakyje“ suformuoja teisingas deklaracijas.

Kokybės kritiškiausias aspektas dabar yra informacijos tikslumas. Jei klientas pateikia neteisingą prekių kodą (HS kodas) arba neteisingą vertę, muitinė gali sustabdyti krovinį. Geriausios kokybės pervežimai šiandien yra tie, kur vadybininkai dar neįkėlė krovinio jau patikrina dokumentus ir ištaiso klaidas. Tai užtikrina sklandų perėjimą sienos.

3. Ką reiškia „dalinių krovinių“ (part load) transportas ir kada jis apsimoka?

Daliniai kroviniai (angliškai – groupage arba part load) tai situacija, kai viename sunkvežimyje vežami kelių skirtingų klientų daiktai. Tai yra vienas efektyviausių būdų sutaupyti, jei jūsų krovinis neužpildo viso sunkvežimio (pavyzdžiui, turite tik 2-4 paletes ar kelias baldų dėžes).

Šis pasirinkimas apsimoka tada, kada jums nėra skubos ir krovinių tūris nedidelis. Kaina šiuo atveju skaičiuojama už užimamą vietą metrais arba už paletės vietą. Tokiu būdu jums nereikia mokėti už visą sunkvežimį, o sąnaudos pasidalo tarp kelių siuntėjų.

Tačiau čia reikia atsižvelgti į kokybę. Dalinių krovinių transportas reikalauja papildomų logistinių manevrų – sunkvežimis turi apvažiuoti prie kelios sandėlių Lietuvoje (surinkti krovinius) ir paskui prie kelios Anglijoje (iškrauti). Dėl to pristatymo terminas gali būti ilgesnis. Aš visada patariu klientams suderinti laikus – jei krovinys dalinis, reikia planuoti 3-5 dienų pristatymo laikotarpį, nors dažnai tai įmanoma padaryti ir greičiau, jei maršrutas yra paruoštas optimaliai.

4. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelyje ir kas daryti, jei įvyko įvykis?

Saugumas yra mūsų prioritetas nepriklausomai nuo to, ar krovinys kainuoja šimtus, ar tūkstančius eurų. Pagrindinė apsauga – tai fizinis užtvirtinimas. Profesionalus vairuotojas naudoja aštrias juostas, gumines diržus, atramines sijas, kad krovinys nejudėtų net staigiai stabdant ar vairuojant posūkiu.

Be to, kiekvienas legaliai veikiantis vežėjas privalo turėti CMR draudimą. CMR draudimas yra tarptautinis krovininių pervežimų draudimas, kuris apsaugo tiek vežėją, tiek klientą. Jei įvykia avarija, gaisras ar krovinys dingsta, draudimo kompanija atlygina žalą (paprastai apie 8,33 SDR už kilogramą, nebent nurodyta kita vertė).

Kokybė pasireiškia tuo, kaip greitai reagujama į įvykius. Esąs ekspertas galiu pasakyti: geriausia kompanija yra ta, kuri praneša apie problemą anksčiau, nei ją sužino klientas. Jei krovinys pažeistas, reikia sudaryti protokolą (pažeidimo aktą) vietoje, jį nufotografuoti ir nedelsiant pradėti draudimo išmokos procesą. Pigūs, nedraudę vežėjai šiuo atveju tiesiog „išnyksta“ arba sako, kad tai ne jų kaltė.

5. Kiek laiko vidutiniškai užtrunka krovinių pristatymas iš Lietuvos į Angliją?

Tai vienas populiariausių klausimų ir vienas sunkiausiai atsakomų, nes „užtrunka“ yra labai sąlyginė sąvoka. Idealiu atveju, kai vairuotojas važiuoja be sustojimų, o muitinėje nėra eilių, kelionė iš Vilniaus (arba Kauno) iki Londono ar Mančesterio užtrunka apie 48–72 valandas.

Tačiau realybėje yra kita. Jei tai dalinis krovinys, reikia laukti, kol bus surinkti kiti kroviniai. Tai gali užtrukti 1-2 dienas. Taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio laiką. Reglamentai griežti: vairuotojas privalo ilsėtis. Todėl jei užsakote penktadienį, tikėkitės, kad krovinys atvyks antradienį-ar trečiadienį.

Kokybiškas pervežimas yra tas, kai vadybininkas neduoda netikslų pažadų, pvz., „atvešime rytoj“. Jis pasakoys realų laiko intervalą. Mano patirtis rodo, kad geriau nuleisti laiko lūkesčius ir pristatyti diena anksčiau, nei vėluoti ir prarasti kliento pasitikėjimą. Taip pat reikia prisiminti apie galimas eiles prie Anglijos uostų (Dover, Folkestone), kurios gali užtrukti kelias valandas.

6. Kokie dokumentai būtini sėkmingam pervežimui ir kuo svarbus EORI numeris?

Dokumentacija – tai kraujas šioje verslo srityje. Be teisingų dokumentų sunkvežimis neišvažiuos iš sandėlio. Pagrindiniai dokumentai yra: prekių sandėravimo sąrašas (Packing List), sąskaita-faktūra (Commercial Invoice) ir CMR kvitas.

Po „Brexit“ kritiškai svarbus tapo EORI numeris. Tai (Economic Operators Registration and Identification) identifikacinis kodas, reikalingas muitinės formalumams atlikti. Jei jūs esate verslo subjektas ir siunčiate prekes į Angliją arba atsiunčiate iš jos, jūs privalote turėti galiojantį JK EORI numerį (jei esate registruotas JK) ir ES EORI numerį.

Be šio numerio muitinės brokeris negalės pateikti išankstinės deklaracijos, o tai reiškia, kad krovinys bus sustabdytas sienoje. Dažnai klientai mano, kad tai vežėjo reikalas, tačiau ne – tai siuntėjo ar gavėjo reikalas. Geriausia kokybė pasireiškia tuo, kad vadybininkas iš anksto patikrina, ar klientas turi šiuos numerius, ir jei ne – pataria, kaip juos gauti. Tai sutaupo daug nervų vėliau.

7. Ar galima transportuoti asmeninius daiktus (keliaujant į gyventi) ir kaip skiriasi ši paslauga?

Taip, galima, ir tai yra ganėtinai populiari paslauga, ypač tarp tų, kurie išvyksta dirbti ar gyventi į Didžiąją Britaniją. Tokiu atveju kalbame ne apie prekių, o apie asmeninius daiktus, kurie dažnai gali būti importuojami be muito (jei asmuo ten gyvena daugiau nei 12 mėnesių ir turi nuosavybės teisę bent 6 mėnesius).

Šios paslaugos kaina ir kokybė skiriasi nuo komercinių pervežimų. Čia reikalingas ypatingas dėmesys pakavimui, nes dažnai vežami baldai, buitinė technika, brangios elektronikos. Rekomenduoju naudoti dėžes, o ne maišus, o baldus apvynioti burbuliukine plėvele.

Svarbiausia čia – deklaracija. Muitinėje reikia užpildyti „Transfer of Residence“ (ToR) formą. Tai leidžia atsisakyti PVM ir muito mokėjimo. Jei šios formos nėra, klientas gali būti apmokestintas kaip už paprastas prekes. Profesionalus logistikos partneris padės suformuoti šį dokumentą ir užtikrins, kad jūsų turtas keliautų be rūpesčių.

8. Kaip išvengti paslėptų mokesčių ir kodėl kai kurios paslaugos atrodo pernelyg pigios?

Tai klausimas, ant kurio dažnai „užkrenta“ naujokai. Rinkoje pasitaiko kompanijų, kurios siūlo kainas, kurios beveik padengia tik kuro sąnaudas. Kaip tai įmanoma? Paprasta: jie taupo visur, kur įmanoma.

Pirmiausia, gali būti taikomi „paprastieji“ muitinės brokeriai, kurie dirba lėtai ir sukelia uždelstimus. Antra, gali būti naudojami seni sunkvežimiai, kurių draudimas nebeapima visų rizikų. Trečia, ir dažniausiai pasitaikantis dalykas – papildomi mokesčiai už „ilgą iškrovimą“.

Anglijoje daugelis parduotuvių ar sandėlių turi griežtas iškrovimo taisykles. Jei vairuotojui tenka laukti ilgiau nei 30-60 minučių, gali būti skaičiuojamas mokestis už laiką (pvz., 50-100 svarų sterlingų per valandą). Pigi kompanija nieko nesako klientui apie tai, o vėliau pateikia sąskaitą „papildomoms paslaugoms“. Aš visada patariu klausti: „Ar kaina įskaitia 1 valandos iškrovimą prie gavėjo?“. Tai iškarto parodo, ar susidūrėte su sąžininga kompanija.

9. Kuo skiriasi ekspresinis pervežimas nuo standartinio ir kada verta mokėti daugiau?

Ekspresinis pervežimas – tai paslauga, kai jūsų krovinys yra vežamas tiesiogiai iš punktų A į punktą B be sustojimų tarpiniuose sandėliuose surinktiems kitiems kroviniams. Tokiu atveju į Angliją važiuoja vienas jūsų krovinys (arba jis užima didžiąją dalį sunkvežimio).

Kada tai verta? Tada, kada laikas yra svarbesnis už pinigus. Pavyzdžiui, jei gamyklai trūksta detalės ir sustoja konvejeris, arba jei reikia pristatyti prekę į renginį, vykstantį konkretią dieną. Ekspresinis pervežimas gali būti 2-3 kartus brangesnis už standartinį dalinį pervežimą, tačiau jis garantuoja pristatymą per 24-48 valandas.

Kokybė čia pasireiškia operatyvumu. Ekspresiniam reisui reikia greitai surasti vairuotoją, organizuoti dokumentus be jokių delsų. Tai reikalauja aukšto organizacijos lygio. Jei kompanija siūlo ekspresą už beveik standartinę kainą – būkite budrūs, tai gali būti marketingo triukas.

10. Kas nutinka, jei gavėjas Anglijoje atsisako priimti krovinį arba jo nėra vietoje?

Tai blogiausias scenarijus, su kuriuo kartais tenka susidurti. Anglijoje labai griežtai laikomasi laiko. Jei vairuotojas atvyksta į susitartą vietą, o gavėjo nėra, arba jis atsisako priimti siuntą (dėl klaidos dokumentuose, prekių defekto ar tiesiog nesupratimo), prasideda problemos.

Pirmiausia, vairuotojas negali laukti amžinai. Jis turi eiti toliau, todėl krovinys gali būti vežamas į artimiausią saugykla Anglijoje. Už tą saugykla (demurrage) ir perkrovimą reikia mokėti. Šios išlaidos kyla kas valanda.

Kokybiška logistika numato, kad prieš važiuojant yra susitarta su gavėju. Patikriname, ar jis žino, kad keliauja krovinys, ar jis turi galimybę jį priimti (ar turi keltuvą, ar gali privažiuoti sunkvežimiui). Jei gavėjas atsisako priimti dėl siuntėjo kaltės (blogai supakuota, klaidingas kodas), atsakomybė tenka siuntėjui. Todėl komunikacija tarp vežėjo, siuntėjo ir gavėjo yra raktas į sėkmę.

Išvada

Transportas į Angliją šiandien yra daugiau nei tik fizinis daiktų perkėlimas per jūrą ar tunelį. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių, patirties ir, svarbiausia, sąžiningo bendravimo. Geriausia kaina ir kokybė nėra tas atvejis, kai reikia ieškoti pigiausio pasiūlymo internete ir tikėtis stebuklo. Tai yra subalansuotas sprendimas, kuriame įkainojama ne tik kuras, bet ir jūsų ramybė.