Tiksli išvykimo laikai iš Jungtinės Karalystės: Visas vadovas ir eksperto patarimai

Įvadas

Tarptautinių krovinių pervežimas yra sudėtingas mechanizmas, kurio kiekvienas dantis turi suktis glaudžiai ir tiksliai, kad viskas veiktų sklandžiai. Dirbęs šioje srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, esu girdėjęs vieną klausimą dažniau nei bet kurį kitą: „Kada tiksliai išvyks mano krovinys?“ Tai yra klausimas, kuris neretai sukelia daugiausia streso ir nesusipratimų tarp klientų, ypač kalbant apie maršrutus iš Jungtinės Karalystės. Po „Brexit“ šios šalies logistika pasikeitė nepalyginamai, o išvykimo laikų planavimas tapo dar sudėtingesnis dėl papildomų muitinės procedūrų ir keičiančiųsių kelių sąlygų.

Kai klientas laukia svarbių detalių gamybai ar asmeninių daiktų, kiekviena valanda praleidžiama laukiant gali būti kritiška. Tačiau profesionalioje logistikoje žodis „tiksliai“ turi savo niuansus. Tikslus laikas nėra tiesiog data ir valanda, nurodyta tvarkaraštyje; tai kompleksinis rezultatas, priklausantis nuo dokumentų tvarkos, uosto apimtumo, oro sąlygų ir netgi nuo to, kaip gerai buvo supakuotas krovinys. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip susiformuoja išvykimo laikai, ką jie reiškia jums kaip klientui ir kaip galite užtikrinti, kad jūsų siunta paliks JK kuo greičiau ir be nesklandumų.

Svarbu suprasti, kad išvykimo laikas nėra tas pats kas pristatymo terminas. Tai tik momentas, kai krovinys formaliai paliekka siuntėjo sandėlį arba uosto teritoriją ir pradedamas judėjimas link paskirties vietos – Lietuvos ar kitos ES šalies. Šio proceso valdymas reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir strateginio mąstymo. Toliau išsamiai aptarsime visus aspektus, susijusius su išvykimo laikų nustatymu, taip pat atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kad jūsųl liktų kuo mažiau neaiškumų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl išvykimo laikai iš Jungtinės Karalystės dažnai keičiasi?

Net jeigu krovinys jau yra užsakytas ir vairuotojas priskirtas, išvykimo laikas gali pasislinkti. Svarbiausia priežastis yra tai, kad Jungtinė Karalystė yra sala, o tai reiškia, kad visi kroviniai turi kirsti vandens telkinį – arba per Lamanšo sąsiaurį (Eurotunelis arba keltas iš Doverio į Kalę), arba per Šiaurės jūrą (keltais iš Harvičo, Imingemo ar Niuheveno). Užduoties sudėtingumas slypi tame, kad keltų ir Eurotunelio vietos turi būti rezervuojamos iš anksto. Jeigu prieš pat išvykimą pasikeičia oro sąlygos (pvz., stiprus vėjas Lamanšo sąsiauryje), keltai gali būti atšaukti arba atidėlioti. Be to, pastaraisiais metais, po „Brexit“, didelę įtaką turi ir muitinės kontrolės eilės. Net jei vairuotojas atvyksta į uostą laiku, jei prieš jį yra daugiau nei šimtas sunkvežimių, laukimas gali trukti valandas, o kartais ir dienas. Tai visiškai natūralu šioje geografinėje padėtyje, todėl patirtis moko mums visada planuoti laiko rezervą.

2. Kuo skiriasi „išvykimo laikas“ nuo „dokumentų paruošimo termino“?

Tai vienas esminių dalykų, su kuriuo susiduria dauguma klientų. „Dokumentų paruošimo terminas“ yra diena, iki kurios mes, kaip logistikos partneriai, turime gauti visus jūsų pateiktus duomenis (prekių sąrašus, svorius, matmenis, gavėjo duomenis), kad galėtume užregistruoti eksporto deklaraciją. Be sėkmingai pateiktos eksporto deklaracijos Jungtinės Karalystės muitinės sistemoje (CDS), krovinys negali išvykti net fiziškai. „Išvykimo laikas“ yra tas momentas, kai sunkvežimis su jūsų kroviniu fiziškai palieka siuntėjo sandėlį arba įvažiuoja į keltą. Dažnai atsitinka taip, kad dokumentai turi būti paruošti dar prieš 2–3 dienas iki planuojamo išvykimo, kadangi muitinės sistemos gali būti apkrautos, o klaidų taisymas gali užtrukti. Todėl, norint užtikrinti tikslią išvykimo datą, dokumentai turi būti tvarkingi anksčiau nei pati transporto priemonė pajuda keliu.

3. Kaip „Brexit“ paveikė išvykimo laikų tikslumą?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją logistikoje, ir, mano nuomone, ne visada teigiamą. Anksčiau Jungtinė Karalystė buvo Europos Sąjungos dalis, todėl krovinių judėjimas tarp šalių buvo toks pat kaip tarp Lietuvos ir Latvijos – be papildomų procedūrų. Dabar kiekvienas krovinys, išvykstantis iš JK į ES (įskaitant Lietuvą), turi turėti dvi deklaracijas: eksporto (JK pusėje) ir importo (ES pusėje). Jei nors vienoje iš šių deklaracijų yra netikslumų, krovinys gali būti sulaikytas. Pavyzdžiui, jei prekių kodas (HS kodas) nurodytas neteisingai, muitinės pareigūnai gali sustabdyti transportą ir pareikalauti išsamios patikros. Tai tiesiogiai veikia išvykimo laiką – vairuotojas gali būti paruoštas važiuoti, bet „statusas“ sistemoje lieka raudonas. Taip pat atsirado naujų patikros punktų uostuose, kurie taip pat sukelia eiles. Mūsų patirtis rodo, kad dabal reikia skirti mažiausiai 24–48 valandų papildomo laiko tik muitinės formalumams užbaigti, palyginti su laiku prieš „Brexit“.

4. Ar galima gauti garantuotą išvykimo laiką, jeigu renkuosi „ekspresinį“ pervežimą?

Klientai dažnai klausia apie ekspresinius pervežimus, manydami, kad tai automatiškai garantuoja išvykimą tam tikru valandu. Tačiau logistikoje žodis „ekspresas“ dažniausiai reiškia ne „greitą išvykimą“, o „greitą pristatymą“ tada, kai jau išvykta. Ekspresinis pervežimas paprastai reiškia, kad krovinys vežamas tiesiai, be tarpinių sandėlių (konsolidacijos), ir vairuotojas vairuoja pagal galimybes (atitinkamai poilsio laiką reglamentuoja ES taisyklės). Tačiau net ir ekspresinio krovinio išvykimas gali atidėti dėl to pačio keltų užimtumo arba muitinės. Garantuoti išvykimo laiką galima tik tada, jeigu naudojame specialius, brangesnius maršrutus (pvz., skrydžius), tačiau tai tinka tik labai brangiems ir mažiems kroviniams. Standartinis sunkvežimio ekspresas vis tiek priklauso nuo kelių eismo ir užimtumo. Taigi, ekspresas sumažina kelionės trukmę, bet ne visada gali užtikrinti, kad sunkvežimis išvyks būtent penktadienio vidurdienį, jei kilo nesklandumų.

5. Kaip veikia grupiniai kroviniai (part loads) ir jų įtaka išvykimo laikui?

Jei jūsų krovinys neužpildo viso sunkvežimio (pvz., jums reikia pervežti tik 2 paletes), jis bus vežamas grupiniu būdu. Tai ekonomiškai naudinga, tačiau įtakoja išvykimo laiką. Čia taikomas principas „kai pilnas“ arba „kai surinkta pakankamai krovinių vienam maršrutui“. Sunkvežimis gali atvykti į regioną surinkti krovinių, tačiau turi laukti, kol bus surinktas pilnas komplektas arba kol bus užpildytas erdvės limitas. Pavyzdžiui, jei mūsų vairuotojas yra Midlsendo regione, jis gali surinkti jūsų krovinį šiandien, bet išvykti tik po dviejų dienų, kai bus surinkti kiti klientų kroviniai iš to paties regiono ar net gretimų grafysčių. Tokiu atveju tikslios išvykimo datos pateikti iš anksto yra sudėtinga, nes ji priklauso nuo kitų klientų paruošimo. Mes visada stengiamės informuoti apie planuojamą savaitę (pvz., „išvyks tarp antradienio ir ketvirtadienio“), bet tikslios valandos dažnai žinomos tik prieš pat išvykimą.

6. Kokioje vietoje faktiškai „pradedamas“ išvykimas – siuntėjo sandėlyje ar uoste?

Tai techninis, bet svarbus klausimas. Mūsų pranešimuose nurodytas „išvykimo laikas“ dažniausiai yra momentas, kai krovinys palieka paskutinę fiksavimo vietą JK teritorijoje. Jei tai yra tiesioginis pervežimas (full load), tai yra siuntėjo sandėlis arba gamykla. Jei tai yra grupinis krovinys, tai mūsų konsolidacijos sandėlis Jungtinėje Karalystėje. Tačiau klientui svarbu žinoti, kad tarp sandėlio išvykimo ir „palikti JK“ momento gali būti skirtumas. Jei krovinys išvyksta iš sandėlio pietų metu, o į uostą (pvz., Doverį) važiuoja 3 valandas, jis gali į uostą pateikti tik vakare. Jei keltas išvyksta tik ryte, faktinis išvykimas iš salos įvyks kitą dieną. Todėl sekant krovinius būna naudinga žiūrėti ne tik į tai, kai vairuotojas pakėlė prekes, bet ir į tai, kai jis pasiekė uosto terminalą. Profesionalios logistikos kompanijos visada stengiasi suarti šią informaciją, kad klientas matytų realią paveikslą.

7. Kokie yra pagrindiniai Jungtinės Karalystės uostai, kuriais naudojamės, ir kaip jie veikia?

Didžioji dalis krovinių iš JK į Lietuvą keliauja per pietryčių uostus, ypač Doverį ir Folkestoną (Eurotunelis). Čia yra didžiausia koncentracija, tačiau ir didžiausia rizika dėl eilių. Jei krovinys yra iš šiaurės Anglijos (Škotijos, Jorkšyro regiono), mums dažniau ekonomiškiau naudoti uostus rytinėje pakrantėje, pavyzdžiui, Imingemą arba Harvičą (keltai į olandų uostus Hook of Holland arba Roterdamą). Nors šie maršrutai gali atrodyti ilgesni žemėlapyje, jie dažnai leidžia išvengti didžiulės spūsties pietuose. Pasirinkimas priklauso nuo to, kur fiziškai yra krovinys. Jei jūsų prekės yra Birmingeme, mes galioms nuvežti jas į Imingemą, kur eilės trumpesnės, o iš ten keltu pervežti į Europą. Suprasdami šiuos maršrutus, galime tiksliau numatyti, kiek laiko užtruks patį išvykimą užtikrinti. Kiekvienas uostas turi savo „cut-off“ laikus (paskutinį laiką, kai gali atvykti sunkvežimis, kad spėtų į keltą), ir šie laikai yra griežti – vėluojantis net minutę gali reikšti išvykimo atidėjimą parą.

8. Kas nutinka, jei krovinys nespėja į planuotą išvykimą?

Tai vienas blogiausių scenarijų, su kuriuo susiduriame, tačiau mes turime veiksmingus krizių valdymo planus. Jei krovinys dėl techninės gedulo ar siuntėjo kaltės (pvz., vėluoja krauti) nespėja į rezervuotą keltą, jis turi būti perregistruotas į kitą reisą. Lamanšo sąsiauryje keltai ir traukiniai važiuoja labai dažnai (kas 30–90 minučių), todėl paprastai pavyksta išvykti tą pačią dieną, bet vėliau. Tačiau jei kalbame apie šiaurės uostus (pvz., Imingemas), kur keltai važiuoja tik kartą ar du per dieną, praleidimas reiškia dienos ar dviejų delsą. Tokiu atveju mes nedelsdami informuojame klientą, pateikiame naują grafiką ir, jei įmanoma, ieškome alternatyvių maršrutų (pvz., važiuoti ilgesniu keliu į pietus, kad pavyktų greičiau išvykti). Svarbiausia šioje situacijoje yra komunikacija – klientas turi sužinoti apie delsą ne iš sekimo sistemos, kurioje krovinys „stojo“ kelias dienas, o iš mūsų vadybininko iš karto.

9. Kaip klientas gali padėti užtikrinti greitesnį išvykimą?

Nors atsakomybė už transportą yra ant mūsų pečių, klientas gali padaryti labai daug, kad pagreitintų procesą. Pirmiausia – kokybiški ir tikslūs duomenys. Jei pateikiate prekių sąrašą su neteisingais svoriais arba nepateikiate HS kodų, mūsų brokeriai praleis daug laiko juos taisydami ir susisiekę su jumis. Antra – sandėlio pasiruošimas. Jei mūsų vairuotojas atvyksta pasiimti krovinius, o jis turi laukti valandą, kol sandėlininkai suranda prekes arba paruošia keltuvus, tai ne tik delsia konkretų išvykimą, bet ir gali sugadoti vairuotojo poilsio grafiką, kas vėliau įtakoja visą maršrutą. Trečia – pakuotės kokybė. Jei krovinys yra blogai supakuotas ir gali sukelti grėsmę saugumui, jis gali būti nes priimamas. Todėl rūpinantis dokumentais ir sandėliu iš anksto, klientas tiesiogiai įtakoja tai, kada sunkvežimis pajuda.

10. Kaip sekimo sistemos veikia ir kiek jos tikslios?

Daugelis klientų pasikliauja sekimo sistemomis, rodomomis internete, tačiau reikia žinoti jų apribojimus. Paprastai GPS sekimas rodo, kur yra sunkvežimis. Tačiau GPS gali rodyti, kad sunkvežimis „stovi“, nors jis tiesiog važiuoja lėtai eisme arba stovi priešais muitinę. Kartais sistema gali rodyti „išvykęs“, nors faktiškai sunkvežimis dar tik įvažiavo į uosto teritoriją ir laukia įsileidimo. Mūsų naudojamos sistemos yra integruotos su uostų duomenų bazėmis, todėl matome ne tik GPS vietą, bet ir ar krovinys jau yra įregistruotas kelyje. Mes patariame klientams nevertinti situacijos tik pagal GPS ženkllą žemėlapyje, o laukti mūsų oficialių pranešimų apie „Status Update“. Tik toks duomens šaltinis garantuoja, kad informacija yra patikima ir atspindi realų krovinio judėjimo etapą.

Išvada

Sužinoti tikslius išvykimo laikus iš Jungtinės Karalystės nėra paprasta užduotis dėl šios šalies geografinės padėties, sudėtingos muitinės sistemos ir nuolat kintančių išorinių veiksnių. Kaip ekspertas, galiu pasakyti, kad čia nebegalima remtis tik „geležiniu“ grafiku, kaip tai buvo anksčiau. Šiuolaikinė logistika reikalauja lankstumo, kantrybės ir, svarbiausia, partnerystės tarp kliento ir pervežėjo. Tikslią išvykimo datą lemia ne tik tai, kada vairuotojas užveda variklį, bet ir tai, kaip buvo paruošti dokumentai prieš savaitę, kaip greitai buvo įveikta muitinė ir kaip sėkmingai buvo išvengta spūsties Doverio uoste.

Raktas į sėkmę – informacija ir jos apdorojimas. Mes stengiamės ne tik pervežti krovinius, bet ir valdyti jų judėjimo duomenis, kad jūs galėtumėte planuoti savo verslą ar asmeninius reikalus be nereikalingo streso. Nors mes negalime valdyti vėjo Lamanšo sąsiauryje ar eismo ant M25 magistralės, mes galime užtikrinti, kad kiekviena kita detalė – nuo HS kodų iki keltų rezervacijos – būtų įgyvendinta taip, kad išvykimas įvyktų kuo greičiau ir saugiausia. Pasitikėkite profesionalais, laikykite dokumentus tvarkingai, ir tada net ir tokiame sudėtingame maršrute kaip Jungtinė Karalystė – Lietuva, išvykimo laikai taps nebeklaidžančiu kintamuoju, o numatomu proceso dalimi.