Transportas į Angliją: greitas ir patogus užsakymas – eksperto vadovas

Kiekvienas, kas nors kartą yra turėjęs reikalą su krovinių gabenimu į Didžiąją Britaniją, žino, kad šis maršrutas yra vienas populiariausių, tačiau ir vienas sudėtingiausių Europoje. Būdamas šioje srityje beveik dvi dešimtis metų, mačiau, kaip pasikeitė rinka, o ypač – kaip pasikeitė situacija po „Brexit“. Anksčiau tai buvo tiesiog važiavimas per kanalą, tačiau šiand tai sudėtingas logistinis procesas, reikalaujantis tikslumo, žinių ir greito reakcijos.

Dažnai klientai klausia: „Ar tikrai taip sudėtinga?“ Atsakymas yra dvilypis. Jei bandote tai daryti patys be patirties, gali tapti tikru košmaru, o krovinys užstrigs uoste arba muitinėje. Tačiau, kai procesą valdo patyrusi komanda, transportas į Angliją tampa greitu, patogiu ir, svarbiausia, prognozuojamu. Šiame straipsnyje aš padalinsiu savo patirtį ir paaiškinsiu, kaip užtikrinti, kad Jūsų krovinys pasiektů paskirties vietą be nereikalingų nervų ir lašo.

Šiuo metu rinka yra konkurencinga, todėl kainos svyruoja, o paslaugų kokybė skiriasi nuo puikių iki labai prastų. Mūsų tikslas – suteikti Jums informacijos, kuri leis pasirinkti patikimą partnerį ir suprasti, kas vyksta „už scenos“. Nes gerai suprantamas procesas – tai pusė sėkmės.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt dažniausiai klientų užduodamų klausimų ir atsakymus į juos, remdamasis ilgamečia praktika. Čia rasite informaciją nuo dokumentų tvarkymo iki kainos formavimo ypatumų.

1. Kiek laiko užtrunka krovinio pristatymas į Angliją?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo to, kokį transporto tipą pasirenkate ir iš kurio Lietuvos (ar kitos Baltijos šalies) taško išvykstate.

Standartinis sunkvežimio su tentu (FCL – Full Container Load arba pilna atveža) važiavimas į Angliją trunka nuo 3 iki 5 dienų. Šis laikas apima važiavimą per Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ar Belgiją, iki pat jūros uosto (pavyzdžiui, Roterdamo, Zebriugės ar Kalė), persikrovimą į keltą arba perėjimą po tuneliu, bei galutinį pristatymą į JK sandėlį ar kliento duris.

Jei kalbame apie dalinį krovinį (LTL – Less than Truck Load), kai Jūsų prekės keliauja bendrame sunkvežimyje su kitų klientų krovinais, terminas gali šiek tiek prailgėti – iki 5–7 dienų. Tai susiję su tuo, kad vairuotojas turi apsilankyti įvairiose pakrovimo vietose, o Anglijoje – iškrauti kelis klientus.

Svarbu paminėti, kad šie terminai yra „taisyklingi“, t.y. jei nėra nesklandumų muitinėje arba techninių trūkių. Patyręs vežėjas visada pridės laiko rezervą, kad nenuviltų kliento, jei uoste susidurs su eile. Taip pat reikia atsižvelgti į savaitgalius – jei krovinys atvyksta į uostą penktadienio vakarą, jis gali „užsisti“ iki pirmadienio.

2. Kokius dokumentus reikia parengti krovinio gabenimui į Angliją po „Brexit“?

Tai yra kritiškai svarbus klausimas, nes nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, ir tai pakeitė visą dokumentacijos sistemą. Be šiandien negalima važiuoti be tinkamai parengtų dokumentų.

Pirma ir pagrindinė – tai prekių faktūra (Commercial Invoice). Ji turi būti parašyta anglų kalba, nurodyant tikslias prekių pavadinimus, svorius, kiekį, prekių kodus (HS kodus) ir prekių vertę. Būtina nurodyti siuntėjo ir gavėjo duomenis, įskaitant adresus ir kontaktus. Klaida faktūroje – tai garantuotas uždelsimas muitinėje.

Antra – pakavimo sąrašas (Packing List). Jis padeda muitinės pareigūnams ir sandėlininkams greitai susivokti, kas yra dėžėse ar ant paletės.

Trečia – EX1 eksporto deklaracija. Šį dokumentą dažniausiai suformuoja freitento brokeris arba vežėjas, tačiau jo buvimas būtinas, kad krovinys išvyktų iš Europos Sąjungos teritorijos.

Ketvirta – importo deklaracija į JK. Anglijoje reikia susitvarkyti su importo mokesčiais (PVM ir muito). Norint tai padaryti, JK gavėjas turi turėti EORI kodą (Economic Operator Registration and Identification), prasidedantį raidėmis „GB“. Jei gavėjo tokio nėra, krovinys nebus išleistas.

Be to, jei gabenate specialias prekes (maisto produktai, gyvūnai, chemija), gali prireikti papildomų sertifikatų ar leidimų (sanitarinių veterininių kontrolių dokumentų). Mano patarimas: visada patikrinkite dokumentus kartu su logistikos partneriu prieš išsiunčiant krovinį.

3. Kaip vyksta muitinės kontrolė ir kada gali tekti sumokėti mokesčius?

Muitinės procesas dabar vyksta dviejuose etapuose: išvykstant iš ES ir atvykstant į JK. Kadangi Anglija nebe ES narė, kiekvienas krovinys turi „išvykti“ iš ES (eksportas) ir „atvykti“ į JK (importas).

Lietuvoje (arba kitoje ES šalyje) eksporto kontrolė dažniausiai vyksta elektroniniu būdu ir yra greita, jei faktūra tvarkinga. Problemos kyla tik tada, kai prekės yra draudžiamos arba reikalaujamos specialios licencijos.

Daugiau dėmesio reikia skirti Anglijos pusės muitinei. Atvykus į uostą (Dover, Felixstowe, Immingham ar kt.), krovinys praeina importo kontrolę. Cirstai (Customs Clearance) pareiškiami iš anksto, tačiau jei sistema „paleidžia“ krovinį į rankinę patikrą (red route), jis gali būti sulaikomas.

Mokesčius (Import VAT – PVM ir galimą muitą) turi sumokėti importuotojas, t.y. JK esantis gavėjas. Dabar šie mokesčiai dažniausiai apmokestinami tiesiogiai JK muitinės sistemoje (CDS), todėl krovinys gali būti išleidžiamas tik po to, kai mokėjimas užregistruotas. Jei Jūsų sutartyje nurodyta sąlyga „DDP“ (mokėjimas pristatymo metu), tuomet mokesčius apmoka vežėjas, o vėliau sąskaitą pateikia Jums. Jei sutartyje „EXW“ ar „FCA“ – visus mokesčius tvarko ir moka gavėjas Anglijoje. Svarbu suprasti, kad neatsiskaityjus už mokesčius, krovinio neišveš iš uosto, ir kaus dėl to saugojimo mokestį.

4. Ar galiu siųsti asmeninius daiktus arba perkeltus baldus į Angliją?

Taip, galite, ir tai labai populiari paslauga, ypač tarp tautiečių, kurie gyvena JK arba ten keliauja dirbti. Tačiau čia taikomi kiti taisyklių niuansai.

Jei gabenate perkeltus daiktus (Transfer of Residence), t.y. gyvenate Anglijoje daugiau nei 12 mėnesių ir perkinate savo butą ar namus iš Lietuvos, Jums gali būti taikomos lengvatos. Tokiu atveju reikia pateikti „ToR01“ formą (Transfer of Relief). Tai leidžia atsisakyti importo mokesčių ir PVM, jei daiktai buvo naudojami ne mažiau kaip 6 mėnesius ir jų nebus parduoti per pirmuosius 12 mėnesių JK.

Jei gabenate asmeninius daiktus (ne perkėlimui), pvz., dovanoms ar asmeniniam naudojimui, taip pat galima taikyti nulinį PVM tarifą, jei jų vertė neviršija 135 svarų sterlingų. Viršijus šią sumą, gali tekti mokėti PVM ir muitą.

Dėl baldų ar didelių daiktų svarbu tinkamai supakuoti. Naudingiausia yra užsisakyti dalinio krovinio (LTL) vietą ant paletės arba netgi dvi. Baldus reikia apdengti staluotėmis, o smulkesnius daiktus sudėti į dėžes. Vairuotojas nebus atsakingas už Jūsų baldų surinkimą ar išpakavimą – jis atveža ir iškrauna. Todėl reikia užtikrinti, kad krovinys atvyktų tokiu pavidalu, kuriuo jį įkėlėte. Mano patirtis rodo, kad geriausia patikėti supakavimą profesionaliems krautojams, kad „Mėgėjiška“ pakavimas dažnai baigiasi laužant baldų kojas ar pažeidžiant stalius.

5. Kaip apskaičiuojama kaina? Nu ko ji priklauso?

Kainos formavimas – tai ne tik atstumas. Daugelis klientų mano, kad kaina tiesiog dauginama iš kilometrų, tačiau tarptautiniame pervežime yra daugiau komponentų.

1. Degalai: Jų kaina svyruoja pasaulyje, ir tai tiesiogiai įtakoja frakto kainą.
2. Keltų bilietai: Tai vienas brangiausių komponentų gabenant į Angliją. Keltų operatoriai (P&O, DFDS, Irish Ferries ir kt.) reguliariai keičia kainas priklausomai nuo sezono, paklausos ir kuro kainos. Keltų kaina gali svyruoti nuo 200 iki 500 eurų ir daugiau vienam sunkvežimiui viena kryptimi.
3. Muitinės brokerio paslaugos: Kadangi Anglija dabar trečioji šalis, be brokerio neapsieisi. Jo paslaugos (eksporto ir importo deklaracijos) taip pat įeina į galutinę kainą.
4. Uosto rinkliavos ir mokesčiai: Anglijos uostai turi savo mokesčius už krovinio apdorojimą (Terminal Handling Charges).
5. Krovinių charakteristika: Ar krovinys lengvas, bet tūringas (pvz., putŗ polistirenas)? Ar jis yra pavojingas (ADR)? Ar reikia šaldymo? Visi šie faktoriai keičia kainą. Pavyzdžiui, jei krovinio svoris yra didelis, gali tekti mokėti daugiau už keltą arba specialias leidimas.
6. Pristatymo vieta: Pristatymas į Londoną arba pietryčių Angliją paprastai brangesnis dėl didelių užstatų (Congestion Charges) ir vargo su stovėjimu. Pristatymas į Škotiją ar Velsą gali reikalauti ilgesnio maršruto.

Visada prašykite išsamių pasiūlymų, kurie nurodytų, kas įeina į kainą, o kas yra papildoma (pvz., „Lift on/Lift off“ – keltuvo naudojimas iškrovimui, jei gavėjas neturi pakrovimo technikos).

6. Kokį transportą pasirinkti: pilną atvežą (FTL) ar dalinį (LTL)?

Pasirinkimas priklauso nuo Jūsų krovinio dydžio, skubumo ir biudžeto.

Pilna atveža (FTL – Full Truck Load): Tai idealus pasirinkimas, jei turite daug prekių (paprasčiausiai telpate į 33 euro paletes arba 13-15 tunų svorio). Tokiu atveju sunkvežimis važiuoja tiesiai iš Jūsų sandėlio į Jūsų kliento Anglijoje sandėlį. Privalumai: greičiausias pristatymas, mažesnis rizika, kad krovinys bus pažeistas (nes niekas neberašo ir neiškrauna kitur), galimybė užrakinti kėbulą (seal). Trūkumas: brangesnė kaina, jei krovinio nėra tiek daug.

Dalinis krovinys (LTL – Less than Truck Load): Tinka, jei turite nuo 1 iki 5 paletų. Jūsų krovinys užkraunamas į bendrą sunkvežimį su kitų klientų siuntomis. Privalumai: ekonomiška, mokate tik už užimtą vietą. Trūkumai: lėtesnis pristatymas (reikia laukti, kol užpildomas sunkvežimis ir iškraunamos kitos prekės), didesnė pažeidimo rizika (kroviniai gali sujudėti, jei blogai užfikuoti), gali būti papildomi iškrovimo mokesčiai uoste arba terminaluose.

Mano patarimas: jei prekės yra brangios ar labai trapios, visada verta rinktis pilną atvežą arba dalinį, bet su papildoma draudimo apsauga. Jei tai standartinės prekės, o biudžetas ribotas – dalinis krovinys yra puikus sprendimas.

7. Kaip teisingai supakuoti krovinį, kad jis nenukentėtų kelionės metu?

Per 20 metų mačiau viską: nuo puikiai supakuotų pianinų iki dėžių, kurios išsilydo pirmąją kelionės dieną. Pakavimas – tai ne estetika, o saugumas.

Jei siunčiate prekes ant paletų, būtinai naudokite kokybiškas paletes (EUR/EPAL). Nenaudokite senų, sulūžusių paletų – jos gali nebeišlaikyti svorio keltuose arba kraunant. Krovinį ant paletės reikia užfiksuoti: naudokite stretch plėvelę (vyniojimą) ir, svarbiausia, juostas (straps) arba virves, kurios pritvirtina prekes prie paletės. Vyniojimas vienas savaime neužtikrina, kad prekės nenušoks nuo paletės, kai sunkvežimis staigiai stabdo.

Jei siunčiate dėžėmis be paletų (koliažu), užtikrinkite, kad kiekviena dėžė yra užklijuota daugybei kartų, o vidus užpildytas (pildomos medžiagos, putos), kad prekės nejudėtų. Dėžės turi būti paženklintos (pvz., „Jautri“, „Šios pusės į viršų“).

Ypatingą dėmesį reikia skirti svorio centrui. Niekada nedėkite sunkių daiktų ant viršaus lengvų. Vairuotojas negali įsivaizduoti, kas yra dėžės viduje, jei ji nepaženklinta, todėl gali pastatyti ant jos kitą, sunkesnę paletę.

Kai krovinys atvyksta į Angliją, jis dažnai perkeliamas (cross-docking) iš vienos transporto priemonės į kitą arba laikinai saugojamas. Blogai supakuotas krovinys tokiu metu dažniausiai pažeidžiamas. Užtikrinkite, kad pakuotė atitinka tarptautinius standartus (ISTA).

8. Ar būtina drausti krovinį, ir kas nutinka, jei jis pasikeičia?

Tai klausimas, apie kurį dažnai pamirštama, kol neatsidūžiama bėdoje. Pagal tarptautinių vežimų konvenciją (CMR), vežėjo atsakomybė yra ribota. Paprastai tai yra apie 8,33 SDR (Special Drawing Rights) už vieną kilogramą krovinio. Realiais pinigais tai yra labai maža suma – jei prarandate 10 000 eurų vertės krovinį, kompensacija gali siekti tik kelis šimtus eurų.

Todėl krovinių draudimas yra ne privalomas, bet labai rekomenduojamas. Jis kainoja labai mažai (paprastai tai 0,2–0,5% nuo krovinio vertės), bet gali padengti visą nuostolį, jei krovinys dingsta, užeina vanduo, sudegsta arba sugenda avarijos metu.

Jei įvykė incidentas, veikia šis algoritmas: 1. Vairuotojas arba ekspeditorius turi būti nedelsiant informuotas. 2. Surašomas pažeidimo protokolas (CMR protokolas arba nukrypimo nuotoji aktas) vietoje. 3. Reikia pateikti nuotraukas, rodančias žalą ir pakavimo būklę. 4. Pareikiama draudimo kompanijai.

Svarbiausia – nepykite vairuotojui ir nesirašykite pažeidimų CMR sąraše be jo žinios. Geriausia draudžiamąją vertę nurodyti sąskaitoje faktūroje arba specialiame draudimo užsakyme. Mano patirtis rodo, kad klientai, kurie taupo draudime, dažniausiai patiria didžiausius nuostolius, kažką nutikus.

9. Ar galiu sekti savo krovinį realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje – tai ne privalumas, o standartas. Kiekvienas profesionalus ekspeditorius turi suteikti galimybę sekti krovinią.

Dažniausiai naudojamos sistemos leidžia matyti sunkvežimio vietą GPS pagrindu. Taip pat gausite SMS arba el. pašto pranešimus, kai krovinys pakrautas, kai jis atvyksta į uostą, kai išplaukia keltu ir, svarbiausia, kai iškraunamas prie gavėjo.

Anglijoje yra specifika – dauguma pristatymų vyksta su išankstine apžiūra (pre-delivery notification). Sistema gali Jums nusiųsti nuorodą, kurioje galėsite patvirtinti pristatymo laiką arba pasirinkti kitą, jei Jums netinka.

Tačiau reikia suprasti, kad GPS signalas gali pradingti keltuose (po vandeniu) arba sandėliuose, kur blogas signalas. Todėl jei matote, kad sunkvežimis „stojo“ prieš 2 valandas, nebepanikuokite – gali būti, kad vairuotojas ilsisi (kaip reikalauja taisyklės) arba tik laukia iškrovimo. Geriausias būdas sekti yra bendravimas su dispatcheriu, kuris tiesiogiai gali susisiekti su vairuotoju.

10.