Greitas siuntinių pristatymas į Angliją mikriuku be rūpesčių

Aš jau daugiau nei dvidešimt metų sukuosi tarptautinių perkraustymų versle. Per tą laiką mačiau visko – nuo tobulai supakuotų siuntinių iki tokių, kur atrodo, kad žmonės tiesiog suvertė daiktus į maišą ir palinkėjo sėkmės. Jeigu ieškote greito siuntinių pristatymo į Angliją mikriuku, galiu pasakyti tiesiai šviesiai: mikriukas dažnai yra geriausias pasirinkimas. Ne dėl to, kad jis koks stebuklingas, o tiesiog mažesnė transporto priemonė reiškia mažiau vargo su muitinėmis, greitesnį judėjimą Londono gatvėse ir asmeniškesnį aptarnavimą. Paaiškinsiu, kaip viskas vyksta, ką verta žinoti ir kodėl kai kurios įmonės jums parduoda orą.

Kainos, terminai ir skaičiai, kurie rūpi visiems

Kiek kainuoja nunešti dėžę į Londoną mikriuku?

Žiūrėk, tikros kainos nėra tokios, kaip interneto skaičiuoklėse. Už standartinę siuntą – kelios dėžės, sveriančios iki 30 kg – dažnai tenka mokėti nuo 80 iki 150 eurų. Bet jei vežame baldą ar daugiau daiktų, kaina gali pašokti iki 300–400 eurų. Aš pats darbuotojams kartais sakau: jei matote, kad klientas atsivežė šaldytuvą, nors sakė, kad bus tik keturios dėžutės – brangiau bus. Taip jau yra, nes vietos mažai, o mikriukų paslaugos yra populiariausias pasirinkimas. Svorio ir apimties skirtumai keičia galutinę sumą, todėl geriau su manimi pasikalbėti prieš užsakant – aš pasiūlysiu tikslų įkainį.

Ar pervežimas iš Vilniaus į Birmingemą tikrai trunka tik dvi dienas?

Kai kurios įmonės taip teigia. Aš asmeniškai mėgstu daugiau realizmo. Jei mikriukas išvažiuoja sekmadienį vakare, dažnai jau antradienio rytą būname Doveryje, o trečiadienį – Birmingeme. Tai trys darbo dienos. Kartais greičiau, jei vairuotojas nesustoja pamiegoti Prancūzijoje, bet aš to nerekomenduoju. Dviejų dienų pristatymas realus tik jei viskas sutampa – maža siunta, greiti dokumentai, tuščias kelias. O taip būna gal du kartus iš dešimties. Geriau planuokite 4–5 dienas, tada maloniai nustebinsiu.

Kodėl viena įmonė prašo 100 eurų, o kita – 250 už tą patį?

Kai kurios paima už darbą, kitos – už darbą ir dar tris nereikalingas paslaugas. Pigiausias pasiūlymas slepia mokesčius: krovimą, degalų priemoką, muito formalumus. Buvęs klientas Jonas skambino man po to, kai pas kažkokius „profesionalus“ mokėjo beveik dvigubai. Priskaičiavo už tai, kad dėžę nuo šaligatvio į mašiną perkėlė. Rimtai. Aš stengiuosi viską įskaičiuoti iš anksto, kad paskui nekiltų barnių. Pasidomėkite, ar kaina galutinė – štai kur visas reikalas.

Ar reikia mokėti atskirai už kelių daiktų paėmimą iš skirtingų adresų Kaune?

Jei abu adresai Kaune ir nenukrypstame nuo maršruto – kartais sudarome simbolinį priedą. Jei reikia į kaimą prie Panevėžio, tada papildomas mokestis aiškus. Mes vežame (beveik kas savaitę, žiemą rečiau) ir stengiamės optimizuoti. Bet jei gyvenate viename Kauno gale, o daiktai kitame – aš pasakysiu tikrą kainą be akių dūrimo. Nes taupyti vairuotojo laiką – tai taupyti jūsų pinigus. Taip jau yra.

Kas vyksta kelyje ir kaip tai veikia

Kaip aš galiu sekti savo siuntinį, kai jis važiuoja mikriuku per Europą?

Stebėjimas čia ne toks, kaip DHL. Mes nesame FedEx. Dažnai aš paskambinu vairuotojui ir paklausiu: „Kur esi?“ – jis atsako, kad prie Lilio. Tada persakau jums. Yra WhatsApp, vietos nustatymas, nuotraukos iš kelio. Bet tikėkitės žmogiškos komunikacijos, ne spalvoto žemėlapio. Kartais vairuotojas pamiršta parašyti, nes vairuoja. Aš nesiveliu į pažadus, kurių negaliu išpildyti. Bet jei reikia žinoti – parašykite, paskambinsiu ir pasakysiu tikrą situaciją. Paprasta.

Ar mikriukas gali atvažiuoti pasiimti daiktų tiesiai iš mano buto Vilniuje?

Taip, ir tai viena priežasčių, kodėl renkasi mikriuką. Didelis fūras nepristatys į Senamiesčio gatvelę – baudą gaus arba neįvažiuos. Mikriukas sulenda beveik visur. Atsimenu atvejį Naujamiestyje: klientas gyveno kieme, kur taksi bijojo važiuoti. Mes prisukome, du vyrai paėmė dėžes iš penkto aukšto be lifto. Kita bendrovė būtų liepusi nešti patiems. Mikriukas – lankstumas. Tik jei pianinas – jau reikia furos. Drabužiams, buičiai – mikriukas tikras išsigelbėjimas.

Kas bus, jei mano daiktai netilps į mikriuką, kurį užsakiau?

Tikėkitės, kad pasakysiu tai akis į akį – ir bus nepatogu. Žmonės apskaičiuoja kaip aš pats prieš Kalėdas – optimistiškai. Tada tenka rinktis: ar antras reisas, ar dalis kitą savaitę. Jei yra vietos, pritempiame. Bet jei fiziškai netelpa – nesumažinsime siuntinio. Gerai, kad turime keleto mikriukų maršratus, galima perskirstyti. Bet jei pasakote penkias dėžes, o pasirodo dvidešimt penkios – mano rankos surištos. Būna ir taip. Šitoje vietoje man nesmagu, bet aš neprašau meluoti apie kiekius.

Ar vairuotojas palauks, jei aš vėluoju atiduoti siuntinį?

Dešimt minučių – taip, pusvalandį – jau nebe. Mūsų vaikinai turi grafiką, ypač jei keliauja per Europą. Kartais jie turi būti Doveryje tam tikroje eilėje tam tikrą valandą. Jei vėluojate, aš pats nervinuosi, nes kitas klientas laukia Mančesteryje. Buvo taip, kad vairuotojas skambino į duris – nieko, klientas užmigo. Praradome pusantros valandos. Teko suktis. Tai prašau: rodykitės laiku arba perspėkite, kad reikia laiko. Taip visi ramiau. Vėlavimas kainuoja pinigus, o pinigai – nervus.

Ką daryti, jei aš gyvenu ne Londone, o mažesniame Anglijos miestelyje?

Joks maršruto vargas. Mikriukai važinėja ne tik į Londoną, bet ir Birmingemą, Leedsą, Braitoną. Mažesni miesteliai kainuoja truputį brangiau, nes tenka nuvažiuoti nuo pagrindinio kelio. Kartais deriname taip, kad pagrindinį siuntinį numetame Liverpulyje, o į jūsų kaimą nukrypstame tik kai pilnas krovinys suformuotas. Jei esate už 50 mylių nuo M1 greitkelio – skambinkite, aš paskaičiuosiu. Nėra tokios vietos, kurių negalėtume pasiekti, bet kaina nuo to keičiasi. Tai normalu.

Dokumentai, muitai ir tai, kas gali supykdyti

Ar po Brexit dar galima vežti maisto produktus į Angliją lietuvišku mikriuku?

Čia turiu pripažinti – situacija pasikeitė, ir aš nežinau visų smulkmenų iki galo. Seniau veždavome dešras, sūrius. Dabar mėsa ir pieno gaminiai draudžiami arba labai riboti. Kiaušiniai? Geriau ne. Duona, sausas maistas – daugiau mažu galima, bet pakuotė originali. Aš savo draugams patariu: jei abejojate – nevežkite. Muitinė gali konfiskuoti, o blogiausiu atveju – bauda. Geriau siųsti drabužius, techniką. Maistas yra tas segmentas, kur dabar tenka būti atsargesniems nei bet kada anksčiau.

Kokius popierius reikia paruošti siuntiniui į Angliją?

Pagrindinis – pakavimo sąrašas anglų kalba. Ten turi būti: kas yra kiekvienoje dėžėje, apytikslė vertė eurais. Jei technika – modeliai, serijiniai numeriai. Asmens dokumento kopija – standartas. Dabar po Brexit kai kuriais atvejais reikia muitinės deklaracijos, bet mes tai dažnai tvarkome patys. Aš pats nekenčiu popierių, bet be jų – niekur. Geriausias patarimas: prieš pakuodami, užrašykite ant dėžių numerį ir atitinkamą eilutę. Muitininkai mėgsta tvarką, o kai tvarka – greičiau praleidžia. Paprasta taisyklė.

Ar man grės muito mokesčiai, jei siunčiu savo asmeninius daiktus?

Jei naudoti daiktai, priklauso jums pusę metų – paprastai nemokate nieko. Tai vadinama perkraustymo režimu. Bet jei randame naują televizorių parduotuvių dėžėje su čekiu – muitininkai nusišypsos. Buvo atvejis, kai klientas siuntė „asmeninius“, o radome keturis nepanaudotus dviračius pakuotėse. Tada sumokėjo. Nesiūlau bandyti apgauti – anglai tvarkingi, tikrina. Jei daiktai jūsų, naudoti, supakuoti kaip asmeniniai – ramiai. Nauji komerciniais kiekiais – kita kalba. Ir ta kalba brangi. Labai.

Ką daryti, jei siuntinys įstrigo muitinėje Doverio uoste?

Pirmiausia – nesdairykitės į mane kaip į Dievą, aš neuždirbau tokių galių. Doverio muitinei mes teikiame paaiškinimus, trūkstamus popierius. Kartais užtenka dienos, kartais trijų. Buvo taip, kad siuntinys stovėjo savaitę – klientas nurodė netinkamą paso numerį. Vienas skaitmuo ir sustojo. Aš nepameluosiu – viena blogiausių situacijų, nes laiko kontrolės neturi nei aš, nei jūs. Ką galima padaryti? Teisingi dokumentai iš karto – štai jūsų šarvas. Ir kantrybė.

Ką galima vežti ir kaip supakuoti

Ar tinka siųsti buitinę techniką – pavyzdžiui, skalbimo mašiną ar šaldytuvą?

Tinka, bet mikriukas nėra begalinis. Šaldytuvą vešime tik jei mažesnis. Skalbimo mašina? Gerai, bet turi būti supakuota, nes Prancūzijos keliai išlinkę. Kartais klientai atveža net nepatikrinę, ar ten liko vanduo. Vanduo. Būna – ir tada turime balą mikriuke. Malonu? Ne. Išleiskite vandenį, sutvirtinkite būgną, apvyniokite. Ir dar – buitinė technika Anglijoje veikia, bet kištukai kitokie. Adapteriai – jūsų rūpestis. Beje, skalbimo mašinos sveria kaip akmuo – nepakelsite vieni.

Kaip supakuoti stiklines lentas ar veidrodžius, kad nesudužtų?

Stiklas – mano didžiausias priešas kelyje. Mėgstu dvigubą kartoną, putų plėvelę, o po to – dar kartono sluoksnį. Ir kryžmai juostą. Bet jei stiklas plonas ir didelis – gali sulūžti nuo duobių. Buvo veidrodis. Supakavome kaip karalienę – o vis tiek įtrūko kampe. Klientas nepyko, nes perspėjau. Čia svarbu – būkite realistai. Perfectas neegzistuoja. Naudokite medinius rėmus. O jei ne – rinkitės vietinį pirkimą Anglijoje. Kartais paprasčiau nusipirkti ten, negu gelbėti stiklą per tūkstantį mylių.

Ar galiu versti viską į standartines juodas šiukšlių maišus ir taip siųsti?

Gali. Ar aš taip rekomenduoju? Ne. Pirma, jie plyšta. Antra, muitininkai nemėgsta, kai siuntinys atrodo kaip atliekos. Trečia, kaip atskirite savo daiktus nuo kitų, jei maišai vienodi? Atsimenu, kaip vairuotojas vartė juos kaip Kalėdų senelio maišus. Be to, krovikai ne visada elgiasi su švelnumu – sviedžia. Maišai neapsaugo. Geriausiai – dvigubos dėžės, popierius viduje. Bet jei labai reikia ir daugiau nieko nėra – galima, tikriausiai. Užrašykite markeriu kas viduje. Nes kitaip chaosas.

Ar man reikia pats nešti dėžes iki mikriuko, ar jūs paimsite iš buto?

Mes paimame iš buto, jei sutartis su pakrovimu. Jei tik transportas – turite padėti. Aš nesididžiuoju. Yra įmonių, kurios žiūri iš šalies, kol klientas vaitoja. Nelaikau to normalu. Du mūsų vyrukai dažnai padeda, ypač jei mato, kad žmogus vienas ar vyresnio amžiaus. Bet jei ketvirtas aukštas be lifto ir sofa trisvietė – reikia papildomų rankų. Pasakykit iš anksto, organizuosiu. Nustebinkite mus tvarkingai sukrautomis dėžėmis prie durų – visi laimingi. Aš nemėgstu netikėtumų.

Blogi scenarijai ir kaip jų išvengti

Ką daryti, jei siuntinys atkeliavo, o dėžė pažeista?

Pirma, nepasirašykite ant dokumento apie gavimą, kol neapžiūrėjote. Antra, fotografuokite viską – data, laikas. Trečia – skambinkite man, kol vairuotojas dar nepasišalino. Aš nekenčiu tokių pokalbių, bet jie būtini. Jei pažeidimas akivaizdus ir dėl mūsų kaltės – taisysim. Draudimas tam yra. Bet jei dėžė silpna, o viduje stiklas – kartais pats pakavimas kaltas. Aš nebėgsiu, bet prašau ir jūsų neignoruoti faktų. Vairuotojas, kuris pristato – žmogus. Padėkite nuotraukom. Nedelskit.

Ar tikrai galima pasitikėti nebrangia įmone iš skelbimų portalo?

Galima, bet daug klaustukų. Skelbimų portaluose pilna tarpininkų, kurie paima užsakymą, pasiima pinigus, o tada parduoda jį man ar kitam už pusę kainos. Jie nieko nedaro tik perskambina. Buvo atvejis: moteris sumokėjo 200 eurų vaikinui, o jis man pasiūlė 90. Aš atsisakiau. Tos moters daiktai liko stovėti. Nežinau, kas nutiko. Todėl klauskit: ar įmonė turi savo transportą, vairuotojus? Jei tik telefonas – rizika didelė. Tikėkitės, kad sakau tai, nes man gaila žmonių. Būna ir apgavysčių.

Ar mikriukas gali palaukti, kol aš pasikrausiu Londono centre?

Palauks dešimt minučių. Bet jei centre ties Paddington stotimi ar Notting Hill – kiekviena minutė yra pinigai. Buvo, kad vairuotojas gavo baudą 65 svarus sterlingų, nes stovėjo draudžiamoje vietoje. Klientas aiškino, kad dar truputį. Baudą sumokėjo bendrovė, bet žinoma – įskaičiavome į kaštus. Jei žinote, kad reikia laiko, geriau užsisakykit krovėjus. Mikriukas nėra taksi su laukimo funkcija – turi judėti. Londono srautai negailestingi. Planuokitės kaip karinė operacija. Ir man nekaltinkite už srautą.

O jei persikraustau ir mano naujas adresas Londone pasikeičia paskutinę savaitę?

Skambinkite kuo greičiau. Jei mikriukas dar Latvijoje – pakeisti lengva. Jei jau Kent regione – sudėtingiau. Buvo klientas, kuris paskambino kai mašina jau važiavo M1 magistralėje. Naujas adresas buvo ne šiaurėje, o į pietus nuo Londano (na, tiksliau Londono, taip ir turėjau galvoje). Teko derinti, mokėti papildomai. Kartais tenka palikti sandėlyje, o paskui pristatyti atskirai. Kuo anksčiau žinau – tuo lanksčiau galiu suktis. Sekmadienį to nedarysiu, bet pirmadienį – taip.

Ar leidžiama vežti dažus, lakus ar statybines chemijas siuntinyje?

Ne. Taškas. Na, gerai, gal ne taip griežtai, bet labai ribotai. Dažai, lakas, acetono buteliukai – degūs skysčiai. Mikriuke gali kauptis karštis, potenciali sprogimo rizika. Aš neatiduosiu savo mašinos dėl dešimties litrų dažų. Paprasčiau nusipirkti B&Q parduotuvėje. Lietuviški dažai geresnių spalvų kartais būna, bet muitinė neleis, o vairuotojas atsisakys vežti radęs atidarytą butelį. Buvo bandymas – liepėme pasiimti atgal. Saugumas svarbiau. Ir mano nervai – taip pat.

Smulkmenos, kurių niekur nerasi

Ar galima vežti gyvą augalą – turiu didelį fikusą, kurio negaliu palikti?

Taip jau yra, kad gyvi augalai – muitininkų nemėgstamiausi keleiviai. Aš stengiuosi nevežti jų, nes reikia fitosanitarinių pažymų. Be to, mikriuke oras sausras, fikusas numes lapelius. Neįsivaizduoju, kaip jis išgyvens be šviesos. O dėl draudimų – nežinau tiksliai, ar fikusas patenka į griežtai ribojamų sąrašą, bet abejočiau. Anglija saugo ekosistemą. Geriau padovanokite kaimynei. Skamba žiauriai, bet taip ramiau. Aš ne botanikas (tiesiog pataisau – ne sertifikuotas ekspertas), bet patikėkite – augalai lieka ten, kur augo.

Ar mikriukas skirtas tik mažoms dėžėms, ar galiu ir kambarį baldų sukrauti?

Mikriukas stebina savo talpa. Telpa šaldytuvas, sofa, kelios spintos, krūva dėžių. Kartais vieno kambario buto daiktai įlenda puikiai. Bet jei dviejų kambarių butas su dvigule lova – reikės dviejų reisų arba furos. Aš pats mėgstu mikriuką, nes jis greitas paprastas siuntinių pristatymas į Angliją įrankis. Ne visada žinau, kaip baldai sukraus, nes geometriją veikia ne tik skaičiai, bet ir kampai. Kampai! Sofos kampas gali žlugti visą planą. Matuokit du kartus, tada pasakysiu tiksliai – ar tilps, ar ne.

Taigi, greitas siuntinių pristatymas į Angliją mikriuku – tai ne raketų mokslas, bet ir ne vaikštynė. Reikia sąžiningai pasakyti, ką vežate, paruošti dokumentus ir nesitikėti stebuklų per dvi dienas. Jei norite be rūpesčių – rinkitės tuos, kurie dirba jau dvidešimt metų ir nebijo pasakyti „nežinau“, bet suras atsakymą. Aš čia esu. Skambinkite, pasikalbėkime kaip žmonės, o ne kaip robotai. Sėkmės kraustantis.